Straipsniai

Prasilošusio jaunuolio mama: „Noriu įspėti jus apie tai, ką visi nutyli“

2017-06-28
Autorius: Nebenoriu-Losti.lt

Nebenoriu-losti.lt yra socialinis projektas turintiems priklausomybę nuo azartinių lošimų. Čia pateikiama nemažai naudingos informacijos lošėjams ir jų šeimų nariams apie problemą ir jos sprendimo būdus. Projekte dirba konsultantai, kurie gali pakonsultuoti telefonu, el. paštu ir Skype.

 
Tūkstantinės skolos, nuolatinė įtampa ir neužtikrintumas dėl ateities – tokia į lošimus įnikusių žmonių artimųjų kasdienybė, ir tik retas ryžtasi apie tai kalbėti viešai. Naujienų portalui lrytas.lt savo istoriją norėjusi papasakoti Eglė (pašnekovės vardas pakeistas. – Red.) pasiryžo atvirai papasakoti, ką išgyvena tėvai, kurių vaikai įklimpę lošimų liūne.

Pašnekovė teigė norinti įspėti visus lošėjų artimuosius, kad nuo gegužės pirmosios pasikeitus įstatymui anksčiau pateikti prašymai drausti lošti nebegalioja. Ji pati tai sužinojo itin nemaloniu būdu – kai jos 23 metų sūnus vėl prisiėmė greitųjų kreditų ir įniko į lošimus. Lošimų priežiūros tarnyba teigia, kad žinutes apie pasikeitusią tvarką buvo išsiųstos daugiau nei penkiems tūkstančiams asmenų.
Lošti pradėjo įsidarbinęs
Paklausta, kaip supratusi, kad jos sūnus priklausomas nuo lošimų, pašnekovė teigė. kad tai neįvyko per vieną dieną, o viskas dėliojosi pamažu. Vos baigęs mokyklą jaunuolis išvyko padirbėti į užsienį. Pirmieji įtarimai mamai kilo tuomet, kai gerą darbą turinčiam ir laiku atlyginimą gaunančiam jaunuoliui ėmė vis trūkti pinigų.

Eglės sūnus iš pradžių įklimpo į internetines lažybas dėl sporto rezultatų. „Kai jau paprašė pinigų, nes asmeninis daiktas atsidūrė lombarde, suvokiau, kad situacija bloga. Vėliau į užsienį išvyko ir kitas mano sūnus, tad prirėmė brolį prie sienos. Sužinojau, kad sūnus jau spėjo dėl lošimo pasiimti kreditų, vėliau juos man teko dengti, bet ir tada jis nesustojo. Skolos augo, tad reikalavau, kad grįžtų į Lietuvą ir gydytųsi“, – atviravo moteris. Pašnekovė pripažino, jog tam, kad padengtų sūnaus pasiimtus kreditus, jai teko iš banko skolintis devynis tūkstančius eurų. Moteriai teko dengti ne tik dėl lošimų atsiradusias skolas, bet ir sūnaus namo nuomos užsienyje įmokas. Pinigai, kurie turėjo būti sumokėti už nuomą, tai pat buvo pralošti. „Būdavo taip, kad savo banko sąskaitoje jis turėdavo 14 tūkst., litais, bet juos ir pralošdavo. Jį būdavo apėmęs azartas, kad galima išlošti“, – pasakojo jaunuolio mama.
Lietuvoje lošė toliau

Prieš sūnui grįžtant į Lietuvą moteris jau buvo pasidomėjusi ir sužinojusi, kad jis galėtų mėnesį praleisti Priklausomybės ligų centre, o paskui dar du mėnesius lankytis pas specialistus, bet vos grįžęs vaikinas gavo darbą, tad mama leido gydymą atidėti. „Bijojau, kad dėl ilgo nedarbingumo sūnus turės nemalonumų darbe. Žinoma, elektroninės bankininkystės korteles ir prisijungimus turėjau aš ir pinigų duodavau tik smulkioms išlaidoms. Žinoma, jei tik suspėdavau jo atlyginimą persivesti į savo sąskaitą, jei ne – tuos pinigus jis pralošdavo. Anglijoje įsigytas mobilusis telefonas vėl atsidūrė lombarde, prasidėjo nuolatinis melavimas“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad prasidėjusios nors ir menkos melagystės jau yra ženklas, kad žmogus turi priklausomybę.
Tikėjosi, kad kariuomenė perauklės

Eglė tikino, kad manė radusi dar vieną išeitį: ji privertė sūnų įsirašyti į savanorių šauktinių sąrašus. Mama vylėsi, kad kariuomenėje vaikinas bus užsiėmęs ir atlikdamas tarnybą paprasčiausiai neturės laiko lošti. „Neturėdamas didelio darbo stažo Lietuvoje mano sūnus sugebėjo pasiimti tris greituosius kreditus, kurių bendra suma sudarė apie tūkstantį eurų. Jis juos ėmė ne skoloms padengti, o tam, kad galėtų lošti. Neįtikėtina, bet ir būdamas kariuomenėje jis sugebėjo pasiimti greitųjų kreditų. Apie juos sužinojau tik tuomet, kad į paštą buvo atsiųstas raginimas sumokėti“, – pasakojo moteris. Mamai pareikalavus, kad sūnus užpildytų prašymą drausti jam lošti, ji vėl buvo apgauta, mat jaunuolis pamelavo, kad prašymas užpildytas. „Jis ten net nenuėjo, o kažkokia jo priprašyta mergina telefonu man patvirtino, kad neva viskas gerai. Juk neisi iš paskos, jis – suaugęs žmogus“, – sakė pašnekovė. Vėliau moteris vis dėlto pasirūpino, kad sūnus parašytų prašymą neleisti jam lošti ir imti greitųjų kreditų. Įklimpęs į lošimą jaunuolis ne tik prarado draugus, bet ir itin komplikavosi jo santykiai su šeima. „Brolis ant jo labai pyksta, mat įsibrovęs į jo banko sąskaitą sugebėjo palikti ten minusą“, – atviravo moteris. Eglė atviravo, jos kantrybės taurę perpildęs incidentas įvyko tuomet, kai sūnus iš jos piniginės pavogęs pinigų naktį išėjo lošti, o kai šiai pramogai pritrūko grynųjų, užstatė savo darbo pažymėjimą. Jį atgauti moteriai kainavo dar 200 eurų. „Šiuo metu sūnui draudimas lošti yra atnaujintas, bet spėju, kad apie pasikeitusią tvarką nežino daug žmonių. Sūnus šiuo metu turi darbą, bet bijau, kad jis jo neprarastų… Suprantu, kad dengti sūnaus skolas nėra gera išeitis, bet kiekviena mama nori padėti savo vaikui. Kitiems tėvams noriu pasakyti, kad kol į lošimus įklimpę vaikai patys nesupras, koks tai blogis, niekas jų neįtikins ir nepadės“, – kalbėjo Eglė.
Pranešimus išsiuntė tūkstančiams

Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos specialistas Olegas Mackevičius teigė, kad pranešimai apie besikeičiančią tvarką buvo siunčiami visais turimais kontaktais. „Tvarka pasikeitė, nes įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymo pataisa, atsirado Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras ir savanoriška prašymo forma nustojo galioti.“ Anot specialisto, visuomenę apie pokyčius buvo stengiamasi informuoti kaip galima aktyviau ir visas kontaktų archyvas per du mėnesius buvo peržiūrėtas dar kartą – apie pokyčius šiame archyve turimais kontaktais buvo praneša skambučiais ir žinutėmis. „Negaliu garantuoti, ar visi numeriai buvo tinkamai suvesti, nes paskambinti turėjome net daugiau nei 4,6 lošiančiųjų ir jų artimųjų. Esame išsiuntę daugiau nei 5 tūkst. žinučių. Suprantu ir artimuosius, bet kai kurių dalykų, atsitiktinumų mes tiesiog negalime numatyti.“ O.Mackevičius negalėjo pateikti tikslios statistikos, ar naujame registre yra registruota tiek pat asmenų, kiek jų buvo senajame archyve, bet patikino, kad tų, kurie registruojasi, aktyvumas didelis. „Vien per gegužę mus pasiekė 500 prašymų – tai skaičius, kurio anksčiau sulaukdavome per metus ar pusantrų“, – kalbėjo pašnekovas.

Lošimą apriboja mažiausiai pusmečiui

Paklaustas apie naujojo registro privalumus, O.Mackevičius teigė, kad kai kuriems iš lošiančiųjų užtenka paties fakto, kad jie įtraukti į registrą. „Atsiranda savotiškas gėdos jausmas ateiti ir būti išvarytam. Tai prevencinė priemonė asmenims, kurie turi problemų dėl lošimo ir savęs nekontroliuoja. Tai, kad jų tiesiog neįleidžia, efektyvi priemonė. Konsultuodami kalbame ir apie tolesnę pagalbą kenčiantiems nuo šios priklausomybės. Šį potraukį žmogui be pagalbos kontroliuoti sunku.“ Pašnekovas teigė, kad skundų dėl neinformavimo apie tvarkos pakeitimą nesulaukta, bet, anot jo, dalis artimųjų gali būti šiek tiek nusivylę dėl to, kad gali tekti vėl įkalbinėti lošiančius šeimos narius įsirašyti į minėtą registrą. „Mes norėjome viso registro perkelti automatiškai, bet tam negavome leidimo. Tai teisiniai dalykai, o jiems leidimo negavome“, – kalbėjo O.Mackevičius. Įsirašantys į naująjį Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą gali apriboti savo teisę lankytis lošimų vietose nuo pusmečio iki kelių ar dešimties metų. „Žinoma, gal artimiesiems tai nelabai patinka, jie dažniausiai nori, kad tai būtų izoliacija visam gyvenimui ir ar kad kartu išspręstume sveikatinimo klausimą. Deja, mes stebuklingų galių neturime ir visuomet siūlome kreiptis į specialistus, organizuojame artimiesiems paramos grupes.“ Specialisto teigimu, esama tam tikrų požymių, pagal kuriuos galima įsivertinti, ar situacija nekrypta į pavojingą pusę. „Lošimas traktuojamas kaip pramoga, tad jei po tokios pramogos žmogus grįžta susierzinęs, piktas, apimtas negatyvių jausmų, nusivylimo, tai akivaizdu, kad jam tokia pramoga netinka. Būtina stebėti savo praleisto laiko ir pinigų santykį. Jei nusprendžiu pralošti 50 eurų, o pralošiu 80 ir planavęs lošti dvi valandas išeinu po dviejų parų, tai rodo, kad yra rizikos tapti probleminiu lošėju“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad iškalbingos ir praloštų pinigų sumos: per kartą lošimo namuose būna paliekama ir 30–50 tūkst. eurų. „Bandydami spręsti savo finansines problemas žmonės vyksta uždarbiauti į užsienį, bet būna taip, kad sugrįžę į Lietuvą pirmiausiai eina lošti ir ten visą uždarbį palieka“, – kalbėjo O.Mackevičius. Anot pašnekovo, viena iš artimųjų dažniausiai daromų klaidų – tai finansinė pagalba lošiančiam. „Nuolatinis skolų dengimas nieko lošiančiojo neišmoko. Toks žmogus vėl jaučiasi gerai ir gali ką nors padaryti, nes jo problemą vėl išspręs artimieji. Nuo to kenčia pats artimasis, ne jis įtiki, kad gali išgelbėti, ir pradeda gelbėti. Mes lošiančiųjų artimuosius mokome priimti savo bejėgystę, Pagalba gali būti tiesiog palaikymas ir leidimas suprasti, kad savo kelią suaugęs žmogus renkasi pats“, – sakė specialistas.

Straipsnis paimtas iš ltrytas.lt

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

 
Projektą kuria ir palaiko:
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
 
Informaciniai partneriai:
Vilniaus Priklausomybės Ligų CentrasVilniaus Psichoterapijos ir Psichoanalizės Centras
Informacinis vaizdo klipas :