Straipsniai

Liguistiems lošėjams užtrenktos durys

2017-08-24
Autorius: Nebenoriu-Losti.lt

Nebenoriu-losti.lt yra socialinis projektas turintiems priklausomybę nuo azartinių lošimų. Čia pateikiama nemažai naudingos informacijos lošėjams ir jų šeimų nariams apie problemą ir jos sprendimo būdus. Projekte dirba konsultantai, kurie gali pakonsultuoti telefonu, el. paštu ir Skype.

 
pixabay.com nuotrauka
Lošimų organizatoriai nuo gegužės yra priversti keisti savo požiūrį į pačių lošėjų išreikštą valią laikytis nuošaliai nuo lošimų vietų. Anksčiau neretai ignoruoti asmenų prašymai neleisti jiems lošti įgavo teisinę galią. Jų nesilaikantys lošimų organizatoriai užsitraukia atsakomybę bei baudas iki 4,3 tūkst. eurų, be to, lošėjas gali reikalauti atlyginti jam tai, ką prasilošė. Per kelis mėnesius atsisakyti galimybės lošti pagal naują tvarką suskubo beveik pusantro tūkstančio liguistai lošiančių asmenų.

Nuo lošimų priklausomybės kenčiantys asmenys ir anksčiau galėjo prašyti lošimų organizatorių neįleisti jų į lošimų organizavimo vietas. Tačiau operatoriai į šiuos prašymus reaguodavo savo nuožiūra, dažnai atsainiai, ir užkietėję lošėjai puikiai žinodavo, kur užėjus jų anksčiau pateiktų prašymų nepaisys. Palikta landa sistemoje ir toliau gramzdino į skolas probleminius lošėjus. Tačiau nuo šių metų pavasario lošimų organizatoriai prisiima atsakomybę, jeigu į lošimo vietas įleidžia asmenis, pateikusius prašymą neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Gegužės 1 dieną pradėjo veikti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, kurį prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba. Jos duomenimis, nuo šių metų gegužės pradžios iki rugpjūčio 17 dienos šiame registre įregistruota 1250 prašymų. Jau esama precedento, kai už prievolės nesilaikymą teismas lošimų organizatorių įpareigojo atlyginti asmeniui lošimų vietoje praloštą sumą.

Prašymų skaičius gali augti

Asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, prašymą gali pateikti elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“, tiesiogiai prisijungę ir užpildę prašymo formą. Prisijungti prie šio portalo asmenys gali ir lošimų organizavimo vietoje, taip pat tiesiogiai atvykę į priežiūros tarnybą. Tačiau pateikti tokį prašymą gali tik patys to pageidaujantys lošėjai – jų artimieji tokios galios neturi. Draudimas įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose galioja prašyme nurodytą laikotarpį, o laikotarpio nenurodžius – 2 metus. Trumpiausias apribojimo laikotarpis – 6 mėnesiai. Atsiimti pateiktą prašymą arba sutrumpinti jo galiojimo terminą galima ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Lošimų priežiūros tarnyba atkreipia dėmesį, kad užpildyta popierinė prašymo forma nebegalioja. Tad asmenys, pageidaujantys apriboti savo galimybę lošti, nuo gegužės turi iš naujo pateikti prašymą portale „Elektroniniai valdžios vartai“.

Azartinių lošimų įstatyme taip pat numatytas draudimas į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Iki šiol asmenų prašymai priežiūros tarnybai ir lošimų organizavimo vietose buvo priimami susitarimo pagrindu. Jie neturėjo teisinio pagrindo, todėl ne visi lošimų organizatoriai dalyvavo šiame susitarime, o dalyvaujantys ne visuomet jo laikėsi. Nuo 2004 metų vasaros, kai geranoriško susitarimo su lošimų organizatoriais pagrindu buvo pradėti priiminėti asmenų prašymai neleisti lošti, iki 2017 metų gegužės 1 dienos buvo gauta 4650 prašymų neleisti lošti.

Nenori pateikti dokumentų

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pirmininkas Olegas Smirnovas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad asociacijai priklausantys lošimų operatoriai palaiko šią iniciatyvą, esą jaučia atsakomybę prisidėti prie egzistuojančios socialinės problemos sprendimo. Tai, anot jo, savotiškai naudinga ir patiems organizatoriams, nes anksčiau ant jų krito kaltės šešėlis. O. Smirnovas sutiko, kad anksčiau egzistavę sąrašai asmenų, nenorinčių patekti į lošimų organizavimo vietas, kartais būdavo neveiksmingi.

„Ar dėl konkrečios bendrovės požiūrio, ar dėl žmogiškojo veiksnio iš tiesų asmenys, parašę tokius prašymus, kartais būdavo įleidžiami lošti. Naujas reglamentavimas sukūrė tvarką, kurios privalo laikytis visi. Tai savotiškas garantas ir visuomenei, ir patiems organizatoriams, nes pasitaikydavo nemažai piktnaudžiavimo atvejų. Žmonės bandydavo pasipelnyti, dirbtinai sukurdami problemą: parašydavo prašymus, bandydavo lankytis, o paskui, buitiškai tariant, prievartaudavo organizatorius susimokėti, kad šie nesilaiko susitarimo. Kiekvienu atveju bandydavome aiškintis, kaip buvo iš tiesų“, – pasakojo asociacijos pirmininkas. Tiesa, nesklandumų, anot jo, pasitaiko ir įsigaliojus naujai tvarkai. Didžiausias operatorių galvos skausmas yra tai, kad įstatymas aiškiai nenumato organizatorių pareigos tikrinti visų klientų asmens tapatybės dokumentų. Tad pasitaiko nemažai pretenzijų dėl asmens teisių pažeidimo. „Tai yra teisinė problema, bet ją galima išspręsti. Visuomet reikia laiko, kad mechanizmas „įsivažiuotų“, – sakė O. Smirnovas.

Gali susigrąžinti praloštą sumą

Atskira nuobauda už prievolės neįleisti žmogaus, išreiškusio tokią valią, nesilaikymą nėra numatyta. Baudą skiria teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodeksu. Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 1,5 tūkst. iki 4,3 tūkst. eurų. Juridiniams asmenims sankcijos nenumatytos. Priežiūros tarnyba dienraštį informavo, kad sankcijos dėl asmens, pateikusio prašymą, įleidimo lošti praktikoje dar nebuvo taikytos. Tačiau tarnyba jau yra gavusi gyventojų skundų dėl lošimų organizatorių, kurie galbūt nesilaiko šios tvarkos. Svarbu tai, jog kiekvienas asmuo, patyręs žalą dėl to, kad lošimų organizatorius ignoravo jo prašymą, turi teisę pateikti skundą ar pretenziją; kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Priežiūros tarnybos žiniomis, jau yra vienas precedentas, kai lošėjas teisme prisiteisė praloštą sumą, kai lošimų organizatorius nepaisė pagal naują tvarką pateikto prašymo neleisti jam lošti. Tiesa, šis sprendimas yra apskųstas ir dar nėra įsiteisėjęs.

Pajamos svyruoja

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, bendrosios lošimų organizatorių lošimų pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 46,9 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, jos išaugo beveik 12 procentų. Bendrovių skaičius per metus nesikeitė (jų buvo 13), tačiau truputį padaugėjo lošimų vietų (šių metų pirmąjį pusmetį buvo 386, pernai – 378). Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pirmininkas O. Smirnovas sakė, kad lošimų operatoriai pastarąjį laiką patyrė pajamų kritimą, tačiau negalėjo pasakyti, ar tai susiję su Azartinių lošimų įstatymo pakeitimu. Mat rinkai būdingas sezoniškumas, lošimų organizatorių pajamos svyruoja, o apskritai jos krinta – esą žmonės išvyksta, pinigus leidžia kitoms pramogoms ir t. t. Tyrimo, kaip įstatymo pakeitimas gali paveikti lošimo rinką, nebuvo atlikta. Jo poveikį sunkiai gali įvardyti ir patys lošimų operatoriai. Be to, kaip pažymėjo O. Smirnovas, lošimų operatoriams kainavo naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimas: reikėjo perdaryti lošimų organizavimo vietas taip, kad būtų patogiau tikrinti ateinančius asmenis, pasirengti techniškai, jog būtų galimybė prisijungti prie registro.

Lietuvą palygino su pasauliu

Šių metų pradžioje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu Kauno technologijos universiteto ekonomistai atliko socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studiją. Ji parodė, kad per metus vienam lietuviui lošimams tenkanti suma yra 27–30 eurų. Europos Sąjungos šalyse ši suma vidutiniškai siekia 187 eurus, o antai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Italijoje, Maltoje, Suomijoje, Airijoje vieno suaugusiojo vidutinės išlaidos azartiniams lošimams viršija 400 eurų. Pasak tyrėjų, Rytų Europos šalių vykdoma lošimų reguliavimo politika yra skirtinga, kaip skiriasi ir Baltijos šalių lošimų rinkos. Pavyzdžiui, Latvijoje veikia 5 kazino, Lietuvoje – 18. Latvijoje veikia 320 lošimo automatų salonų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau nei Lietuvoje, tačiau lažybų punktų čia daug mažiau nei Lietuvoje – 42, palyginti su 168. Nei Estijoje, nei Latvijoje nėra riboto laimėjimo, arba B kategorijos, lošimo automatų; Estijoje lošimo automatų salonai prilyginami kazino, jų šioje šalyje yra apie 60. Skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos akivaizdūs ir analizuojant lošimo automatų skaičių: 2016 metų pradžioje Latvijoje veikė 8701 A kategorijos lošimo automatas, o Lietuvoje A ir B kategorijos – perpus mažiau (4239). Lietuvos lošimų rinka esą ne tik mažiausia, bet ir nuosaikiausia: turi mažesnį lošimo automatų skaičių, be to, dalis jų yra B kategorijos – riboto laimėjimo. „Daugelyje Vakarų Europos valstybių griežčiau reguliuojamos pačios rizikingiausios lošimų paslaugos, kurias dažniausiai teikia lošimo namai (kazino). To priežastis: statymų ir laimėjimų dydžiai lošimo namuose neribojami, o rezultatas – labai greitas. Todėl matyti tendencija – kuo valstybė labiau išsivysčiusi, turinti senas šios srities tradicijas, tuo lošimo namų (kazino) skaičius joje yra mažesnis. Reguliuojant ne tokius rizikingus lošimus pasirenkamas liberalesnis modelis, kai tam tikru lygmeniu ribojami lošimų parametrai, tačiau prieiga prie tokių lošimų yra paprastesnė“, – išplatintame pranešime spaudai teigė viena studijos autorių tyrėja Agnė Gadeikienė.

 
Straipsnis paimtas iš lzinios.lt
 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

 
Projektą kuria ir palaiko:
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
 
Informaciniai partneriai:
Vilniaus Priklausomybės Ligų CentrasVilniaus Psichoterapijos ir Psichoanalizės Centras
Informacinis vaizdo klipas :