Sieks, kad azartiniai lošimai būtų mažiau patrauklūs

Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su Priklausomybių prevencijos komisija bendrame posėdyje išklausė Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnybos, Respublikinio priklausomybės ligų centro, Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš Esu“ ir kitų atstovų informaciją apie azartinių lošimų kontrolės priemonių įgyvendinimą labiausiai pažeidžiamose visuomenės grupėse.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė pabrėžė, kad septynioliktosios Vyriausybės programoje esminiu azartinių lošimų kontrolės politikos siekiu įvardintas tikslas – pasiekti, kad pažeidžiamiausios visuomenės grupės būtų apsaugotos nuo neigiamo lošimų poveikio ir būtų sustiprinta loterijų žaidėjų interesų apsauga, o patys azartiniai lošimai visiems visuomenės nariams taptų mažiau patrauklūs.
Vyriausybės programoje nustatyti ir aiškūs įsipareigojimai: griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus, buvimo lošimo vietose ribojimus ir kt., didinti pažangiomis technologijomis pagrįstą lošimų kontrolę, tobulinti loterijų reglamentavimą, siekiant užtikrinti loterijų žaidėjų interesų apsaugą.
Posėdžio metu buvo pažymėta, kad 2017 m. Lietuvoje 43 savivaldybėse veikė 12 azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, iš jų 6 bendrovės organizavo nuotolinius lošimus. 2017 m. lošimų ir didžiųjų loterijų sektoriuje dirbo 2530 darbuotojų, iš šio verslo bendrai į biudžetą gauta 33,1 mln. eurų mokesčių.
Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu Azartinių lošimų įstatymas nereglamentuoja lošėjų apsaugos ir probleminių lošimų prevencijos priemonių. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. asmenų prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose registruojami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kurio 2018 m. kovo 27 d. duomenimis įregistruoti 3537 prašymai, iš kurių 85 proc. 18–40 metų, t. y. pačio darbingiausio amžiaus, žmonių.
Apskaičiuota, kad dėl šių probleminių lošėjų Lietuvoje kenčia mažiausiai 70 tūkst. jų aplinkoje esančių asmenų, t. y. beveik tiek žmonių, kiek gyvena Alytuje ir Ukmergėje. Šie žmonės patiria finansines, socialines, psichologines ir kitas problemas, kurių sprendimui nepakanka esamų teisinių priemonių.
Posėdžio metu, taip pat, buvo išsakytos pastabos, kad poveikio priemonės už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus yra taikomos fiziniam, o ne juridiniam asmeniui, todėl ne visuomet yra efektyvios ir proporcingos ūkio subjekto, ar padaryto pažeidimo masto, atžvilgiu.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A.Kubilienė ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Seime yra svarstomi Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektai, kurių nuostatos padės užtikrinti nepilnamečių ir apribojusių savo galimybę lošti asmenų apsaugą nuo neigiamo lošimų poveikio.
Komisijos pirmininkė L.Matkevičienė pažymėjo, kad reikėtų reglamentuoti ir papildomas Priežiūros tarnybos teises lošėjų apsaugos ir ūkio subjektų priežiūros srityse bei ekonominių sankcijų lošimų ir loterijų organizatoriams skyrimo tvarką, taip pat nustatyti lošimo organizavimo vietų darbo laiką, kuris apimtų ir protingą, ne mažesnį kaip 8 val. laiko tarpą, lošėjų poilsiui.
Komiteto pirmininkės A.Kubilienės nuomone, tikslinga pavesti Vyriausybei parengti ir patvirtinti probleminio lošimo prevencijos programą, kurios tikslas būtų pasiekti, jog azartiniai lošimai visiems visuomenės nariams taptų mažiau patrauklūs ir kurioje būtų numatytos priemonės pažeidžiamiausių visuomenės grupių apsaugai nuo neigiamo lošimų poveikio.
Artimiausių metu planuojama priimti sprendimus dėl priemonių nurodytoms problemoms spręsti.

Straipsnis paimtas iš lsveikata.lt