Konstantiną sukrėtė mamos žodžiai – paprašė savo laidotuvėmis pasirūpinti pačiam

L.Daugirdaitės nuotr. LRT
 
Lietuviai kenčia ne tik nuo alkoholizmo, priklausomybių nuo narkotikų, tabako, bet ir azartinių lošimų bei įvairių lažybų. Štai vien pernai prašymų nebeleisti lošti Lošimų priežiūros tarnyba sulaukė iš daugiau nei 5 tūkstančių į problemas įklimpusių Lietuvos piliečių. Į šią statistiką dėmesį atkreipę Seimo nariai siūlo įpareigoti verslininkus, užsiimančius azartiniais lošimais – už savo pinigus kurti prevencines socialines reklamas.
 
33-ejų Konstantinas, pirmą kartą užsukęs į žaidimų aparatų saloną, nesitikėjo, kad pramoga virs gyvenimą griaunančia priklausomybe. Pralošęs savo pinigus, vyras pradėjo skolintis, o vėliau ir vogti iš savo draugų, tėvų. Greta nenumaldomo noro lošti Konstantiną pradėjo sekti ir alkoholio bei narkotikų šešėliai. „Po antro ėjimo supratau, kad tai gali būti labai geras pinigų šaltinis, bet tai buvo totalus minusas. Kažkodėl vis tiek kelis metus dar ėjau ir nuoširdžiai tikėjau, kad atsilošiu visas skolas ir gyvensiu kaip ponas, bet tai tikrai neįvyko“, – sako buvęs lošėjas Konstantinas.

Konstantinas neslepia, kad savo kailiu patyrė, ką reiškia dugnas. Tačiau net ir tokie sukrėtimai, kaip ištisos savaitės besiglaudžiant ir miegant oro uoste, nepaskatino keistis. Vyras prisipažįsta, kad didžiausias lūžis įvyko po mamos žodžių. „Ji pasakė – jei nori nusižudyti, tai nusižudyk taip, kad draudimas apmokėtų tavo laidotuves, nes mes neturime, už ką tave palaidoti. Tai buvo po mano paskutinio lošimo ir tai buvo spyris į užpakalį, kad jau viskas.“
Po apsilankymo anoniminių lošėjų klube, o vėliau ir stacionaraus gydymo pagal Minesotos programą bei metų, praleistų reabilitacijoje, Konstantinas pagaliau išsilaisvino iš priklausomybių gniaužtų. Jis sako, kad paskutinį sykį už pinigus lošė 2017 vasarą ir su šypsena priduria, jog jau bėga 3 švarūs metai. Tiesa, po ilgo ir sunkaus gydymosi jis pradėjo pastebėti, kad aplink itin gausu azartinių žaidimų ir įvairiausių lažybų reklamų. Prieš pusantrų metų Konstantinas buvo užsukęs į Seimą papasakoti savo istoriją ir tikėjosi pradėti diskusiją. Deja, tuomet kalbos ir liko kalbomis.
 
Na, o dabar Mykolas Majauskas su keliolika kolegų siūlo įpareigoti verslininkus reklamose įspėti apie galimas azartinių lošimų ar lažybų rizikas. Prevencinių ir socialinių reklamų šia tema buvo ir iki šiol. Visgi, tokios reklamos pavienės ir jos apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. „Tai yra tokia socialinė reklama, už kurią susimoka patys įvairių lošimų namų ir žaidimų organizatoriai. Tokiose reklamose būtų įspėjamieji užrašai, kurie atsiranda kiekvieną kartą rodant azartinių lošimų reklamą. Pavyzdžiui, „Lošk atsakingai“, „Nebandyk atsilošti“, „Gali pralošti ne tik pinigus“ ir panašiai“, – pasakoja Seimo narys Mykolas Majauskas.

 
Parlamentarai tikina, kad tokį žingsnį lėmė gąsdinanti statistika. Nors Priklausomybės ligų centro palatose gydosi tik dešimtys, dėl įvairių lošimų kankinasi tūkstančiai. Štai prašymų savanoriškai apriboti savo galimybę žaisti Lošimų priežiūros tarnyba per mėnesį gauna tiek, kiek anksčiau per visus metus. Pernai vien gruodį tokių prašymų sulaukta daugiau kaip 500, o per visus 2019-uosius – daugiau nei 5 tūkstančiai. Tad prieš socialines reklamas ar įspėjamuosius užrašus savo lėšomis nepurkštauja ir verslininkai. Pasak Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovo Manto Zakarkos, geriau su politikais ieškoti kompromisų, nei sulaukti draudimų. „Reikia suprasti, kad verslas yra Lietuvos ekonomikos dalis, ir labai norėtumėme, kad, tariantis su verslu, būtų priimami sprendimai, nes tada gimsta kokybiškesni teisės aktai. Azartinių lošimų sektoriuje mes turime nuolat taisomą įstatymą dėl vienų ar kitų spragų, tai manome, kad jei būtų geresnis dialogas su verslu, tų spragų pavyktų išvengti“, – teigia jis.
 
Anot psichologų, preventyvios reklamos privers susimąstyti bent dalį jau įklimpusiųjų ar svarstančius pradėti bandyti sėkmę lošiant. Oleg Mackevič sako, kad ši priklausomybė yra itin klastinga, galinti pasičiupti ir tam tikrų charakterio savybių turinčius ir net tokius žmones, kurie ilgą laiką nebuvo azartiški. Ir vaistų nuo tokios priklausomybės nėra – tai ilgas darbas su savimi, impulsų kontrolė, dirgiklių vengimas. „Sutrikimas lėtinis ir formuojasi pakankamai ilgą laiką. Ir jis taip formuojasi, kad pats žmogus pats nebesupranta, ar yra problema, ar ne. Kenčia finansiniai dalykai, bet vėliau paveikiama ir psichika, emocijos, atsiranda fiziologinės problemos, psichosomatiniai sutrikimai – nemigos, skausmai“, – kalbėjo psichologas Oleg Mackevič. Azartinių lošimų įstatymo pataisą žadama pateikti kitą savaitę arba prasidėjus pavasario sesijai. Siekiama, kad jos įsigaliotų jau nuo šių metų liepos pirmosios. Pataisos tvarką ir taisykles ruoš lošimų priežiūros tarnyba.

Visą straipsnį su video galite pamatyti tv3.lt