Autoriaus "Nebenoriu-Losti.lt" straipsniai

Priklausomybė nuo azartinių žaidimų vyrą pasodino į teisiamųjų suolą

Li­na MOTUŽIENĖ
2017-11-13
pziniosSPAMFILTER@pzinios.lt

Plun­gės ra­jo­no Ke­tu­ra­kių kai­mo gy­ven­to­jas Vid­man­tas Venc­kus (gim. 1992 m.) bu­vo taip įni­kęs į azar­ti­nius žai­di­mus, kad min­ty­se nuo­lat su­ko­si tik vie­nin­te­lis klau­si­mas – kur gau­ti pi­ni­gų, kad vėl ga­lė­tų nu­ei­ti į ka­zi­no pa­loš­ti. Jau­nas vy­ras ėmė­si suk­čia­vi­mo – iš­si­nuo­mo­jo iš įmo­nės „Ine­ga“ sta­ty­bi­nių įran­kių, nu­ne­šė juos į lom­bar­dą, ga­vo pi­ni­gų ir vėl vis­ką pra­švil­pė lo­ši­mo na­muo­se…

Suk­čia­vi­mu (Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 182 str. 1 d.) kal­ti­na­mas V. Venc­kus į tei­sia­mų­jų suo­lą sė­do lap­kri­čio 6 die­ną. Nie­kur ne­dir­ban­tis, ve­dęs, pa­grin­di­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis vy­ras mi­nė­jo, jog už ana­lo­giš­kus nu­si­kal­ti­mus šį ru­de­nį jau bu­vo teis­tas Tel­šių, Tau­ra­gės ir Ma­žei­kių teis­muo­se. Tie­sa, ne vi­si nuosp­ren­džiai jau įsi­tei­sė­ję.
Į Plun­gės tei­sė­sau­gi­nin­kus dėl V. Venc­kaus veik­los šių me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį krei­pė­si už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės „Ine­ga“ va­do­vas Egi­di­jus Va­si­liaus­kas. Sa­lan­tų gat­vė­je esan­ti įmo­nė pre­kiau­ja įvai­riais tvir­ti­ni­mo ele­men­tais, įran­kiais, sta­ty­bi­nė­mis me­džia­go­mis, nuo­mo­ja prie­tai­sus. Čia ap­si­lan­kęs V. Venc­kus per du kar­tus iš­si­nuo­mo­jo tris sta­ty­bi­nius įran­kius ir „pa­mir­šo“ juos ati­duo­ti. O tiks­liau – net ne­gal­vo­jo grą­žin­ti, nes tie­siu tai­ky­mu nu­ne­šė į lom­bar­dą, kad gau­tų pi­ni­gų.
Pa­gal pro­ku­ro­ro kal­ti­ni­mą pir­mą kar­tą į UAB „Ine­ga“ V. Venc­kus nu­vy­ko šių me­tų ba­lan­džio 10 die­ną. Iš­si­nuo­mo­jo 400 eu­rų ver­tės be­to­no kirs­tu­vą. Pa­si­ra­šė nuo­mos su­tar­tį, nors iš anks­to ži­no­jo, kad įran­kio ne­grą­žins. Maž­daug po sa­vai­tės – ba­lan­džio 18-ąją – vy­ras su­ge­bė­jo įti­kin­ti įmo­nės at­sto­vus, jog jam dar bū­ti­nai rei­kia 945 eu­rų ver­tės be­to­no pjaus­tyk­lės ir 700 eu­rų kai­nuo­jan­čio ben­zi­ni­nio že­mės grąž­to. Vėl­gi pa­si­ra­šė nuo­mos su­tar­tį ir įran­kius iš­kart nu­ne­šė į lom­bar­dą. UAB „Ine­ga“ iš vi­so pa­ty­rė 2045 eu­rų nuos­to­lį.
Sa­vo kal­tę V. Venc­kus pri­pa­ži­no, tad by­la iš­nag­ri­nė­ta su­trum­pin­to pro­ce­so tvar­ka, baus­mė jam bus su­ma­žin­ta treč­da­liu.
Tei­sia­ma­sis pa­sa­ko­jo, jog tuo me­tu, kai pa­da­rė nu­si­kal­ti­mus, bu­vo pri­klau­so­mas nuo azar­ti­nių lo­ši­mų. Pa­tvir­ti­no, jog įran­kius už­sta­tė lom­bar­de. Ga­vęs pi­ni­gų, iš­kart ėjo į ka­zi­no, ti­kė­jo­si iš­loš­ti, bet vis­ką pra­lo­šė. Įran­kiai įmo­nei bu­vo grą­žin­ti, o kaip bu­vo su lom­bar­du, V. Venc­kus ne­pa­aiš­ki­no. Nors teis­me ieš­ki­nio nie­kas ne­reiš­kė, vy­riš­kis mig­lo­tai už­si­mi­nė, jog ne­tu­ri iš ko at­ly­gin­ti ža­los.
Pri­klau­so­my­bę nuo azar­ti­nių žai­di­mų iš pi­ni­gų V. Venc­kus ti­ki­no jau įvei­kęs – sa­vo no­ru pa­si­pra­šė vi­sų lo­ši­mo na­mų Lie­tu­vo­je, kad jo ne­įleis­tų 20 me­tų. Šiuo me­tu vy­ras ti­ki­no esan­tis už­si­re­gist­ra­vęs dar­bo bir­žo­je ir ieš­kan­tis dar­bo.
Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 182 str. 1 d. nu­ma­to, jog tas, kas ap­gau­le sa­vo ar ki­tų nau­dai įgi­jo sve­ti­mą tur­tą ar tur­ti­nę tei­sę, iš­ven­gė tur­ti­nės prie­vo­lės ar­ba ją pa­nai­ki­no, bau­džia­mas vie­šai­siais dar­bais ar­ba bau­da, ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės at­ėmi­mu iki tre­jų me­tų.
V. Venc­kui pro­ku­ro­ras pa­siū­lė skir­ti 8 mė­ne­sių (jau su­ma­žin­tą) lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ir ati­dė­ti jos vyk­dy­mą me­tams. Taip pat siū­lė įpa­rei­go­ti per tris mė­ne­sius įsi­dar­bin­ti ir už­draus­ti lan­ky­tis azar­ti­nių lo­ši­mų na­muo­se.
Kal­ti­na­ma­sis su vis­kuo su­ti­ko ir net ne­pra­šė ma­žes­nės baus­mės. Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas nuosp­ren­dį skelbs lap­kri­čio 20 die­ną.
Pas­ku­ti­nį kar­tą V. Venc­kus bu­vo nu­teis­tas lap­kri­čio 3 die­ną Tel­šiuo­se. Šia­me mies­te ge­gu­žės 2 die­ną vy­ras taip pat lo­šė azar­ti­nius žai­di­mus ir pra­lo­šė vi­sus pi­ni­gus. Tą pa­čią die­ną su­gal­vo­jo, kad pi­ni­gų pra­si­ma­nys taip pat, kaip ir ki­tuo­se mies­tuo­se – iš­si­nuo­mos ko­kį nors įran­kį ir už­sta­tys lom­bar­de. Tai­gi iš tel­šiš­kių įmo­nės „Tel­šių bui­tis“ iš­si­nuo­mo­jo 450 eu­rų ver­tės per­fo­ra­to­rių „Bosch“, ku­rį už 100 eu­rų pa­li­ko lom­bar­de net ne­ke­tin­da­mas iš­si­pirk­ti. Pi­ni­gus pra­lo­šė, o per­fo­ra­to­rių iš lom­bar­do už 200 eu­rų ne­tru­kus nu­si­pir­ko ki­tas žmo­gus. Nu­ken­tė­ju­si ben­dro­vė dar pri­skai­čia­vo nu­om­pi­ni­gius ir iš vi­so pa­reiš­kė 1290 eu­rų ieš­ki­nį. Teis­mas ieš­ki­nį ten­ki­no, taip pat V. Venc­kui sky­rė 6 mė­ne­sių vie­šų­jų dar­bų baus­mę, įpa­rei­go­da­mas ne­at­ly­gin­ti­nai dirb­ti po 30 va­lan­dų vi­suo­me­nės la­bui. Šis nuosp­ren­dis dar ne­įsi­tei­sė­jęs, jį dar ga­li­ma ap­skųs­ti.

Straipsnis paimtas iš pzinios.lt

 

PAPIDLOMAS DARBO LAIKAS PRAŠYMŲ PATEIKIMUI

NAUJIENA. Nuo 2017 m. spalio 31 d. antradieniais specialistai asmenų prašymus neleisti lošti priima ir konsultuoja iki 20.30 val. Jei planuojate atvykti, maloniai prašome iš anksto informuoti specialistus telefonu Nr. +370 609 66676.
Lošėjų artimųjų paramos grupės susitikimų dienomis konsultacijos vyks iki 18.00 val. (daugiau apie Lošėjų artimųjų paramos grupės susitikimus ir datas – http://www.lpt.lt/problemos-del-losimo/loseju-artimuju-paramos-grupe/ ir https://www.facebook.com/nebenoriu.losti/).

 

Spręs, ar suvaržyti azartinių lošimų reklamą ir nepilnamečių patekimą į lošimo vietas

Lošimo automatai (nuotr. Fotolia.com)

Lošimo automatai (nuotr. Fotolia.com)
Seimas antradienį spręs, ar imtis pataisų, kuriomis siūloma Lietuvoje nuo 2018 metų dar labiau suvaržyti azartinių lošimų reklamą ir nepilnamečių patekimą į lošimo vietas. Visų lošėjų tapatybes siūloma tikrinti, juos registruoti ir įėjimo į lošimo patalpas metu ir išlošimo bei statymo atveju.
Septyni „valstiečiai“ siūlo nuo sausio uždrausti bet kokią azartinių lošimų reklamą, išskyrus kelias išimtis, neleisti skleisti informacijos apie tai, kad lošimus organizuojančios bendrovės remia viešus renginius, veiklas bei fizinius ar juridinius asmenis. Į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus siūloma neįleisti jaunesnių kaip 18 metų asmenų, taip pat drausti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Iki šiol nepilnamečiai galėdavo patekti į šias lošimo vietas, bet negalėdavo lošti – tik stebėti lošimo procesą. Parlamentarai siūlo susiaurinti azartinių lošimų reklamos išimtis ir palikti tik kelis atvejus, kada draudimas nebūtų taikomas. Būtų galima skelbti azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą, prekės ženklą bei interneto svetainės adresą. Taip pat ši informacija galėtų būti skelbiama ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar statinio, kuriame jis bus įsikūręs, ar prie pat įėjimo. Reklama nebūtų laikomas informacijos apie įmonės siūlomus azartinius lošimus skelbimas lošimų organizavimo vietoje ir interneto svetainėje. Taip pat nebūtų draudžiama informacija apie lošimus specialiuose leidiniuose, skirtuose tik lošimų verslo specialistams. Pataisomis taip pat siūloma šalia leidžiamos informacijos apie azartinius lošimus uždrausti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimais siūloma visų lošimų organizatorius įpareigoti patikrinti lankytojų tapatybę ir juos registruoti. Papildoma registracija būtų sumos įmokėjimo, laimėjimo atidavimo metu, kai lošėjas keistų grynuosius pinigus į žetonus arba atvirkščiai, jeigu pinigų suma viršytų 1 tūkst. eurų, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių operacijų metu. Dabar tokios patikros atliekamos tik kazino.
Straipsnis paimtas iš tv3.lt
 

Ištrūkęs iš azartinių lošimų, iliuzionistas siunčia netikėtą žinią visuomenei

Edgaras Mažeika  (nuotr. asm. archyvo)

Edgaras Mažeika (nuotr. asm. archyvo)
Būdamas dar vaikas, Edgaras Mažeika (24) susižavėjo per televiziją išvystais magų rodomais triukais ir tvirtai nusprendė, kad ateityje pats taps iliuzionistu. Taip vaikiškas susidomėjimas virto į 17 metų patirtį magijos pasaulyje, kur skaudžių patirčių ir nuopuolių Edgarui tikrai netrūko. Anksti aplankiusi sėkmė jaunuolį pastūmėjo į lošimus, pinigų troškimas vis augo, o viso to pasekmės – prarasti artimiausi žmonės ir apleista iliuzionisto karjera.
„Po didelių akibrokštų gyvenime, jau antrus metus atstatinėju savo karjerą. Kuriam laikui apleidus šį amatą grįžti sudėtinga, kadangi tampi niekam neįdomus ir tenka vėl iš naujo dirbti, kad žmonės prisimintų ar sužinotų tavo vardą. Visgi, palaipsniui viskas tvarkosi ir šiuo metu magija bei renginių vedimas vėl yra mano kasdienybė. Kalbant apie konkurenciją Lietuvoje tarp iliuzionistų, šioje srityje sau matau tik kokius tris konkurentus. Kiekvienas gali prisipirkti, išmokti paprasčiausių triukų ir vadintis magu, tačiau iliuzijos menas yra istorija, reikia išmanyti praeitį, subtilybes, scenoje šis menas susideda iš matematinių žinių, psichologijos, filosofijos, bendro išprusimo, o tai sugeba retas“, – pasakoja iliuzionistas.

Bandymas ieškoti laimės svetur
Edgaras kalba, kad nors Lietuva visuomet buvo artima, po gyvenimo nuopuolių praėjusiais metais vyko laimės ieškoti į Švediją. Ten, pasak jo, neplanavo bandyti užsidirbti statybose, fabrikuose, tačiau sudominti kitus, kaip iliuzionistas. „Pradėjau nuo kemperių, kuomet važinėjau po skirtingas stovyklas ir mandagiai braudavausi, siūlydamas ten atostogaujantiems savo pasirodymus. Dažnai vakarais pavykdavo suburti grupelę žmonių, kuriems vesdavau savo pasirodymus. Kartą įvyko sėkmingas sutapimas, kada tarp žiūrovų buvo ir renginių organizavimo įmonė, su kuria palaikom kontaktus iki šiol ir kartais tenka vis dar apsilankyti Švedijoje su savo pasirodymais. Vis dėlto, Lietuva mane traukė labiau, tačiau grįžau, nežadu iš čia išvykti ir esu įsitikinęs, kad mūsų šalyje ji nori, galima neblogai užsidirbti, tačiau reikia mažiau skųstis“, – sako pašnekovas.

Edgaras Mažeika  (nuotr. asm. archyvo)

Edgaras Mažeika (nuotr. asm. archyvo)
Edgaras teigia, kad lietuvių požiūris į iliuzionistus ilgainiui keičiasi į gerąją pusę, tačiau neišvengiamos ir situacijos, kuomet, atrodo, žmonės užsisako pasirodymą net nenutuokdami, ko tikėtis. „Būna, kada žmogui užsisakius iliuzionisto pasirodymą atvažiuoji su laiko patikrinta programa, kurioje nėra super didelių triukų, tačiau tai iliuzijos menas, per tam tikrą laiką daugelio išgirtas. Ir būna, kad tokių pasirodymų metu nesupranti, ar žmonėms patiko, ar jie, tiesiog, nemoka išreikšti emocijų. Tuomet pradeda galvoti, kad galbūt žmonės nesupranta, kad užsisakė iliuzionistą.

Geriausias pavyzdys, kuomet jau trečius metus važinėju į mokyklas pas vaikus, kurie, kaip sakau, dar nesugadinti gyvenimo. Jiems pasirodymų metu viskas įdomu, jie nesivaržydami reiškia emocijas, todėl su vaikais dirbti visada smagiausia“, – kalba Edgaras.
Priklausomybė lošimams – kaip įklimpstama?
Kuomet Edgarui sukako 19 metų ir vaikinas baigė mokyklą, netikėtai sumažėjo ir pasirodymų užsakymų. Tuomet siekiant gerinti finansinę padėti ir prisiskaičius sėkmės istorijų, Edgaras nutarė pradėti lošti pokerį. Vis dėlto, tai jam atnešė daug skaudžios patirties ir viską iki šiol tenka atstatinėti iš naujo. „Aplink ypač daug reklamos ir sėkmės istorijų, kas daugumą ir paskatina išbandyti laimę lošimuose. Kaip į tai neįklimpti esant jaunam ir naiviam, nežinau, tačiau tiesa ta, kad azartiniai žaidimai įtraukia itin staigiai. Man pati priklausomybė atsirado dėl to, kad turėdamas pinigų norėjau jų turėti dar daugiau ir pradžioje pats pokeris man buvo tiesiog pramoga. Pabuvęs toje padėtyje galiu pasakyti, kad norint iš to išlipti, būtina ieškoti motyvacijos ir priežasties, dėl kurios atsirastų noras keistis. Visgi, psichologai, psichoterapeutas pradžioje tau nepadės, jei nenorėsi keistis pats. Šie specialistai dažnai kartoja, kad reikia keistis dėl savęs, tačiau nesutikčiau, nes žmogus dėl savęs niekada nenorės keistis, jis visada ras pasiteisinimų, kodėl jam dabartinė padėtis yra priimtina. Įklimpus į lošimus visas gyvenimas tuo metu būna kreivas, išbalansuotas, tačiau jei randi už ko užsikabinti, pavyzdžiui, mylimas žmogus, vaikai, suprasi, kad privalai keistis, o tuomet tau galės padėti ir specialistai“, – sako pašnekovas.

Edgaras tvirtina, jog jį stebina lietuvių požiūris į tuos, kurie yra įklimpę į lošimus. Pasak jo, visuomenė ne tik nėra pasiryžusi ištiesti pagalbos ranką, tačiau ji net nenori išgirsti apie problemas, kurios mus supa. „Kuomet garsiai pradėjau kalbėti apie savo priklausomybę, įsitikinau, kad žmonėms lengviausia mėtytis akmenimis, nei stengtis suprasti. Nei tuomet, nei dabar nieko neprašau, o tik siekiu skleisti žinią visuomenei, atkreipti dėmesį į problemas, kurių dažnai net nepastebime. Vis dėlto, žmonės juokiasi, tyčiojosi, patys nesuvokdami, kad galbūt jų rate taip pat vyksta šios problemos“, – mintimis dalinasi vaikinas.
Dovana vaikams
Šiuo metu iliuzionistas keliauja po visą Lietuvą, siekdamas vaikus supažindinti su magijos paslaptimis ir sudominti iliuzijos menu. Taip pat po truputį artėjant žiemai – vienam magiškiausių periodų, Edgaras dovanoja penkias magijos pamokas mokykloms, kuriose mokosi vaikai su negalia. „Turėčiau daugiau duoti, nei duodu dabar, už tas dovanas, kurias ir taip gaunu gyvenime. Asmeninis gyvenimas yra apsivertęs aukštyn kojom gerąja prasme, todėl artėjant po truputį, man asmeniškai magiškiausiam periodui, pagal dabartinį savo grafiką ir kitus labdaringus koncertus, kurių nevengiu, galiu skirti 5 pamokas, tačiau, manau, kad jų skaičius išaugs. Man svarbiausia, kad nė kiek mano talentą, tačiau pačią mintį – pasirodymą padovanoti tiems, kurie turi mažiau galimybių kažką panašaus išvysti, nes visgi tai gyvas ir nemokamas pasirodymas“, – teigia iliuzionistas.
Straipsnis paimtas iš tv3.lt
 

Mes lygūs. Buvęs alkoholikas ir lošėjas: „Vaikystėje buvau svaidomas lyg kamuolys ir mačiau daug alkoholio“

Vytautas Bundzinskas

Tomo Markelevičiaus nuotr. / Vytautas Bundzinskas
Krepšinio rezultatų prognozes tiksliai spėliojęs panevėžietis ne tik iš to nesusikrovė aukso kalnų, bet ir įklimpo į priklausomybę nuo azartinių lošimų. Tai nebuvo pirmoji priklausomybė, iš kurios vyrui teko kapstytis, – taigi jis puikiai žinojo, kad svarbu laiku kreiptis pagalbos, išsikalbėti ir imti spręsti kilusią problemą.

Nuo alkoholizmo pasveikusiam Vytautui Bundzinskui prieš tai jau buvo tekę pasiekti visišką dugną, kai pasaulyje lieki vienas kaip pirštas ir be jokio noro toliau gyventi. Vis dėlto šiandien viskas likę praeityje: pašaukimą burti atradęs panevėžietis padeda kitiems ir džiaugiasi galėjęs bent kiek atlyginti skriaudas, kurias sukėlė grimzdamas į priklausomybes, ypač murkdydamasis alkoholio liūne. „Draudimais kovodama su alkoholizmu dabartinė valdžia daro grubiausią klaidą išskirdama alkoholį. O kur lošimai, narkotikai, smurtas? Visa tai kažkur paliekama. Yra žmonių grupė, kurie galvoja, kad tokie draudimai, kovojimai duos rezultatų ir taip bus išspręsta problema. Deja, neišspręs“, – įsitikinęs Vytautas, patyręs griaunamąją alkoholio jėgą. Jis teigia, kad iš principo draudimais rodomas nepasitikėjimas tauta. Esą susidaro įspūdis, kad nėra protingų, sąmoningų žmonių Lietuvoje. „Sugalvojama uždrausti keliasdešimt metrų nuo bažnyčios gerti, tarsi po šv. Mišių iškart visi šimto gramų išgerti telėktų. Toks nepasitikėjimas tauta, lyg mes negalėtume praeiti pro kavinę neprisigėrę“, – teigia Vytautas, ragindamas plačiau pažvelgti į priklausomybę. Anot jo, draudimai prilygsta tabletei, kai karščiuojate. O kodėl kilo temperatūra, niekam neįdomu. Vytautas beda pirštu į vaikystę – būtent joje slypi priklausomybės šaknys.

Skaudi vaikystė

Taro kortomis buriantis, parapsichologija, astrologija, asmeniniais horoskopais besidomintis panevėžietis iki šiol mena vaikystėje patirtus išgyvenimus ir sukrėtimus. Jo motina buvo alkoholikė. Trejų metų Vytautas su jaunesniu broliu atsidūrė vaikų namuose. Tėvo išvis nėra gyvenime regėjęs. Dokumentuose esą tebuvo įrašytas jo vardas, pavardė nebuvo nurodyta. „Buvome penki broliai ir sesuo. Visų mūsų tėvai skirtingi“, – atskleidžia Vytautas, apie visus turimus brolius ir seserį sužinojęs tik grįžęs iš armijos. Kai Vytautas buvo ketverių, jį paėmė globėjai. „Jie neįsivaikino manęs, tik paėmė globoti – pasiimdavo į namus per šventes, savaitgaliais. Paskui nieko nesakę mane išvežė į internatą Biržuose, mokytis į pirmą klasę. Tai buvo dar viena vaikystės trauma, brolis liko Panevėžyje. Man tai buvo labai sukrečianti patirtis, nes jau prie vienos aplinkos buvau pradėjęs priprasti, o čia vėl išvežė kitur. Tie permetinėjimai labai stipriai traumavo, buvau uždaras, užsisklendęs savyje, o niekam visiškai neįdomu, kaip jautiesi“, – skaudžią patirtį, kai jautėsi lyg vis kitam perduodamas krepšinio kamuolys, ligi šiol pamena Vytautas.

Kitas skaudulys vyrui buvo tai, kad globėjai jo neįsivaikino, tik globojo – jautėsi iki galo niekur nepriimtas. Maža to, pas globėjus namuose buvo vadinamasis „taškas“ – pardavinėjamas alkoholis. O ir mieste tekdavo matyti besišlaistančią neblaivią biologinę motiną. „Internatas irgi traumavo dėl betvarkės: įsivaizduokite, kiek ten vaikų, visus reikia sužiūrėti, dvi auklėtojos su 40 vaikų. Pasitaikydavo kartais auklėtojų, mokytojų, kurie irgi girti būdavo“, – vaikystės prisiminimais dalijasi Vytautas.

Prarado šeimą

okia vaikystė paliko daug negyjančių žaizdų, ir vyras pats pasuko alkoholizmo keliu, kaip ir jo gimdyvė. 16 metų trukęs lėbavimas Vytautui Bundzinskui kainavo šeimą. Vyras išsiskyrė su žmona, neteko ryšio su sūnumi. „Manau, kad žmona matė mano alkoholizmo bėdą jau prieš vestuves, neįmanoma buvo prieš tai užsimerkti. Labai gerai pamenu, kai vestuvių išvakarėse kažkur užgėriau, manęs ieškojo po visą miestą: aludes, net morgus. Manau, kad ji viską jau tada puikiai suprato“, – prisimena Vytautas.

Taigi šeiminis gyvenimas truko neilgai. Žmona grįžo gyventi pas mamą, ir jųdviejų keliai išsiskyrė. Kam tuomet reikėjo vestuvių? Vyras, aplinkinių įtikintas, naiviai galvojo: bus žmona, nebus tiek alkoholio. Vis dėlto labai klydo. Tuo metu turėdamas daugiau pinigų, gėrė dar daugiau. Numodavo ranka į laukiančius reikalus, nes nuo ryto jį tešaukdavo stikliukas. Netrukus atsitiktinai sužinojo, kad gimė jo vaikas. Vis dėlto geidė tik to, kad jo niekas nekontroliuotų ir galėtų gerti tiek, kiek širdis geidžia. Nedėjo jokių pastangų, kad susigrąžintų šeimą. Nuo Vytauto nusisuko ne tik šeima, bet ir draugai, verslo partneriai. Vyras ėmė smigti į bedugnę. Nuolat kentėjo dėl to, kad visi jam atsuka nugarą, niekas nepasitiki – o mintys visgi sukdavosi apie tai, kaip šiandien išgerti. Nebuvo ir kur kreiptis pagalbos. Tuo metu alkoholikus veždavo į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, bet ir ten negaudavo tinkamos pagalbos: „Ten gydytojai gerdavo, ir mes gerdavome. Atvažiuodavau gydytis, o išmesdavo mane dėl to, kad gėriau. Niekas tau nieko neaiškino. Liepdavo negerti dešimt dienų, kad užkoduotų, ir viskas.“ Dar kelerius metus Vytautas taip blaškėsi tarp namų, alkoholio ir Rokiškio. Jį nuolat graužė sąžinės balsas, kančios vis gilėjo, gyvenimas tiesiog tapo nebevaldomas, o negerti vyras nesugebėjo. „Paskutiniais metais, jei tereikėdavo pereiti gatvę ir tokį pat kelią grįžti namo, aš grįždavau namo su baudžiamąja byla – už sukčiavimą. Išeinu pusvalandžiui, grįžtu po pusantro mėnesio. Tuo metu beveik visi buvo nuo manęs nusisukę – vienas kitas man bandė padėti. Buvau nusprendęs ir išeiti iš šio gyvenimo, tik man buvo nelemta“, – prisimena jis. Vytautui gulint reanimacijoje įvyko lūžis. Atsibudęs po pusantros paros trukusios komos ir permąstęs, kad jam vis dėlto skirta gyventi, daugiau nebebuvo „baisių užgėrimų“, nebetekdavo vykti į Rokiškį.

Kelias į blaivybę buvo sunkus ir ilgas. Didžiausia pagalba jam buvo ne specialistų, bet buvusių alkoholikų parama ir patirtis: „Kai su jais susitikau, patikėjau, kad galima mesti gerti. Jie mane priėmė, o visi kiti mane išmesdavo, buvau prie to įpratęs. O jie tik bendravo, šypsojosi, dalijosi savo patirtimi. Pagalvojau, jeigu jie negeria dabar, gal jie irgi anksčiau buvo tokioje beviltiškoje situacijoje, bet jiems pavyko. Vadinasi, yra išeitis.“ Vytautas laikėsi vienos dienos programos, kurios esmė – iš ryto nepakelti pirmos taurelės. Ir taip rytas po ryto.

Džiaugiasi galėjęs atlyginti skriaudas

Pradėjus blaivų gyvenimą, reikėjo atitaisyti skriaudas savo artimiems žmonėms, kuriems vyras padarė žalos. Visų pirma ją pavyko atlyginti globėjai.

„Prie mano akių ji išėjo iš šio pasaulio, bet suspėjau, kol buvo gyva. Pavyko atleisti mamai – mergaitė gi nesvajojo gyvenime tapti alkoholike. Tai – liga, ji nieko negalėjo padaryti, o ir pagalbos nebuvo. Pavyko atleisti, pavyko mums irgi pasikalbėti. Aš ją ir palaidojau“, – pasakoja Vytautas. Motina esą buvo sumušta ir dėl galvos traumos mirė ligoninėje. „Atsiprašau“ Vytautas pasakė daugybei žmonių. Tik su pirmąja šeima gražių santykių atstatyti jau nebepavyko. Pasveikęs nuo priklausomybės V.Bundzinskas sutiko moterį, jiedviem gimė dukra. Vėliau jų keliai išsiskyrė, tačiau ryšys su dukra nenutrūko.

Įklimpo į lošimus

Vytautas Bundzinskas dar kartą akis į akį susidūrė su priklausomybe. Šį kartą pasinėrė į priklausomybę nuo azartinių lošimų. 2011-aisiais Lietuvoje vykstant Europos krepšinio čempionatui vienos radijo stoties eteryje jis prognozavo rungtynių rezultatus. Jį lydėjo sėkmė. Vyras domėjosi ir kitomis sporto šakomis. Gana tiksliai galėdavo spėti ir šių sporto šakų varžybų rezultatus. Taigi aplinkiniai paragino jį lažintis ir taip užsidirbti. Šiuo patarimu vyras pasinaudojo. Netrukus azartas taip įsuko, kad padėtis vėl tapo nebevaldoma. „Netrukus netekau draugų, likau gyventi vienas. Dvejus metus taip išėjo, kad gyvenau vien lošimais. Nuo lošimo iki lošimo. Vėl mano pasaulis susiaurėjo. Ištrūkti iš to nežmoniškai sunku“, – prisimena vyras.

Niekada, net ir gerdamas, neturėjęs skolų vyras sulaukė mėnesio, kai neturėjo, iš ko sumokėti alimentų savo vaikui. Tuomet iš draugo, šiam pamelavęs, pasiskolino šimtą litų: „Tada galvojau, pala, kaip taip išėjo, kad turėjau meluoti savo draugui ir skolintis pinigų? Pavyko susisiekti su priklausomais žmonėmis, su specialistais. Pradėjau aiškintis priežastis, kodėl aš tapau lošėju, kas yra patologinis lošėjas, kokie simptomai ir nuo ko vėl reikia pradėti gyvenimą iš naujo. Viską teko susidėlioti, reikėjo mokytis gyventi iš naujo. Aišku, gerai, kad turėjau draugų, kurie turėjo kitų priklausomybių, jie nepaliko manęs bėdoje.“ Svarbu, kad vyras turėjo galimybę išsikalbėti. Lošimas, anot jo, yra liga visam gyvenimui, ir nežinia, kas sudėtingiau – alkoholizmas ar priklausomybė nuo lošimų: „Abidvi pavojingos, abidvi griauna gyvenimą. Vis dėlto visi mato, kai alkoholikas daro nusikaltimus, svirduliuoja, vairuoja išgėręs, o kas mato lošėją? Mane išgelbėjo tai, kad buvau jau daugybę metų blaivus, žinojau, kad reikia ieškoti pagalbos, reikia išsikalbėti, bendrauti, analizuoti. Tai mane išgelbėjo, suprantat? Mano dar labai laiminga istorija, aš tik dvejus metus išbraukiau iš gyvenimo.“ Jis prisiklausė istorijų, kaip žmonės lošia, kad net širdis sustoja, į kokias skolas įklimpsta. Jam apmaudu, kad apie tai esą niekas nekalba. „Mano asmeninis horoskopas sako, kad mano gimimo rytą mano ženkle buvo baltasis mėnulis. Tai reiškia, kad sunkiausiais momentais man visada ateina pagalba. Tik reikia ramiai išlaukti to momento“, – sako Vytautas, išlaukęs to momento. Jį iš letargo miego tąkart pažadino skambutis, kviečiantis ateiti į laidą. Ir vyras pabudo iš košmaro – suprato tapęs patologiniu lošėju, vėl įklimpęs į supančiojančią priklausomybę, iš kurios taip pat išsikapstė.

Atrado tikrąjį pašaukimą

V.Bundzinską visuomet traukė astrologija, būrimas, parapsichologija. Ėmęs gyventi blaiviai vyras pradėjo gilintis į būrimą Taro kortomis. Kad turi kažkokią nepaaiškinamą dovaną, suprato dar vaikystėje. Jau tada sugebėdavo nujausti artėjančią nelaimę, „atpažinti“ vagį, nežinodamas, kuris yra ilgapirštis. Mokykloje jo netraukė tikslieji mokslai, daug labiau žavėjo paranormalūs reiškiniai. Vėliau dirbdamas įvairius darbus niekada nesijuto savo vietoje: „Turėjau nueiti praradimų kelią, pakilti iš naujo, praeiti naujo gyvenimo periodą ir, kai pakankamai subrendau, pradėjau burti. Tai ir buvo mano kelias. Man nereikėjo jokios mokyklos.“ Šiandien Vytautas bando padėti žmonėms – jo galva, būrimas irgi savotiška pagalba. Pas jį ateina ir priklausomybių valdomi žmonės. „Jie visuomenėje dar teisiami, smerkiami, nesigilinant, kokios priežastys tai lėmė. Kodėl mes smerkiame, užuot padėję?“ – retoriškai klausia Vytautas.

„Mes lygūs“ – specialus žurnalistės Kristinos Aržuolaitienės, šįmet gavusios „Žiniasklaidos balso“ apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, projektas. Jis skaitytojams atskleis temas, kurios visuomenėje skatina lygybę: nepriklausomai nuo lyties, pasirinktos profesijos, seksualinės orientacijos, odos spalvos, socialinės padėties, religijos ar kitų veiksnių, visi esame lygūs.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

 

Liguistiems lošėjams užtrenktos durys

pixabay.com nuotrauka
Lošimų organizatoriai nuo gegužės yra priversti keisti savo požiūrį į pačių lošėjų išreikštą valią laikytis nuošaliai nuo lošimų vietų. Anksčiau neretai ignoruoti asmenų prašymai neleisti jiems lošti įgavo teisinę galią. Jų nesilaikantys lošimų organizatoriai užsitraukia atsakomybę bei baudas iki 4,3 tūkst. eurų, be to, lošėjas gali reikalauti atlyginti jam tai, ką prasilošė. Per kelis mėnesius atsisakyti galimybės lošti pagal naują tvarką suskubo beveik pusantro tūkstančio liguistai lošiančių asmenų.

Nuo lošimų priklausomybės kenčiantys asmenys ir anksčiau galėjo prašyti lošimų organizatorių neįleisti jų į lošimų organizavimo vietas. Tačiau operatoriai į šiuos prašymus reaguodavo savo nuožiūra, dažnai atsainiai, ir užkietėję lošėjai puikiai žinodavo, kur užėjus jų anksčiau pateiktų prašymų nepaisys. Palikta landa sistemoje ir toliau gramzdino į skolas probleminius lošėjus. Tačiau nuo šių metų pavasario lošimų organizatoriai prisiima atsakomybę, jeigu į lošimo vietas įleidžia asmenis, pateikusius prašymą neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Gegužės 1 dieną pradėjo veikti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, kurį prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba. Jos duomenimis, nuo šių metų gegužės pradžios iki rugpjūčio 17 dienos šiame registre įregistruota 1250 prašymų. Jau esama precedento, kai už prievolės nesilaikymą teismas lošimų organizatorių įpareigojo atlyginti asmeniui lošimų vietoje praloštą sumą.

Prašymų skaičius gali augti

Asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, prašymą gali pateikti elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“, tiesiogiai prisijungę ir užpildę prašymo formą. Prisijungti prie šio portalo asmenys gali ir lošimų organizavimo vietoje, taip pat tiesiogiai atvykę į priežiūros tarnybą. Tačiau pateikti tokį prašymą gali tik patys to pageidaujantys lošėjai – jų artimieji tokios galios neturi. Draudimas įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose galioja prašyme nurodytą laikotarpį, o laikotarpio nenurodžius – 2 metus. Trumpiausias apribojimo laikotarpis – 6 mėnesiai. Atsiimti pateiktą prašymą arba sutrumpinti jo galiojimo terminą galima ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Lošimų priežiūros tarnyba atkreipia dėmesį, kad užpildyta popierinė prašymo forma nebegalioja. Tad asmenys, pageidaujantys apriboti savo galimybę lošti, nuo gegužės turi iš naujo pateikti prašymą portale „Elektroniniai valdžios vartai“.

Azartinių lošimų įstatyme taip pat numatytas draudimas į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Iki šiol asmenų prašymai priežiūros tarnybai ir lošimų organizavimo vietose buvo priimami susitarimo pagrindu. Jie neturėjo teisinio pagrindo, todėl ne visi lošimų organizatoriai dalyvavo šiame susitarime, o dalyvaujantys ne visuomet jo laikėsi. Nuo 2004 metų vasaros, kai geranoriško susitarimo su lošimų organizatoriais pagrindu buvo pradėti priiminėti asmenų prašymai neleisti lošti, iki 2017 metų gegužės 1 dienos buvo gauta 4650 prašymų neleisti lošti.

Nenori pateikti dokumentų

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pirmininkas Olegas Smirnovas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad asociacijai priklausantys lošimų operatoriai palaiko šią iniciatyvą, esą jaučia atsakomybę prisidėti prie egzistuojančios socialinės problemos sprendimo. Tai, anot jo, savotiškai naudinga ir patiems organizatoriams, nes anksčiau ant jų krito kaltės šešėlis. O. Smirnovas sutiko, kad anksčiau egzistavę sąrašai asmenų, nenorinčių patekti į lošimų organizavimo vietas, kartais būdavo neveiksmingi.

„Ar dėl konkrečios bendrovės požiūrio, ar dėl žmogiškojo veiksnio iš tiesų asmenys, parašę tokius prašymus, kartais būdavo įleidžiami lošti. Naujas reglamentavimas sukūrė tvarką, kurios privalo laikytis visi. Tai savotiškas garantas ir visuomenei, ir patiems organizatoriams, nes pasitaikydavo nemažai piktnaudžiavimo atvejų. Žmonės bandydavo pasipelnyti, dirbtinai sukurdami problemą: parašydavo prašymus, bandydavo lankytis, o paskui, buitiškai tariant, prievartaudavo organizatorius susimokėti, kad šie nesilaiko susitarimo. Kiekvienu atveju bandydavome aiškintis, kaip buvo iš tiesų“, – pasakojo asociacijos pirmininkas. Tiesa, nesklandumų, anot jo, pasitaiko ir įsigaliojus naujai tvarkai. Didžiausias operatorių galvos skausmas yra tai, kad įstatymas aiškiai nenumato organizatorių pareigos tikrinti visų klientų asmens tapatybės dokumentų. Tad pasitaiko nemažai pretenzijų dėl asmens teisių pažeidimo. „Tai yra teisinė problema, bet ją galima išspręsti. Visuomet reikia laiko, kad mechanizmas „įsivažiuotų“, – sakė O. Smirnovas.

Gali susigrąžinti praloštą sumą

Atskira nuobauda už prievolės neįleisti žmogaus, išreiškusio tokią valią, nesilaikymą nėra numatyta. Baudą skiria teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodeksu. Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 1,5 tūkst. iki 4,3 tūkst. eurų. Juridiniams asmenims sankcijos nenumatytos. Priežiūros tarnyba dienraštį informavo, kad sankcijos dėl asmens, pateikusio prašymą, įleidimo lošti praktikoje dar nebuvo taikytos. Tačiau tarnyba jau yra gavusi gyventojų skundų dėl lošimų organizatorių, kurie galbūt nesilaiko šios tvarkos. Svarbu tai, jog kiekvienas asmuo, patyręs žalą dėl to, kad lošimų organizatorius ignoravo jo prašymą, turi teisę pateikti skundą ar pretenziją; kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Priežiūros tarnybos žiniomis, jau yra vienas precedentas, kai lošėjas teisme prisiteisė praloštą sumą, kai lošimų organizatorius nepaisė pagal naują tvarką pateikto prašymo neleisti jam lošti. Tiesa, šis sprendimas yra apskųstas ir dar nėra įsiteisėjęs.

Pajamos svyruoja

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, bendrosios lošimų organizatorių lošimų pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 46,9 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, jos išaugo beveik 12 procentų. Bendrovių skaičius per metus nesikeitė (jų buvo 13), tačiau truputį padaugėjo lošimų vietų (šių metų pirmąjį pusmetį buvo 386, pernai – 378). Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pirmininkas O. Smirnovas sakė, kad lošimų operatoriai pastarąjį laiką patyrė pajamų kritimą, tačiau negalėjo pasakyti, ar tai susiję su Azartinių lošimų įstatymo pakeitimu. Mat rinkai būdingas sezoniškumas, lošimų organizatorių pajamos svyruoja, o apskritai jos krinta – esą žmonės išvyksta, pinigus leidžia kitoms pramogoms ir t. t. Tyrimo, kaip įstatymo pakeitimas gali paveikti lošimo rinką, nebuvo atlikta. Jo poveikį sunkiai gali įvardyti ir patys lošimų operatoriai. Be to, kaip pažymėjo O. Smirnovas, lošimų operatoriams kainavo naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimas: reikėjo perdaryti lošimų organizavimo vietas taip, kad būtų patogiau tikrinti ateinančius asmenis, pasirengti techniškai, jog būtų galimybė prisijungti prie registro.

Lietuvą palygino su pasauliu

Šių metų pradžioje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu Kauno technologijos universiteto ekonomistai atliko socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studiją. Ji parodė, kad per metus vienam lietuviui lošimams tenkanti suma yra 27–30 eurų. Europos Sąjungos šalyse ši suma vidutiniškai siekia 187 eurus, o antai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Italijoje, Maltoje, Suomijoje, Airijoje vieno suaugusiojo vidutinės išlaidos azartiniams lošimams viršija 400 eurų. Pasak tyrėjų, Rytų Europos šalių vykdoma lošimų reguliavimo politika yra skirtinga, kaip skiriasi ir Baltijos šalių lošimų rinkos. Pavyzdžiui, Latvijoje veikia 5 kazino, Lietuvoje – 18. Latvijoje veikia 320 lošimo automatų salonų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau nei Lietuvoje, tačiau lažybų punktų čia daug mažiau nei Lietuvoje – 42, palyginti su 168. Nei Estijoje, nei Latvijoje nėra riboto laimėjimo, arba B kategorijos, lošimo automatų; Estijoje lošimo automatų salonai prilyginami kazino, jų šioje šalyje yra apie 60. Skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos akivaizdūs ir analizuojant lošimo automatų skaičių: 2016 metų pradžioje Latvijoje veikė 8701 A kategorijos lošimo automatas, o Lietuvoje A ir B kategorijos – perpus mažiau (4239). Lietuvos lošimų rinka esą ne tik mažiausia, bet ir nuosaikiausia: turi mažesnį lošimo automatų skaičių, be to, dalis jų yra B kategorijos – riboto laimėjimo. „Daugelyje Vakarų Europos valstybių griežčiau reguliuojamos pačios rizikingiausios lošimų paslaugos, kurias dažniausiai teikia lošimo namai (kazino). To priežastis: statymų ir laimėjimų dydžiai lošimo namuose neribojami, o rezultatas – labai greitas. Todėl matyti tendencija – kuo valstybė labiau išsivysčiusi, turinti senas šios srities tradicijas, tuo lošimo namų (kazino) skaičius joje yra mažesnis. Reguliuojant ne tokius rizikingus lošimus pasirenkamas liberalesnis modelis, kai tam tikru lygmeniu ribojami lošimų parametrai, tačiau prieiga prie tokių lošimų yra paprastesnė“, – išplatintame pranešime spaudai teigė viena studijos autorių tyrėja Agnė Gadeikienė.

 
Straipsnis paimtas iš lzinios.lt
 

Dalyvavimas loterijose – tik nuo tam tikro amžiaus

Loterija (nuotr. Fotolia.com)

Loterija (nuotr. Fotolia.com)
Siekiant mažinti loterijų prieinamumą, jose ketinama leisti dalyvauti tik sulaukusiems 16 metų amžiaus, taip pat planuojama sugriežtinti loterijų reklamą, reglamentuoti loterijų pavadinimus ir jų bilietų išvaizdą.
Tai numatyta Finansų ministerijos parengtoje Loterijų įstatymo naujoje redakcijoje, kuris pakeistų 2003 metų liepos 1 dieną priimtą įstatymą. „Loterijų įstatymo pakeitimo tikslas – mažinti loterijų prieinamumą, stiprinti loterijų žaidėjų apsaugą, užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą“, – komentare BNS sakė Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba. Didžiausia loterijų organizatorė Lietuvoje bendrovė „Olifėja“ siūlomų pakeitimų kol kas nekomentuoja. „Pirmadienį gavome naujojo Loterijų įstatymo projektą, dabar gilinamės į pakeitimus ir Finansų ministerijai pateiksime pasiūlymus. Juos pristatysime ir viešai. Rengiant įstatymo projektą neturėjome galimybės pateikti pasiūlymų dėl loterijų vykdymo reglamentavimo, ir dabar reikia laiko naujos įstatymo redakcijos analizei“, – komentare BNS sakė „Olifėjos“ generalinio direktoriaus patarėjas teisės klausimais Andrius Karaliūnas.
2017.08.08 15:58 Dalyvavimas loterijose – tik nuo tam tikro amžiaus VISI KOMENTARAI 3 AddThis Sharing Buttons Share to Facebook901Share to TwitterShare to PrintShare to EmailShare to More Loterija (nuotr. Fotolia.com) Loterija (nuotr. Fotolia.com) TAIP PAT SKAITYKITE: Pinigai (nuotr. Fotolia.com) Ieškomas 375 tūkst. eurų laimėtojas Siekiant mažinti loterijų prieinamumą, jose ketinama leisti dalyvauti tik sulaukusiems 16 metų amžiaus, taip pat planuojama sugriežtinti loterijų reklamą, reglamentuoti loterijų pavadinimus ir jų bilietų išvaizdą. Tai numatyta Finansų ministerijos parengtoje Loterijų įstatymo naujoje redakcijoje, kuris pakeistų 2003 metų liepos 1 dieną priimtą įstatymą. „Loterijų įstatymo pakeitimo tikslas – mažinti loterijų prieinamumą, stiprinti loterijų žaidėjų apsaugą, užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą“, – komentare BNS sakė Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba. Didžiausia loterijų organizatorė Lietuvoje bendrovė „Olifėja“ siūlomų pakeitimų kol kas nekomentuoja. „Pirmadienį gavome naujojo Loterijų įstatymo projektą, dabar gilinamės į pakeitimus ir Finansų ministerijai pateiksime pasiūlymus. Juos pristatysime ir viešai. Rengiant įstatymo projektą neturėjome galimybės pateikti pasiūlymų dėl loterijų vykdymo reglamentavimo, ir dabar reikia laiko naujos įstatymo redakcijos analizei“, – komentare BNS sakė „Olifėjos“ generalinio direktoriaus patarėjas teisės klausimais Andrius Karaliūnas. REKLAMA Ministerija siūlo, kad nauja įstatymo redakcija, kuriai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, įsigaliotų nuo 2019 metų gegužės 1 dienos.
Dalyvauti loterijose – tik sulaukus 16 metų
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad jo paskirtis yra ir loterijų prieinamumo mažinimas. Todėl ketinama drausti loterijose dalyvauti asmenims, kuriems nėra sukakę 16 metų – šis reikalavimas galios tiek perkant loterijos bilietus, tiek dalyvaujant interneto loterijose. Suabejojus, kad žmogus yra jaunesnis negu 16 metų, loterijos bilietų pardavėjai privalės reikalauti pateikti asmens dokumentą. Internetinio ir telefoninio ryšio loterijose bus galima dalyvauti tik iš anksto sudarius rašytinės ar elektroninės formos sutartis ir loterijos organizatoriui įsitikinus, kad ją sudaręs asmuo yra vyresnis kaip 16 metų. Finansų ministerijos teigimu, amžiaus ribojimai nustatyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje loterijose gali tik 16 metų sulaukę asmenys, o Belgijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje dalyvauti loterijose leidžiama nuo 18 metų. „Internetinio ryšio loterijose dalyvaujantiems žaidėjams siūloma sudaryti galimybę (….) loterijų organizatoriui pateikti prašymą riboti didžiausią pinigų sumą, kurią žaidėjas gali išleisti loterijos bilietams per mėnesį arba nusistatyti paros laiko limitą, kuriam suėjus žaidėjui turės būti nutraukta galimybė dalyvauti internetinio ryšio loterijose“, – teigė A.Dilba.

Šiuos pageidavimus žaidėjas galėtų pakeisti tik praėjus mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos. Darželių, vidurinių, profesinių, aukštųjų ir kitų mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai privalės užtikrinti, kad jų kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti internetinio ryšio loterijose. Šiuo metu loterijų žaidėjų amžius Lietuvoje neribojamas.
Reikalavimai loterijos bilietams ir reklamai

Loterijų bilietuose ketinama uždrausti naudoti su azartiniais lošimais susijusius vaizdusm, o loterijas vadinti lošimų pavadinimais. Šiuo metu reikalavimai loterijos bilietų išvaizdai ir loterijų pavadinimams nėra nustatyti, todėl organizatoriai dažnai loterijas pavadina lošimų pavadinimais – bingo, pokeris, ruletė. Be to, ant loterijų bilietų vaizduojami su lošimais susiję simboliai, pavyzdžiui, kortos. „Siūloma drausti loterijų reklamą, siejančią dalyvavimą loterijose su sveikatos būklės pagerėjimu, asmeninių ir finansinių problemų sprendimu, socialine sėkme“, – aiškino A.Dilba. Šiuo metu loterijų reklama neribojama, todėl jų organizatoriai, Finansų ministerijos teigimu, gali skelbti bet kokią su loterijomis susijusią informaciją – didžiausio prizo dydį, prizų kiekį, laimėtojų sėkmės istorijas ir panašiai. Momentinės loterijos bilietus ateityje galės spausdinti tik patikimos, Priežiūros tarnybos į sąrašą įtrauktos ir prieš bilietų spausdinimą patikrintos įmonės. Taip siekiama užtikrinti, kad momentinių loterijų laimėjimų fondo dydis atitiktų nustatytą 50 proc. parduotų bilietų vertės dydį, o loterijų bilietai būtų patikimai apsaugoti nuo padirbinėjimo.

Taip pat ketinama drausti eksploatuoti savitarnos įrenginius, pagal loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo, laimėjimų išmokėjimo technologiją atitinkančius tiražinę ir momentinę loteriją.
Laimėjimų išmokėjimo užtikrinimas

Loterijų organizatorius ketinama įpareigoti sukaupti minimalią lėšų sumą laimėjimams. Šios lėšos, kurios turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. loterijų organizatorių minimalaus reikalaujamo nuosavo kapitalo, turės būti laikomos sąskaitose arba kasoje. „Lėšas loterijos organizatorius turės laikyt ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams. Taip siekiama užtikrinti, kad loterijų organizatoriai nuo pat loterijų organizavimo pradžios būtų pajėgūs išmokėti didelės vertės laimėjimus“, – tvirtino A.Dilba. Įstatymo projekte numatyta, kad didžiosios loterijos organizatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 144 tūkst. eurų, o mažosios loterijos organizatoriaus – ne mažesnis kaip 14 tūkst. eurų. Pastarasis, neturintis minimalaus nuosavo kapitalo, galėtų pateikti 14 tūkst. eurų vertės kredito įstaigos finansinę garantiją.
Griežtesnė paramos lėšų kontrolė, reikalavimai loterijų organizatoriams
Ketinama griežčiau kontroliuoti, kaip loterijų organizatoriai laikosi reikalavimo skirti 8 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės paramai. Priėmus naują įstatymo redakciją, paramą bus galima skirti tik pinigais, o loterijų organizatoriai ir paramos gavėjai privalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą.

Ketinama griežčiau kontroliuoti, kaip loterijų organizatoriai laikosi reikalavimo skirti 8 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės paramai. Priėmus naują įstatymo redakciją, paramą bus galima skirti tik pinigais, o loterijų organizatoriai ir paramos gavėjai privalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, nustatyta atvejų, kai paramai buvo perduodami dešimties ir daugiau metų senumo automobiliai, įvertinus juos įsigijimo kaina, parama buvo suteikta neišplatintais loterijos bilietais, paramai buvo perduodama loterijas reklamuojanti atributika (striukės, lietsargiai), įvertinus suteiktą paramą jos pagaminimo kaina. Įstatymo projekte taip pat nustatoma, kad loterijų veikla gali užsiimti ne bet kokie asmenys, o tik tie, kurie atitinka aukštus patikimumo, reputacijos ir kitus veiklos standartus, yra finansiškai patikimi. Loterijas organizuoja 6 įmonės
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje didžiąsias loterijas organizavo 5 bendrovės ir viena mažoji bendrija. Loterijų organizatorių pajamos iš išplatintų bilietų šiemet siekė 42,963 mln. eurų – 7,9 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai bilietų apyvarta buvo 39,826 mln. eurų. šiemet iš viso išplatino 42,849 mln. vienetų bilietų (6,7 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį), gyventojams išmokėtų loterijų laimėjimų suma siekė 24,039 mln. eurų (23,7 proc. daugiau). Didžiųjų loterijų organizatoriai pirmąjį pusmetį į biudžetą sumokėjo 2,464 mln. eurų loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Straipsnis paimtas iš tv3.lt
 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suvienijo jėgas bendram darbui

IMG_6278

Šiandien Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suvienijo jėgas vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei probleminių azartinių lošimų prevenciją.

Susitarta bendradarbiauti vykdant prevencijos ir kontrolės priemones, siekiant informuoti jaunimą apie galimą azartinių lošimų ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamą žalą, keistis aktualia informacija ir vykdyti jos sklaidą, bendradarbiauti vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą.

„Tiek psichoaktyvių medžiagų vartojimas, tiek probleminis azartinis lošimas susijęs su neigiamomis pasekmėmis tiek visuomenės, tiek asmens gerovei, o šių priklausomybę sukeliančių problemų sprendimas galimas tik įvairių sektorių institucijoms dirbant kartu. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose projekto (angl. The European School Survey Project on Alcohol and other Drugs – ESPAD) 2015 tyrimo duomenimis, kas penktas 15-16 metų vaikinas pripažino, kad per paskutiniuosius 12 mėn. naudojo internetą dėl lošimo iš pinigų (20,3 proc.). Todėl labai svarbu didinti visuomenės, o ypač tėvų informuotumą ne tik apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, bet ir probleminių azartinių lošimų daromą žalą vaikams ir jaunimui bei galimas prevencijos priemones“, – sakė Departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

„Tikimės, kad bendros kartu su Departamentu vykdomos prevencinės veiklos prisidės prie didesnio visuomenės sąmoningumo skatinimo ir supratimo apie pasekmes, įsitraukus tiek į azartinių lošimų, tiek į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo karuselę bei paskatins susimąstyti bei iš naujo įvertinti šių priklausomybių keliamus pavojus“, – pabrėžė Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys.

 

 

 

 

 

 

 

Mindaugas Grudzinskas-Gocht įspėjo apie pražūtingą aistrą

„Nesu liguistas lošėjas, bet kai su savo vyru apie tai kalbėjausi, iš jo ne kartą išgirdau perspėjimus, kad neįklimpčiau giliau“, – taip apie įtraukiantį pomėgį kalbėjo šiuo metu su sutuoktiniu Vokietijoje gyvenantis lietuvis Mindaugas Grudzinskas-Gocht.

Modeliu dirbęs 31 metų savo lytinės orientacijos neslepiantis vyras Lietuvos spaudoje išgarsėjo, kai prieš kelerius metus susituokė su septyniais metais vyresniu vokiečiu Wolfgangu Gochtu. Tuomet jis neslėpė, kad poros planuose – kelionė į JAV, kur įteisinta pakaitinė motinystė. Naujienų portale lrytas.lt pasirodžius straipsniui, ką tenka išgyventi priklausomybę nuo lošimų turinčių asmenų artimiesiems, M.Grudzinskas-Gocht ryžosi papasakoti, kaip tokia iš pažiūros nekalta pramoga gali ne tik ištuštinti piniginę, bet ir sukelti daug neigiamų emocijų. „Prieš kurį laiką Vokietijoje susipažinau su lošimų automatų salone dirbančia lietuve. Ji ne tik kad neskatino išbandyti lošimų, atvirkščiai, nuolat kartojo, kad tai blogiau nei alkoholio vartojimas ar rūkymas. Pamenu jos žodžius, kad rūkyti galima mesti, alkoholio vartojimą bent kiek nors kontroliuoti, o į lošimą įsitraukę žmonės sustoti nebegali“, – bičiulės žodžius prisiminė pašnekovas.

Pirmas bandymas nustebino

Nors draugės patarimas buvo tikrai geras, M.Grudzinskas-Gocht jo nepaklausė ir jau netrukus tapo nuolatiniu lošimo namų lankytoju. „Pirmą kartą lošti pabandžiau pusiau juokais įmesdamas vos dvidešimt euro centų į lošimo automatą ir negalėjau patikėti, kad iš karto laimėjau 800 eurų. Mažiausia suma, kurią galima statyti, – 10 euro centų, o daugiausia – 3 eurus. Visi lošėjai savo pinigus meta, o paskui kažkuriam vienam pasiseka laimėti Aukso puodą. Pamenu, apsidžiaugiau ir tuos pinigus išleidau savo reikmėms“, – kalbėjo jis. „Vos prisėdus lošimo automatas ima traukti kaip magnetas, imi nekreipti dėmesio, ar tau kas nors rašo žinutes, ar su tavimi sveikinasi, žmonių nebegirdi, nuo viso pasaulio atsiriboji. Kai prisėdu, pamirštu viską. Vyras man skambina ir sako, kad grįžčiau namo, jam atsakau, kad sugrįšiu po valandos, bet praėjus valandai, dviem ar trims neišeinu namo, o galiausiai grįžus kyla ginčų“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, jog nėra taip, kad iš namų neštų daiktus užstatyti į lombardą, kad gautų pinigų lošti.

Lošimas net sapnuojasi

„Neslėpsiu, man pinigų šeimoje netrūksta, bet yra tokių žmonių, kurie lošdami ne tik ima vieną po kitos paskolas, o galiausiai praranda ir namus. Lošimas tarsi apsėda, būna, kad eidamas miegoti galvoju, kad rytoj vėl pavyks laimėti, kartais jau net pradedu sapnuoti“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, lošimo metu patiriamos pačios įvairiausios emocijos: kai sekasi – užplūsta džiaugsmas, bet jei pralošiama didesnė pinigų suma, ateina nepasitenkinimas, nusivylimas.

„Žmonės ima savotiškai skaičiuoti laimėjimus: kai nusineša suplanuotus išleisti du šimtus eurų, paskui pralošia dar du šimtus ir galiausiai laimi aštuonis šimtus eurų, giriasi, kad laimėjo aštuonis šimtus, bet juk pralošti keturi šimtai…“ – kalbėjo jis ir pridūrė, kad dažniausiai lošėjai lošimo namus palieka be laimėjimų, nes laimėti pinigai iš karto vėl atsiduria lošimo aparate. Vyras prasitarė, kad jo lošimų biografijoje būta ir itin solidaus laimėjimo, kuris dar tą patį vakarą buvo praloštas.

Pradeda kalbėtis su lošimo automatais

Pasak pašnekovo, prašymų nelošti sistema Vokietijoje taip pat veikia, tačiau dažnai tokius prašymus lošimo namų administracijai įteikę lošėjai greitai atskuba jų atsiimti. „Lošimo namuose dirbanti draugė pasakojo, kad viena moteris dėl liguisto potraukio lošti atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Būna, kad žmonės ne tik pradeda iš namų tempti vertingesnius daiktus, bet ir įsitraukia į prekybą narkotikais. Man pačiam teko matyti, kaip žmogus stovėdamas prie lošimo aparto ima su juo kalbėti, glostyti jį ar supykęs daužyti, įkalbinėja grąžinti pinigus“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, vos per kelias minutes galima pamatyti, kaip džiaugsmą keičia nusivylimas, irzlumas. M.Grudzinskas-Gocht pasakojo, kad į lošimo namus užsuka ir itin pasiturinčių lankytojų, ir visiškų vargšų: „Kartą mačiau, kaip iš gatvės užėjęs narkomanas, vos įmetęs porą eurų, laimėjo kelis šimtus ir išėjo laimingas, bet tai vienetiniai atvejai. Lošimo namuose galima susipažinti ir su padoriais, išsilavinusiais žmonėmis. Mane labai nustebino, kai kartą sulaukiau patarimo nelošti. Kai paklausiau kodėl, išgirdau atsakymą, kad užsuka čia gerai praleisti laiko.“ Lietuvis ne kartą matė sceną, kai į lošimo namus atėjusios žmonos jėga bando ištempti savo vyrus. „Lošimo namai Vokietijoje vadinami velnių namais“, – sakė jis.
Straipsnis paimtas iš lrytas.lt
 

Įsiskolinęs jaunimas pagalbos kreipiasi per vėlai

Pinigai

Autorius: Neda Ledeikaitė

Vaidas (vaikino vardas pakeistas) su draugu sugalvojo būdą, kaip greitai užsidirbti – imti greitąjį kreditą – 350 eurų – ir sumą padidinti lažybų punktuose. Tiek, kad galima būtų atiduoti jau turimas skolas, o iš likusių grąžinti kreditą. Lažybos, kaip buvo galima tikėtis, nenusisekė. Liūdesį vaikinai nuplovė likusius kredito pinigus išleisdami vakarėliams Palangoje. Tuo metu skola augo kaip ant mielių.

Dabar Vaidas, nors, močiutės padedamas, ir yra grąžinęs nemažą kredito dalį, bendrovei tebėra skolingas daugiau kaip 200 eurų. Antstoliai grasina teismais, o vaikinas teisinasi nežinąs, kaip įvykdyti įsipareigojimus – nei pajamų, nei turto jis neturi. Draugas, su kuriuo sukurpė šaunųjį uždarbio planą, dingęs kaip į vandenį.

Ne vienetinis atvejis

Anot Lietuvos Banko priežiūros specialistės A.Tavorės, toks asmens finansinės istorijos scenarijus pasitaiko ne taip retai kaip norėtųsi, o vartojimo kredito ėmimas neturint plano, kaip sumą grąžinti, turi skaudžių pasekmių. „Kai žmogus jau nebegali išmokėti tam tikru laiku numatytos įmokos, pradeda skolintis įmokoms padengti. Netrukus ima kapsėti netesybos, baudos, ir taip ta skola darosi nepakeliama“, – apie tipišką situaciją pasakoja pašnekovė. Lietuvos banko atstovė pataria, kad norint neįsisukti į užburtą skolinimosi ratą, įvertinus, kad nebėra galimybių laiku mokėti įmokų, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į bendrovę ir prašyti perdėlioti grafiką, pratęsti terminą, paprašyti artimųjų pagalbos. „Jaunimo didžiausia bėda ta, kad jauni įsiskolinę asmenys pagalbos kreipiasi truputį per vėlai“, – pabrėžia ji.

Norėjo čia ir dabar

Tarp tokių niekur nesikreipusių yra ir Vaidas. Kai močiutė jam nebegalėjo padėti grąžinti skolos, jis niekur nesikreipė. Todėl netrukus sulaukė laiškų ir skambučių iš antstolių.

Iki gaudamas kreditą Vaidas buvo oficialus bedarbis ir dirbo nelegaliai. Paklausta, kodėl greitųjų kreditų įmonės galėtų skolinti pajamų neturinčiam asmeniui, Lietuvos banko priežiūros skyriaus specialistė sako, kad nors atrodo, kad greitąjį kreditą ima labai mažas pajamas gaunantis žmogus, iš tiesų dažnai būna, kad „tai asmenys, gaunantys pajamas, prilygstančias vidutiniam ar net didesniam darbo užmokesčiui“.

A.Tavorė taip pat atskleidė, kad jaunimas greituosius kreditus ima dėl įvairių nepamatuotų priežasčių – naujiems, madingesniems daiktams, kelionėms, lažyboms, vakarėliams, o prie sprendimo imti greitąjį kreditą prisideda reklamos ir vartojimo kultūra, bei jaunimo noras turėti viską „čia ir dabar”. Anot pašnekovės, viena priežasčių, kodėl jaunimas daug skolinasi ir neretai tai daro neatsakingai, gali būti mažas finansinis raštingumas ir gyvenimiškos patirties stoka.

Galimybes įvertinti realistiškai

Šiandien Vaidas savo sprendimą imti paskolą vertina neigiamai: „Gailiuosi dėl to. Juk dabar tai įsirašys į kredito istoriją, vėliau niekas nebeskolins rimtam dalykui, nes bus užfiksuota, kad negrąžinu pinigų.” Vaikinas dabar supranta, kad verta imti paskolą ar kreditą tik ypač svarbiems daiktams, tokiems kaip butas ar automobilis. Lietuvos banko priežiūros specialistė A.Tavorė sako, kad geriausia yra neimti greitojo kredito tinkamai neįvertinus esamos finansinės situacijos ir ypač jei yra gaunamos labai mažos pajamos ir būtų sunku laiku mokėti įmokas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad „jeigu nepajėgi sukaupti palyginti nedidelės sumos tam tikram daiktui įsigyti, tai nesutaupysi ir tada, kai bus terminas grąžinti paskolą”.

Jaunimo įsiskolinimas ėmė mažėti apribojus greitųjų kreditų bendroves

Lietuvos Banko duomenimis, Lietuvoje apie keturi šimtai tūkstančių gyventojų yra pasiskolinę iš greitųjų kreditų bendrovių. Penktadalis jų yra žmonės iki 25 metų amžiaus. Anot A.Tavorės, anksčiau ši proporcija buvo dar didesnė ir tik nuo 2016-ųjų vasario, kai buvo pakeistas Vartojimo kredito įstatymas ir kreditai nebebuvo išduodami asmenims, neturintiems pagrįstų nuolatinių pajamų, jaunimo įsiskolinimo tendencija ėmė mažėti. Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2016/2017 m. dalis, įgyvendinant VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimas darbe su jaunimu“. Projektą remia Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

 
 
Projektą kuria ir palaiko:
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
 
Informaciniai partneriai:
Vilniaus Priklausomybės Ligų CentrasVilniaus Psichoterapijos ir Psichoanalizės Centras
Informacinis vaizdo klipas :