Paauglystė baigėsi: azartiniams lošimams Lietuvoje 18 metų

Žmogus per pirmuosius 18 gyvenimo metų nueina netrumpą pažinimo, virsmo ir pokyčių kelią. Žmogui 18 metų reiškia paauglystės pabaigą ir pilnametystės pradžią. Šiemet 18 metų sukanka ir azartiniams lošimams Lietuvoje – tai daug ar mažai?

Per šiuos 18 metų azartiniai lošimai taip pat nuėjo ilgą ir nelengvą permainų kelią.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rinką užplūdo įvairiausi lošimo įrenginiai: lošimo automatai atsirado parduotuvėse, baruose, autobusų, geležinkelio stotyse, buvo kalbama apie pogrindinius lošimo namus. Kadangi tuo metu nebuvo jokio lošimų teisinio reglamentavimo, šie lošimo automatai buvo registruojami ir traktuojami kaip žaidimo automatai ar kompiuteriniai žaidimai, dėl to jais galėjo lošti visi norintys, netgi nepilnamečiai.

Žinia, kad vienas iš efektyviausių būdų kovoti su šešėliu, tai jo legalizavimas ir kontrolė, todėl 2001 m. liepos 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (Įstatymas). Tai buvo pirmasis azartinių lošimų organizavimą legalizavęs ir jų organizavimo tvarką nustatęs įstatymas Lietuvos Respublikoje. Įsigaliojus Įstatymui, lošimo sektoriaus priežiūra buvo priskirta naujai sukurtai Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, kuri 2012 m. kovo 1 d. pertvarkyta į šiandieną azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų rinką prižiūrinčią ir kontroliuojančią Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Priežiūros tarnyba).

Su Įstatymo įsigaliojimu Lietuvoje prasidėjo sparti azartinių lošimų plėtra. Šiuo metu šalyje veikia 18 lošimo namų (kazino), 205 automatų salonai ir 163 lažybų punktai, taip pat aktyviai organizuojami nuotoliniai lošimai.

Lošimai žengia į internetą

Gyvename tokiame amžiuje, kai diena be interneto neįsivaizduojama. Nuo interneto šiandien neatsiejamas tiek darbas, tiek laisvalaikis ir pramogos, tarp jų ir azartiniai lošimai. Nors pasaulyje internetiniai lošimai organizuojami pakankamai seniai, Lietuvoje esminiai pokyčiai, kuriuos nulėmė pasaulinė technologijų ir inovacijų pažanga lošimų rinkoje, prasidėjo 2016 metais, modernizavus teisinę bazę ir įteisinus nuotolinius lošimus.

Reglamentavus internetinius lošimus, atsirado sąlygos Lietuvos gyventojams lošti legaliose interneto svetainėse, o ginčo su lošimų organizatoriumi atveju savo teises ginti su priežiūros institucijos pagalba. Kadangi lošimas nelegaliose internetinių lošimų svetainėse yra pačių lošiančiųjų atsakomybė ir jų teisių niekas negina, ginčo atveju lošėjų skundai dėl prarastų pinigų nenagrinėjami.

Ginant tiek lošėjų, tiek nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių interesus nuo 2016 m. sausio 1 d. Priežiūros tarnyba pradėjo blokuoti nelegalias nuotolinių lošimų paslaugas teikiančias interneto svetaines. Šiuo metu jau yra užblokuota virš 300 nelegalių nuotolinių lošimų interneto svetainių, tokiu būdu siekiant apsaugoti lošėjų interesus ir užtikrinti, kad iš lošimų surenkami mokesčiai keliautų į mūsų valstybės biudžetą.

Vieniems programa, kitiems – problema

Nuolat didėjant lošimų pasiūlai ir plečiantis lošimų rinkai, ypatingai išryškėjo priklausomybės nuo azartinių lošimų problema. Su šia problema susidūrusiems asmenims ir jų artimiesiems trūko informacijos apie galimai žalingą, neatsakingą įsitraukimą į lošimus, nebuvo kvalifikuotų specialistų pagalbos.

Priežiūros tarnyba, aktyviai ieškodama veiksmingų būdų, kaip padėti turintiems problemų dėl azartinių lošimų ir nebekontroliuojamo potraukio lošti asmenims, 2004 m. inicijavo Susitarimo dėl savanoriško apsiribojimo nuo lošimų užtikrinimo (Susitarimas) pasirašymą su azartinių lošimų organizatoriais, kurio pagrindu lošėjai galėjo rašyti prašymus neleisti lošti, o fizinis šių asmenų neįleidimas į lošimų vietas tapo lošimų organizatorių sąžinės reikalu.

Matant pagalbos priemonės svarbą, tačiau nepakankamą Susitarimo veiksmingumą, nueitas ilgas kelias tam, kad lošėjų pateiktų prašymų neleisti lošti įgyvendinimas priklausytų ne nuo lošimų organizatorių geranoriškumo, bet būtų privalomas ir pagal įstatymą – 2017 m. gegužės 1 d. Įstatyme buvo įtvirtinta pareiga lošimų organizatoriams neleisti lošti prašymus pateikusiems asmenims. Kartu buvo įsteigtas ir Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras.

Šiuo metu asmenys, turintys problemų dėl azartinių lošimų ir ketinantys apriboti savo galimybę lošti, tokius prašymus gali pateikti Priežiūros tarnybai. Daugiau apie prašymo pateikimo būdus ir kitą reikalingą informaciją galite rasti čia: www.nebenoriu-losti.lt.

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. Priežiūros tarnyboje gauti 9624 asmenų prašymai apriboti jų galimybę lošti. Įvairūs moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad dėl vieno lošėjo probleminio lošimo kenčia 20-30 asmenų iš jų artimos aplinkos, kurie patiria finansines, socialines ir kitas problemas, išgyvena psichologinius sunkumus. Žinant šiuos faktus nesunku apskaičiuoti, kad 9 000 probleminių lošėjų aplinkoje dėl jų lošimų kenčia mažiausiai 180 000 asmenų. Todėl 2015 m. Priežiūros tarnyboje gimė dar viena iniciatyva – Lošėjų artimųjų paramos grupė, kurios pagrindinis tikslas yra padėti ne tik sunkumų dėl lošimų turintiems lošėjams, bet ir jų artimiesiems.

Nuo šiol ne tik lošimai, bet ir žaidimai

Tikriausiai kone kiekviename prekybos centre ar J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje yra tekę praeiti pro ryškiaspalviais pliušiniais žaisliukais prikimštą ir spalvotomis švieselėmis žybsintį žaidimo automatą, o gal net ir pačiam pabandyti tokį žaisliuką išsitraukti.

Dažnai tokie ir panašūs žaidimo automatai kaip magnetas traukia vaikus – juk daug smagiau pačiam pabandyti „sužvejoti“ žaislą nei tiesiog nusipirkti parduotuvėje.

Turbūt daug kam naujiena bus tai, kad net nuo 2014 m. liepos 1 d. (kai buvo reorganizuota Valstybinė metrologijos tarnyba) iki 2019 m. gegužės 1 d. žaidimų automatų verslas buvo visiškai nekontroliuojamas ir neprižiūrimas, t. y. bet kas ir bet kur galėjo statyti žaidimo automatus, o kilus nesklandumams žaidėjai neturėjo į ką kreiptis. Tačiau situacija keičiasi – 2019 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Įstatymo pataisoms, Priežiūros tarnybai pavesta vykdyti ir šios srities priežiūrą. Nuo šiol gali būti naudojami tik sertifikuoti, registruoti ir Įstatymo reikalavimus atitinkantys žaidimo automatai, o žaidėjų skundai neliks neišgirsti.

Užtrenktos durys nepilnamečiams (N-18)

Ilgą laiką, nuo pat 2001 m., kuomet buvo priimtas Įstatymas, galiojo draudimas lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Draudimo įeiti į lošimų vietas nepilnamečiams nebuvo, todėl Įstatymas jiems ir neužvėrė durų į lošimų vietas, priešingai, nepilnamečiai be jokių apribojimų galėjo būti lažybų punktuose ar automatų salonuose, stebėti lošimo procesą ir specifinę aplinką, supančią lošimų organizavimo vietas. Neretai į lažybų punktą tėvai už rankos atsivesdavo mažamečius vaikus ar smalsūs nepilnamečiai laiką leisdavo automatų salonuose.

Nuo 2019 m. liepos 1 d., įsigaliojus griežtesnėms Įstatymo nuostatoms, užkirstas kelias patekti į lošimų organizavimo vietas visiems asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimų organizatoriai privalo patikrinti kiekvieno, į lošimo automatų saloną ar lažybų punktą, įeinančiojo tapatybę, o nustatę, kad asmuo yra nepilnametis, jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti, arba asmeniui atsisakius pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą – privalo tokių asmenų į lošimų organizavimo vietą neįleisti.
Šie pakeitimai ypač reikšmingi siekiant apsaugoti ne tik nepilnamečius, bet ir probleminius lošėjus nuo azartinių lošimų.

Naujas apynasris reklamai

„Statybos-lažybos“, „Tuk tuk, kas ten?“ ir kitos skambios lengvai įsimenamos reklaminės frazės jau kone yra tapusios tautos folkloru ir kaip eilėraščiai kartojamos net apie lošimus dar negalvojančių vaikų lūpose.

Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, o tai sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat kelia socialines ir ekonomines problemas.

Todėl Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įstatymo pataisas, siekdamas detaliau ir griežčiau reglamentuoti azartinių lošimų reklamą.

Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. šių skambių, patrauklių ir spalvingų frazių bei kitų reklaminių vaizdų nebeliks. Bus leidžiama skelbti tik lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis, o nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją lošimų organizatoriams bus draudžiama. Taip pat šios pataisos apsaugos ir nepilnamečius, nes bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją bus draudžiama skelbti interneto svetainėse, kurios skirtos nepilnamečiams.

Daugiau kontrolės – daugiau skaidrumo

Šiandien įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia jau beveik 4500 lošimo automatų, kurių priežiūrą ir kontrolę aktyviai vykdo Priežiūros tarnyba.

Technologijų naujovės, pažanga ir naujausios tendencijos vis plačiau apima ir lošimo automatų rinką. Siekiant sutaupyti tiek valstybės, tiek lošimo organizatorių laiko ir lėšų, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. visi lošimo automatai galės, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. privalės būti sujungti į vieną lošimo automatų duomenų valdymo sistemą, kurioje visi lošimo automatų duomenys bus fiksuojami elektroniniu būdu ir realiu laiku. Tai padės užtikrinti sąžiningą, skaidrų lošimų veiklos vykdymą ir efektyvesnę kontrolę bei pinigų plovimo prevenciją.

Papildomas dėmesys gryniesiems pinigams

Kai pasaulyje vis garsiau kalbama apie perėjimą nuo grynųjų pinigų prie elektroninių atsiskaitymo būdų, lošimo organizavimo vietose cirkuliuoja dideli grynųjų pinigų srautai (Įstatymas draudžia atsiskaitymą banko kortelėmis lošimo vietose). Visos lošėjų įmokos grynaisiais pinigais 2018 metais Lietuvoje sudarė 484 mln. eurų. Tai reiškia, kad lošėjai beveik pusę milijardo eurų grynais pinigais atnešė į azartinių lošimų organizavimo vietas, kurių priežiūrą vykdo Priežiūros tarnyba.

Priežiūros tarnyba, būdama viena iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu įgaliotų institucijų būti atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, azartinių lošimų rinkoje patikrinimų metu itin daug dėmesio skiria ir vertina, kaip lošimų organizatoriai nustato lošėjo tapatybę, kaip registruoja jo atliekamas pinigines operacijas, ar praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartinas operacijas ir laikosi kitų jiems nustatytų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

Vien šiais metais dviem stambioms lošimų bendrovėms už netinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Priežiūros tarnyba yra pritaikiusi poveikio priemones.

Sąžiningas sportas – vertybė?

Svarbios sporto varžybos neretai kelia dideles aistras dažno žmogaus gyvenime. Šias aistras dar labiau pakursto ir azarto įneša žinojimas, kad galima lažintis dėl svarbių varžybų baigties ir rezultato bei atlikti statymą už savo favoritą. Tačiau skaidrus sportas ir sąžiningos lažybos praranda savo žavesį, kai į jas įsivelia patys sportininkai, manipuliuodami sporto varžybomis.

Nesąžiningi susitarimai sporte (angl. „match fixing“) Lietuvoje ir pasaulyje buvo ilgą laiką slėpta ir ignoruota problema. Ieškodamos sprendimų, Europos valstybės 2014 m. pasirašė Konvenciją prieš manipuliacijas sporto varžybų rezultatais. Ši Konvencija pateikia apibrėžimus, suvienodinančius sutartų varžybų reiškinio supratimą ir vertinimą. Joje didžiausias dėmesys skiriamas tarptautinio bendradarbiavimo ir prevencijos priemonėms, rizikos įvertinimui ir valdymui, keitimuisi informacija, asmens duomenų apsaugai, institucijų bendradarbiavimui, atsakomybės ir sankcijų numatymui.

Siekdama užkirsti kelią Lietuvoje vis dažniau pasireiškiančiam ir viso pasaulio sportą apėmusiam manipuliavimui sporto varžybomis, kuris iškreipia lažybų įvykių rezultatus ir atima galimybę mėgautis sąžiningu sportu, Priežiūros tarnyba su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Policijos departamentu bei Generaline prokuratūra 2015 m. suvienijo jėgas, pasirašydama bendradarbiavimo sutartį.

Taip pat Priežiūros tarnyba kovoja su manipuliacijomis sporte ir tarptautiniu lygmeniu, bendradarbiaudama su įvairiomis tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis (tarptautinėmis organizacijomis „Sportradar“, European Social Simulation Association (ESSA) su Latvijos loterijų ir lošimų priežiūros inspekcija ir Estijos mokesčių ir muitų tarnyba). Taip pat 2018 m. pasirašyta sutartis su Tarptautine loterijų monitoringo kompanija GLMS (angl. – Global Lottery Monitoring System) dėl manipuliacijų sporte prevencijos ir keitimosi informacija srityje.

18 metų – daug ar mažai?

Akivaizdu, kad 18 metų lošimams, priešingai nei žmogaus gyvenime – nėra daug, tačiau per šį sąlyginai trumpą laikotarpį buvo įvykdyta nemažai reikšmingų permainų. Visiškai nereguliuota ir nekontroliuota lošimų rinka tapo gerokai skaidresne, stabilesne ir patrauklesne tiek žmogui, tiek verslui. Su metais ši rinka tapo kartu ir liberalesnė, ir griežčiau prižiūrima. Dabartinis lošimų rinkos teisinis reguliavimas neatsilieka nuo šią sritį įtakojančios technologinės pažangos ir išsiplėtusių lošimų organizavimo galimybių. Kuriant teisinę bazę įvertinta ir tai, kad lošimai yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet gali atnešti ir nepageidaujamų pasekmių. Azartiniai lošimai praėjo nelengvą paauglystės etapą ir šiuo metu keliauja teisinės brandos link – akivaizdu, kad nuveikti dar ne visi darbai ir lošimų srityje laukia dar daug reikalingų permainų.

Straipsnį parengė Lošimų priežiūros tarnyba

Straipsnis paimtas iš Etaplius.lt

Mano vaikas – lošėjas

nuotrauka familyfinancefavs.com

Žmonių, susidūrusių su priklausomybe nuo azartinių žaidimų, skaičius sparčiai didėja. Susirūpinimą kelia ir tai, kad daugiau nei trečdalis kenčiančių nuo šios problemos yra jaunimas. Įvairūs azartiniai žaidimai yra taip lengvai prieinami, kad paaugliai gali pralošti savo ateitį neišeidami iš savo kambario. Formuojantis priklausomybei nuo kompiuterinių žaidimų, dovanodami savo vaikams galingus žaidimų kompiuterius, pirmąjį žingsnį žengia tėvai.

Nuo ko tai prasideda
Lošimai internete prieinami 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Per televiziją reklamuojamos įvairios loterijos, žadami greiti ir dideli pinigai, automobiliai ir pan. Susidaro įspūdis, kad galima be jokio vargo praturtėti nedirbant. Daugelis pakimba ant kabliuko, ypač jauni žmonės, kurie nori turėti savų pinigų.
Paaugliai – ypač dideli interneto vartotojai, o internetinės lažinimosi galimybės daro lošimus lengvai prieinamus. Kreditinių kortelių kompanijos siūlo kreditą jaunesniems klientams. Paaugliams, kurie gali lengvai skolintis, gali padidėti priklausomybės nuo azartinių žaidimų rizika, jie sunkiau suvokia artėjančios bėdos pavojų. Paauglystė savaime yra įvairias rizikas didinantis laikotarpis, nes šio amžiaus jaunuoliai yra linkę būti impulsyvūs, nebijoti pavojų, rizikuoti ir siekti neatidėliotino atlygio. Per neilgą laiką tokie žaidėjai tampa priklausomi.
Kaip teigia psichologai, paprastai į priklausomybes labiau linkę uždari asmenys. Tai gali lemti nesutarimai šeimoje, ar tai, kad tėvai nepakankamai skiria laiko. Tikriausiai ir tie vaikai, kuriems tėvai iki paauglystės menkai perteikė dorovines ir moralines vertybes, nebuvo labai užimti, jiems patiems tekdavo ieškoti pramogų, kaip praleisti laisvalaikį. Vaikų psichika pažeidžiamesnė už suaugusiųjų, todėl priklausomybė atsiranda labai dažnai. Siekiant to išvengti, būtina įtraukti vaiką į kitas veiklos formas, kur reikalingas azartas, konkurencija, netgi agresija.

Pradžia – nekalta, problemos – didelės
Viena iš įsitraukimo į azartinius žaidimus problemų yra ta, kad viskas gali prasidėti nuo nekaltos konkurencijos, pavyzdžiui, dviejų paauglių rungtyniavimas krepšinio aikštelėje. Tai gali baigtis tik rungtyniavimu, kas daugiau kartų pataikys, ir nieko daugiau. Tokiu atveju nėra jokio blogo veiksmo. Tačiau visai kita galimybė, kai nekaltas rungtyniavimas imamas vertinti pinigais.
Lošimas paauglystėje ypač pavojingas, gali lengviau atsirasti polinkis į probleminį elgesį. Dažniausiai visi lošimai, ypač internete, baigiasi skolomis, kurios vis auga. Susidūrus su tokiomis problemomis, išeitis paprastai nebūna išmintinga. Bijodami prisipažinti tėvams, tokie paaugliai dažniausia pradeda vogti. Lošimas yra susijęs su kitais neigiamo elgesio veiksniais, tokiais kaip prasti mokslo rezultatai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nesaikingas girtavimas ir pamokų praleidinėjimas. Visa tai neigiamai paveikia tokių paauglių ateitį.

Pražūtinga manija
Kaip teigia psichologai, azartiniai žaidimai, kaip ir visos kitos priklausomybės formos, duoda saugumo iliuziją. Liguistas potraukis lošti, pasak psichologų, visada susijęs su pervargimu: psichologiniu, dvasiniu ir fiziniu.
Kaip pripažįsta patys patologiniai lošėjai, kad, jei pakeliui į kazino patenkindavo savo fiziologinius poreikius, t.y. sočiai pavalgydavo, išsimiegodavo, pailsėdavo, neretai iki kazino jie nebenueidavo. Kitaip tariant, lošimas prarasdavo savo poilsio pakaitalo funkciją.
Žmonės, priklausomi nuo azartinių žaidimų, prisipažįsta patiriantys vienatvę. Žaisdami jie siekia pabėgti nuo vidinio nepasitenkinimo arba tikisi rasti draugų.
Lošimo manija taip pat pragaištingai veikia asmenybę kaip narkotikai ar alkoholis. Tokia priklausomybė žlugdo finansiškai, atima laiką ir bukina. Besigydantys nuo šio priklausomybės asmenys jaučia paniką, vidinį nusivylimą, juos slegia mintys apie skolas, jiems atsiranda miego sutrikimų, jie jaučia begalinę vienatvę ir didžiulę neviltį. Dažnai tai priveda prie suicidinių minčių ar net savižudybės.

Ar jūsų vaikas įsitraukęs į žaidimus?
Yra keletas požymių, pagal kuriuos galima atskirti, ar vaikas palinko į azartinius žaidimus. Juos vertėtų žinoti tėvams, auginantiems paauglius.
Tokie įspėjamieji požymiai gali būti:

  • loterijos bilietai, lažybų lakštai ir kazino žetonai,
  • pernelyg intensyvus sporto laidų žiūrėjimas ir pernelyg didelis susidomėjimas sporto įvykių rezultatais,
  • ilgas laiko leidimas internete,
  • neaiškios skolos,
  • atsiranda didelės pinigų sumos ar brangūs daiktai,
  • vaikas nerimastingas ir nervingas;
  • pastebite, kad ėmė vagiliauti.

Nors dauguma azartinių lošimų, tarp jų ir kazino, paaugliams neleidžiami, tačiau jie randa kitų lošimo būdų. Tai gali būti:

  • kortos arba kauliukai,
  • lažinimasis iš pinigų dėl sporto varžybų,
  • įvairios loterijos,
  • žaidimai internete.

Ką daryti, jei jau taip atsitiko
Nepamirškite, kad jūs esate geriausias pavyzdys savo vaikams. Atidžiai įvertinkite savo pačių požiūrį ir įpročius. Kalbėkitės su vaikais apie lošimus, jų pomėgius, kasdieninę veiklą, domėkitės jais pačiais. Priminkite, kad lošimai paaugliams yra neteisėti, papasakokite pavyzdžių. Tada pasitarkite ir padėkite savo vaikams sukurti būdus, kaip atsispirti lošimų ir užsiimti kita veikla.
Pasitarkite su gydytoju apie gydymo galimybes, pavyzdžiui, individualią konsultaciją arba šeimos terapiją, jei vaikas tapo priklausomas.

Ir ypač svarbu:
Niekada nepulkite paauglio, jei taip pradėjo elgtis, o išklausykite ir pasistenkite suprasti, to priežastį. Pasistenkite neprarasti su vaikais ryšio, organizuokite kuo daugiau bendrų veiklų, išvykų, stebėkite paauglio draugus ir stenkitės nekaltinti, nebausti, o suprasti ir kartu spręsti iškilusią problemą.

Parengė Gražina Petružytė
Konsultavo vaikų psichologė Elena Mickevičienė

Straipsnis paimtas iš neuromedicina.lt

Iš trijų priklausomybių išbridęs vyras stebisi, kaip dar yra gyvas

Liūdnas vyras (asociatyvi nuotrauka) (nuotr. 123rf.com)
 
Likimo mėtytas ir vėtytas vilnietis 46-erių Jonas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) dabar jaučiasi lyg naujai užgimęs. Išsikapstęs net iš trijų priklausomybių – alkoholio, lošimo, vaistų – visiškai „švarus“ vyras viso labo tik metus, tačiau tvirtina, kad didžiausia vertybė šiandien – blaivybė.
 
„Viską – pinigus, rūbus paskutinius, namus – atiduočiau, bet tik ne blaivybę. Visa kita užgyvensi. Bet kad tai suprasčiau, reikėjo daug ką praeiti, ko nesiūlyčiau niekam. Norisi, kad kiti tai įsisąmonintų daug jaunesni“, – sako jis.

 
Alkoholio visada buvo maža

 
onas pasakoja, jog ligos ir negandos jį užklupusios dar vaikystėje, o į alkoholio liūną įklimpęs būdamas paauglys. „Kai buvau visai mažas, sirgau astminiu bronchitu, todėl tėvai nusprendė išsiųsti mane pas senelius į kaimą sveikesniu oru kvėpuoti. Taigi gyvenau vienas, apsuptas ne bendraamžių, o daug vyresnių žmonių. Į Vilnių grįžau jau šešerių metų, čia kokių dešimt mėnesių vaikščiojau į darželį, tačiau prie nieko pritapti jau nesugebėjau. Kiek pasakojo tėvai, tiek darželyje, tiek pirmoje klasėje kažkur vienas leisdavau laiką, draugų man nereikėjo. Tačiau būdamas 13-kos metų paragavau alkoholio…“ – savo istoriją pradeda Jonas. Nuo vaikystės daug kompleksų ir bendravimo sunkumų turėjęs jaunuolis netruko pajusti, kaip alkoholis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. „Išgėrus man „atsirišdavo“ liežuvis. Pasidariau žymiai laisvesnis, man tas patiko ir tiko, o alkoholio niekada nebuvo per daug. Gerdavau iki tokios būsenos, kad nieko neatsimindavau. Vėliau nuėjau į profesinę mokyklą, čia irgi buvo „rinktiniai“, be alaus nebūdavo nė dienos. Aišku, ne visada jo būdavo, bet kai jau būdavo, tai nešdavom dėžėmis“, – prisiminė Jonas. Dar 22-erių metų amžiaus vyras tapo anoniminių alkoholikų draugijos nariu, bet tai netrukdė toliau sėkmingai gerti: „Prašiau Dievo, kad mane pasiimtų, sakiau, kad nebegaliu taip gyventi, pavargau. Turbūt Vilniuje nėra ekstrasenso, pas kurį nebuvau motinos atvestas. Ji tik norėjo gero, tačiau pats to nenorėjau…“

 
Skaičiavo tabletes, kad nepritrūktų

Tačiau galiausiai vyras priėjo ribą: negalėjo nei gerti, nei negerti. Tuomet būdamas 42–43 metų amžiaus bandė ieškoti „išeities“ vartodamas vaistus. Jų dėl sutrikusio miego jau buvo išrašęs gydytojas, o nusiųstas miego neurologui išgirdo nuosprendį: kadangi yra persirgęs erkiniu encefalitu ir turi galvos smegenų vandenę, negalės be vaistų miegoti visą gyvenimą.

„Kad būčiau žinojęs, kur visa tai nuves… – atsidūsta Jonas. – Iš pradžių vartodavau po vieną tabletę. Kiekvieną mėnesį raminamuosius man išrašydavo poliklinikoje, bet pajaučiau, kad jų maža. Prisiregistravau narkologijos centre ir taip gaudavau dvigubą vaistų dozę. Kad nepasirodytų maža, dar važiuodavau į stotį nusipirkti nervus raminančios arbatos. Pasidarydavau stiprų koncentratą ir vakarais išgerdavau, tačiau toliau „pavesdavo“ atmintis. Nors esu mažai bendraujantis žmogus, tuo metu telefonas „kaisdavo“ nuo pokalbių – skambinau visiems iš eilės, tačiau nieko neatsimindavau. Net brolis vieną kartą neapsikentęs prašė, kad daugiau nebeskambinčiau. Mėginau tada save kontroliuoti, atsikėlęs ryte bent negerti vaistų, tačiau laukdavau vakaro, kad kuo greičiau gaučiau naują „dozę“. Susidėliodavau tabletes į krūveles, kad tik nepritrūktų.“
 
Pasiryžo „užraukti“ pats
Vyras svarsto, kiek dar ilgai būtų traukęs taip save kankindamas, bet sako jau buvo pajutęs skonį, koks yra gyvenimas be alkoholio, tad pasiryžo į tai nebegrįžti. „Nuvažiavau į narkologinį, sakau: „Man sausas atkrytis nuo alkoholio. Guldykit, nes bijau užgerti.“ Prieš važiuodamas susidėjau į krepšį ir vaistus, tačiau juos radę gydytojai griebėsi už galvų. Taigi jų gaudavau tik mažomis dozėmis. Tad realiai sienomis lipti norėjau, ten praleidęs tris savaites normaliai bluosto sudėti negalėjau. Laukiau, kad tik išrašytų, kad galėčiau toliau gerti vaistus“, – pasakojo jis. Tačiau vėl pamėginęs grįžti prie įprastos dozės, ryte vos galėjo atsikelti. „Man buvo per daug. Šiek tiek laiko dar bandžiau „žaisti“ su vaistais, bet iš aplinkos išgirdęs frazę, kad nenustojus gerti vaistų „atkris“ ir alkoholis, pats „užraukiau“ viską. Tada praėjusių metų birželio mėnesį užsirašiau į Minesotos programą ir tik ten suvokiau, kad vaistai – dar baisiau už alkoholį. Taip atsiradau anoniminių priklausomų nuo vaistų grupėje, kur vaikštau iki šiol“, – kalbėjo Jonas.
 
Svajoja apie šeimą
Šiandien vyras randa gyvenimo prasmę savo patirtimi dalindamasis su kitais, o didžiausia svajonė – sukurti šeimą. „Buvau jau vedęs jaunystėje, bet greitai ir išsiskyriau. Motina tokį dar gali kentėti, bet ne žmona. Bet dabar ir akys kitaip į gyvenimą žiūri, ir finansinė situacija stabili, ir bendrauti išmokau, tad mirti tikrai nesiruošiu, o gyventi labai noriu“, – tikino jis. Jonas kartu pridūrė, kad jei iš pradžių manęs, kad gyvenimas be alkoholio ir vaistų – absoliučiai neįmanomas dalykas, dabar įsitikinęs, kad gali viską. „Svarbiausia – nežmoniškas noras gyventi švariai“, – sakė jis.
 

Straipsnis paimtas iš tv3.lt

 
 

Kaip pralaužti priklausomybės ratą? Interviu apie tyrimą reabilitacinėje bendruomenėje

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Bernardinai.lt nuotrauka

Vasaros pradžioje VDU Socialinės antropologijos magistro programos absolventė sesuo JUOZAPA ŽIVILĖ MIELIAUSKAITĖ SF pristatė tyrimo priklausomų asmenų bendruomenėje rezultatus. Praleidusi keletą savaičių vienoje iš reabilitacijos bendruomenių vienuolė dalijasi įžvalgomis, padedančiomis geriau suprasti priklausomybės reiškinį: ligos bruožus ir sveikimo sąlygas.

Kodėl studijuodama socialinę antropologiją pasirinkai priklausomybės temą?

Norėjau tirti religinę sritį, išsiaiškinti, kaip asmenys įtiki ir kaip ši jų patirtis vystosi gyvenime. Iš kokios patirties pasirenkama tikėti? Antropologinė prieiga remiasi lauko tyrimu, glaudžia patirtimi konkrečioje terpėje. Pamažu išryškėjo, kad reabilitacijos institucija galėtų būti tinkamas laukas.
Pradėjusi gilintis, supratau, kad apie priklausomybę apskritai nieko nežinau. Mes labai mažai apie ją žinome, esame pilni baimių, įsivaizdavimų, iliuzijų. Priklausomybė yra psichikos liga, kai asmuo patiria labai stiprų potraukį vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba procesus ir turi labai ribotas galimybes jį valdyti. Ši liga yra didžiulė socialinė problema, paliečianti vis daugiau žmonių. Visi esame susiję, todėl reikia kuo daugiau aiškumo, kaip liga vyksta ir kaip iš jos sveikstama.

Kodėl pasirinkai galios santykių pjūvį?

Galios santykiai egzistuoja visose gyvenimo srityse, tiesiog esame labai prie jų pripratę. Pavyzdžiui, Michelis Foucault plėtodamas savo teoriją, padarė išvadą, kad galios santykiai egzistuoja visur ir visada. Jie gali daryti tiek teigiamą įtaką, tiek – neigiamą. Gali reikštis represijomis arba pozityviu asmenybės formavimu, kas vyksta, pavyzdžiui, švietimo sistemoje, gydymo įstaigose ir kitur. Kalbant apie priklausomybę, dominuojantis diskursas yra tai, kad liga išstumia asmenį iš visur, jis yra nebetinkamas. Priklausomi asmenys yra atmetami: jie izoliuojami ir nebegali funkcionuoti, yra marginalizuojami. Į mane priėmusią reabilitacijos bendruomenę stengiausi ateiti be jokių išankstinių nuostatų: ne patvirtinti savo įsivaizdavimų, bet pamatyti, kaip jos nariai mato priklausomybę, sveikimą, kaip vyksta jų identiteto kaita. Atlikdama stebėjimą, gyvenau reabilitacijos institucijoje, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi sveikstantieji, vėliau ėmiau iš jų interviu.

Kaip vyko įėjimas į tyrimo „lauką“, kaip tave priėmė?

Pradėjau nuo žvalgybos, nuvykdavau retsykiais į kokį renginį, kad jiems būčiau matyta… Vėliau kartą per mėnesį gyvendavau kartu savaitę. Nuotykių netrūko! Pirmą šoką patyriau, kai man atvykus į bendruomenę, dėl nesusipratimo, budėtojas nežinojo, kas aš tokia. Vėliau jis gavo nurodymą elgtis su manimi „kaip su visais“. Tai reiškia, kad turėjo patikrinti visus mano daiktus: jausmas – baisus, siaubingas. Kažkas kitas žiūri į tavo gyvenimą ir sprendžia, ar jis legalus. Paėmė iš manęs kompiuterį, vaistus, pinigus, daiktus… Žinoma, vėliau grąžino, bet to jausmo ilgai nepamiršiu.
Didžiausias iššūkis – pasiekti, kad grupė tave priimtų, – priešingu atveju, tyrimas neįvyks. Man pavyko gan lengvai, per geras tris dienas. Visi žinojo ir sutiko, kad vykdyčiau tyrimą, gyvendama tarp jų. Esminis mus skiriantis aspektas buvo faktas, kad neturiu priklausomybės. Pirmą kartą per dešimt vienuolystės metų buvau terpėje, kur niekam nebuvo svarbu, kad aš vienuolė. Nors pavyko išties neblogai priartėti prie žmonių, tačiau atstumas vis tiek išliko: „Čia Juozapa, ji nepriklausoma“, – vien šitaip mane pristatydavo. Kai po pirmosios savaitės vėl apsirengusi abitą išėjau pro vartus, jaučiausi tarsi iš kito pasaulio: ten kitos taisyklės, viskas kitaip… Tikrai, nėra lengva tą pasaulį suprasti. Suvokiu, kad visuomenės dalis, kuri neturi asmeninių sąsajų su priklausomybe, kupina išankstinių nuostatų. Maniau, kad aš tai jau tikrai jų neturiu… Bet tyrimo metu išlindo yla iš maišo: jaučiuosi kitokia, geresnė. Nemenkas iššūkis buvo leistis į patirtį taip, kaip priklausomi ją išgyvena. Viską daryti kartu ir bandyti suvokti, kaip jie tai suvokia. Paprastai teigiama, kad visuomenė priklausomus asmenis stigmatizuoja, tačiau jie ir patys save labai stipriai marginalizuoja. Tai labai įdomu. Priklausomi asmenys, pripažįstantys, kad serga ir yra pasirinkę sveikimą, suvokia save kaip netinkamus visuomenei, atsidūrę už jos ribų. Kaip jau minėjau, skirstymas labai radikalus: priklausomi ir nepriklausomi; normalūs ir ligoniai.

Kaip sveikstama? Kokius tyrime išryškėjusius aspektus verta žinoti ir platesnei visuomenei?

Kai pradėjau dirbti su duomenimis, ėmė ryškėti keli esminiai dalykai. Pirmiausia reabilitacijos tikslas – tapatybės perkeitimas, sudaryti sąlygas keistis asmens tapatumui, kad jis vėl galėtų integruotis į visuomenę. Mėginant nustatyti, kas lemia sveikimą, išryškėjo du aspektai: vienas, susijęs su galia – remiantis galia, sukuriamos aplinkybės, sąlygos, kuriomis siekiama įpročių kaitos; o antroji sritis, kuria siekiama mąstymo kaitos – tai religinė patirtis. Religijai yra suteikiama simbolinė galia. Šie du aspektai pasitelkiami siekiant tapatumo transformacijos. Be jau minėtų dalykų, išryškėjo anonimiškumo dominavimas, pasireiškiantis stigmos slėpimu. Kadangi visuomenėje nesugebame priklausomybės toleruoti, ji mums pernelyg baisi, tad mes ją išstumiame. Tai lemia, kad visais įmanomais būdais yra vengiama priklausomybę atskleisti.

Neretai netgi pasirenkamas atkrytis, užuot atskleidus priklausomybę. Pavyzdžiui, moteris buvo įsisiuvusi ampulę, tačiau neišdrįso atsisakyti alkoholio per giminės balių: buvo nesvarbu, kad mirs, bet negalėjo pasisakyti, jog yra priklausoma. Tokių atvejų mačiau nemažai, ir tai išties rimta. Priklausomi asmenys situaciją suvokią kaip beviltišką, kaip viso gyvenimo kovą, problemą, apimančią visas sritis, iš kurios neįmanoma išsivaduoti. Iš esmės, visą laiką balansuojama ant ribos – tarp gyvybės ir mirties.
Išties nėra buvusių narkomanų, yra tik sveikstantieji. Atkryčių tikrovė yra labai reali. Vienas skaudžiausių interviu buvo su vaikinu, kuris gerus 20 metų priklausomas nuo heroino. Iš labai geros šeimos, būdamas 16 metų iš smalsumo pabandė, kai Lietuvoje buvo heroino bumas. „Nuėjau į reabilitaciją, išbuvau, išėjau, atkritau…“ ir taip keliolika kartų. Nevilties situacija yra pati šiurpiausia. Susidūriau su labai daug skausmo. Neturėjau mažiausio suvokimo, kokio dydžio yra šių žmonių kentėjimas, suvokimas, kad negali valdyti savo gyvenimo. Tada vartoji, kad to nebesuvoktum…
Interviu metu paaiškėja, kad sveikstant pirmiausiai labai ryškiai pakinta priklausomybės samprata: problema virsta tiesiog liga; kovojimas pereina į sveikimą. Save ima suvokti kaip sergantį, vadinasi, kaip normalų: vienas serga vėžiu, turi tam tikrus simptomus, o manieji yra tokie… Greta atsiranda labai reikšmingas bruožas: ligos prisiėmimas, atsakomybė už savo sveikimą. Priklausomybės ligos neigimą ir priešinimąsi jai, keičia apsisprendimas sveikti – jį išreiškia blaivumo siekis.
Užuot buvusi nelaime, bėda ir prakeiksmu, priklausomybė virsta dovana ir galimybe. Religinė patirtis leidžia suvokti, kad Dievas yra dovanojęs gyvenimą ir galima dar kartą pradėti iš naujo… „Mes čia visi po šimtą kartų turėjome būti mirę“, – sako man pašnekovai. Šie žmonės kupini gyvenimo džiaugsmo, kad gali vėl gyventi, daryti daugybę dalykų, mokytis, nes nemirė griovy, nors turėjo labai realų šansą. „Dievas mane priima. Jėzus – mano draugas. Geras, turiu draugą, su kuriuo neinu gert!“ Beje, anonimiškumas neišnyksta, tačiau kinta. Žmogus sako: „Neturiu visiems pasakoti, bet man jau ne gėda…“

Nors jau nemažai yra kalbėta apie priklausomybę kaip ligą, tačiau žmonių nuostatos keičiasi labai lėtai ir sunkiai. Ar suvokiame, kokios yra šio išstūmimo iš visuomenės pasekmės?

Būtina pabrėžti, kad ir „Bernardinai.lt“ labai svariai prisideda prie informacijos apie šią ligą sklaidos. Tačiau galvoju, kad tol, kol asmeniški nesusiduriame, tol daug dalykų neatsiveria… Kartais galvojam, kad žmogus turi tiesiog nevartoti, stengtis, dirbti. Labai skaudu girdėti sakant, kad priklausomi yra tiesiog apsileidę ir tinginiai. Tai rimta liga, kurią nėra lengva suvaldyti. Kita vertus, mes labai toleruojame alkoholio vartojimą. Koks pasipiktinimas kyla dėl elementarių draudimų, nejaučiant jokio solidarumo… Tam tikrose terpėse patys suaugusieji skatina jaunimą vartoti alkoholį, pateikdami jį kaip tam tikros iniciacijos į suaugusiųjų pasaulį elementą. Visuomenė turi labai atsakingai augti ir mokytis. Permąstyti, pavyzdžiui, ar alkoholis duoda daugiau gerų dalykų negu prastų.
Mes sunkiai gebame toleruoti kitokius, neatitinkančius tam tikrų normų. Bet kaip žmogui sveikti, jeigu jis izoliuotas? Kaip jam sveikti, jei išėjęs iš reabilitacijos negali susirasti darbo?

Kalbėjai apie viltį, o ką patartum žmogui, kuris asmeniškai susiduria su priklausomybe savo aplinkoje?

Man buvo įdomu atrasti, koks lūžis turi įvykti, kad žmogus pripažintų priklausomybę. Iš esmės, manau, tai yra praradimo patirtis. Tu daugybę kartų prarandi: santykius, sveikatą, darbą… Gydymą žmonės pasirenka iš nevilties. Tad reikia ieškoti pagalbos. Širdies patys nesioperuojame ir danties netraukiame… Svarbi yra ir religinė patirtis, kad Dievas mus priima, nepaisant sumauto mūsų gyvenimo: „Jei Dievas mane išgelbėjo daugybę kartų, supratau, kad jam esu brangus.“ Deja, norint patekti į reabilitaciją, tenka ilgai laukti eilėje. Žmonės eina ten, kur juos priima, nežiūrėdami, religinė tai terpė ar ne.
Mes turėtume ugdyti gebėjimą priimti kitą su jo problema. Priimti asmenis, kaip kenčiančius, reikalingus pagalbos. Nepriėmimas labiausiai stabdo sveikimą. Sutikęs žmogų su padžiūvusia ranka, Jėzus paragina: „Stok į vidurį, ištiesk savo ranką.“ Tai yra tą paraštėse buvusį asmenį pastato į centrą ir kviečia visiems parodyti ranką, kurios šis neturi. Taip apverčia aukštyn kojomis visą kapitalistinės ekonomikos sistemą, apdovanojančią vien naudingiausius asmenis ir ragina pasirūpinti silpniausiais.

Straipsnis paimtas iš bernardinai.lt

Valdžia imasi loterijų: negalės žaisti vaikai, griežtės reklama, prižiūrės, kur skiria paramą

Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Loterijos bilietai

Vyriausybė teikia pataisas, kurios turėtų griežčiau kontroliuoti loterijas: siūloma apriboti loterijų žaidėjų amžių iki 16 metų, griežtinti reklamą, ištaisyti paramos spragas, kad loterijų organizatoriai 8 proc. skirtų skaidriai ir pinigais, taip pat ketinama didinti ir taikomus mokesčius. Dėl to gali sumažėti loterijų žaidėjų skaičiais – atitinkamai ir pajamos iš šios veiklos ar prizų dydžiai. Dėl pataisų turės apsispręsti Seimas.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Loterijų įstatymui paruoštas pataisas, pagal kurias siūloma, kad loterijų laimėjimų nebegalėtų gauti asmenys iki 16 metų. Pataisomis siekiama sustiprinti loterijų žaidėjų apsaugą ir užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą, o taip pat padidinti loterijoms ir lošimams taikomus mokesčių tarifus. Pataisas rengusi Finansų ministerija aiškina, kad įprastai ES nustatyti ir dar griežtesni ribojimai – loterijose dalyvauti leidžiama nuo 18 metų tokiose šalyse, kaip Vokietija, Švedija, Lenkija, ir kt.

„Lietuvoje auga loterijų ir lošimų organizatorių įplaukos iš loterijų ir lošimų veiklos. Augant lošimo mastui, didėja dėl lošimų visuomenės patiriama žala ir valstybės išlaidos skatinant atsakingą lošimą, kovai su neigiamomis lošimų pasekmėmis. Seimo nariai teigia, kad lošimų ir loterijų veikla iš esmės yra garantuoto pelno verslo modelis, todėl valstybė privalo taip subalansuoti taikomų mokesčių dydžius, kad būtų ribojama pavojingesnių lošimo rūšių plėtra (taip saugant piliečius nuo perteklinių paskatų lošti)“, – teigiama Vyriausybės pažymoje. Vertinama, kad šiuo metu nenustatyti reikalavimai loterijos bilietų išvaizdai ir loterijų pavadinimams sudaro prielaidas sąmoningai kurti su azartiniais lošimais siejamas asociatyvias emocijas.

Siūloma nustatyti papildomus patikimumo reikalavimus loterijų organizatoriams, drausti eksploatuoti loterijų savitarnos įrenginius, savo esme panašius į lošimo automatus; nustatyti reikalavimus loterijų bilietų išvaizdai ir loterijų pavadinimams, siekiant atriboti loterijas nuo lošimų. Loterijas būtų draudžiama reklamuoti vaikams ir paaugliams skirtuose renginiuose, spaudos leidiniuose, radijo ar televizijos programose ir interneto svetainėse. Loterijų platinimo vietose, interneto svetainėse ir kt. atsirastų įspėjimai. Taip pat loterijų organizatoriams būtų keliami ir didesni finansiniai reikalavimai – bus nustatyta minimalios pinigų sumos, skirtos laimėjimų išmokėjimams, laikymo tvarka. Vyriausybė pritarė Seimo narių siekiams padidinti loterijų ir lošimų mokesčius, tačiau pasiūlė dėl to pradėti svarstyti nuo 2022 metų.

„Sugriežtinus loterijų reklamos reikalavimus, apribojus loterijų žaidėjų amžių, nustačius reikalavimus loterijų bilietams ir loterijų įrenginiams, gali sumažėti loterijų žaidėjų skaičius, atitinkamai – pajamos iš loterijų organizavimo veiklos. „Sugriežtinus loterijų reklamos reikalavimus, apribojus loterijų žaidėjų amžių, nustačius reikalavimus loterijų bilietams ir loterijų įrenginiams, gali sumažėti loterijų žaidėjų skaičius, atitinkamai – pajamos iš loterijų organizavimo veiklos“, – teigiama Vyriausybės parengtame aiškinamajame rašte.

Jei Seimas patvirtins tokį projektą, savivaldybėms nebereikės prižiūrėti mažųjų loterijų organizatorių. „Projektas suderintas su visomis institucijomis, apsvarstytas tarptiunstituciniame pasitarime, pastabų nebebuvo išsakyta“, – teigia Finansų ministras Vilius Šapoka.

Abejoja, ar skaidriai skirsto privalomą paramą
 
Vyriausybei abejonių kelia, ar loterijų organizatoriai skaidriai skiria privalomą 8 procentų išplatintų bilietų vertės paramą, ar ji tinkamai naudojama. Skaičiuojama, kad 2018 m. didžiąsias loterijas organizuojančios bendrovės labdarai arba paramai skyrė 8,41 mln. eurų. Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) dar 2010 m. nustatė, kad apmokestinimo tvarka sudaro sąlygas sumažinti pelno mokestį, nors to loterijų organizatoriai negali daryti. Be to, paramos gavėjai galėjo būti panaudojami lėšoms išgryninti, o parama galėjo būti naudota ne įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti, egzistuoja mokesčių nesurinkimo rizika. „Pagal Priežiūros tarnybos pateiktą informaciją buvo nustatyta atvejų, kai paramai buvo perduodami dešimties ir daugiau metų senumo automobiliai, įvertinus juos įsigijimo kaina, parama buvo suteikta neišplatintais loterijos bilietais, paramai buvo perduodama loterijas reklamuojanti atributika (striukės, lietsargiai), įvertinus suteiktą paramą šios atributikos pagaminimo kaina“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Šiuo metu loterijų organizatoriai neprivalo teikti informacijos apie privalomą paramos teikimą, o VMI neturi galimybės vykdyti kontrolės. Tai turėtų keistis, jei siūlomos pataisos būtų priimtos. Vyriausybė siūlo nustatyti, kad parama galėtų būti teikiama tik pinigais, o loterijų organizatoriai turėtų teikti ataskaitas apie suteiktą paramą, o paramos gavėjai – apie gautą paramą. Apie suteiktą ar gautą paramą būtų privaloma skelbti interneto svetainėse. Siekiant didesnio paramos panaudojimo skaidrumo, siūloma nustatyti paramos gavėjui pareigą atlikti nepriklausomą auditą ir audito išvadą skelbti viešai, jeigu gaunama parama viršija 10 000 eurų per metus.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Priklausomybė – visos šeimos liga

Pixabay nuotrauka

Kuo pasižymi žmonės, kurie tampa priklausomi? Ar bet kuris asmuo rizikuoja kuriuo nors gyvenimo periodu pakliūti į priklausomybės liūną? Kokios aplinkybės lemia didesnį ar mažesnį polinkį į priklausomybes ir kaip pasveikti priklausomybes turintiems žmonėms, papasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistės – psichologė AURA SVETIKIENĖ, socialinė darbuotoja RASA BLOŽIENĖ ir specialistė, dirbanti su priklausomybes turinčiais asmenimis, RENATA KARPOVIENĖ.

Kaip atpažinti priklausomybę?

Pasak psichologės Auros Svetikienės, priklausomybė yra liga, kuri pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams. Vienas iš labiausiai pastebimų požymių, A. Svetikienės teigimu, asmuo ima nebekontroliuoti savo elgesio: „Tampa nebesvarbūs artimi žmonės, jis gali prarasti darbą, susigadinti sveikatą. Visi tie praradimai, priklausomo asmens nuo vartojimo ar kitų veiksmų (pavyzdžiui, nuo lošimo) nesustabdo. Kai kalbama apie priklausomybes, dažniausiai galvojama apie narkotines medžiagas ir alkoholį. Tai geriausiai žinomos ir labiausiai ištirtos priklausomybės. Tačiau priklausomybę sukelia ne tik alkoholis, psichoaktyvios medžiagos, tokios kaip heroinas, kokainas, amfetaminas ir tabako dūmuose esančios medžiagos. Ją sukelti gali ir azartiniai lošimai, kompiuteriniai žaidimai, trumpųjų teksto žinučių rašymas ir kt.“
Psichologės A. Svetikienės tvirtinimu, yra daug ir įvairių rizikos veiksnių, kurie nulemia priklausomybės išsivystymą: „Tai sudėtinga liga, todėl sunku ją suprasti. Kada asmuo taps priklausomas ir nuo kokios medžiagos bei kokio kiekio, negalime nurodyti, nes kiekvienas gyvena skirtingoje aplinkoje, turi karta iš kartos matytą savo šeimos modelį. Taip pat kiekvieno iš mūsų psichinė bei fizinė sveikata yra skirtingos. Vienam gali užtekti ir vieno karto (vartojimo ar, pavyzdžiui, lošimo), kad išsivystytų priklausomybė. Yra žinoma tai, kad kuo jaunesniame amžiuje asmuo pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tuo greičiau jis tampa priklausomas,“ – sako psichologė.

Kada yra didžiausia rizika paslysti?

Anot mobiliosios komandos psichologės A. Svetikienės, kai mus ištinka nesėkmė, išgyvename netektį, esame liūdni, pikti ir pan., stengiamės padaryti viską, kad to išvengtume: „Tuomet viskas priklauso nuo būdų, kaip tai darome, kokius metodus naudojome. Vieni turi platesnį, įvairesnį įrankių, padedančių savimi pasirūpinti, kompleksą, o kiti renkasi nelabai sveikus, net žalingus būdus. Nuolat kartojant tuos žalingus būdus, jaučiamas trumpalaikis palengvėjimas (pagerėjimas), vyksta tam tikras išmokimas: smegenys mokosi – arba vartoti alkoholį, arba, pavyzdžiui, nusipirkti naują rūbą ar daiktą. Užsifiksuoja, kad tai padeda nesijausti blogai, jaučiamas malonumas pagilina išmokimą. Laikui bėgant pasirinkimų galimybės susiaurėja iki vieno pasirinkimo, o visa kita nublanksta.“

Mitas, jog alkoholis ir narkotikai padeda atsipalaiduoti

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistė, dirbanti su priklausomais asmenimis, Renata Karpovienė tvirtina, jog gyventi šiuolaikiniame pasaulyje sudėtinga – patiriame daug streso, įtampos, nerimo, todėl didėja ir poreikis atsipalaiduoti, atgauti jėgas, užsimiršti. Visgi tai, kad atsipalaiduoti gali padėti psichotropinės medžiagos, tėra tik iliuzija. Dauguma asmenų galvoja: „jei vartosiu ne kasdien, narkomanu netapsiu“, „keli kartai tikrai nepakenks“, „žolė“ visai nekenkia“, „nuo vieno karto nieko neatsitiks“ ir pan.
R. Karpovienės teigimu, priklausomas nuo narkotikų gali tapti bet kokio amžiaus asmuo, netgi įsčiose esantis vaisius, jei motina vartoja narkotikus: „Psichotropinių medžiagų poveikis priklauso ir nuo paties asmens – jo imuniteto stiprumo, amžiaus. Vartojant bet kokią psichotropinę medžiagą organizme vystosi fiziniai ir psichiniai pakitimai. Apsvaigus nuo alkoholio, net ir vienintelis atvejis gali turėti lemtingų pasekmių: nelaimingi atsitikimai kelyje, vandenyje, traumos, sužalojimai, savižudybės, nusikaltimai, žmogžudystės, išžaginimai, užsikrėtimas lytiškai plintančiomis ligomis. Galima teigti, kad, vartojant psichotropines medžiagas, deja, problemos tampa ne tik opesnės, bet jų ir daugėja, ilgainiui vystosi ir priklausomybė.“

Priklausomybės požymiai

Priklausomybės mechanizmas visiems yra vienodas: kai asmuo tampa priklausomas, keičiasi jo elgesys, mąstymas, gyvenimo būdas – tai tampa nebe norma, o patologija. Priklausomybė pasižymi tuo, kad pačioje jos pradžioje pats asmuo nemano, kad yra priklausomas – pirmiausia tai pastebi aplinkiniai.
Mobiliosios komandos psichologės A. Svetikienės teigimu, kad asmuo jau yra priklausomas, galima įtarti iš šių požymių: pirmiausia – dirglumas, didelė emocijų kaita: „Asmuo tai liūdnas, tai linksmas. Atsiranda naujų draugų, kurie dažniausiai taip pat turi žalingų įpročių. Kai asmuo vartoja narkotikus, pastebimos žaizdos, injekcijų žymės. Šiek tiek keičiasi asmens išvaizda. Išvaizdos pokyčiai priklauso nuo to, kokias medžiagas asmuo vartoja. Laikui bėgant galima pastebėti, kad asmuo vengia bendrų veiklų, ypač nesilaiko susitarimų, pažadų, taip pat nebelieka mėgstamų pomėgių. Vis dažniau pastebimas emocinis nestabilumas, nes, kaip teigia specialistai, priklausomybė dažnai susijusi su gėda dėl kontrolės praradimo. Asmuo nesijaučia gerai, nes nesuvaldo savo elgesio, todėl atsiranda nerimastingumas, baimė, šiurkštumas. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad išvardyti požymiai yra sukelti priklausomybės, negalima, kaip ir konstatuoti diagnozę – ją išsiaiškinti gali specialistai.“

Kaip priklausomybės paveikia žmonių gyvenimus?

Anot R. Karpovienės, priklausomas asmuo daugiau energijos skiria priklausomybės procesui: „Kaip ir bet kuri kita progresuojanti liga, priklausomybė iš asmens atima daugiau energijos, susitelkimo ir gebėjimo veikti, griaudama gebėjimą būti „normaliu“ asmeniu. Veikla ir žmonės, kurie praeityje buvo svarbūs, dabar yra mažiau svarbūs. Laikas, skirtas praleisti su šeima, senais draugais bei pramogoms, yra nustumiamas į šalį, kad atsirastų vietos priklausomybei. Dažnai asmenys praranda darbą, nuolatines pajamas. Žalingų medžiagų vartojimas asmenį dažnai atveda ir iki ankstyvos mirties.“ Priklausomybės dažnai paveikia ne tik priklausomą asmenį, tačiau ir visus šeimos narius. „Ne veltui sakoma, kad priklausomybė – visos šeimos liga, neišvengiamai veikianti ir visą priklausomo asmens aplinką. Artimieji neturėtų galvoti pateisinimų ar dangstyti piktnaudžiavimo, nes priklausomam asmeniui neleidžiama susidurti su realiomis jo elgesio pasekmėmis ir nesuteikiama proga pamatyti problemos mastą. Šeimos nariams taip pat būtina pagalba, nes jie nuolat patiria nerimą, bejėgiškumo jausmą, pyktį ar gėdą“, – sako R. Karpovienė.
Mobiliosios komandos specialistai pastebi, kad turintys priklausomybę tėvai praranda ryšį su vaikais, nebesidomi jų mokymosi procesu, nesirūpina tinkama vaikų sveikata, šeimos namuose dažnai lankosi pašaliniai asmenys, vaikai paliekami vieni, be priežiūros, vaikams neužtikrinama saugi aplinka. Dėl šių priežasčių dažniausiai jiems turi būti užtikrinama saugi aplinka ne biologinėje šeimoje. Vis dėlto priklausomiems asmenims įmanoma padėti.

Kaip padėti priklausomam asmeniui?

Sužinojus apie asmens priklausomybę, pasak Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinės darbuotojos Rasos Bložienės, jokiu būdu negalima kaltinti ir gėdinti: „Tai patiriantis asmuo nepradės kalbėti, atsiverti ir pripažinti savo problemos, ją įvardijant. Bendraujant reikia laikytis mylinčio, bet griežto asmens pozicijos, atvirai kalbėtis išsakant, ką pastebite, dėl ko nerimaujate. Priklausomas asmuo linkęs neigti savo problemą, jos nepripažinti, todėl turėtų vykti nuolatiniai pokalbiai, nors tai būna sunku, jei pats asmuo – nemotyvuotas. Ypač svarbus artimųjų palaikymas. Mūsų darbe dažniausiai klientai neturi išplėstinės šeimos palaikymo. Iš kartos į kartą perduodami elgesio modeliai: alkoholio vartojimas, socialinių, kasdienių ir tėvystės įgūdžių stoka, vaikų nepriežiūra. Dažnai smurtas artimoje aplinkoje tapęs norma.“
Mobiliosios komandos specialistai išanalizuoja šeimos situaciją iš pateiktos informacijos, gautos iš įvairių šaltinių: ugdymų ir gydymo įstaigų, kaimynų, giminaičių, vaiko teisių apsaugos skyrių. Vykstant į šeimą, atkreipiamas dėmesys, ar šeima jau buvo žinoma vaiko teisių apsaugos skyriui, ar joje vyrauja besikartojančios tos pačios problemos, kokių pagalbos priemonių buvo imtasi problemoms spręsti, analizuojama, kas buvo veiksminga, kas – ne. Mobiliosios komandos tikslas – įvertinti rizikos ir saugumo veiksnius šeimoje, šeimos stiprybes, poreikį intensyviai pagalbai. Dažniausiai krizinės situacijos šeimoje kaltininkas – alkoholio vartojimas.
Mobiliosios komandos specialistai taiko motyvavimo technikas, siekiant, jog priklausomybės ligomis sergantis šeimos narys priimtų siūlomą pagalbą, padidėtų asmens vidinė motyvacija keisti savo elgesį. Vaiko tėvams sutikus priimti mobiliosios komandos pagalbą, priklausomai nuo problemos pobūdžio, jiems rekomenduojami tiek skubios pagalbos būdai, tiek ilgalaikė pagalba, inicijuojamos psichologo, psichiatro, priklausomybių specialisto konsultacijos. Remiantis psichiatro išvadomis, asmenys nukreipiami gydymuisi į Priklausomybių ligų centrus bei ilgalaikei reabilitacijai bendruomenėje, taip pat rekomenduojama lankyti anoniminių alkoholikų grupes.
Specialistės pažymi, kad pirmiausia reikalingas priklausomybės pripažinimas, jos įvardijimas – tai vienas iš pirmųjų gydymo etapų. Asmuo turi pripažinti, kad pats savo pastangomis negali susitvarkyti su priklausomybės problemomis, peržengti baimės, gėdos, puikybės ribas ir kreiptis pagalbos į specialistus, anoniminių alkoholikų grupes, vykdyti jų rekomendacijas, dirbti bendradarbiaudamas, dėti valios pastangas ir sutelkti kantrybę.
Taip pat svarbu žinoti, kad sveikimo procesas visuomet individualus. Tai gana ilga kelionė į save, neužkraunant atsakomybės aplinkiniams žmonėms. Tai laikas, skirtas apmąstymams: kaip aš gyvenu, kas vyksta mano gyvenime, kaip aš iš tikrųjų noriu gyventi? Kad asmuo visa tai pasiektų, reikalinga valia.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija

Straipsnis paimtas iš bernardinai.lt

Seimas svarstys siūlymą tikslinti azartinių lošimų licencijavimą

Azartiniai lošimai. Eltos nuotr.

Seimas ketvirtadienį svarstys Azartinių lošimų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama reglamentuoti azartinių lošimų licencijavimą.Projektu siekiama reglamentuoti azartinių lošimų licencijos išdavimo, patikslinimo, atsisakymo išduoti licenciją, įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą panaikinimo, licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindus, sąlygas ir tvarką.
Kartu siūloma nustatyti baigtinį atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašą.
Siekiant efektyvios azartinius lošimus organizuojančių bendrovių priežiūros, projektu siūloma išplėsti Lošimų priežiūros tarnybos taikomų poveikio priemonių sąrašą – numatomos baudos ir tokios jų ribos, kad minėta tarnyba galėtų azartinių lošimų organizavimo tvarkos nesilaikančioms bendrovėms (juridiniams asmenims) skirti tinkamas, t. y. nuo pažeidimų atgrasančias ir proporcingas padarytam pažeidimui, poveikio priemones. Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti ir baudų skyrimo tvarką – numatoma baudas bendrovėms skirti atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, padarytos žalos dydį, įstatymo projekte nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Siekiant mažinti naštą, tenkančią lošimų organizatoriams, turintiems kelių skirtingų rūšių licencijas, siūloma nustatyti, kad visų rūšių azartiniai lošimai gali būti organizuojami to paties lošimų organizatoriaus teisėtai valdomose tose pačiose patalpose, kurioms netaikomi izoliuotumo ir atskiro įėjimo reikalavimai. Į patalpas, kuriose organizuojami stalo lošimai ir lošimai A kategorijos automatais bei kitų rūšių azartinių lošimų veikla, būtų draudžiama įleisti asmenis, nesulaukusius 21 metų amžiaus.

Straipsnis paimtas iš respublika.lt

Po 10 metų narkotikų liūne – žodžiai iš pomirtinio pasaulio

lrytas.lt nuotrauka

Mano pagrindinė priklausomybė plati. Pagrindinė – lošimas. Tačiau esu ir narkomanas, ir alkoholikas. Prisistatau žodžiu „priklausomas“.

 
Viena keitė kitą
Alkoholis atsirado 6-7 klasėje, jis buvo kiekvieną mokslo metų savaitgalį. Kiekvieną penktadienį dviese išgerdavom butelį vyno, surūkydavom cigarečių pakelį ir eidavom šlaistytis po šokius. Taigi, su alkoholiu iš pradžių buvau „savaitgalinis“ – kad įgaučiau drąsos, galėčiau pakalbint paneles ir panašiai.
Nuo ankstyvos vaikystės buvau labai azartiškas. Iš pradžių buvo kortos, paskui – sportiniai žaidimai, visada buvo noras laimėti, buvo noras būti matomu, geriausiu. Ką visada prisimenu, tai pirmą rimtą žaidimą rūsyje, kai pats dar vaikas lošiau su 14-mečiais. Tada pajutau tą laimėjimo-pralaimėjimo jausmą, kuris man labai įstrigo. Mokykloj žaisdavau iš pinigų, nuo 18 m. peraugo į kazino. Nuėjau ten pirmą kartą ir taip ir pasilikau.

Narkotikai mano gyvenime atsirado 17 m. – tai buvo žolė. O 18-os jau vartojau viską, kas įmanoma: kokainas, amfetaminas, žolė, ekstazi, hašišas, visi stimuliatoriai. Dugną pasiekiau, kai man buvo 30 metų. Dešimt metų iki tol gyvenau nuolat vartodamas. Trumpi lošimo periodai, nuolat vartojamas alkoholis, kai yra galimybė – narkotikai… Viena priklausomybė keitė kitą. Vartojau, kad nuslopinčiau jausmus, kad nesisuktų mintys. Lošdavau, o psichologinį sunkumą slopindavau alkoholiu ar narkotikais.

 
Atsisakė net psichologė
Ką padarė priklausomybė? Buvau kalėjime, turiu baudžiamąją bylą dėl svetimo turto švaistymo. Daug apgautų žmonių, daug buvo anstolių, skolų, administracinių bylų, daug pakeistų nuomojamų butų. Naktį susirinkdavau daiktus, raktus palikdavau pašto dėžutėje – taip pakeičiau gal 13 butų. Dingdavau. Artimi santykiai? Sugriuvo visi. Neturėjau nieko. Man tiesiog neišėjo palaikyti santykių, sugriaudavau visų žmonių pasitikėjimą. Buvusi žmona ir uošvių šeima – vieninteliai žmonės, buvę šalia manęs ir dėl manęs kentėję. Visi, šalia buvę, nuo manęs nukentėjo.
Vėliau, tiesa, jau blaivybėje, šeima griuvo. Kai priklausomas žmogus ima sveikti, tam, kad santykiai tęstųsi, ligą turi priimti abu poros nariai. Ne tik tas, kuris turi ligą. Sveikti psichologiškai ir keistis turi abu. Dar vis sukdamasis narkotikų, alkoholio ir lošimų verpete į „Minesotą“ bandžiau ateiti kelis kartus, bet ir sau, ir jiems atrodžiau beviltiškas. Išbandžiau psichiatrus, psichologus, eksperimentinius vaistus, antidepresantus… Nusivyliau viskuo. Ilgus metus su manimi dirbusi psichologė manęs net atsisakė, nes atrodė, kad situacija beviltiška. Nesupratau savo problemos ir ligos masto.

Pranašingas sapnas
O visas stebuklas įvyko 2014-aisiais. Gavau atsivertimo malonę. Nuo tada pradėjo keistis mano gyvenimas, ėmė vykti stebuklai. Sulaukiau perspėjimo iš pomirtinio gyvenimo. Susapnavau sapną, šeštadienį naktį, kai ruošiausi sekmadienį eiti į bažnyčią. Sapne man miręs priklausomas žmogus aiškiai pasakė: „Pakeisk gyvenimo muzoną.“ Tai yra, muziką. Aš jo klausiu sapne, ką tu nori tuo pasakyt? O jis sako: „Sakau tau, pakeisk muzoną, jis tau netinkamas.“ Tas sapnas mane labai sukrėtė, tuomet klausiau specialisto, ką jis reiškia? Sužinojau, kad tai perspėjimas – gyvenimo limitas baigėsi ir turiu susiimti arba mirsiu. Po dvejų metų atėjau į „Minesotą“, tiesiog Dievo vedamas. Tuo metu jau buvau blaivas, bet visiškai nesusitvarkiau su emocijomis. Labai bijojau didelių pokyčių, bet labai jų ir norėjau.

Kalba ir kalėjimuose
Po „Minesotos“ įvyko vidinis išlaisvėjimas. Susidėliojau, kas yra mano gyvenimas, ko jame trūksta, ko norėčiau. Nežinojau, kaip tą įgyvendinti, bet žinojau, kad turiu kažką keisti. Vienos iš gydžiusių specialisčių dėka priėmiau tą iššūkį. Man buvo labai svarbu pasitikėti žmogumi, su kuriuo konsultavausi, ir jam galėti atsiverti. Atverk širdį – tik tada įvyks stebuklas. Didžiausia dovana blaivybėje – laisvė gyventi. Į ją įeina žmogiškumas, dorybės, požiūris į viską ir dvasinė ramybė, dėkingumas. Sukūriau naują šeimą, užsimezgė visai kiti ryšiai.

Galiu tarnauti kitiem, o tai yra didelė dovana. Esu atsakingas už tarnystes kalėjimuose, reabilitacijose, gydymo įstaigose, lankau tris anonimines grupes: lošėjų, narkomanų ir alkoholikų. Pagrindinis dalykas, kurį noriu, kad išgirstumėte. Vertinkit savo gyvenimą, pradėkit mylėti save, rūpintis savimi, pasitikėkite ir nebijokit nieko keisti. Nes tai, kas jūsų laukia, yra 10 kartų geriau už tai, kame dabar esate.

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Seimas pritarė lošimų reklamos draudimo ir nepilnamečių apsaugos nuo lošimų griežtinimui

2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) pataisoms (projektas Nr. XIIIP-1199(6)), susijusioms su azartinių lošimų reklamos draudimo ir apsaugos nuo azartinių lošimų sugriežtinimu.

Įstatymo pataisomis siekta detaliau ir griežčiau reglamentuoti draudimą azartinių lošimų reklamą skelbti interneto svetainėse, kurios skirtos jaunesniems kaip 18 metų asmenims bei tinkamai užtikrinti draudimą lošti asmenims, jaunesniems nei 18 metų.

Iki šiol ALĮ numatė, kad Lietuvoje draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, tačiau nebuvo draudimo tokius asmenis įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus.

Siekiant tinkamai užtikrinti draudimą lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, ši įstatymo nuostata sugriežtinta ir nuo 2019 m. liepos 1 d. bus draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis. Be to, lošimų organizatoriai privalės tikrinti įeinančių klientų tapatybę, o asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikę asmenys nebus įleidžiami į lošimų vietas.

 Iki šių pataisų įsigaliojimo lošėjų tapatybė buvo tikrinama ir jie registruojami tik įeinant į lošimo namus (kazino).

Be to, įsigaliojus ALĮ pataisoms, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. bus leidžiama skelbti tik azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją bus draudžiama.

Taip pat atsiranda draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją. Įstatymas numato, kad jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai.

Dėl sugriežtintų įstatymo reikalavimų bus lengviau užtikrinti draudimo lošti nepilnamečiams asmenims vykdymą bei nepilnamečių apsaugą nuo galimo žalingo azartinių lošimų poveikio bei asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, patekimo į lošimų organizavimo vietas apsaugą ir kontrolę.

Seime – pluoštas draudimų dėl azartinių lošimų

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr. / Kazino ruletė

Seime svarstoma, ar jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse ne tik neleisti azartinių lošimų reklamos, bet ir uždrausti skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.

Taip pat parlamentarai apsispręs, ar azartinių lošimų reklama, skelbiama interneto svetainėse, privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Tokį nukreipimą siūlo palikti valdantiesiems priklausančių socialdemokratų frakcijos vadovas Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis. Seimas dėl jo pataisos balsuos. Seimas apsispręs ir dėl konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymo Lietuvos nacionaliniam transliuotojui, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, drausti transliuoti lošimus ar skelbti bet kokią informaciją, skatinančią užsiimti azartiniais lošimais. Dabar LRT rodo tik „Keno“ ir „Jėgos“ loterijas. Pakeitimais be kita ko ketina sugriežtinti patekimą į azartinių lošimų įstaigas. Į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus siekiama uždrausti įleisti nepilnamečius bei asmenis, kurie nepateiks asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Jaunesniems kaip 18 metų asmenims ketinama uždrausti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Juose, kaip ir lošimus, organizuojamus kazino, galėtų lošti tik 21 metų sulaukę gyventojai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis apskritai norima neįleisti į kazino. Ten taip pat negalėtų patekti asmenys su ginklais. Pakeitimais taip pat siekiama Lietuvoje leisti reklamuoti tik azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Galutinai Seimas dėl Azartinių lošimų įstatymo pataisų, kurias parlamentarai svarsto nuo 2017 metų, balsuos iki vasaros.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt