Liga tapęs lošimas gynėjui kainavo darbą: skolas padengė iš klubo surinktų baudų

Vegardas Forrenas ir Adamas Szalai | Scanpix nuotr.

32-ejų metų vidurio gynėjas Vegardas Forrenas liko be darbo. Pranešta, kad jis nutraukė kontraktą su „Molde“ klubu ir tapo laisvuoju agentu. „Liūdna tokiu būdu baigti karjerą klube, bet aš suprantu, kad savo veiksmais praradau komandos pasitikėjimą. Atsiprašau šeimos, draugų, klubo, gerbėjų ir visų, kuriems rūpi „Molde“ ekipa. Tikiu, kad dar rasiu vietą šio sezono elitinėje Norvegijos lygoje“, – sakė V.Forrenas. Pranešama, kad norvegas turi rimtų problemų dėl lošimo. Didelę pinigų sumą pralošęs V.Forrenas savo skolas nusprendė padengti iš klubo lėšų. Jis sau pervedė pinigus, kuriuos žaidėjai buvo sumokėję dėl įvairių gautų baudų. V.Forrenas buvo šios sąskaitos administratorius, todėl galėjo lengvai prieiti prie sukauptų lėšų. Teigiama, kad lošimas norvegui tapo liga. Jis netgi ėmė paskolas, kad dengtų savo įsiskolinimus, bet to neužteko, todėl V.Forrenas ėmėsi drastiško žingsnio. V.Forrenas su pertraukomis „Molde“ klube sužaidė 13 sezonų. 2013 m. jis buvo pasirašęs kontraktą su „Premier“ lygoje žaidusiu „Southampton“, bet jo gretose taip ir nedebiutavo. Vėliau ta pati situacija kartojosi „Brighton“ klube, kai šis rungtyniavo antroje pagal pajėgumą Anglijos lygoje. 2012 m. jis debiutavo Norvegijos rinktinėje, kurios gretose per 33 rungtynes įmušė 1 įvartį.

Straipsnis paimtas iš sportas.lt

JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE NET 700 000 PROBLEMINIŲ LOŠĖJŲ NESULAUKIA PAGALBOS?

Jungtinėje Karalystėje (JK) situacija su priklausomybe nuo azartinių lošimų yra gerokai prastesnė nei buvo manyta iki šiol. Naujausi tyrimai rodo, kad net pusė asmenų, turinčių problemų dėl lošimo, negauna pagalbos.

Labdaros organizacijos „GambleAware“ užsakymu JK buvo atlikta apklausa (apklausą vykdė bendrovė „YouGov“), kurios metu buvo nustatyta, kad 2.7 % JK gyventojų (tai yra apie 1.4 milijono britų) yra probleminiai lošėjai. Ankstesniais JK lošimų komisijos duomenimis, tokių lošėjų buvo 0.7 % JK gyventojų. Tačiau paskutinės apklausos duomenys parodė kitokią situaciją.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad net 7 % gyventojų (apie 3.6 mln.) teigia buvę neigiamai paveikti kito asmens problemų dėl jo nekontroliuojamo lošimo, o 5 milijonai britų patyrė žalos, susijusios su probleminiu lošimu.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad net pusė asmenų, priklausomų nuo lošimo, negauna jokios pagalbos, ypač moterys ir gyvenantys vargingiau, turintys žemesnį išsilavinimą. Pagrindinės kliūtys gauti reikiamą pagalbą yra paslaugų teikimo sistemos neišmanymas ir gėdos jausmas gauti probleminio lošėjo „etiketę“. Ir nors moterys yra mažiau linkusios į priklausomybę nuo lošimų, jos tris kartus dažniau nei vyrai nurodo praktines kliūtis (tokias kaip paslaugų kaina, teikimo laikas ar vieta) gauti būtiną pagalbą.

„GambleAware“ atstovas profesorius Patrikas Sturgis neatmetė tikimybės, kad probleminių lošėjų skaičius šalyje yra gerokai išaugęs vien dėl kilusios koronaviruso pandemijos ir gyventojų izoliavimosi namuose. Šie rezultatai greičiausiai paskatins JK vadovybę imtis daug griežtesnių priemonių kovoti su priklausomybe nuo azartinių lošimų.

LIETUVOS DĖMESYS AZARTINIŲ LOŠIMŲ PREVENCIJAI EUROPOS KONTEKSTE

Lošimų priežiūros tarnyba yra vienintelė institucija Lietuvoje, vykdanti azartinių lošimų priežiūrą, besirūpinanti lošėjų teisėmis ir vykdanti azartinių lošimų prevenciją. Atsakingai kuruodama savo prižiūrimą sritį, Priežiūros tarnyba savarankiškai priėmė sprendimą imtis iniciatyvos ir apsaugoti tą dalį lošėjų, kuriems kyla problemų dėl lošimo ir kurie neturi nei pakankamos informacijos, nei tinkamų galimybių sau padėti.

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. Priežiūros tarnyba yra gavusi daugiau nei 13 300 asmenų prašymų apriboti jų galimybę lošti. Palyginus koronaviruso pandemijos laikotarpį su prieš tai buvusiu laikotarpiu, pandemijos metu prašymų gaunama dvigubai mažiau, t. y. apie 9 prašymus per dieną (anksčiau – apie 18 prašymų per dieną). Galima daryti prielaidą, kad gaunamų prašymų skaičiaus mažėjimą lėmė tai, jog karantino laikotarpiu savo veiklą sustabė antžeminės lošimų organizavimo vietos ir dėl to besikreipiančių asmenų buvo mažiau. Remiantis Priežiūros tarnybos specialistų duomenimis, jų teikiamų
konsultacijų asmenims skaičius karantino metu liko nepakitęs.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvoje ne visi lošėjai, turintys problemų, kreipiasi pagalbos. Dalis jų mano, kad šią problemą pajėgs įveikti savarankiškai, kita dalis jaučia gėdą ar esamas problemas neigia. Tačiau įveikti priklausomybę nuo lošimų vienam yra pakankamai sudėtinga ir ne visada įmanoma be profesionalų pagalbos iš šalies.

Karantino laikotarpis nuo azartinių lošimų priklausomybės kenčiantiems žmonėms yra itin sudėtingas. Todėl primename, kad

Priežiūros tarnyboje dirbantys psichologai ir toliau nuotoliniu būdu teikia konsultacijas ir pagalbą ne tik lošėjams, bet ir jų artimiesiems.

Jeigu jaučiate, kad Jums kyla problemų dėl lošimo, visada galite kreiptis į mūsų tarnybos psichologus telefonu: (8~ 5) 233 6241, +370 609 66676 arba elektroniniu paštu pagalba@lpt.lt

Tiesos ir mitai apie lošimus

„Good one“ nuotr.

Noras lošti jaučiant azartą gali atsirasti dar vaikystėje ar paauglystėje. Pirmiausia azartas pajuntamas žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Kartą pabandžius, tampa sunkiau atsitraukti ir norisi tam skirti kuo daugiau laiko. Kompiuteriniai žaidimai įtraukia staiga dėl noro patekti į tolimesnius jų lygius, etapus, o planą įgyvendinus, atsiranda noras išbandyti ir kitus populiarius žaidimus. Šiek tiek vyresniame amžiuje, jaunystėje patirtas azarto jausmas nedingsta ir neretai pradedama lošti loterijose, statyti pinigus lažybų punktuose, užsukti į lošimų automatų salonus ar žaisti kazino.

Tobulėjant technologijoms, šios persikėlė ir į virtualią erdvę – įvairūs tinklapiai siūlo azartinius žaidimus lošti niekur neišėjus iš namų – internetu. Tačiau vieni žmonės nuo azartinių žaidimų tampa priklausomi, o kitiems tai tampa tik vienkartine pramoga. Tad kokie žmonių įsitikinimai apie lošimus yra apgaubti mitais, o kurie – teisingi?
Asmenys, visą savo laisvą laiką skiriantys azartiniams žaidimams, dažnai savo problemos nesupranta ir ignoruoja aplinkinių replikas, sakančias, jog esate priklausomas. Tačiau jūs manote kitaip: azartiniai žaidimai negali būti problema, jeigu turite iš ko lošti. Tai – pirmasis mitas. Net jeigu ir uždirbate tūkstantines sumas, turite gerai apmokamą darbą, nesate įsipareigojęs bankams ar kreditų bendrovėms ir jūsų kišenėse anaiptol nešvilpauja vėjai, turite lygiai tokias pačias galimybes tapti priklausomu nuo lošimų, kaip ir asmenys, susidūrę su įvairiomis problemomis. 
Deja, bet azartiniai lošimai gali sugriauti ne tik jūsų finansinę situaciją, bet ir santykius su antra puse, tėvais, vaikais, draugais, kolegomis darbe. Įsitraukus į lošimus, praleidžiamos šeimos šventės, su žmogumi tampa sunku susikalbėti, pamirštama apie svarbius susitikimus, po žaidimų sesijos skauda galvą, norisi miegoti ir su niekuo nebendrauti. Ilgainiui gali išsivystyti įvairios psichologinės problemos. Todėl net jei jūsų finansinė situacija gera, nuolatinis lošimas gali sugriauti kitus jūsų asmeninio gyvenimo aspektus.
Antrasis mitas teigia, jog priklausomybė nuo lošimų išsivysto tik tuomet, kai žaidžiama kasdien. Tiesa tokia, jog stipri ir jūsų aplinką griaunanti priklausomybė gali išsivystyti net jei žaidžiate ne kasdien, bet reguliariai, pavyzdžiui, kiekvieną savaitgalį. Dažniausiai stiprų polinkį į priklausomybę pastebi namiškiai, žmona/vyras, vaikai. Jeigu iki įsitraukimo į lošimus kiekvieną savaitgalį leisdavote su šeimos nariais gamtoje, keliaudavote, lankydavotės įvairiose pramogų vietose, gamindavote kartu ir pan., dabar jus galima pamatyti arba prie kompiuterio, arba lošimų automatų salone. 
Priklausomybė atsiranda tuomet, kai apie nieką kitą negalite galvoti, tik kaip greičiau išlošti pinigų ir bandyti savo laimę, ignoruojate artimus žmones ar susiduriate net su finansiniais sunkumais. Ypač verta sunerimti ir kreiptis pagalbos tuomet, kai tokio elgesio neapsikentę šeimos nariai nuo jūsų nusisuka ar net palieka namus, kuriuose kartu gyvenote. Verta paminėti, jog neadekvatus lošėjo elgesys blogina ne tik jūsų gyvenimą, bet ir pačių artimiausių žmonių.
Asmuo, turintis finansinių problemų dėl nuolatinio lošimo, kreipėsi su prašymu padengti turimas skolas? Kalbame apie trečią mitą, teigiantį, jog turite padėti sumokėti skolas su problema susidūrusiam žmogui. Tai, jog įsiskolinęs žmogus neva grąžins skolas jo nesustabdys nuo tolimesnio lošimo etapo, be to, savo problemos nepripažįstantys lošėjai neretai manipuliuoja palankia draugų situacija ir gali nesakyti tiesos, kam bus skirti pasiskolinti pinigai. Dažnu atveju šie vėl nukeliauja lošimams. 

Straipsnis paimtas iš skrastas.lt

LPT PRANEŠIMAS

DĖMESIO!

Lošimų priežiūros tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su visais jo pakeitimais ir papildymais) 3.2.1 punktu, taip pat Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-12 „Dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo organizavimo” 1.1.1 punktu,

informuoja, kad iki 2020 m. gegužės 22 d. Lošimų priežiūros tarnybos patalpose:

1. Fiziškai nebus aptarnaujami asmenys – į Priežiūros tarnybą galėsite kreiptis tik nuotoliniu būdu.
2. Nebus priimami asmenų prašymai apriboti jų galimybę lošti – juos galėsite pateikti elektroniniu būdu.

Išsamesnę informaciją apie asmenų aptarnavimą ir prašymų pateikimą galite rasti mūsų interneto puslapyje:
lpt.lrv.lt

Visi kalba apie COVID-19, bet pamiršta kitą pandemiją: net vienas kartas būna lemtingas

Lrytas nuotr.

Koronavirusas tai koronavirusas. Bet pakalbėkime apie kitą šiuo metu siaučiančią pandemiją.  Pradėsiu nuo to, kad nors išliksiu anonimas, bet sergančių – tokių kaip aš – yra daug. Turbūt svarstote, apie ką kalbu? Atsakymas paprastas.  Tai lošimai. Nors tai yra senų seniausia veikla, šiais laikais kaip niekad anksčiau yra lengva pralošti, prasiskolinti ir įklimpti į labai gilią duobę. Dar nenugyvenau pusės gyvenimo, bet kreipiuosi į žmones, auginančius vaikus.

spėkite savo vaikus apie šitą veiklą, kol jie dar nepilnamečiai, nes kai sueina 18 metų, vienas apsilankymas lošimo namuose gali būti labai lemtingas. Lošimus man parodė draugai, kai man buvo vos tik suėję 18. Iš pradžių tik stebėdavau, bet kai matydavau, kad jie „visada“ (nes tikrai ne visada) kišenes papildo 20-30 eurų per dieną, pagavau azartą ir aš.  Nusprendžiau nueiti vienas, ir mane aplankė naujoko sėkmė. Oho, turėjau 2 eurus, ir staiga turiu 500!?  Atrodo, lengvi pinigai? Jaunam, nieko nepatyrusiam žmogui kitokių minčių ir negali būti. Ir taip prasidėjo mano kelionė, kurios metu „užsidirbau“ 15 tūkstančių eurų skolų. Ir taip, tik aš pats kaltas dėl to, bet buvau jaunas ir naivus, ir lošimų namuose tokių kaip aš mačiau daugybę, ir jaunų ir ne, ir tų, kurie dar tik pradeda skolintis, ir tų, kurie lošia iš paskutinių 30 centų.
Jeigu nesi su tuo susidūręs, niekada nežinai tikrojo problemos dydžio ir kiek žmonių į tai įklimpę.

Mes, lošėjai, puikiai sugebame slėpti savo įsipareigojimus bei meluoti artimiems žmonėms.  „Broli, gal gali paskolint 30 eurų? Reikia skubiai susimokėti už mašinos draudimą“, „Drauge, gal paskolinsi 50 eurų iki algos? Kelionę su draugais planuoju, bet tikrai gražinsiu!“  Ir tada prasideda skolinimai iš bankų, nes gražinti neturi kaip, draugai daugiau nepasitiki, bet artimiems dar sugebi meluoti, kad esi studentas, ir uždirbamų pinigų vos užtenka suktis, nors valgai namie ir tėvai nesupranta, kur dingsta pinigai.

Senjorai ir senjorės, moterys ir vyrai, saugokite savo atžalas – manęs neįspėjo, koks pasaulis gali būti pilnas priklausomybių, kaip lengva į jas įkliūti ir sunku ištrūkti.  Tai yra pandemija – be galo daug jaunų žmonių, kaip aš, leidžia dienas lošimų salonuose ir tikisi tos lemtingos pergalės, bet tik pasiekę bedugnę supranta, kad jos nebus. O kai kurie niekada ir nesupranta. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

Straipsnis paimtas iš lrtyas.lt

Iki karantino pabaigos nebeliks nuotolinių lošimų reklamos, žada rinkos dalyviai

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Lošimas internetu
Lošimų priežiūros tarnybai pastebėjus, kad karantino metu padaugėjo azartinių lošimų reklamos, šios rinkos dalyviai tikina, kad nei reklamos srautų, nei apimčių nepadidino, bet žada, kad nuotolinių lošimų reklamos, kol tęsis karantinas, netrukus iš viso nebeliks.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija BNS informavo, kad su žiniasklaida jau susitarta nuo balandžio vidurio nutraukti bendrovių prekės ženklo ar pavadinimų skelbimą.
„Pagal susitarimą žiniasklaida nutraukia bet kokios nuotolinių lošimų reklamos skleidimą nuo balandžio 15 dienos, kadangi tik internetas dirba dabar. Nes taip greitai iš tinklelių negalima išimti. O mes su ja (žiniasklaida – BNS) tarsimės, kad tie srautai būtų perkelti į kitus laikotarpius“, – teigė asociacijos vadovas Olegas Smirnovas.
Lietuvos lošimų verslo asociacijai, kuriai vadovauja Mantas Zakarka BNS pranešė, kad susitarimas galios iki karantino pabaigos. „Žiūrime į realią situaciją“, – BNS teigė M.Zakarka.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas, tikinantis, kad situacija dėl azartinių lošimų reklamos yra paūmėjusi, pareiškė netikintis tokiais verslo susitarimais. „Lošimo organizatoriais naudojasi karantino situacija, kai didelė dalis žmonių yra prilipę prie kompiuterių, telefonų ar planšečių ekranų, nes negalėdami išeiti iš namų, dirba nuotoliniu būdu arba prie šių prietaisų pramogauja. Lošimo organizatoriai didina reklamos apimtis ir bando ant azartinių lošimų užkabinti kuo daugiau žmonių“, – BNS teigė parlamentaras.
Komitetas trečiadienį pritarė grupės Seimo narių inicijuojamas Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo liepos kiekvienoje azartinių lošimų reklamoje rodyti įspėjamuosius užrašus apie tokių lošimų rizikas. Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys BNS pranešė, kad tarnyba į nuotolinių lošimų organizatorius ir jų reklamos transliuotojus kreipėsi du kartus, pirmą po to, kai kovo pabaigoje gavo Europos lošimų ir lažybų asociacijos rekomendacijas, ir prašė apsispręsti dėl tokios reklamos koronaviruso epidemijos metu.
„Kada negavome jokių reakcijų į pirmą raštą, kreipėmės į organizatorius su prašymu iki balandžio 9-osios pateikti atsakymą, kaip jie elgsis“, – BNS teigė V.Daukšys. Pasak jo, daug mokslinių tyrimų yra įrodę, kad lošimų reklama yra labai paveiki. „Suprantame, kad žmonės, kurie sėdi karantine, kurie neturi veiklos, nedirbantys, tai ta reklama yra labai pavojinga“, – kalbėjo V.Daukšys. Lošimų priežiūros tarnybos vadovo teigimu, kol kas neaišku, ar tikrai nuotolinių lošimų reklamos padaugėjo, ar atrodo, kad jos padaugėjo, nes ji tapo labiau matoma sumažėjus kitos reklamos srautui. „Tokių duomenų neturime, negalime pasakyti, kiek jos ištransliuojama. Tai gali pasakyti tik tie, kurie užako arba transliuoja“, – tvirtino jis. V.Daukšys be kita ko, sakė, kad tarnyba gauna daug gyventojų skundų dėl nuotolinių lošimų reklamos: „Jos ištransliavimas pakankamai agresyvus, uždengia vos ne visą ekraną“.
O.Smirnovo teigimu, per kovą, lyginant su vasariu, azartinių lošimų reklamos padaugėjo. „Apie 10 proc. tikrai, o 20 proc. būtų gal ir per daug“, – BNS sakė jis. O.Smirnovo teigimu, daugiau azartinių lošimų reklamos galėjo atsirasti, nes ji buvo iš anksto suplanuota dėl įvairių sporto renginių, turėjusių vykti pastaruoju metu. Reklama skatinta lažintis dėl rezultatų.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija Lošimų priežiūros tarnybai nurodė, kad jai priklausančios kelios įmonės reklamos srauto ir apimčių nepadidino. M.Zakarka sako, kad situacija nebuvo bandoma naudotis ir padidinti reklamos kiekius: „Kiekiai tikrai nebuvo specialiai padidinti ar didinami“. Asociacijų vadovų teigimu, azartinių lošimų reklama labiau pastebima tapo, nes per karantiną sumažėjo kitų prekių ir paslaugų reklamos.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijai priklauso bendrovės „Tete a tete“ kazino, „Top Sport“, „Unigames“ ir „Novogaming Vilnius“. Pasak asociacijos, šios įmonės užima virš 90 proc. lošimų automatų salonų rinkos dalį ir apie pusę internetinių lošimų rinkos. Lietuvos lošimų verslo asociacijai priklauso steigia trys Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės – „Olympic Casino Group Baltija“, valdanti prekės ženklus „Olympic Casino“ ir „OlyBet“, „Lošimų strateginė grupė“, valdanti prekės ženklą „Betsafe“, ir „Baltic Bet“, kuriai priklauso „Optibet“.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

AZARTINIŲ LOŠIMŲ REKLAMOS KARANTINO METU NELIKS

Lietuvos Respublikos Vyriausybei š. m. kovo 16 d. šalyje paskelbus karantino režimą, Lošimų priežiūros tarnyba, būdama socialiai atsakinga ir šiuo sudėtingu laikotarpiu dar labiau stengdamasi apsaugoti lošėjų interesus, balandžio 1 d. parengė ir visiems Lietuvos azartinių lošimų organizatoriams išsiuntė raštą bei Europos lošimų ir lažybų asociacijos (EGBA) parengtas rekomendacijas, kurios buvo skirtos skaidriam nuotolinių lošimų organizavimui esant karantinui ir atsakingai reklamai žiniasklaidoje.

Lošimų priežiūros tarnyba pažymi, kad asmenims, turintiems problemų dėl lošimų, reklama yra vienas iš psichiką stimuliuojančių veiksnių. Reklama gali juos paskatinti lošti. Ypač karantino metu. Kitiems asmenims (ypač jaunesniems), dažnai matantiems lošimų reklamą, tai gali būti paskata išbandyti naują pramogą arba padidinti savo pajamas bandant lošti. Lošiant namie, susidaro saugumo jausmas, silpnėja gynybos mechanizmai, dėl to nuostoliai gali būti itin dideli, o pasekmės itin skaudžios.

Į PATEIKTAS REKOMENDACIJAS NEATSIŽVELGĖ

Nors Lietuvos azartinių lošimų organizatoriams pateiktomis rekomendacijomis jau vadovaujasi dauguma tarptautinių nuotolinių lošimų asociacijų, tačiau Lošimų priežiūros tarnyba nesulaukė nei vieno organizatoriaus pranešimo apie prisijungimą prie šios iniciatyvos. Priešingai, Lošimų priežiūros tarnyba pastebėjo padidėjusį azartinių lošimų reklamos srautą internete (aktyvūs reklaminiai skydeliai užėmė vis didesnius interneto svetainių plotus ir buvo rodomi vis dažniau).

Lošimų priežiūros tarnyba, įvertinusi tai, kad nuotolinių lošimų organizatorių elgesys nėra socialiai atsakingas, pažeidžia viuomenės ir lošėjų interesus, 2020 m. balandžio 6 d. pakartotinai kreipėsi į organizatorius. Rašte buvo prašoma informuoti, ar organizatoriai planuoja (jei taip – iki kada ir kokia apimtimi) imtis korekcinių veiksmų azartinių lošimų reklamos srityje (įskaitant ir reklamos užsakymus tose interneto svetainese, kuriose organizatorių reklama skelbiama neva ne jų iniciatyva, pvz., basketnews.lt., krepsinis. net ir pan.).

PAKARTOTINIS RAGINIMAS NEPASTEBĖTAS NELIKO

Lietuvos lošimų verslo asociacijos ir Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija š. m. balandžio 8 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo š. m. balandžio 15 d. iki karantino Lietuvoje galiojimo pabaigos visi Lietuvos lošimų verslo asociacijai ir Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai priklausantys nuotolinių lošimų organizatoriai sustabdo nuotolinių lošimų reklamoss skelbimą internetinėje žiniasklaidoje, televizijoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.

Lošimų priežiūros tarnyba atkreipia dėmesį, kad tik būdami socialiai atsakingi, kursime stiprią ir darnią visuomenę bei pasitikėjimą lošimų rinka.

 

Kokių pokyčių pandemija įneš į probleminių lošėjų gyvenimus?

Pamėgtų pramogų spektras keičiasi

Lietuvoje įsiplieskus koronaviruso epidemijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama apsaugoti mūsų šalies gyventojus nuo galimo ligos plitimo, ėmėsi prevencinių priemonių. Daugelis mūsų, laikydamiesi griežtų Vyriausybės rekomendacijų, dirbame nuotoliniu būdu namuose, ir laiką dažniausiai leidžiame tik savo šeimos rate.

Lietuvoje paskelbus karantiną, pramogų vietos lankytojams užvėrė duris. Nuo kovo vidurio gyventojams tenka pasitelkti savo vaizduotę kuriant naujas arba prisiminti seniai pamirštas pramogas, hobius, kurie aktyvaus gyvenimo periodu paskendo mūsų atminties kertelėse.

Vyriausybės sprendimas apriboti arba uždrausti pramogų vietoms vykdyti savo veiklą palietė ir azartinių lošimų verslą. Visos antžeminės lošimų organizavimo vietos nuo 2020 m. kovo 16 d. turėjo stabdyti savo veiklą. Lietuvos gyventojų, kurie neperžengė saugios pramogos (socialinio) lošėjo ribos arba tų, kurie rinkosi kitokias pramogas nei lošimai, ši žinia nepaveikė, tačiau kas nutiks su asmenimis, kuriems lošimas kelia problemų?

Sudėtingas laikas probleminiams lošėjams

Azartiniai lošimai – tai specifinė pramogos forma, kuri tam tikriems asmenims gali sukelti labai rimtų neigiamų pasekmių: finansinių, socialinių, psichologinių. Tyrimų duomenys atskleidžia, kad asmenų, kurie negali kontroliuoti savo lošimo, Lietuvoje yra 2,5 proc., skaičiuojant nuo visų Lietuvos gyventojų. Daugelis mokslininkų teigia, kad probleminis lošimas turi sąsajų su padidintu stresu, polinkiu į slogias nuotaikas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, miego sutrikimus, aukštą savižudybės riziką. Dažniausiai tai siejama su probleminio lošėjo gyvenimo būdu, kuris pradeda kisti, kai prarandama lošimo kontrolė. Tai veda link didelių finansinių nuostolių, pašlijusių santykių su artimaisiais, netinkamų sprendimų priėmimo. Taip susiformuoja užburtas ratas, kai lošėjas mano: „Lošiu, kad išvengčiau slogių jausmų ar pabėgčiau nuo streso, galvodamas, kad tokiu būdu galiu susitvarkyti savo finansines ir santykių problemas“. Realybė yra kitokia. Lošimas esamas problemas tik gilina, kadangi lošimo metu tokie lošėjai sąmoningai nesugeba sukontroliuoti savo lošimo impulso ir visiškai praranda kontrolę.

Dauguma probleminių lošėjų teigia, kad gebėjimas rasti kitų užsiėmimų gyvenime jiems yra vienas iš būdų atsiriboti nuo minčių apie lošimą. Šiuo sudėtingu laikotarpiu esame priversti keisti savo įprastą gyvenimo ritmą ir dėl to patiriame dar didesnį stresą ir įtampą nei įprastai. Todėl labai svarbu yra tinkamai pasirūpinti ne tik savo fizine, bet ir psichologine sveikata.

Probleminiams lošėjams šis laikas yra dar sudėtingesnis. Nesigydydami tokie asmenys neranda būdų, kurie būtų saugūs įveikti stresą, dėl to dažniausiai stresą slopina lošdami. Nepaisant to, kad antžeminės lošimų organizavimo vietos savo veiklą sustabdė, internetiniai lošimai liko laisvai pasiekiami. Šiuo metu Europos lošimų ir lažybų asociacija (EGBA) yra parengusi ir paskelbusi deklaraciją dėl koronaviruso „Covid-19“ bendrovėms, organizuojančioms azartinius lošimus internetu (tekstą lietuvių kalba galite rasti Lošimų priežiūros tarnybos interneto svetainėje arba „Facebook“ paskyroje). Deklaracijoje prašoma atkreipti dėmesį ir į asmenis, kurie turi problemų dėl lošimų. Lošimų priežiūros tarnyba minėtos deklaracijos turiniu yra pasidalinusi tiek su žiniasklaidos atstovais, tiek su azartinius lošimus Lietuvoje organizuojančiomis bendrovėmis, todėl bus galima pamatyti, kiek socialiai yra atsakingos ir kaip deklaracijoje pateikta informacija vadovausis azartinius lošimus organizuojančios bendrovės.

Kaip galiu padėti sau, jei turiu problemų dėl lošimo?

Ne mažiau svarbus yra ir paties lošiančiojo noras ir gebėjimas sau padėti.

Jei visgi manote, kad turite problemų dėl lošimo, patarsime Jums, kaip šiuo sudėtingu periodu galėtumėte padėti sau:

  1. Įsisąmoninkite, kad Jūs daugiau niekada gyvenime negalėsite lošti saugiai, nepakenkdamas sau.
  2. Įsisąmoninkite, kad Jūs niekada neišlošite praloštų pinigų. Bet kokie bandymai tai padaryti besąlygiškai ves tik prie dar didesnės duobės.
  3. Atsisakykite bet kokio dalyvavimo azartiniuose lošimuose ir loterijose (įskaitant ir lošimą bei loterijas artimoje namų aplinkoje).
  4. Apsiribokite nuo lošimo. Pateikite prašymą Lošimų priežiūros tarnybai, kad Jus įtrauktų į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.
  5. Venkite laidų, kurios transliuoja azartinių lošimų vaizdus arba lošimo turnyrus. Tokios transliacijos stimuliuoja psichiką ir skatina norą lošti.
  6. Bendraukite su tais asmenimis, kurie nedalyvauja lošimuose arba šiuo metu sveiksta nuo probleminio lošimo.
  7. Nelikite su savo jausmais vienas, ypač, jei jie prieštaringi. Raskite patikimą asmenį, su kuriuo galite dalintis savo mintimis apie norą lošti arba iš to kylančiais jausmais.
  8. Pasidalinkite savo finansų valdymu su patikimu asmeniu, tai geras pagalbos būdas, siekiant apsisaugoti nuo lošimo.
  9. Atraskite kitas pramogas, kurios Jums kelia malonius jausmus.
  10. Daugiau dėmesio skirkite bendravimui su savo artimaisiais.
  11. Susidėliokite savo dienotvarkę ir stenkitės griežtai jos laikytis.
  12. Kreiptis pagalbos yra stiprybės ženklas. Kreipkitės į psichologus arba Anoniminių lošėjų grupes, jie turi patirties ir tikrai gali Jus suprasti.

Pagalba lošėjams ir jų šeimos nariams: http://nebenoriu-losti.lt/

Emocinė ir psichologinė pagalba karantino metu:

http://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/emocine-ir-psichologine-pagalba?

Lošimų priežiūros tarnybos straipsnis

 

DĖL SITUACIJOS, SUSIJUSIOS SU KORONAVIRUSU

Reaguojant į valstybėje susidariusią situaciją dėl  koronaviruso (COVID-19) grėsmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 264 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskebimo“ pakeitimo” 12 punktu ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-8, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. asmenys bus aptarnaujami tik nuotoliniu būdu – el. paštu info@lpt.lt ir telefonu (8~5) 233 6246.

Prašymų neleisti lošti pateikimas

Asmenų prašymai neleisti lošti Lošimų priežiūros tarnyboje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. nepriimami.

Asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, prašymą gali pateikti elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“ tiesiogiai prisijungus ir užpildžius nustatytos formos prašymą (adresu https://www.epaslaugos.lt/portal/service/74420/13221?searchId=dc364005-8bed-4487-b267-56e67ed3d504).

Dėl išsamesnės informacijos ar konsultacijų prašome kreiptis į mūsų specialistus (telefono Nr. (8~ 5) 233 6241, +370 609 66676 arba elektroniniu paštu pagalba@lpt.lt).

Būkite sveiki, saugokite vieni kitus.

Kokios paslaugos bus draudžiamos įsigaliojus karantinui

Juliaus Kalinsko (Scanpix) nuotr.

Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, naktį iš sekmadienio į pirmadienį 0:00 val. Lietuvoje įvedamas karantino režimas. Vyriausybės pateikiamas draudimų sąrašas itin atsilieps paslaugų sektoriaus bendrovėms. Nuo pirmadienio visoje šalyje apribojamos kavinių, grožio salonų, kirpyklų, odontologijos paslaugos, draudžiami bet kokio dydžio renginiai.

Vyriausybė dviems savaitėms ir vienai dienai – nuo kovo 16 d. 0.00 val. iki kovo 30 d. 24 val. – apribojo šias paslaugas:

  • Draudžiamas kruizinių laivų patekimas į Klaipėdos uostą.
  • Draudžiama viešojo maitinimo įstaigų – restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų veikla, išskyrus maisto išsinešimui ar maisto pristatymo gyventojams paslaugą.
  • Draudžiami visi vieši renginiai, tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse.
  • Draudžiama poilsio centrų, sanatorijų, sveikatinimo paslaugų centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu,
  • Draudžiama kirpyklų, grožio salonų veikla.
  • Apribojamas keleivių skaičius tarpmiestiniuose ir priemiestiniuose autobusuose ir traukiniuose, kad būtų išlaikomas reikiamas atstumas tarp keleivių – ne mažiau kaip 1 metras. Leidžiama keleivius gabenti tik sėdimose vietose. Transporto priemonės turi būti dezinfekuojamos maršruto pradinėje ir galinėje stotelėje.
  • Viešbučiai, esant reikalui, turės įsileisti žmones į karantiną, valstybei už tai apmokant.
  • Gydymo įstaigose atidedamos planinės operacijos, išskyrus būtiną medicininę pagalbą, atšaukiamos reabilitacijos, odontologijos paslaugos, planiniai skiepai.
  • Draudžiama lošimo namų, kazino ir lošimo automatų salonų veikla.
  • Taip pat Lietuvos gyventojams uždrausta išvykti iš Lietuvos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamą vietą, vyksta į darbo vietą, taip pat sienos apsaugos tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos vadovo leidimu.

Vien tik draudimais, tiesa, Vyriausybė žada neapsiriboti. Pirmadienį, 10 val. Vyriausybės posėdyje ketinama priimti paketą sprendimų, kurie padės, tikimasi, kovoje su koronaviruso COVID-19 pandemija ir jos pasekmėmis finansuoti sveikatos apsaugos sistemą. Taip pat bus siekiama užtikrinti gyventojų užimtumą ir socialinių garantijų užtikrinimui, nukentėsiančiam verslui padėti ir ekonomikai skatinti.

Straipsnis paimtas iš vz.lt