Galandama europietiška giljotina visoms kompiuterinių žaidimų „lobių skrynioms“

Žaidimo kūrėjų iliustr. / „Playerunknown‘s Battlegrounds“

Nyderlandų lošimo priežiūros tarnyba paskelbė ataskaitą, kurioje tvirtinama, jog keturių žaidimų leidybos bendrovių kūriniai pažeidžia šios šalies lošimų įstatymą, rašo „Ars Technica“.
 
Ataskaita, pavadinta „Study into loot boxes: A treasure or a burden?“ pažymi, kad žaidimų viduje parduodamos „lobių skrynios“ pažeidžia šios valstybės įstatymus, jeigu „šių skrynių turinys yra nulemiamas atsitiktiniu būdu, o laimimus prizus galima parduoti ne žaidimo aplinkoje: prizai turi rinkos vertę“. Nors ataskaita tiksliai nenurodo, kurie konkrečiai žaidimai tapo nelegaliais, Olandijos naujienų svetainė NOS rašo, jog kalba eina apie „FIFA 18“, „Dota 2“, „PlayerUnknown’s Battlegrounds“ ir „Rocket League“. Nustatyta, kad dar šeši žaidimai, kuriuose atsitiktinai gaunamais prizais neįmanoma prekiauti už žaidimo ribų, įstatymo nepažeidžia. Tad žaidimų, pažeidžiančių įstatymą, leidėjams teks suskubti ir iki birželio 20 dienos, kuomet įsigalios atnaujintas lošimų įstatymas, pakoreguoti savo „lobių skrynių“ mechanizmų veikimą. Ir netgi žaidimų, kurie tiesiogiai ir formaliai šio įstatymo nepažeidžia, leidėjai yra raginami „pašalinti priklausomybėms jautrius elementus („beveik laimėjimo“ efektus, vizualinius efektus, galimybę greitai atidarinėti vieną lobių skrynią po kitos ir panašiai) ir įdiegti priemones uždrausti prieigą prie žaidimo pažeidžiamoms grupėms arba pademonstruoti, kad siūlomos lobių skrynios nėra žalingos“.
 
Priklausomybės skatinimas?
 
Lošimų priežiūros tarnyba savo ataskaitoje pažymi, kad „kol kas negavo jokių signalų, kurie parodytų, kad probleminiai žaidėjai ir/ar priklausomi lošėjai pirktų bei atidarinėtų virtualias lobių skrynias dideliais mastais“. Tačiau dešimčiai žaidimų, kurių mechanizmus analizavo ataskaitos rengėjai, identifikuojama nuo vidutinės iki stiprios priklausomybės sukėlimo rizikos. Išvados grindžiamos anksčiau kazino lošimų vertinimui naudotas dešimties matmenų kiekybinis testas. Savo pranešime spaudai tarnyba skelbė, kad lobių skrynios yra „pagal dizainą ir veikimo mechanizmus panašios į tokius lošimus, kaip ruletė ar lošimų automatai“.

Sėkmės principu žaidėjus apdovanojančių lobių skrynių integravimas į žaidimus, kuriuose pasiekimus turėtų lemti įgūdžiai, pažemina barjerą, skiriantį nuo priklausomybių – panašiai, kaip tą barjerą pažemina lošimų automatų pastatymas viešbučių vestibiuliuose, teigiama ataskaitoje. Toks prieigos prie lošimo supaprastinimas didina priklausomybės nuo lošimų potencialą „socialiai pažeidžiamoms grupėms“, pavyzdžiui, nepilnamečiams. Nepaisant to, tik du iš tarnybos analizuotų žaidimų yra pažymėti kaip skirti suaugusiems pagal PEGI reitingavimo sistemą. „Iki šiol žaidimų su mokamomis lobių skryniomis platintojai neįdiegė tinkamų kontrolės priemonių, kurios leistų apriboti pažeidžiamų grupių prieigą prie lobių skrynių pirkimo ar kitaip apribotų priklausomybę nuo lošimų. Tai reiškia, kad pažeidžiami mažamečiai asmenys be jokių apribojimų gali atidarinėti lobių skrynias arba gali būti viliojami atidarinėti lobių skrynias“, – rašoma ataskaitoje. Amerikietiška žaidimų reitingavimo tarnyba ESRB iki šiol laikėsi pozicijos, kad prekyba lobių skryniomis žaidimų viduje nėra azartinis lošimas, iš dalies dėl to, kad skryniose visada būna bent kažkoks prizas. Nyderlandų lošimų priežiūros tarnyba aiškina, kad toks argumentas nėra tinkamas, nes atsitiktiniu būdu „iškrentantis“ virtualus lobis gali turėti skirtingą rinkos vertę. „Visiškai neabejotina, kad tikrasis laimėtojas yra tas žmogus, kuris gauna didžiausius, vertingiausius prizus su didele rinkos verte“, – aiškina priežiūros tarnyba. Nyderlandų lošimų priežiūros tarnyba teigia, kad „vyko daugybė diskusijų su kitomis Europos valstybių lošimų priežiūros tarnybomis“ dėl panašių įstatymų pataisų visame žemyne. Belgijos lošimų tarnyba prekybą virtualiomis lobių skryniomis lošimams priskyrė dar praėjusių metų lapkritį, o šios šalies teisingumo ministras ragino uždrausti prekybą lobų skryniomis visoje Europoje.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Anoniminių prasilošėlių reketas Panevėžyje: lažinasi neteisėtai, nuostolius lupa iš darbuotojų

Reuters/Scanpix nuotr. / Kazino

Panevėžyje siautėja anoniminiai prasilošėliai – lažybų punkto darbuotojai 15min pasakojo, kad prašymus neįleisti į lošimo namus užpildę asmenys vis tiek į juos neteisėtai patenka. Pradėję lošti, pralošia ir tų pinigų pareikalauja iš darbuotojų – kas įleido, tas ir kaltas. Pagal įstatymą visa atsakomybė už lošėjo nuostolius tenka ne jam pačiam, o jį į punktą įleidusiam darbuotojui.

„Čia yra reketas“

Marija (pašnekovės tapatybė ir darbovietė dėl asmeninių priežasčių nėra atskleidžiama), kuri dirba Panevėžio lažybų punkte, stveriasi už galvos – vietos lošėjai esą atrado spragą įstatyme ir dabar nuolat šantažuoja ne tik ją, bet ir jos koleges bei kitų azartinių lošimų namų darbuotojus. Moteris pasakojo, kad žmonės, užpildę prašymus jų neįleisti į jokius lošimų namus, vis tiek ten sugeba prasmukti, o pralošę reikalauja pinigų iš darbuotojų. Pastarieji, išsigandę teismų ir bijodami netekti darbo, kartais ima ir atiduoda iš savo kišenės žmogaus praloštus pinigus.

„Jie vis tiek eina, jie nepriima jokios atsakomybės. Apgaulės būdu stato, o po to šantažuoja darbuotojus – arba aš kviečiu policiją, arba tu man grąžink pinigus, kuriuos aš pralošiau. Jie patys net garsiai šneka – eisiu statyti ir taip prasimanysiu lengvų pinigų“, – pasakojo Marija. Kadangi pagal įstatymą atsakomybė už tokio žmogaus nuostolius tenka lošimo bendrovės darbuotojams, kai kurie piktybiški lošėjai tuo naudojasi – suklastoję dokumentus patenka į lošimo namus, o pralošę jau prisimena, kad jų ten būti neturėjo ir dėl nuostolių yra kaltas juos įleidęs darbuotojas. „Pas mane ateina broliai, identiški dvyniai. Vienas yra pasirašęs prašymą neįleisti, o kitas – ne. Kaip mums juos atskirti? Aš gi nežinau, ar jis Petras, ar Antanas. Jie manipuliuoja ir šantažuoja darbuotojus, skundžia juos lošimų priežiūros tarnybai, teismams. Čia aferizmas iš jų pusės. Dabar daugėja tokių pasirašiusių ir jie specialiai eina, nes kalba tarpusavyje, kad galima prisiteisti pinigų, tarkime, dar ir už moralinę žalą. Ne vienai darbuotojai jau taip buvo“, – atviravo moteris. Kartais, anot jos, lošėjai atsineša senus dokumentus, todėl sunku atskirti, ar ten tikrai tas pats, tik jaunesnis žmogus, kartais turi panašių draugų pasus. „Man dar neteko atiduoti savo pinigų, bet mane vienas žmogus apskundė, ir būtent jis savo draugams gyrėsi, kad jis iš manęs prisiteis 5 tūkst. eurų. Čia yra aferizmas, reketas. Sukčiauja žmonės, remdamiesi absurdišku įstatymu. Aš tikrai tokių žmonių nenoriu įleisti, bet jeigu jie bando apgaulės būdu įeiti, kaip man juos sustabdyti?“ – pasakojo Marija.

Ji aiškino, kad ją apskundęs vyras prašymą pasirašė tyčia, pasinaudojęs tuo, kad moteris jį pažįsta ir tikrai ne kaskart patikrina, ar jis yra registravęs prašymą. Tačiau vieną dieną jis netikėtai prašymą užpildė, sąrašo nepatikrinusi moteris jį įleido, o šis prasilošė ir tada pareikalavo pinigų iš Marijos. Jos pažįstama, dirbanti kituose lošimo namuose Panevėžyje, pasakojo, kad tokiam prasilošusiam asmeniui teko atiduoti 180 eurų iš savo piniginės: „Mums tai yra labai dideli pinigai, kai mes gauname po 400 eurų. Niekas nenori bylinėtis.“ „Man vadybininkė yra minėjusi, kad jau yra tokių, kurie net moralinės kompensacijos paprašo – 500 eurų. Reikia bausti ir darbuotojas, kurios įleidžia specialiai lošti, bet turėtų būti baudžiami ir pasirašiusieji. Įstatymas gina šantažuotojus ir aferistus“, – piktinosi moteris. „Kai žmogus vairuoja neblaivus, tai nebaudžia pardavėjo, kuris jam alkoholio pardavė“, – Marijos manymu, reikėtų bausti ne tik tokį žmogų į lošimo namus įleidusį darbuotoją, bet ir patį prasilošusį žmogų.

 Prievaizdai: kažkas neveikia

Jeigu asmuo buvo užpildęs prašymą jo neįleisti į azartinių lošimų namus, tačiau jis sugebėjo ten pakliūti ir pralošė, jis turi teisę pareikalauti, kad įsileidusi įmonė kompensuotų lošiant patirtus nuostolius.

„Visos pareigos ir atsakomybė tenka lošimų organizatoriui, jis turi imtis atitinkamų priemonių, kad tokie asmenys nepatektų“, – 15min paaiškino Arnoldas Dilba, Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas. Pasak jo, jeigu tokiems asmenims vis dėlto pavyksta patekti į lošimo namus, veikiausiai įmonė neturi sklandaus tapatybės nustatymo proceso. „Jeigu darbuotojui nesuteikiamos galimybės pasinaudoti registru, patikrinti, absoliučiai nesirūpinama darbuotojais, tai tokiu atveju atsakomybė būtų taikoma darbdaviui. Tačiau jeigu darbdavys nustato instrukcijas, kaip tikrinti dokumentus, kaip nustatyti tapatybę, tokiu atveju galbūt kiltų atsakomybė darbuotojui“, – aiškino A.Dilba.

Pasak jo, į kazino ar kitokius lošimų namus įleistas žmogus, pralošęs gali kreiptis savarankiškai į teismą ir reikalauti, kad jam grąžintų tą sumą, nurodant, kad jis buvo įleistas pažeidžiant tvarką. „Kad įmonės apsisaugotų nuo piktybiškų lošėjų, tai vienintelį būdą matau – laikytis tvarkos“, – pridūrė Lošimų priežiūros tarnybos specialistas.
Trūksta kontrolės
 

Tvarka, kai į lošimo namus neįleidžiami savanorišką apsisprendimą nelošti pateikę asmenys, galioja tik kiek daugiau nei pusmetį. Todėl, didžiausio lošimų rinkos dalyvio teigimu, kol kas nepakanka tokios tvarkos priežiūros.

„Kadangi reikalavimai nauji, pastebime, kad, deja, priežiūros institucijos dar neturi pakankamai priemonių kontroliuoti visų rinkos dalyvių. Akivaizdu, kad reikėtų aiškesnių kontrolės mechanizmų, kad jų būtų vieningai laikomasi“, – situaciją 15min komentavo Vytautas Romeika, „Olympic Casino Group Baltija“ Rinkodaros ir pardavimo skyriaus vadovas. Jis tvirtino, kad griežtą kontrolę vykdo patys įmonės darbuotojai. „Mūsų pozicija dėl asmenų, išreiškusių savanorišką apsisprendimą nelošti, yra labai griežta. Ne tik laikomės visų naujausių įstatymuose numatytų reikalavimų, bet turime ir papildomą programą tiems, kurie net tokių prašymų nėra pateikę. Mūsų personalas, pastebėjęs ir įvertinęs situaciją, kad vienam ar kitam klientui kyla potenciali grėsmė viršyti savo galimybes, rekomenduoja ar net neleidžia toliau tęsti žaidimo“, – aiškino V.Romeika.
 
Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Kaip turėtumėte elgtis, jei jūsų artimasis pradėjo lošti

„Shutterstock“ nuotr. / Kortos

„Kiekvieną dieną vidutiniškai gauname apie 11 prašymų neleisti lošti, o tai reiškia dar tiek pat visiškai nuskurdusių lošėjų šeimų“, – sako Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistė psichologė Tatjana Veromej. Rašydami tokius prašymus iš paskutiniųjų susiimti bando lošėjai, kuriems pramoga virto nevaldoma priklausomybe.

Šiuo metu visos lošimų bendrovės yra įstatymu įpareigotos neleisti lošti tokį prašymą parašiusiam žmogui. Tačiau ši priemonė problemos neišsprendžia: kiekvienais metais įkuriama vis daugiau lošimo punktų, o kartu su jais daugėja ir turinčiųjų priklausomybę. Lošimų priežiūros tarnybos darbuotoja T.Veromej apgailestauja, kad vis dar nėra jokių teisės aktų, ribojančių lošimo bendrovių kiekį, todėl pasiūla tik didėja. Dabar tarnyba per mėnesį sulaukia tiek pat prašymų, kiek anksčiau gaudavo per visus metus.
 
Nesikreipusieji pagalbos į statistiką nepatenka

Vis dėlto pagal statistiką Lietuvoje lošimo mastai neatrodo dideli. Pasak T.Veromej, oficialiai per metus patologinis lošimas diagnozuojamas tik maždaug 30–50 asmenų, todėl valdžiai sunku parodyti problemos dydį. „Taip yra todėl, kad lošėjai labai retai kreipiasi pagalbos: dažniausiai tik dešimtadalis iš jų pasiryžta gydytis. Jei ir kreipiasi į gydytojus, kartais nė neprasitaria apie lošimą, o skundžiasi nuotaikų sutrikimais, depresija, nerimu, nemiga, kurie gali būti būtent lošimo pasekmės“, – situaciją aiškina specialistė.

Pasak gydytojų, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą ir kitas gydymo įstaigas ieškoti pagalbos ateina žmonės, kuriems daugiau nebėra kur eiti – jie būna pralošę ir savo, ir artimųjų turtą, lošimams paaukoję savo socialinį gyvenimą ir psichinę sveikatą. Priklausomybės ligų specialistų asociacija įspėja, jog lošimo manijos apimtas žmogus lošia net tada, kai tai nebeteikia laimės jausmo, sukelia sveikatos problemų ar net kenkia jo šeimai – tik toks būdas lošėjui atrodo tinkamas pabėgti nuo realaus pasaulio. Kaip pastebi Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovas psichiatrijos rezidentas Robertas Strumila, rizika susirgti dar labiau padidėja, jei šeimoje yra žmonių, kurie taip pat buvo ar yra priklausomi. Tai patvirtina ir Priklausomybės ligų specialistų asociacijos atstovas Jonas Oškinis. Jo teigimu, lošėjas, kaip ir nuo alkoholio priklausomas žmogus, į savo manipuliacinius žaidimus įtraukia dar 15–20 asmenų. Vadinasi, minėtieji 11 prašymų neleisti lošti, kurių sulaukiama per dieną, reiškia dar mažiausiai pusantro šimto žmonių, kuriuos vienaip ar kitaip paveikė lošimas.

Kaip elgtis lošėjo artimiesiems

Tam, kad sužinoję apie priklausomybę artimieji nepasimestų, bendrautų teisingai ir netyčia nepaskatintų impulso lošti, jiems yra rengiamos įvairios paramos grupės. Pasak vienos iš tokių grupių moderatorės psichologės T.Veromej, didžiausia klaida, kurią padaro beveik 100 proc. artimųjų, – lošėjo skolų apmokėjimas. „Tokia pagalba labai kenksminga lošėjui, nes taip prarandamas ryšys tarp veiksmo ir pasekmės. Kai lošėjui pačiam nereikia tvarkytis su skolomis, jam kyla iliuzija, kad kitą kartą vėl kaip nors pavyks išsisukti“,– įspėja psichologė.

Svarbūs ne tik konkretūs veiksmai, bet ir bendravimas. Psichiatrijos rezidentas R.Strumila tikina, kad artimieji neturėtų tokio žmogaus smerkti, pulti, imti aiškinti, jog jis yra silpnas, pats kaltas ir turi susiimti. „Priklausomybė yra tokia pati biologinė liga, kaip kraujo užkrėtimas ar skrandžio opa. O nuolatinis aiškinimas, jog žmogus neturi valios, nėra efektyvus, kadangi yra sutrikusi pati valios sistema smegenyse“, – pastebi gydytojas. Pasak jo, tokia taktika sukelia žmogui dar didesnį stresą, todėl gali paskatinti lošti dar daugiau. Galiausiai artimieji turėtų įkalbėti lošėją kreiptis į specialistus.

Visiems tinkančio gydymo būdo nėra

Kaip teigia R.Strumila, kai kuriems lošėjams atsikratyti priklausomybės gali padėti anoniminių lošėjų grupės, tačiau didesnei daliai žmonių, nepaisant didelių pastangų, jos nepadeda. Jiems gali prireikti kitų pagalbos priemonių – gydymo vaistais ar psichoterapijos. Pasak gydytojo, mokslas kol kas neturi atsakymo, kodėl ne visiems padeda vienodi metodai, taigi, kad žmogus atrastų būtent jam veiksmingą pagalbos metodą, verta išbandyti viską, taip pat ir anoniminių lošėjų grupes. Vienos iš tokių grupių „Al Vilnius“ vadovas Egidijus, su lošėjais bendraujantis jau 10 metų, sako, jog didžiausia problema yra ta, kad jie nori pasveikti labai greitai: „Lošėjai yra tos asmenybės, kurios nori gauti čia ir dabar. Grupės to tikrai negali užtikrinti, kadangi jos padeda žmonėms keisti charakterio savybes, o įgūdžiai formuojami ne per dieną ir ne per mėnesį.“

Vis dėlto, pašnekovo teigimu, anoniminės grupės yra gana populiarus ir efektyvus būdas gydytis, nes jis nemokamas. Pasak grupės vadovo, kai kurios priklausomybės ligų gydymo įstaigos siūlo nemokamą gydymą pagal specialią programą, dažniausiai trunkančią 28 dienas, tačiau po jos žmogus dar nėra pakankamai stiprus atsispirti pagundoms, jam reikia papildomos paramos. Tai dažnai tampa nemaža problema prasilošusiems, nes, anot Egidijaus, kvalifikuotų psichologų, kurie specializuotųsi būtent priklausomybės nuo lošimo srityje, nėra daug, o privačios jų konsultacijos kainuoja gana brangiai.

 

Reklamą supranta skirtingai

Pasak R.Strumilos, patologiniam lošėjui kiekvienas priminimas apie jo problemą kelia impulsą lošti. Vienu iš tokių skatinimų tampa azartinių lošimų punktų reklama. „Kuo daugiau tokių išorinių impulsų žmogus gauna, tuo didesnė tikimybė, kad jis nesąmoningai priims sprendimą lošti, pats nesuprasdamas, kodėl tai padarė“, – aiškina gydytojas. Šių metų sausį vyriausybė nusprendė nepritarti nuostatoms, kuriomis būtų smarkiai apribojama azartinių lošimų reklama. Savo sprendimą vyriausybė argumentavo tuo, kad apribojus reklamą neliktų sportą finansuojančių šaltinių.

Lošimų priežiūros tarnybos specialistė T.Veromej tokio argumento nepripažįsta. Pasak jos, lošimo bendrovės tik skelbiasi, kad remia sportą: „Jos vaizduoja, kad yra labai geros ir remia, tačiau iš tikrųjų už tuos „paramos pinigus“ perka reklamą.“ T.Veromej nuomone, jei bendrovės tikrai norėtų būti socialiai atsakingos ir remti sportą, neprašydamos už tai nieko mainais, galėtų tai daryti ir apribojus reklamą. „Lygiai ta pati diskusija vyko, kai buvo norima uždrausti alkoholio reklamą: daug kas sakė, kad sportas neteks lėšų, nes į jį neinvestuos, pavyzdžiui, „Švyturys“. Bet, kaip matom, sportas nenumirė. Aš manau, kad mūsų gyventojų psichinė, socialinė ir fizinė sveikata yra žymiai svarbesnė“, – teigia specialistė. Tuo tarpu verslininkai situaciją mato kitaip. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas džiaugiasi, jog pataisa nebuvo priimta. Anot jo, riboti reklamą taip, kaip siūlė Seimo narių grupė, yra neteisinga. „Tokių apribojimų pasaulyje nėra. Įvertinus kitų Europos Sąjungos šalių praktiką, be abejo, galima diskutuoti, kokį modelį reklamos ribojimui taikyti. Manau, prieštaravimų per daug ir nebūtų, jeigu siūlymai būtų logiški. O čia realiai buvo bandoma uždrausti reklamą visomis prasmėmis“, – piktinasi verslininkų atstovas. Jo manymu, vienas iš progresyvių pavyzdžių, kurį taiko daugelis šalių, yra reklamos laiko ribojimas televizijoje, kai draudžiama reklamuotis dieną, tačiau paliekama galimybė tai daryti per sporto rungtynių transliacijas ir jų anonsus. „Būna terminai, skirti reklamai: pavyzdžiui, 15–20 minučių iki ir po sporto rungtynių. O visu kitu laiku negali rodyti reklamos, nebent po kokios dešimtos valandos vakaro. Taip jaunimas ir nepilnamečiai apsaugomi nuo vadinamosios neigiamos informacijos“, – sako O. Smirnovas. Jo nuomone, reikėtų būtinai palikti ir šiek tiek laisvės reklamai internete, „kad žinomumas išliktų“, apribojant tik tuos puslapius, į kuriuos gali patekti nepilnamečiai.

Tačiau nepilnamečių naršymą internete kontroliuoti sunku. O verslininkų pozicijai prieštarauja ne tik gydytojai, bet ir besigydantys lošėjai. Anoniminių lošėjų grupės vadovas Egidijus sako, jog reklama kenkia jaunimui: „Šiais laikais lošimų bendrovės generuoja naują lošėjų kartą, todėl ir jų reklamos „kišamos“ ten, kur būna daug jaunimo“.

 

Internete sienų nėra

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidento teigimu, reklamos pateikimas internetiniuose puslapiuose nesukelia jokios žalos, nes juose nepilnamečiams neleidžiama lošti: „Jie gali tik įeiti į pradinį puslapį, bet dalyvauti lošimuose negali, nes puslapiai reikalauja identifikavimo“. Visgi jis pripažįsta, kad yra tikimybė, jog nepilnametis pateks į nelegalias užsienio svetaines. „Įsivaizduokime tokį modelį: Vokietijos bendrovė, organizuojanti lošimus Vokietijoje, turi licenciją paslaugas teikti nuotoliniu būdu. Taigi Vokietijoje ji yra legali. Bet kadangi internete nėra sienų, į tą puslapį galima bandyti įeiti ir iš Lietuvos, nors bendrovė čia licencijos neturi. O tai, kad Lietuvos vartotojas eina į Vokietijos puslapį, yra jo asmeninė problema“, – sako verslo asociacijos atstovas. Tokioms svetainėms Lietuvos valstybė esą siūlo pirkti licenciją Lietuvoje ir mokėti mokesčius, kad jos galėtų teikti paslaugas mūsų šalies vartotojams. Tačiau verslininkų atstovas sako, jog Lietuva per maža šalis, kad tarptautinės bendrovės tokiu pasiūlymu susidomėtų. „Lietuvoje nėra tiek daug lošėjų, kaip atrodo“, – įsitikinęs O. Smirnovas.

Nepilnamečiai nebepateks į lošimo vietas

Nors sausį vyriausybė nesutiko su siūlymu riboti reklamą, ji nusprendė pritarti draudimui nepilnamečiams patekti į lošimo vietas. Iki tol jie galėjo stebėti procesą lošimo organizavimo vietose (išskyrus kazino). Šį sprendimą verslininkų asociacijos atstovas apibūdina kaip „panaikintą nepilnamečio teisę netgi užeiti“ ir sako, jog verslininkams tai sukels šiek tiek finansinių sunkumų: „Teks kažkaip apibrėžti lošimų patalpoje zoną (nes lauke gi nestovėsi) ir tikrinti visus įeinančius. Juk netikrins robotas, turėsi žmogui mokėti atlyginimą.“ Savo ruožtu gydytojas R. Strumila šį vyriausybės sprendimą vadina sveikintinu. Jo teigimu, lošimo proceso stebėjimas nepilnamečiams sufleruoja, jog lošimas yra geras, smagus laisvalaikio praleidimo būdas, suteikiantis galimybę uždirbti daug pinigų. „Kuo jaunesnis žmogus, tuo mažiau jo smegenys yra subrendusios priimti racionalius sprendimus – jis gerai neįvertina, kad lošimai susiję su tam tikromis rizikomis“, – teigia gydytojas.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Dar vienas draudimas: nebeleis vaikams pirkti loterijos bilietų?

Scanpix nuotr.
 
Siūloma uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje.

Tokį patobulintą Loterijų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Socialdemokratų darbo bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnai Andrius Palionis ir Ramūnas Karbauskis.
Jų teigimu, projekto rengimą paskatino faktinė situacija, kai vis daugiau vaikų perka loterijos bilietus ir dalyvauja loterijose, kurios yra kaip lengvesnė azartinių lošimų forma. Parlamentarų nuomone, tokiu būdu nepilnamečiai iki 16 metų bus apsaugomi nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų, per didelės rizikos prisiėmimo netinkamai ją įvertinus.
„Visuotinai pripažinta, jog azartiniai lošimai yra didelės rizikos veikla, ilgainiui galinti sukelti priklausomybę – nenuvaldomą norą lošti, nepaisant neigiamų pasekmių. Siekiant nuo to apsaugoti lengviausiai pažeidžiama asmenų amžiaus grupę – nepilnamečius asmenis, Azartinių lošimų įstatymas draudžia lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. (…) Vertinant tai, jog azartiniai lošimai leidžiami fiziniams asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų ir tai, jog loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma, kuri gali sukelti asmens priklausomybę ar polinkį lošti, darytina išvada, jog siekiant apsaugoti lengviausiai pažeidžiama visuomenės grupę – nepilnamečius asmenis, kurie negali objektyviai įvertinti galimybės laimėti loterijoje ir prisiimamos rizikos bei rizikos tapti priklausomu nuo lošimo, siūloma įvesti amžiaus cenzą asmenims, dalyvaujantiems loterijoje“, – sako projekto autoriai.
Jų duomenimis, panaši praktika taikoma ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje loterijos bilietus galima įsigyti ne jaunesniems, kaip 16 metų asmenims, Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose amžiaus cenzas yra 18 metų (kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose taikomas 21 metų amžiaus cenzas).
Šiuo metu nėra nustatyto amžiaus cenzo asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijoje.

Loterijų organizatoriai pasipiktino

Loterijų organizatoriai nepritaria siūlymui drausti jaunesniems nei 16 metų asmenims neparduoti loterijos bilietų. Anot jų, negalima gretinti loterijų ir azartinių lošimų, kur amžius yra ribojamas. Be to, tokį draudimą būtų sudėtinga įgyvendinti.
„Nėra teisinga ir tikslu gretinti loterijas ir azartinius lošimus. Tai yra skirtingi žaidimai, jie iš esmės skiriasi azartiškumu. Skirtumą iliustruoja ir statistika. Lietuvoje daugiau nei 2 tūkst. žmonių yra pateikę prašymus apriboti galimybę jiems dalyvauti azartiniuose lošimuose. Dėl loterijų tokių prašymų nėra gauta visai, nors tokia galimybė yra užtikrinama“, – pranešime teigia Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas.
Anot jo, loterijų organizatoriai taip pat nuolat bendrauja su psichologais, kurie teigia, kad nesusiduria su situacijomis, jog dėl loterijų žmonėms reiktų pagalbos.
M. Reznikovo teigimu, loterijos nėra nukreiptos į vaikus, ir jie nėra skatinami žaisti, tačiau siūlymas piktina dėl to, kad jį būtų sudėtinga įgyvendinti.
„Problema yra ne apribojimas vaikams, o tokio įstatymo įgyvendinimas. Atsiradus dokumentų tikrinimui, daugiausiai nepatogumų ir išlaidų būtų klientams ir prekybos tinklams, o teigiamas poveikis būtų mažas, loterijų patrauklumą vaikams jau mažina savireguliacija“, – tikino jis.
Loterijų asociacijos duomenimis, Lietuvoje žmogus per mėnesį loterijoms vidutiniškai skiria apie 2,5 euro.

Straipsnis paimtas iš diena.lt

Viekšniuose ir Akmenėje organizuotos paskaitos apie lošimų priklausomybę

2018 m. vasario 8 d. Akmenės gimnazijoje ir 2018 m. vasario 9 d. Viekšnių gimnazijoje Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) specialistai organizavo mokymus „Azartiniai lošimai. Nuo pramogos iki problemos“ tema, skirtus Akmenės ir Mažeikių rajonų pedagogams, socialiniams darbuotojams, psichologams bei policijos pareigūnams, dirbantiems su jaunimu.
Susitikimų dalyviai supažindinti su azartinių lošimų problematika, priklausomybės vystymosi eiga, jiems papasakota apie priklausomybės riziką keliančius faktorius, interneto žaidimų keliamus pavojus.
 
Straipsnis paimtas iš Lpt.lt

Teismas priėmė svarbų sprendimą probleminių lošėjų apsaugos srityje

Š. m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas lošimus organizuojančios bendrovės darbuotojui, įleidusiam į lošimų organizavimo vietą asmenį, pateikusį prašymą neleisti lošti ir įtrauktą į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.
Neskundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad – ,,Priešingai nei teigiama skunde, N. R., ne jos darbdavė (bendrovės direktorius) pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes būtent ji, dirbama UAB (duomenys neskelbtini) lažybų tarpininke – kasininke, turėjo pareigą iš į lažybų punktą atėjusio M. B. reikalauti jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento <…>“.
Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad – ,,Sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo normas ir kartu kompleksiškai vertindamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus priimtų vidinių teisės aktų turinį su nustatytomis konkrečiomis faktinėmis nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog N. R. turėjo pareigą privalomai tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę, o šios pareigos nevykdymas, leido į lošimų organizavimo vietą patekti asmeniui, kuriam draudžiama lošti – M. B. bei leido jam dalyvauti lošime.“ ,,Užtikrinti apeliantei inkriminuoto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo draudimo įgyvendinimą, objektyviai įmanoma tik jei lošimų bendrovės atsakingi darbuotojai privalomai tikrins kiekvieno atėjusio į lošimo organizavimo vietą asmens tapatybę, o ne vien tik tada, kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų.“
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra gavusi 3028 asmenų prašymus neleisti lošti, kurie yra įtraukti į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Straipsnis paimtas iš Lpt.lt

Valstybės saugomas liudytojas teisiamas dėl sukčiavimo: „Maniau, kad išlošiu ir atiduosiu“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Azartiniai žaidimai

Su cigarečių kontrabanda ir narkotikų gabenimu susijusios grupuotės nusikaltimus Lietuvoje padėjęs atskleisti Latvijos pilietis Romanas Šnipkis sako padėdamas teisėsaugai buvo įgijęs priklausomybę lošimams.

Dabar valstybės saugomas liudytojas pats teisiamas dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir vagystės. Šiuos nusikaltimus jis, manoma, įvykdė kamuojamas lošimų priklausomybės – parduodavo apgaule įgytus daiktus, o gautus pinigus pralošdavo. Žala įmonėms ir fiziniams asmenims siekia dešimtis tūkstančių eurų.

„Išdavė leidimą imituoti nusikaltimą, kur aš liudininkas iki šiol. Grupuotė susitikdavo „Pramogų banke“, aš net platininę kortelę turėjau“, – Vilniaus miesto apylinkės teismui pirmadienį pasakojo R. Šnipkis. Pasak jo, narkotikų ir cigarečių kontrabanda besivertusi grupuotė lošimo namuose pralošdavo didžiules sumas. Ten lankydavosi ir demaskuoti juos turėjęs R. Šnipkis. „Nuo tada man ir prasidėjo priklausomybė“, – teismui pasakojo kaltinamasis. Jis neslėpė nepasitenkinimo, kad azartinių žaidimų vietos jį įsileisdavo, viliodavo, nors jis buvo pateikęs prašymą Lošimų priežiūros tarnybai. Latvijos pilietis ketina bylinėtis dėl to, kad buvo įleidžiamas į kazino, nors prašė to nedaryti. Šiuos dokumentus su įrodymais R. Šnipkis ketina pateikti ir jo baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Vyras pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų. Lietuvoje jis teistas ir anksčiau, pastarąjį kartą pernai Klaipėdos teisme jam skirta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Žiniasklaidoje skelbta, kad kitoje prieš kelerius metus Vilniuje nagrinėtoje byloje nustatyta, jog R. Šnipkis sugebėjo apsimesti kitu žmogumi ir net keliolikai verslininkų padaryti beveik 150 tūkst. eurų žalą. Dabar nagrinėjamoje byloje tyrėjai surinko duomenų, kad 2013 metų gruodžio 23–24, 29 dienomis R. Šnipkis apsilankė prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prekybos centre „Europa“, Centrinėje universalinėje parduotuvėje, „Maximos bazėje“ Savanorių prospekte ir „Rimi hypermarket“ Žirmūnuose per kelias dienas išsimokėtinai su svetimu pasu įsigijo dešimtis brangių telefonų – „iPhone Gold“ ir kitus už daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Įsigydamas telefonus vyras pasinaudojo kito kazino kliento pasu, jį savininkas buvo pametęs automobilyje. „Kartu lošėme kazino, aš jį parvežiau namo, jis pametė pasą, ir pasinaudojau, nes pastebėjau, kad aš į jį panašus. Pardaviau ir toliau lošiau“, – prisipažino R. Šnipkis. Jis neslėpė nusistebėjimo, kad mobiliojo ryšio bendrovės ir vartojimo kredito tarpininkai jam leisdavo įsigyti tiek daug telefonų. „Paėmiau telefonus, pralošdavau ir vėl ėmiau. Stebėjausi, kaip duoda, net nemaniau, kad tiek daug duos“, – sakė R. Šnipkis. Kaltinamasis pasakojo, kad paso šeimininkui vėliau prisipažino, ką padarė su jo dokumentu, atidavęs pasą liovėsi imti telefonus. „Maniau, kad išlošiu ir atiduosiu. Žinau, kad nenormalus reiškinys, visos problemos tik dėl kazino“, – pripažino kaltinamasis. Teismo nagrinėjamoje byloje Latvijos pilietis kaltinamas 2015 metais įtikinęs asmenis pirkti ar parduoti automobilius BMW, „Opel Insignia“, puspriekabes „Schmitz“, ėmęs tūkstantinius užstatus, pinigus sandorio užbaigimui ir taip pat juos pralošęs. Nuo kaltinamojo nukentėjo Lietuvos, Latvijos, Kazachstano piliečiai. Vienas nukentėjusysis patyrė 500, kitas prašo priteisti 15 tūkst. eurų neturtinę ir 2 tūkst. eurų turtinę žalą. Be to, Palangoje, iš pažįstamos moters Latvijos pilietis pasiskolino telefoną ir tuo pat jį nunešė į lombardą, o gautus pinigus pralošė. Norėdamas išsivaduoti nuo priklausomybės lošimams R. Šnipkis sakė lankęs kursus, bendravęs su psichologu ir jam pavyko. Jis pradėjo ieškoti būdų, kaip grąžinti pinigus, kai kuriems nukentėjusiesiems pavyko atiduoti pinigus. Teigia, kad nuo 2016 metų gegužės jis nė karto nebuvo kazino. „Baisus dalykas lošimai – kaip narkotikai. Vaikščiojau kaip zombis – nemiegojau, nevalgiau. Žaidėjas negalvoja, kad praloš – kiekvienas žaidėjas tikisi, kad laimės, jis neina pralaimėti“ , – teisėjai Ugnei Gailiūnienei pasakojo kaltinamasis. Jis teigė tapęs ir geru lombardo klientu. Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad R. Šnipkis gali būti perduotas Lenkijos teisėsaugai baudžiamajam persekiojimui už šioje šalyje padarytus nusikaltimus. Pagal teismo nutartį, R. Šnipkis Lenkijai bus perduotas tik tada, kai bus baigtas jo baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje ir atliktos čia skirtos bausmės. 41 metų latvio Lenkijoje laukia kaltinimai pagal du šios šalies Baudžiamojo kodekso straipsnius. Europos arešto orderį dėl R. Šnipkio dar 2011 metais išdavė Lenkijos Suvalkų apygardos teismas. R.Šnipkis yra pasakojęs, kad jį, vykstantį iš Austrijos į Lietuvą vogta mašina, sulaikė Lenkijos pareigūnai. Antrankiais surakintą R.Šnipkį į pirmadienį vykusį teismo posėdį atlydėjo kaukėti policijos pareigūnai, kaltinamasis visą posėdžio laiką išbuvo su antrankiais.
 
Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Vyriausybė nenori riboti azartinių lošimų reklamos

Š. Mažeikos / BFL nuotr.

Ministrų kabinetas, apsvarstęs Seime nagrinėjamus įstatymų pakeitimus, sutinka su siūlymu riboti nepilnamečių patekimą į lošimo vietas, tačiau nepritaria norui suvaržyti azartinių lošimų reklamą.

Vyriausybė spaudos tarnybas BNS informavo, jog Vyriausybė trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė pritarti Finansų ministerijos parengtam nutarimui. Juo ministerija pritaria siūlymui dėl nepilnamečių, tačiau nepritaria reklamos ribojimui. Anot jos, nėra nurodyti šaltiniai, iš kurių bus kompensuojamos prarastos sporto ir kitų organizacijų pajamos.
„Siūloma nepritarti projekto nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių, atsižvelgiant į tai, kad projekte nenumatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai“, – rašo ministerija.
Septynių „valstiečių“ parengtas Azartinių lošimų įstatymo pataisas Seimas pradėjo svarstyti pernai lapkritį. Pataisų iniciatoriai siūlo uždrausti bet kokią azartinių lošimų reklamą, išskyrus kelias išimtis, neleisti skleisti informacijos, kad lošimų bendrovės remia viešus renginius, veiklas bei fizinius ar juridinius asmenis.
Į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus siūloma neįleisti jaunesnių kaip 18 metų asmenų, taip pat drausti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Iki šiol nepilnamečiai galėdavo patekti į lošimo vietas, bet negalėdavo lošti – tik stebėti procesą.
Seimas pernai lapkritį priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas – jomis nutarta įpareigoti visus lošimo automatus sujungti į elektroninę valdymo sistemą, nuo 2019 metų lapkričio visose lošimų vietose turės būti įrengtos vaizdo įrašymo sistemos, filmuojančios įėjimą bei kasas. Finansų ministerija siūlo, kad ši nuostata įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

Straipsnis paimtas iš diena.lt

Jaunas vyras nusikaltimus vykdė tam, kad paloštų

M.Patašiaus asociatyvi nuotr.

Telšių rajono apylinkės teisiamajame posėdyje išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V. V. kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą. Į azartinius lošimus įnikęs jaunas vyras ėmė sukčiauti – įvairiuose miestuose išsinuomodavo įrankius ir juos užstatydavo lombarde, o gautus pinigus pralošdavo.
Išsinuomotą įrankį užstatė lombarde Teismas nustatė, kad V. V., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, atvyko į Telšiuose esančios bendrovės patalpas ir darbuotojams sumelavo, kad nori išsinuomoti perforatorių. Bendrovės darbuotojas su klientu sudarė įrankių nuomos sutartį. Vyriškis pažadėjo per dvi dienas grąžinti pagal sutartį gautą 450 eurų vertės perforatorių „Bosch GBH11“. Akivaizdu, kad vyras net nesiruošė grąžinti įrankio, nes tą pačią dieną perforatorių už 100 eurų užstatė lombarde ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo bendrovės turtą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino, kad šių metų pavasarį buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų, jam trūko pinigų. Gegužės 2 d. Telšiuose lošė azartinius žaidimus ir pralošė visus pinigus. Tą pačią dieną, važinėdamas po Telšius, sugalvojo, kaip prasimanyti pinigų lošimui. „Išsinuomosiu kokį nors įrankį, užstatysiu jį lombarde ir gausiu pinigų lošimams“, – nusprendė anksčiau taip jau daręs kituose miestuose vyriškis. Gautus pinigus pralošė Atvykęs į įrankius nuomojančią įmonę, azartinių žaidimų lošėjas išsinuomojo perforatorių, sakydamas, kad įrankio reikia statybos darbams, nors jokių darbų tuomet neatlikinėjo. Sudarant įrankių nuomos sutartį, asmuo pateikė V. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, o savo gyvenamąją vietą nurodė Plungės rajoną, Žlibinuose, Žarėnų gatvėje Tyliai džiaugdamasis, kad pavyko gauti brangų įrankį, vyras nurūko į lombardą. Perforatorių turėjo išsipirkti per savaitę, bet visus pinigus pralošė. Nesusitarus gražiuoju, kreipėsi į policiją Po kelių dienų sukčiaus pradėjo ieškoti įrankių nuoma užsiimančios bendrovės darbuotojai, bet nusikaltėlis į skambučius neatsakinėjo, ėmė slapstytis. Tiesa, kartą parašė SMS žinutę, kad įrankį naudoja ir jį grąžins iki savaitės vidurio, tačiau taip ir negrąžino. Vėliau sukčius nukėlinėjo įrankio grąžinimo datą ir galiausiai pripažino, jog įrankį prarado. Birželio 1 d. bendrovė kreipėsi į policiją, surinkta medžiaga perduota teismui. Kaltinamasis teisme su civiliniu ieškiniu (1 290 Eur suma) sutiko ir pažadėjo stengtis atlyginti žalą. Nuolatinis lombardo klientas Į teismą teko atvykti ir lombardo darbuotojai. Kasininkė-priėmėja paaiškino, kad žino asmenį pavarde V., tačiau jo vardo nežino. Pasirodo, nuolatinis klientas į lombardą atnešdavo įvairiausių daiktų, bet visada juos pasiimdavo grąžindamas pinigus. Perforatorių taip pat buvo atnešęs ir įkeitęs savaitei, bet po savaitės neatėjo pasiimti. Po sutarties sudarymo termino pabaigos, t. y. po tos dienos, kai asmuo neateina pasiimti savo daikto, lombardas penkias kalendorines dienas daiktą saugo, o po to padeda į prekybą. Perforatorius lombarde ilgai neužsigulėjo – gegužės mėnesį už 200 Eur jį nupirko nežinomas vyras. Lošėjas neišeina iš teismų Pastaruoju metu lošėjas tik ir mina įvairių miestų teismų slenksčius. Telšių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad minėta nusikalstama veika padaryta prieš priimant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį, tačiau šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebendrintinos, nes 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o pastarasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Teismas V. V. pripažino kaltu ir paskyrė galutinę bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Iš V. V. priteista bendrovei atlyginti padarytą 1 290 Eur turtinę žalą. Tačiau neaišku, kada kaltininkas atlygins nuostolius, nes vykstant teismui jis prisistatė esąs bedarbis.

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Lošimų organizavimo sugriežtinimui – pereinamieji laikotarpiai

Visi lošimo automatai bus privalomai sujungti į elektroninę duomenų valdymo sistemą, kuri leis valdžios institucijoms labiau kontroliuoti šią sritį. Be to, visose lošimo ir lažybų vietose privalės būti klientus filmuojančios kameros.

Tai numatyta Seimo antradienį priimtose Azartinių lošimų įstatymo pataisose. Jose yra ir daugiau azartinių lošimų organizavimą griežtinančių nuostatų. Už įstatymo priėmimą balsavo 100 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.
Numatytas gana ilgas – bemaž ketverių metų trukmės – pereinamasis laikotarpis visoms naujojo įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Pagal priimtąsias pataisas, į naują elektroninę lošimo automatų duomenų valdymo sistemą kiekviena bendrovė, organizuojanti azartinius lošimus ir eksploatuojanti lošimo automatus, „turės juos sujungti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis“.
„Elektroninė automatų duomenų valdymo sistema bus skirta lošimo automatų identifikaciniams (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenims fiksuoti, apdoroti, saugoti ir perduoti priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės informacinei sistemai“, – rašoma Seimo pranešime apie priimtąjį įstatymą.
Šias funkcijas atliks Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos, kuri valdo lošimo automatų kontrolės informacinę sistemą (LAKIS).

Be to, Seimas pritarė parlamentaro Andriaus Palionio pasiūlytai pataisai, numatančiai, kad visose azartinių lošimo vietose privalo būti „įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai filmuojanti įėjimą į automatų saloną bei lošimo vietos kasą“.
„Automatų salone, lažybų ir totalizatoriaus punktų skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi veikti taip, kad vaizdo įrašuose būtų aiškiai matyti į automatų saloną įeinantys asmenys, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmai“, – teigiama priimtoje pataisoje.
Taip pat lošimų organizatoriai turės filmuoti prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją bei minėtos inventorizacijos ataskaitas periodiškai teikti priežiūros tarnybai.
Priimtiems pokyčiams įgyvendinti nustatytas pereinamasis laikotarpis: nuo 2019 m. lapkričio 1 d. bendrovės prie naujosios duomenų valdymo sistemos galės jungtis savanoriškai, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. – jau privaloma tvarka. Kameros turi būti įrengtos iki 2019-ųjų pabaigos.
Tikimasi, kad naujasis azartinių lošimų organizavimo sugriežtintas reglamentavimas „užtikrins efektyvią lošimo įrenginių veikimo kontrolę, duomenų patikimumą, apskaitos skaidrumą, efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją“.

Finansų ministerijos išplatintame pranešime pabrėžiama, kad naujosios Azartinių lošimų įstatymo pataisos „didins lošimo verslo skaidrumą, efektyvumą, mažins administravimo naštą ir užtikrins visuomenės interesų laikymąsi“. Teigiama, kad analogiškas kontrolės sistemas turi kaimyninės valstybės Danija, Norvegija, Švedija, Estija, taip pat šiuo metu jos įgyvendinamos Latvijoje.
„Įstatymo priėmimas užtikrins sąžiningesnę lošimų veiklą — efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, skaidrią ir efektyvią apskaitos ir kontrolės sistemą”, – pranešime spaudai cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras.
Pranešta, kad naujųjų pataisų priėmimas yra prieš pustrečių metų „Finansų ministerijos pradėtos diskusijos dėl lošimų automatų sujungimo į vieną tinklą ir pinigų apskaitos bei kontrolės stiprinimo rezultatas.“

 

Straipsnis paimtas iš vz.lt