Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariams – apie probleminį lošimą

LPT archyvas

Š. m. vasario 24 d. Lošimų priežiūros tarnybos specialistai psichologai lankėsi Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalione Pajuosčio k., Panevėžio r., kur bataliono kariams ir vadams skaitė paskaitą tema „Azartiniai lošimai: pramoga ar problema?” apie azartinių lošimų pavojus.

„Paskaitos apie lošimų priklausomybę yra viena iš prevencijos krypčių Karaliaus Mindaugo husarų  batalione“ – po paskaitos įspūdžiais pasidalino karo psichologė vyr. leitenantė Ernesta Krivickienė. „Auditorija buvo labai sudominta temos aktualumu bei lektorių profesionalumu. Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių išgirstų taip pateiktą informaciją apie šią problemą.“

Primename, kad visuomenės švietimas yra viena iš probleminio lošimo prevencijos priemonių, vykdomų Lošimų priežiūros tarnybos specialistų. Praėjusiais metais specialistai lankėsi net 22 įstaigose visoje Lietuvoje, kur kariams, gydytojams, švietimo įstaigų darbuotojams, moksleiviams, studentams ar kitiems švietimo paslaugų gavėjams, kitų sričių specialistams, visuomenei kaitė pranešimus apie azartinius lošimus ir jų keliamus pavojus.

Nebenorinčiųjų lošti skaičiai auga drastiškai: kur to priežastys?

Azartiniai žaidimai   © Pixabay.com
Dominykas Griežė | Alfa.lt
2020-02-03 06:26

Asmenų, besikreipiančių į Lošimų priežiūros tarnybą (LPT) su prašymais apriboti jų galimybes dalyvauti azartiniuose žaidimuose ir lošimuose, pastaruoju metu per vieną mėnesį gaunama tiek, kiek anksčiau tarnyba sulaukdavo per metus. Anot pačios LPT, tokio drastiško augimo priežastys – visuomenės švietimas.

LPT pateikiamais duomenimis, per 2019 m. gruodžio mėnesį LPT sulaukė 510 prašymų savanoriškai apriboti galimybę dalyvauti azartiniuose žaidimuose. Tiek asmenų anksčiau į LPT kreipdavosi per visus metus. 2019-ieji apskritai buvo rekordiniai – per juos buvo gauti 5079 asmenų prašymai neleisti lošti; tai – maždaug pusė visų prašymų, pateiktų per 13 metų, kol gyvuoja ši programa. „Nuo 2004 m. iki Apribojusių savo teisę lošti asmenų registro (Registras) atsiradimo Lošimų priežiūros tarnyba gavo 4670 prašymų)“, – Alfa.lt rašė LPT atstovė Skirmantė Paukštienė. Minėtasis registras buvo įkurtas 2017 m.

Anot LPT, priežastys, dėl kurių asmenų, nebenorinčių būti įleistų į lošimo namus, skaičius auga tokiais tempais, yra kelios, tarp jų – socialinė reklama, paskaitos, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, galiausiai – pasiteisinęs Registro veikimas.
„Registras pradėjo veikti nuo 2017 m. gegužės 1 d., priėmus ALĮ pataisas. Siekdama informuoti asmenis apie tokio registro įsigaliojimą, Priežiūros tarnyba inicijavo socialinės reklamos kampaniją, kurios pagrindinis tikslas buvo informuoti lošiančiuosius ir jų artimuosius apie galimybę apriboti save nuo galimai žalojančio lošimo.
Lygiagrečiai informaciniam vaizdo klipui buvo transliuojama socialinė reklama radijuje bei televizijoje, viešinama informacija žiniasklaidoje. Vien per 2017 m. į registrą buvo įtraukti 2580 asmenų.

Nuo 2016 iki 2019 m. pabaigos Priežiūros tarnyba skyrė daug dėmesio visuomenės švietimui: buvo skaitomos paskaitos Lietuvoje, aktyviau pradėjo dirbti Lošiančiųjų artimųjų paramos grupė, aktyviau imta bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei valstybinėmis institucijomis probleminio lošimo klausimais, dalyvauta konferencijose.
Taip pat, Registrui įgavus teisinę galią, padidėjo ir probleminių lošėjų pasitikėjimas šia priemone, kadangi ankstesnėje savanoriškoje programoje buvo labai sudėtinga užtikrinti, kad apsiriboję asmenys neturėtų galimybės tenkinti savo aistros“, – rašė S. Paukštienė. Anot LPT atstovės, 2019 m. gruodžio 31 d. tarnyba iš viso buvo gavusi 11 532 prašymus neleisti lošti.
Seimas užsimojo dar labiau riboti azartinių žaidimų ir lošimų reklamą. Neseniai Seime buvo pritarta siūlymui lošimų reklamose dėti įspėjimą apie lošimų sukeliamas rizikas.
Tokia praktika jau naudojama kitose Europos šalyse – Italijoje ir Ispanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje.

Straipsnis paimtas iš Alfa.lt

 

Azartinių lošimų reklamose matysime ir įspėjamuosius užrašus

Pixabay.com nuotr.

Seime sausio 28 d. po pateikimo pritarta siūlymui azartinių lošimų reklamose įspėti apie lošimų keliamas rizikas. Reikalavimas azartinių lošimų reklamos skelbėjams parengtas atsižvelgiant į Lietuvoje sparčiai augančią azartinių lošimų rinką bei reikšmingai didėjantį probleminių lošėjų skaičių.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis prašymų savanoriškai apriboti savo galimybę lošti šiuo metu per mėnesį gaunama tiek, kiek anksčiau būdavo gaunama per visus metus – 510 prašymų pateikta vien praėjusių metų gruodžio mėnesį. Tuo metu 2019 metais prašymų gauta tiek, kiek per visą savanoriškos programos 13 metų gyvavimo laikotarpį – 5079. Seimo narys Mykolas Majauskas pažymi, jog tokie skaičiai rodo žaibiškai didėjantį azartinių lošimų sukeliamų problemų mastą, kurio negalime ignoruoti.

Azartiniuose lošimuose dalyvauti ketinantis asmuo turi žinoti, kokias problemas jam ir jo šeimos nariams gali užtraukti neatsakingas žaidimas“.

„Azartiniai lošimai nėra blogis savaime, tačiau vykstant šio sektoriaus plėtrai, svarbu gebėti kontroliuoti su tuo susijusias rizikas ir mažinti neigiamas pasekmes. Nereikia į lošimų rinkos vežimo ratus kaišioti pagalių, kurie nuverstų jį nuo kelio, tačiau bent jau užsikabinti atšvaitus reikėtų”, – teigia Mykolas Majauskas.

Įstatymo pataisa įsigaliotų nuo 2020 m. liepos 1 d.

Straipsnis paimtas iš alkas.lt

Apsivogusi policijos tyrėja melavo be gėdos: už susišluotus tūkstančius teko brangiai sumokėti

Asta Kuznecovaitė „Lietuvos rytas“ 2020-01-24 06:54 , atnaujinta 2020-01-24 07:50

Iš sulaikytų asmenų paimtus pinigus pasisavinusi policijos tyrėja Jolanta Taraškevičiūtė aiškino, kad jie galėjo būti pavogti iš jos kabineto, tačiau teismas tuo nepatikėjo. Už turto pasisavinimą, piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą Vilniaus apygardos teismas buvusiai sostinės pirmojo policijos komisariato tyrėjai skyrė 12 500 eurų baudą. Ji turės grąžinti ir pasisavintus 4589 eurus, kurie buvo paimti iš dviejų įtariamųjų, kai jie atsidūrė policijoje. J.Taraškevičiūtės karjera policijoje baigėsi 2018 metais, kai vieno sukčiaus bylą išnagrinėjęs teismas nurodė nuo jo nukentėjusiai pensininkei grąžinti 3410 eurų. Kadangi 2016 metais sulaikant šį asmenį iš jo buvo paimti 4456 eurai, pareigūnai manė, kad grąžinti pinigus apgautai moteriai jokių problemų nebus. Bet šių eurų tarp daiktinių įrodymų jie nerado. Apie juos nieko nežinojo ir ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras. Tada pareigūnų akys nukrypo į J.Taraškevičiūtę, kuri prisipažino, kad neatidavė pinigų saugoti policijos Materialinio aprūpinimo poskyriui.

Esą tuo metu ji turėjo ir daug bylų, todėl neturėjo laiko nuvykti į kitą komisariatą ir atiduoti pinigus saugoti. Po to buvo šventės, atostogos, tad ji apie pinigus pamiršusi. Kad vokai su iš nuteistojo paimtais pinigais vis dar yra pas ją, tyrėja esą prisiminė tik sulaukusi skambučio iš kasos darbuotojos, puolė jų ieškoti, bet niekur nerado. „Juos kažkas pavogė“, – savo kaltės kratėsi J.Taraškevičiūtė ir aiškino, kad bet kuris kolega galėjo užeiti į jos kabinetą ir paimti pinigus. J.Taraškevičiūtė buvo nušalinta nuo pareigų, taip pat nuspręsta patikrinti ir kitas jos tirtas bylas. Paaiškėjo dar viena vagystė. 2018 metų spalį į pirmąjį policijos komisariatą buvo atvežtas nuo narkotikų apsvaigęs Darius D. Iš jo buvo paimti visi asmeniniai daiktai, tarp jų – ir 133 eurai. Vyras buvo apklaustas, jam pareikšti įtarimai, o po to jis paleistas. „Daiktus atiduosiu vėliau, dar nespėjau jų apžiūrėti“, – pasakė J.Taraškevičiūtė ir pažadėjo kitą savaitę paskambinti. Nesulaukęs skambučio Darius paskambino pats, tačiau J.Taraškevičiūtė pakartojo, kad turi daug darbo, tad daiktų dar neapžiūrėjo, o kai tai padarys, paskambins pati. Po kurio laiko vilnietis pats atvyko į policiją, tačiau jį jau priėmė kita tyrėja. Ji buvo nustebusi, kad vyras vis dar neatgavo daiktų, ir pažadėjo viską išsiaiškinti.

Paaiškėjo, kad daiktus į namus buvo išsinešusi J.Taraškevičiūtė. Šie daiktai, išskyrus 133 eurus, buvo rasti per kratą. Buvusi tyrėja teisinosi nežinanti, kaip jie čia atsidūrė: „Gal netyčia išsinešiau su savo daiktais.“
Pinigai galėjo būti pralošti
Ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad 2016–2018 metais J.Taraškevičiūtės finansinė padėtis buvo prasta. Jos sąskaitos buvo tuščios, o ji pati nemažas sumas skolinga bankams ir finansų įstaigoms, kai kuriomis jos skolomis jau buvo susidomėję antstoliai. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, beveik trejus metus J.Taraškevičiūtė buvo nuolatinė kazino lankytoja, tačiau lošti jai sekėsi prastai – nuo 2016 metų sausio iki 2018 metų spalio ji pralošė apie 14 tūkstančių eurų.
 
Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Konstantiną sukrėtė mamos žodžiai – paprašė savo laidotuvėmis pasirūpinti pačiam

L.Daugirdaitės nuotr. LRT
 
Lietuviai kenčia ne tik nuo alkoholizmo, priklausomybių nuo narkotikų, tabako, bet ir azartinių lošimų bei įvairių lažybų. Štai vien pernai prašymų nebeleisti lošti Lošimų priežiūros tarnyba sulaukė iš daugiau nei 5 tūkstančių į problemas įklimpusių Lietuvos piliečių. Į šią statistiką dėmesį atkreipę Seimo nariai siūlo įpareigoti verslininkus, užsiimančius azartiniais lošimais – už savo pinigus kurti prevencines socialines reklamas.
 
33-ejų Konstantinas, pirmą kartą užsukęs į žaidimų aparatų saloną, nesitikėjo, kad pramoga virs gyvenimą griaunančia priklausomybe. Pralošęs savo pinigus, vyras pradėjo skolintis, o vėliau ir vogti iš savo draugų, tėvų. Greta nenumaldomo noro lošti Konstantiną pradėjo sekti ir alkoholio bei narkotikų šešėliai. „Po antro ėjimo supratau, kad tai gali būti labai geras pinigų šaltinis, bet tai buvo totalus minusas. Kažkodėl vis tiek kelis metus dar ėjau ir nuoširdžiai tikėjau, kad atsilošiu visas skolas ir gyvensiu kaip ponas, bet tai tikrai neįvyko“, – sako buvęs lošėjas Konstantinas.

Konstantinas neslepia, kad savo kailiu patyrė, ką reiškia dugnas. Tačiau net ir tokie sukrėtimai, kaip ištisos savaitės besiglaudžiant ir miegant oro uoste, nepaskatino keistis. Vyras prisipažįsta, kad didžiausias lūžis įvyko po mamos žodžių. „Ji pasakė – jei nori nusižudyti, tai nusižudyk taip, kad draudimas apmokėtų tavo laidotuves, nes mes neturime, už ką tave palaidoti. Tai buvo po mano paskutinio lošimo ir tai buvo spyris į užpakalį, kad jau viskas.“
Po apsilankymo anoniminių lošėjų klube, o vėliau ir stacionaraus gydymo pagal Minesotos programą bei metų, praleistų reabilitacijoje, Konstantinas pagaliau išsilaisvino iš priklausomybių gniaužtų. Jis sako, kad paskutinį sykį už pinigus lošė 2017 vasarą ir su šypsena priduria, jog jau bėga 3 švarūs metai. Tiesa, po ilgo ir sunkaus gydymosi jis pradėjo pastebėti, kad aplink itin gausu azartinių žaidimų ir įvairiausių lažybų reklamų. Prieš pusantrų metų Konstantinas buvo užsukęs į Seimą papasakoti savo istoriją ir tikėjosi pradėti diskusiją. Deja, tuomet kalbos ir liko kalbomis.
 
Na, o dabar Mykolas Majauskas su keliolika kolegų siūlo įpareigoti verslininkus reklamose įspėti apie galimas azartinių lošimų ar lažybų rizikas. Prevencinių ir socialinių reklamų šia tema buvo ir iki šiol. Visgi, tokios reklamos pavienės ir jos apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. „Tai yra tokia socialinė reklama, už kurią susimoka patys įvairių lošimų namų ir žaidimų organizatoriai. Tokiose reklamose būtų įspėjamieji užrašai, kurie atsiranda kiekvieną kartą rodant azartinių lošimų reklamą. Pavyzdžiui, „Lošk atsakingai“, „Nebandyk atsilošti“, „Gali pralošti ne tik pinigus“ ir panašiai“, – pasakoja Seimo narys Mykolas Majauskas.

 
Parlamentarai tikina, kad tokį žingsnį lėmė gąsdinanti statistika. Nors Priklausomybės ligų centro palatose gydosi tik dešimtys, dėl įvairių lošimų kankinasi tūkstančiai. Štai prašymų savanoriškai apriboti savo galimybę žaisti Lošimų priežiūros tarnyba per mėnesį gauna tiek, kiek anksčiau per visus metus. Pernai vien gruodį tokių prašymų sulaukta daugiau kaip 500, o per visus 2019-uosius – daugiau nei 5 tūkstančiai. Tad prieš socialines reklamas ar įspėjamuosius užrašus savo lėšomis nepurkštauja ir verslininkai. Pasak Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovo Manto Zakarkos, geriau su politikais ieškoti kompromisų, nei sulaukti draudimų. „Reikia suprasti, kad verslas yra Lietuvos ekonomikos dalis, ir labai norėtumėme, kad, tariantis su verslu, būtų priimami sprendimai, nes tada gimsta kokybiškesni teisės aktai. Azartinių lošimų sektoriuje mes turime nuolat taisomą įstatymą dėl vienų ar kitų spragų, tai manome, kad jei būtų geresnis dialogas su verslu, tų spragų pavyktų išvengti“, – teigia jis.
 
Anot psichologų, preventyvios reklamos privers susimąstyti bent dalį jau įklimpusiųjų ar svarstančius pradėti bandyti sėkmę lošiant. Oleg Mackevič sako, kad ši priklausomybė yra itin klastinga, galinti pasičiupti ir tam tikrų charakterio savybių turinčius ir net tokius žmones, kurie ilgą laiką nebuvo azartiški. Ir vaistų nuo tokios priklausomybės nėra – tai ilgas darbas su savimi, impulsų kontrolė, dirgiklių vengimas. „Sutrikimas lėtinis ir formuojasi pakankamai ilgą laiką. Ir jis taip formuojasi, kad pats žmogus pats nebesupranta, ar yra problema, ar ne. Kenčia finansiniai dalykai, bet vėliau paveikiama ir psichika, emocijos, atsiranda fiziologinės problemos, psichosomatiniai sutrikimai – nemigos, skausmai“, – kalbėjo psichologas Oleg Mackevič. Azartinių lošimų įstatymo pataisą žadama pateikti kitą savaitę arba prasidėjus pavasario sesijai. Siekiama, kad jos įsigaliotų jau nuo šių metų liepos pirmosios. Pataisos tvarką ir taisykles ruoš lošimų priežiūros tarnyba.

Visą straipsnį su video galite pamatyti tv3.lt

Metus pradėjo naujomis pataisomis

Socialiai atsakingos lošimų reklamos praktika jau kuris laikas taikoma Europoje ir už jos ribų.

Rūta Kerulytė
2020-01-09
 
„Nelošk tiek, kad taptum priklausomas“, „Pralošti gali ne tik pinigus“ – gali būti, kad jau netrukus tokius užrašus išvysime prie azartinių žaidimų reklamų. Tai numato naujos pataisos, kurioms pritaria parlamentarai iš skirtingų Seimo frakcijų – nuo Landsbergio iki Karbauskio.
 
Susivienijo net priešai
Seime – nedažnai pasitaikanti vienybės apraiška. Konservatorius Mykolas Majauskas su 13 parlamentarų grupe registravo pataisas, kad azartinių lošimų reklamose būtų rodomi įspėjamieji užrašai. Jeigu viskas klostysis pagal planą, jau nuo šių metų vasaros azartinių lošimų reklamas papildomai puoš įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali susiformuoti priklausomybė ir patologinis potraukis lošti.
 
Šiam reikalui opozicija susivienijo su valdančiųjų atstovais, tad pataisų teikėjai tikisi sėkmės. „Projektas Seime sulaukė visų frakcijų atstovų palaikymo. Nuo Landsbergio iki Karbauskio. Todėl tikiuosi pristatyti jį artimiausiu metu. Nors kova nebus lengva, tikiuosi pergalės. Manau, kad turint platų palaikymą Seime, realu tikėtis šių pataisų įsigaliojimo nuo šių metų vidurio“, – pasakojo M.Majauskas.
Jis įsitikinęs, kad siekiant efektyvios priklausomybių nuo lošimų prevencijos būtina taikyti ne tik draudimo, bet ir šviečiamąsias priemones. „Azartiniuose lošimuose sudalyvauti ketinantis asmuo turi žinoti, kokias problemas jam ir jo šeimos nariams gali užtraukti neatsakingas žaidimas“, – teigė jis.
 

L.S. skaičius
510 – tiek prašymų savanoriškai apriboti savo galimybę lošti Lošimų priežiūros tarnyba praėjusį mėnesį. Tuo tarpu per visus 2019 m. tokių prašymų gauta tiek, kiek per visą savanoriškos programos 13 metų gyvavimo laikotarpį – net 5079 prašymai.

 
Pasipriešinimas nenustebintų
Anot konservatoriaus, Lietuvoje priimtos pataisos nebūtų naujiena: socialiai atsakingos lošimų reklamos praktika jau kuris laikas taikoma Europoje ir už jos ribų. „Juk verslo subjektai tokiose šalyse kaip Čekija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Šveicarija ir dar daugelis kitų sugebėjo susitvarkyti su informacijos apie lošimų sukeliamą žalą skelbimu, – vardijo pašnekovas ir pridūrė, – tikiu lošimų verslo Lietuvoje potencialu pakankamai, jog laikyčiau jį galinčiu ir galbūt netgi norinčiu parodyti didesnį socialinį sąmoningumą.“
 
Nepaisant to, parlamentaras pripažino, kad verslininkų oponavimas jo nenustebintų. „Pasipriešinimas atsiranda siūlant bet kokius pakeitimus: kartais iš paprasčiausios stagnacijos ir nenoro keistis, kartais – dėl akivaizdžių interesų. Nežadu atsitraukti dėl verslininkų noro toliau nevaržomai lobti iš priklausomybę galinčios sukelti veiklos be jokių papildomų įsipareigojimų ar atsakomybės“, – sakė M.Majauskas.
Vienintelis garantuotas pokytis – reikalavimas azartinių lošimų organizatoriams į užsakomas reklamas įtraukti įspėjamuosius užrašus apie lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes. Anot politiko, tai neturėtų būti skausminga. „Jei tai kai kuriems verslininkams pasirodys pernelyg didelis įsipareigojimas – galbūt vertėtų pagalvoti apie kitas veiklos sritis“, – įsitikinęs pašnekovas.
 
Per daug optimizmo?
Pritarti pataisoms ne visi greiti. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė juokauja, kad svarbiausia, jog naujus metus parlamentarai pradėjo ne draudimais, o tik įspėjimais. „Tikriausiai galima įvesti tokį reguliavimą, tačiau reikia pasikonsultuoti su verslo subjektais, kuriuos tai palies. Duoti laiko pasiruošti pokyčiams. Svarbu, kad apsieitų be draudimo formos“, – akcentavo A.Armonaitė.
Tiesa, pašnekovė turėjo abejonių, ar pavyks patvirtinti jau liepą. Gal optimizmo kiek per daug? „Nesu tikra, ar laiko pakaks. Juk projektas tik užregistruotas, net nebuvo pateiktas. Kaip žinome, Seime laukia netrumpa procedūra, kad būtų išdiskutuoti visi pasiūlymai ir pats projektas. Nedrįsčiau spėlioti, kada pavyks įvykdyti visas procedūras, tačiau jei tikisi, kad įsigalios liepą, projektas turės būti labai greitai priimtas. O sesija prasideda tik kovą. Gal reikėtų permąstyti pasirinktas datas, tačiau diskusija gera ir prasminga“, – teigė parlamentarė.


 
Komentaras
Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas, psichologas Oleg Mackevič:

– Kaip ir bet kokias probleminio lošimo prevencines priemones vertinu teigiamai. Prevencijos efektyvumas seniai pagrįstas ir ji yra sėkmingai taikoma įvairiose srityse. Įspėjamieji užrašai lošimų reklamoje seniai naudojami įvairiose Europos šalyse, kurios turi ilgametes probleminio lošimo prevencijos strategijas, dėl to neturiu jokių abejonių dėl jų veiksmingumo. Kalbant apie atliktus tyrimus galima būtų paminėti prieš trejetą metų Australijoje atliktą tyrimą dėl įspėjamųjų užrašų lošimų reklamose. Tyrėjų nuomone, įspėjamieji užrašai efektyviai mažina reklamos poveikį. Iš kitos pusės, tokie užrašai galimai padėtų formuoti tinkamas nuostatas į azartinius lošimus ir tikėtinai leistų asmeniui kritiškiau pažvelgti į save ir savo pomėgius bei įvertinti, ar jo lošimas iš tiesų yra tik pramoga.

 
Straipsnis paimtas iš lsveikata.lt

Ne kasdien girdimos priklausomybės. Kiek apie jas žinome?

Evelina Machova 2019-12-16
 
„Turiu priklausomybę“ – pripažinkim, išgirdęs tokį sakinį dažnas pagalvoja tik apie dvi blogybes – alkoholį arba narkotiku. Specialistai gi patikina, jog priklausomybių yra kur kas daugiau. Bėda, kad dalies jų didžioji visuomenės dalis neidentifikuoja kaip tokių. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, jei taip galima pajuokauti, nusprendė praplėsti visuomenės akiratį surengdami mokslinę konferenciją „Priklausomybės ir jų žalos mažinimo būdai“.
 
Daugiau nei viena
Žvelgiant į pranešimų programą, turbūt atsirastų burbančių esą „iš neturėjimo ką veikti žmonės prisigalvoja begales ligų“. Kodėl? Nes tarp įprastų temų, pavyzdžiui, priklausomybės alkoholiui, paliestos ir gana netikėtos. Ne vienas išgirdęs pranešimo temą „Priklausomybė nuo deginimosi saulėje: rizikos valdymas ir praktiniai patarimai“ mintyse, o gal ir ne tik, paklaustų: „Apie ką mes čia?“
Specialistai gi teigia, jog priklausomybių yra daugiau nei viena. Gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras, kalbėjęs apie priklausomybę vaistams, juokavo, kad tik prabilęs šia tema sulaukia klausimo: „Kur, Badarai, pirkai gydytojo diplomą?“.
 
„Pas mus pasakydamas, kad tampi priklausomas nuo vaistų, atrodo, jog pasikėsini į bazines vertybes. Tačiau priklausomybių kontekste vaistai tampa vis svarbesnis. Prieš penkerius metus pasigirdo pirmosios kalbos iš Europos institucijų, jog heroino vaidmuo ima mažėti, tačiau auga sintetinių stimuliatorių bei vaistų vartojamumas. Manau visi puikiai žino, kad jei vaistas neturi šalutinio poveikio, vadinasi, neturi ir tiesioginio. Savo ruožtu toksikologai kuo toliau, tuo dažniau susiduria su šalutiniu vaistų poveikiu bei piktnaudžiavimu. Dvidešimt pirmame amžiuje turi keistis suvokimas apie psichoaktyviąsias medžiagas. Jos yra tos, kurios įveikia smegenų „muitinę“ – hematoencefalinį barjerą. Visuomenėje vyrauja nuomonė – daugiau vaistų, daugiau sveikatos. Deja. Panašu, kad mes kaip ir buvome paskutiniai pagonys Europoje, taip ir būsime – paskutiniai baigsime patys save gydyti“, – sako dr. R.Badaras.

Apie besikeičiantį požiūrį, kuriam įtakos turi moksliniai tyrimai, pranešimą „Priklausomybė nuo nikotino: žalos mažinimas. Psichiatro požiūris“ skaitė gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis. Jis pradėjo nuo to, jog buvo laikai, kai, tarkim, cigaretės buvo skiriamos astmai, kosuliui ir panašioms ligoms gydyti. „Būdavo vienintelė kontraindikacija – nerekomenduotina vaikams iki šešerių metų. Bet vyresniems – drąsiai. Tuomet tikrai nekalbėta apie rūkymą kaip priklausomybę ar žalingą įprotį. Priešingai – tabako produktus reklamavo kolegos gydytojai, buvo net ir tokių, kurie pasisakydavo už konkrečią tabako rūšį, neva ji mažiau dirgina. Net ir odontologai teigdavo, kad išfiltruotas dūmas yra rekomenduotinas. Šiandien jau niekas nediskutuoja, kad nikotinas ir tabako gaminiai sukelia fizinę, psichologinę ir emocinę ar elgsenos priklausomybę“, – lygindamas besikeičiantį požiūri kalbėjo gydytojas.

Daro įtaką viena kitai
Tad kokia priklausomybė baisiausia? Raminamiesiems vaistams, maistui, socialiniams tinklams, seksui, azartiniams lošimams, nikotinui? Šiuo klausimu specialistai vieningi: kiekvienam individualiai – su kuria susiduri, ta ir baisiausia. O kalbant bendrąja prasme, nė viena priklausomybė nėra lengvai ir paprastai įveikiama. Dažnu atveju prireikia ir skirtingų sričių specialistų pagalbos bei nemažai pačio žmogaus užsispyrimo. Maža to, kartais viena ar kita priklausomybė gali rodyti kur kas rimtesnes problemas. Gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė konferencijoje pristatė gana netikėtą temą – priklausomybę maistui. Medikė neslepia, jog ją nagrinėjantiems mokslininkams kyla nemažai klausimų. Juk be maisto lyg ir negalime gyventi… Tad kyla klausimas, ar gali būti priklausomas nuo to, nuo ko priklauso gyvybė?
 
„Čia tas pats, kas sakyti, jog esu priklausomas nuo deguonies, nes jo man reikia kasdien. Klausimas, kokie yra priklausomybės maistui požymiai? Nervingumas, sunku susikaupti, skrandžio skausmai? Bet ar tai priklausomybė maistui, ar elementarus alkis? Mokslininkai bandydami atsakyti į šiuos klausimus lygina maistą ir narkotikus bei jų įtaką organizmui. Sąsajų yra nemažai, tačiau yra ir dalykų, kurie neleidžia galvoti, jog maistas gali būti priklausomybę sąlygojančiu dalyku“, – sako gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė.„Žmonės, kurie linkę manyti, jog vis dėlto priklausomybė maistui egzistuoja, remiasi tyrimais, atliktais su laboratoriniais gyvūnais. Pavyzdžiui, pastebima, kad girdant peles saldžiaisiais gėrimais ir po kurio laiko jų nebeduodant joms pasireiškia abstinencijos simptomai. Tai lyg ir turėtų patvirtinti, jog gyvūnas priklausomas. Žmogui, žinoma, įtakos turi kiti dalykai. Kol kas kyla labai daug klausimų, o atsakymų, akivaizdu, dar teks palaukti. Tiesa, jau šiandien įvedus į google „priklausomybė maistui“ netrūksta siūlymų, kaip ją įveikti. Paslaugas siūlo įvairiausios plauko specialistai, kurie tikina galintys išgydyti visas ligas atlikdami cukraus detoksikaciją. Atrodo, kad visuomenė seniai žino atsakymus. Vis dėlto specialistai teigia, jog reikia daryti pacientų, kuriems galima įtarti priklausomybę maistui, atranką, nes tai gali būti kitų, itin rimtų sutrikimų išraiška“, – sako doc. E.Gavelienė.

Kardiologas prof. Pranas Šerpytis sako, kad rūkymas yra viena stipriausių priklausomybių, be abejonės, žalojanti visas žmogaus organizmo sistemas.
O kaip alkoholis, narkotikai? Profesoriaus teigimu, šios dvi priklausomybės turbūt dažniausiai nuskamba, visos kitos gi dažniausiai laikomos lengvesnėmisBet tuoj pat patikina, jog lengvų priklausomybių nėra.

Skatina ligos progresavimą
Psichiatras J.Urbutis sutinka, jog tabakas labiausiai paveikia žmogaus somatinę būklę. O pacientai ne tik tai žino, nemaža dalis ir jaučia, pavyzdžiui, kosti, serga išemine širdies liga, lėtine plaučių obstrukcija. „Psichiatro akimis priklausomybė tabakui pagal signalines būkles yra kur kas blankesnė, palyginti su opioidais, alkoholiu ar psichoaktyviosiomis medžiagomis. Ši priklausomybė yra tolimesnė nuo psichiatrijos ir artimesnė pulmonologijai, kardiologijai, onkologijai“,- sako J.Urbutis.


Kaip širdies ligas veikia narkotikai, alkoholis ar tabakas, pasak prof. Prano Šerpyčio, yra atlikta begalė tyrimų. Tačiau į jo rankas dėl širdies problemų dažniau patenka rūkaliai. „Per savo darbo praktiką gal tik porą kartų esu susidūręs su kokaininiu infarktu. Tiesa, kolegos užsienyje dalinasi kur kas gausesne tokių atvejų patirtimi. Kalbant iš kardiologo pusės, didžiausia problema yra rūkymas, kuris vienareikšmiai žaloja“, – sako profesorius.

 Klausimas, kaip gi cigaretė padidina koronarinės širdies riziką? Tyrimai rodo, kad surūkius dvidešimt ir daugiau cigarečių miokardo infarkto rizika moterims padidėja 6, vyrams – 3 kartus. Maža to, rūkančias moteris infarktas ištinka dažniau, ypač kai kalbame apie jauno amžiaus dailiosios lyties atstoves. Profesorius priduria, kad cigarečių ir kontraceptinių tablečių miksas daro didelę įtaką ankstyvam miokardo infarktui. „Tai labai dažnai matome kasdienėje praktikoje. Rūkymas didina koronarinės širdies ligos progresavimo greitį, pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sluoksnis endotelis ir tai sutrikdo apsauginę funkciją.
 
Taip pat rūkymas veikia kraujo krešėjimo faktorių, o tai turi įtakos trombozei, kuri sukelia ūmines koronarines būkles, nes sulimpa trombocitai. Be to, rūkymas stipriai paveikia pagrindinį širdies ir kraujagyslių veiksnį – gerąjį didelio tankio cholesterolį: jo mažėja, o blogojo didėja. Rūkymas taip pat padidina ir kitų veiksnių poveikį širdžiai bei kraujagyslėms. Jau nekalbant apie įtaką kitoms ligoms, pavyzdžiui, diabetui“, – sako prof. P.Šerpytis.
Pasak J.Urbučio, tabako kontrolės politika, taikant specifines intervencijas, kad žmogus mestų rūkyti, gali turėti tam tikros įtakos rūkančiųjų skaičiui mažinti. „Deja, atkryčiai, kai žmogus vėl užsirūko, gana dažni. Vieni tai daro susinervinę, kiti – per vakarėlį, treti – iš laimės. Todėl galvojant apie veikimo ir priklausomybės gydymo strategiją derėtų paminėti žalos mažinimo scenarijų“, – sako J.Urbutis.

Kaip sumažinti žalą?
Gydytojo psichiatro teigimu, žalos mažinimas kasdieniame gyvenime, kaip, beje, ir sveikatos ar socialinėje politikoje yra dažnai naudojamas. Tarkim, sporte, kad būtų išvengta traumų, vilkima speciali apranga, automobilyje užsisegami saugos diržai, medicinoje atliekamos tausojančios operacijos, taikoma subalansuota antibiotikų vartojimo terapija, kuriamos palankios naujagimiams ligoninės.


„Psichiatrijoje kalbant apie priklausomybių gydymą, pavyzdžiui, nuo opiatų, tam tikrai tikslingai parinktai pacientų daliai gana plačiai taikoma pakaitinė terapija metadonu. Tokios priemonės padeda laimėti gyvenimo. Kalbant apie rūkymą, tikslas numeris vienas – metimas. Tačiau pasaulinė statistika skelbia, kad milijardas vis tiek rūkys toliau. Vadinasi, turime galvoti planą B, kaip sumažinti tą žalą. Nes ilguoju laikotarpiu ligų, susijusių su rūkymu, skaičius tik auga“, – sako gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis.

Pasak gydytojo, jau yra nemažai tyrimų, kurių rezultatai rodo mažesnę kaitinamojo tabako žalą žmogui. Tai patvirtina JAV maisto ir vaistų agentūra, Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas bei daugelis kitų skirtingų šalių valstybinių institucijų. „Gerai, kad ir Lietuvoje apie tai kalbama, nes pirmiausia žmogus turi teisę žinoti, o po to pasirinkti. Šiuo atveju nekalbu apie žmones, kurie nerūko. Akcentas yra į tuos, kurie rūko, bet negeba mesti. Kalbant apie rūkymą, svarbiausias vaidmuo tenka prevencinėms priemonėms, padedančioms mažinti pradedančiųjų rūkalių ir jau rūkančiųjų skaičių. Turime fokusuotis į rūkančiuosius, kai jiems nesiseka mesti. Nes, kaip rodo statistika, per artimiausius metus šių skaičius liks panašus. Natūralu, kad kiekvienas medikas ir aš, būdamas psichiatras, sakau, jog pagrindinė rūkaliaus siekiamybė – visiškas tabako vartojimo nutraukimas. Bet tam įtakos turi daug dalykų. Žmogus turi būti pasiruošęs tokiam žingsniui“, – teigia J.Urbutis.

Kalbėdamas apie mažesnę žalą darančius produktus gydytojas pateikia Švedijos pavyzdį, kur daugiau nei prieš pusę amžiaus kas antras vyras rūkė įprastas cigaretes. Šiandien šis skaičius sumažėjęs kelis kartus. Kas tam turėjo įtakos? Švedijoje kaip ir Norvegijoje populiarus kramtomasis tabakas, kuris kitose Europos Sąjungos šalyse yra draudžiamas. Statistika rodo, kad modifikavus šį gaminį, idant būtų sumažinta burnos vėžio rizika, įprastų cigarečių rūkymas ženkliai nukrito. Beje, kramtomasis tabakas priskiriamas prie mažesnės žalos produktų ir tai puikiai iliustruoja statistika. Palyginti su Europa rūkymo sukelto mirštamumo yra dvigubai mažiau. Taip pat šioje šalyje mažesnis ir sergamumas širdies ligomis, burnos vėžiu bei daugeliu kitų ligų, kurioms įtaką daro rūkymas. JAV maisto ir vaistų agentūra kramtomąjį tabaką yra patvirtinusi kaip modifikuotos rizikos produktą. Kaip teigia gydytojas bedūmių technologijų gamintojai, jo žiniomis, taip pat yra pateikę tokią paraišką ir juda šia linkme.
 
Kas pavojingiau?
Specialistai teigia, jog visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pats pavojingiausias dalykas, traukiant dūmą, yra nikotinas. Deja, rūkymas, žalojantis visus žmogaus sistemos organus, pavojingas ne tik dėl nikotino, bet ir ypač dėl dūmų. „Nikotinas stimuliuoja dopamino atsipalaidavimą. Kai organizme ima jo trūkti, kyla noras užsirūkyti. Vis dėlto stiprų poveikį sveikatai daro cigarečių dūmuose esančios smalkės. Jau dabar yra duomenų, jog, tarkim, tabaką kaitinantys, bet ne deginantys produktai yra mažiau žalingi nei įprastos cigaretės. Pastarosiose tabakas dega šešių šimtų laipsnių temperatūroje. O bedūmės technologijos kaitina tabaką iki trijų šimtų penkiasdešimties laipsnių ir tai neleidžia susidaryti didelei daliai kenksmingų medžiagų. Nepamirškime ir pasyvaus rūkymo? Kolegos iš Kauno technologijos universiteto atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai, priešingai nei įprastos cigaretės, nesukelia pasyvaus rūkymo. Tai – labai svarbus faktas“, – sako prof. P.Šerpytis.

Žmogaus organizme nėra sistemų, kurioms rūkymas neturėtų įtakos. Pasak profesoriaus, pešantieji dūmą turėtų sunerimti, mat šis, daugelio malonumu vadinamas, nors iš tikrųjų yra priklausomybė, keturis kartus padidina periferinių kojų arterijų riziką, kitaip dar vadinamą protarpiniu šlubumu. Maža to, profesorius vardina ir kitus statistikos skaičius: maždaug 14 proc. visų mirčių nuo insulto įtakos turi rūkymas. Taip pat jis padidina aterosklerozės progresavimą, jau nekalbant apie poveikį onkologinėms ligoms, lėtiniam bronchitui, osteoporozei ir kt.

Pasak profesoriaus, nerūkant iš karto atsiranda abstinencijos simptomai. Nerimas, susierzinimas, padidėjęs apetitas ar sumažėjęs užduočių vykdymas, nemiga. „Nėra lengva šios priklausomybės atsikratyti. Todėl turime ne tik galvoti, kaip tai drausti, bet ir kaip padėti žmogui. Mūsų visas gyvenimas susijęs su įvairiausiais draudimais. Tačiau šiandien labai svarbu išaiškinti žmogui, kodėl svarbu nepradėti rūkyti, o pradėjus mesti. Paaiškinti apie gydymą – tiek medikamentinį, tiek pakaitinę terapiją. Turime kalbėti ir apie alternatyvius produktus. Jei norime padidinti gyvenimo kreditų skaičių, mesti niekad nevėlu. Žinoma, visada bus tokių, kurie nenorės to daryti, net ir žinodami pasekmes. Tačiau ir tam jau yra sprendimų. Net ir Pasaulio sveikatos organizacija sako, jog tuomet žmonėms reikia padėti pereiti prie mažesnės žalos produktų.

Visos svarbios
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje priklausomybė apibrėžiama kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos ar medžiagų klasės vartojimas individui yra svarbesnis nei kitas elgesys. Dažniausiai čia kalbama apie alkoholį, narkotikus ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie priklausomybę maistui, socialiniams tinklams ar tabakui. Pasak doc. E.Gavelienės atliekama nemažai tyrimų testuojant produktus, kurie gali turėti įtakos priklausomybei. „Į viršų šauna perdirbti produktai, turintys didesnį riebalų kiekį bei glikemijos indeksą. Žmonės, kurie renkasi menkaverčius produktus, turinčius daugiau kalorijų, gali skųstis valgymo sutrikimais, ypač persivalgymo sindromu. Dažnai priklausomybė maistui išryškina gilesnius psichikos sindromus“, – sako doc. E.Gavelienė.


Toksikologas Robertas Badaras pažeria dar daugiau nemalonios statistikos. Lietuvoje kas penkta paauglė mergaitė raminamųjų vaistų vartoja tris kartus daugiau nei Europoje. Iš kur jų gauna? Šį klausimą uždavus auditorijoje pasigirdo nelabai drąsus atsakymas: „Mamos duoda“.
„Nežinau, kaip tai pavadinti… turbūt mamagyda. Mokslai spaudžia, mergaitė nervuojasi – prašau imk tabletę, nusiraminsi“, – ironizuoja gydytojas.

Pasak mediko, neramu, kad tame neįžvelgiama blogio. Priešingai, atrodo, kad padeda. „Kitas dalykas girti vaistai. Dieną vartoji alkoholį, vakare – vaistus. Ir čia mums gelbėja Daktaras Googlas. Paieškos laukelyje suvedę „xanax parduodu“ gauname keturiasdešimt aštuonis tūkstančius paieškos rezultatų. Čia taip buvo prieš metus. Dabar tas skaičius beveik dvigubai didesnis. Telefonai pardavėjų tie patys, matyt, kaip ir šių vaistų likučiai“, – sako dr. R.Badaras.
Konferencijoje kalbėję medikai tikina, kad priklausomybių formų yra pačių įvairiausių, todėl kiekvienai jų turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys. Maža to, turi būti ieškoma efektyviausių prevencijos priemonių.

 
Straipsnis paimtas iš lsveikata.lt

Į Norvegiją emigravęs lietuvis Galintas: „jeigu ne pomėgis lošti, gal niekada nebūčiau emigravęs“

Lietuvio Galinto Jonaičio istorija tikrai ne ta, kuria reikėtų girtis, o ir pats pašnekovas ilgai dvejojo ar nori dalintis savo praeities klystkeliais. Norvegijoje gyvenantis 32 metų vyras nusprendė pasidalinti savo istorija, nes neabejoja, kad kitiems ji suteiks viltį ir įtikins, kad visada galima atsitiesti, net ir pačiose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose. 

Lietuvoje Galintas dirbo įmonėje, gaminančioje skydinius karkasinius namus, gaudavo gerą atlyginimą ir, atrodo, jam nieko netrūko, bet vieną dieną vyro dėmesį patraukė lošimo automatai. Galintas jau tada suprato, kad šie automatai sukurti tam, kad iš jų užsidirbtų jų savininkas, bet azartas buvo stipresnis ir vyras vis tikėjosi sėkmės: „Gauni algą, tiesiog grįžti vienas atgal į tą patį kazino, praloši pinigus ir grįžti namo.“ Galintas lošė iki tol, kol išleido visus pinigus ir santaupas, o po to sekė ir greitieji kreditai. Galinto šeima apie jo priklausomybę sužinojo tik tada, kai vyras buvo pralošęs dešimtis tūkstančių ir nusprendė emigruoti, išsigandęs antstolių: „Bėgau nuo problemų turbūt, bet niekur jos nepabėgo. Pabėgęs į Norvegiją atsikračiau tik kazino, nebežaidžiau, man pavyko“ – pasakoja pašnekovas.

Galintas dar visų skolų neatidavė, jų liko apie 15 tūkstančių, bet visa, kas blogiausia, prasidėjo emigravus į svetimą šalį: „Tokios skylės dar nebuvau matęs“ – apie pirmuosius namus Norvegijoje pasakoja vyras. Atvykęs į Bergeną ir įėjęs į savo naujuosius namus –apleistą namą, kuriame vietoje lovos – čiužinys ant grindų, vyras susiprato, kad jo niekas čia nelaukia ir kaip gerai bei saugiai gyveno Lietuvoje.

Užsienyje atsirado kita priklausomybė – alkoholis. Lietuvoje vyras išgerdavo tik savaitgaliais  su draugais ir tam tikromis progomis, o Norvegijoje viskas pasikeitė, Galintas surasdavo priežastį išgerti kiekvieną dieną: „Vienintelis atsipalaidavimo būdas man būdavo alkoholis. Gerdavome tol, kol prisigerdavom, kol tiesiog eidavome miegoti“. Galintas neslepia, kad, nors ironiška, bet nepaskęsti alkoholio liūne jam padėjo skolos: vyrui per mėnesį reikėdavo atiduoti apie 5 tūkstančius: „Mane visą laiką spaudė kreditai, niekados negalėjau būti be darbo, reikėdavo dirbti, nes žinojau, kad man reikia mokėti ir reikia iš kažkur gauti pinigų“ – pasakoja jis.

Vyras pamena tą dieną, kai apsinuodijęs alkoholiu vos nemirė. Jis be galo dėkingas savo sesei, kuri įtikino vyrą grįžti į Lietuvą ir pradėti gydytis nuo šios priklausomybės: „Toje reabilitacijoje man padėjo, atgaivino, pastatė ant kojų, su psichologais dirbom, kiekvieną dieną vyko įvairūs užsiėmimai“ – skaudžia patirtimi dalinasi vyras.

Emigrantas nori perduoti svarbią žinutę visiems žmonėms bei jų šeimos nariams, kad visada galima rasti būdų sau padėti, svarbiausia kažką daryti: „Bet žmogus gali per dieną imti ir pasikeisti, nes kažką išgirdo, kažką pamatė, jam atsimerkė akys ir jis gali būti visiškai kitoks“ – sako pašnekovas.
Kaip Galintui sekasi ir kuo jis užsiima dabar, galėsite sužinoti jau antradienį, laidoje „(Ne)emigrantai“, 19.30 val., per LRT TELEVIZIJĄ.

Straipsnis paimtas iš aina.lt

Buvęs lošėjas Konstantinas yra pralošęs šešiaženkles sumas, o prasiskolinęs – penkiaženkles

Konstantinas / L. Daugirdaitės/LRT nuotr.

Konstantinas – kompulsyvus lošėjas, narkomanas ir alkoholikas. Jau 2 metus jis neliečia šio trikampio ir su šypsena veide sako: „Man taip gera gyventi – aš už save džiaugiuosi.“ Labiausiai vyras dėkingas savo mamai, iš pradžių dengusiai sūnaus skolas imant paskolas iš banko, o vėliau padėjusiai ištrūkti iš priklausomybių liūno Konstantinui širdį suspaudusiais žodžiais.

LRT.lt socialinis projektas „Būti“ – apie klausimus, kuriuos daug kas norėtų užduoti, tačiau nedrįsta, ir tiesius atsakymus iš drąsių pašnekovų lūpų. Kiekvieną trečiadienį kviečiame susipažinti su žmonėmis, kurių istorijos ir atvirumas suartina.

– Kiek daugiausiai esi pralošęs?

– Esu pralošęs šešiaženkles sumas, o prasiskolinęs – penkiaženkles. Sumų nepasakysiu, bandžiau skaičiuoti – 300 ar 400 tūkst. eurų… Ne esmė, kiek pralošiau. Jeigu pradėčiau galvoti, kiek pralošiau, grįžčiau į lošimo vietą, nes bandyčiau viską atsilošti.

– Iš kur gaudavai tiek pinigų?

– Pralošinėjau savo pinigus, vėliau pradėjau pralošinėti mamos pinigus. Pradėjau pralošinėti draugų, darbdavio pinigus… Turiu galvoje, pardavinėti darbo įrankius.

– Ar aplinkiniai suprato, kad tu turi problemų?

– Neįmanoma nesuprasti. Ypač mama… Ji nuolat skolindavosi iš banko. Pervedė didelę sumą pinigų ir man iš ryto skambino. Aš to net neprisimenu, turbūt sėdėjau prie stalo labai girtas. Ji man vėliau sakė: „Aš tau paskambinau 6 val. ryto, o tu sakei: netrukdyk, aš žaidžiu kortomis.“ Sakė: tada ir supratau, kad kažkur esi įklimpęs.

– Kas tau labiausiai padėjo?

– Mama man padarė didžiausią paslaugą, ji panaudojo mano ginklus prieš mane patį. Ji mane labai myli ir yra labiausiai nukentėjusi nuo mano lošimų, nes buvo pagrindinis žmogus, kuris dengdavo mano skolas. Esu vienturtis. Ji bijojo, kad aš ką nors negero sau pasidarysiu, tai ji: „Aš tavimi tikiu, imk tuos pinigus. Tave apvogė, tau algos nesumokėjo…“ Nors pinigų gaudavau kiekvieną savaitę. Prisimenu, sėdžiu, jau prisipažinau, kad užlošiau, laukiu eilės į Minesotos programą – Vilniuje yra tokia priklausomų asmenų programa, iš tiesų labai veiksni – ir ji man pasakė: „Kostai, jeigu nori nusižudyti, tai nusižudyk taip, kad draudimas apmokėtų tavo laidotuves, nes neturime už ką tavęs laidoti.“

– Ar ieškojai profesionalios pagalbos?

– Atėjau į grupę, pasisakiau, man ten visi paplojo ir pasakė: „Ačiū, tu mums reikalingas, mes tave mylime ir mes tave suprantame.“ Aš galvojau: gyvenime atsirado kažkokie man nepažįstami žmonės, kurie mane supranta? Atradau vietą, į kurią atėjęs galiu šnekėti apie tuos dalykus, kokie jie yra, o ne taip, kad manęs mama paklausia: „Kaip tau sekasi?“ – „Gerai…“

– Kada įvyko esminis lūžis?

– Manyje buvo labai daug demonų, kaip minėjau, pradžioje buvau visiškas agnostikas. Ir atsidūriau tikinčiųjų bendruomenėje, kurioje kiekvieną dieną maldos, kartą per savaitę paskaita su tokia sese Rita. Ji man padėjo įsileisti į save Dievą. Ji sakė: pradėk melstis. Pradėjau melstis. Ji sakė: pradėk prašyti paprastų dalykų. Ne „visam pasauliui atnešk ką nors gero“. Ji man labai gerai paaiškino, kaip Dievas elgiasi: jeigu tau skauda dantį, tu prašai Dievo, kad neskaudėtų, tai tau tą dantį dar labiau pradės skaudėti. Reikia norėti, kad galėtum nueiti pas gydytoją ir tą dantį susitvarkytum.
Ir aš paprašiau paprasto dalyko, kad Dievas man suteiktų ramybės, kad aš galėčiau sveikti dėl savęs. Po kelių dienų išsiskyrėme su Agne. Suprantu, laukti dešimt mėnesių… Tada supratau, kad Dievas yra, jis man davė tai, kad aš galiu sveikti dėl savęs, o ne dėl kitų. Ir mama mane buvo pusiau apleidusi, susiskambindavome kartą per mėnesį ar savaitę ir viskas. Jokio aplinkinių dėmesio – galėjau pats dėl savęs sveikti. Tada patikėjau, kad Dievas yra, nes jis suteikia man tokią galimybę. Po kelių mėnesių pasikrikštijau. Dabar esu krikštytas, labai džiaugiuosi.

– Ar tavo trys priklausomybės yra tarpusavyje susijusios?

– Esu labai dėkingas savo globėjui iš bendruomenės. Išrašinėjau pirmą žingsnį: išrašiau lošimą ir narkotikus, kaip didžiausią problemą, o alkoholį – po pernykščiais lapais, gal ištrauksiu… Ir jis man liepė: „Išrašyk alkoholį, kaip problemą, arba susirink daiktus ir eik iš bendruomenės.“ Tą naktį sėdėjau ir žliumbiau, nes supratau, kad alkoholis mano gyvenime pridarė labai daug problemų.

Ryte sau galvoje nusibraižiau trikampį. Vienoje pusėje – alkoholis, kitose – narkotikai ir lošimas. Tada supratau, kad, jei paliesiu bent vieną iš šios figūros kampų, paliesiu visą figūrą. Supratau, kad arba liečiu viską, arba neliečiu nieko. Jau 2 metus neliečiu nieko ir man taip gera gyventi. Aš taip už save džiaugiuosi.

– Ar priklausomybė – visam gyvenimui?

– Kuo greičiau išėjau iš komforto zonos, tuo man geriau pačiam pasidarė. Lengviau buvo susitaikyti su tuo, kad aš sergu ir kad tai liga visam gyvenimui. Kažkada, prisimenu, daužiau sau į krūtinę: „Reikia kovoti su liga.“ Bet man paaiškino paprastą sistemą su Taisonu: „Tu su Taisonu nepakovosi, bet jeigu ji šalia, tai jis tau padės. Ir iš tikrųjų – tas Taisonas dabar man padeda.“

– Ar turi mėgstamą citatą, kuria vadovaujiesi?

– Yra malda: „Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti.“

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Straipsnis paimtas iš lrt.lt

 

Gyvenimas su priklausomu žmogumi: kaip atpažinti kopriklausomybę

Shutterstock nuotr.

Gyvenate su nesaikingai alkoholį vartojančiu, nuo narkotinių medžiagų ar azartinių lošimų priklausomu asmeniu? Toks buvimas kartu kasdien palieka skaudžių randų, kad ir kaip stengtumėtės nuo to atsiriboti. Esate kopriklausomas. Kaip kopriklausomybę atpažinti ir kaip iš to vaduotis?

Kas būdinga kopriklausomam asmeniui?

Įsisukę į užburtą priklausomų asmenų nuotaikų, poreikių tenkinimo ratą artimieji ilgainiui ima neatpažinti, kaip krenta jų savivertė, savigarba, kaip išsivysto stiprus poreikis būti šalia priklausomo asmens ir jį kontroliuoti, keisti. Ilgainiui tas ratas įsuka taip, kad kopriklausomas asmuo – tas, kuris gyvena su priklausomybių turinčiu asmeniu, – ima prarasti artimus ryšius su kitais žmonėmis, praranda sveikatą, nesugeba kokybiškai atlikti savo pareigų. Pasak „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojo psichiatro, psichoterapeuto Edgaro Čiūro, šeima, kurioje yra priklausomybe sergantis asmuo, dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka joje nėra aiškūs. Tokioje aplinkoje užaugęs vaikas gali jausti ilgalaikius padarinius: būti linkęs nuvertinti save, jaustis vienišas, bejėgis, nuolat jausti gėdą, nerimą, kaltę. Šiuos jausmus jis neišvengiamai atsineša ir į savo, kaip suaugusio, gyvenimą bei santykius.

Nebesupranta savo ribų

Paprastai kopriklausomas žmogus tarsi atsisako savo poreikių ir aukoja juos tam, kad patenkintų kito žmogaus poreikius. „Tokiam žmogui bendraujant su kitais sunku nustatyti ribas – savotišką liniją, kuri skiria tai, kas yra tavo, nuo to, kas yra kito. Ir šie dalykai tai ne tik pinigai, kūnas, daiktai, bet ir tavo mintys, jausmai, poreikiai. Dažniausiai toks žmogus nusistato silpnas arba neaiškias ribas, dėl to jaučiasi atsakingas už kito žmogaus jausmus ar problemas“, – sako gydytojas. Pasako jo, pasitaiko ir kitų kraštutinumų. Kai kurie į kopriklausomybę linkę žmonės gali būti nusistatę labai griežtas ribas, todėl prie jų gali būti labai sunku priartėti. Dėl ribų neaiškumo tokie žmonės tampa labai jautrūs, reaguoja į kiekvieną kito žmogaus jausmą ar mintį. Pvz., jei kažkas nesutinka su tokio žmogaus nuomone, šis arba aklai patikės prieštaravimu, arba imsis gynybos. Jei žmogus būtų nusistatęs aiškias ribas, jis prieštaravimą tiesiog priimtų kaip kito žmogaus nuomonę, o ne jo paties nuvertinimą.

Apsėsti rūpinimusi kitais

Kopriklausomas žmogus linkęs nuolat rūpintis kitais. Būtent todėl, kad jis neturi aiškiai apibrėžtų ribų, asmuo į bėdą patekusiam žmogui padės bet kokia kaina, nepaisydamas savo poreikių. Tais atvejais, kai jo pagalbos atsisakoma, jis gali pasijusti atstumtas. Netgi tada, kai jo pagalba nepadeda, neklausoma jo patarimų, kopriklausomas asmuo vis tiek stengsis toliau padėti kitam žmogui. „Esant kopriklausomybei, santykiai paprastai būna vienpusiai – vienas asmuo patenkina beveik visus kito asmens emocinius ir savigarbos poreikius. Tokie santykiai paprastai palaiko ir priklausomo asmens ligą – jis toliau elgiasi netinkamai, piktnaudžiauja. Situacija ilaginiui tik blogėja“, – sako E. Čiūras. Taip pat E. Čiūras atkreipia dėmesį, kad kopriklausomi žmonės gali labai daug laiko praleisti įkyriai galvodami apie kitus jiems svarbius žmones ir santykius. Taip pat nepailsdami jie gali mąstyti apie tai, kad padarė ar gali padaryti kažkokią klaidą. Kartais į fantazijas apie kitus žmones jie pasineria tam, kad sumažintų skausmą, kylantį dėl realių situacijų.

Sudėtingi santykiai

Kopriklausomas žmogus nuolat baiminasi būti atstumtas, paliktas – netgi tais atvejais, kai gali visiškai savarankiškai funkcionuoti. Tam, kad jis jaustųsi gerai, jam reikalingi kiti žmonės, kurie jį mėgsta. Daliai tokių žmonių labai svarbu nuolat būti su kitu ar kitais, nes kai ilgai būna vieni, pradeda jaustis prislėgti, vieniši. Dėl to kopriklausomiems labai sunku nutraukti santykius, net jei jie yra skausmingi, žalingi. Kita vertus, pasak E. Čiūro, esant kopriklausomybei sunku kurti atvirus, artimus santykius, nes žmogui kyla baimė, kad bus atstumtas, paliktas, sukritikuotas. Dėl neaiškiai jaučiamų ribų artimi santykiai gali gąsdinti ir bijantis prarasti autonomiją. „Kopriklausomi žmonės patiria daug skausmingų emocijų. Dėl žemos savivertės ir nuolat jaučiamos gėdos, nerimo, jie bijo būti kritikuojami, atstumti, palikti, bijo padaryti klaidų, megzti artimus santykius. Taip pat jiems dažnai kyla kitų skausmingų emocijų: pykčio, beviltiškumo, nusivylimo, liūdesio“, – sako specialistas.

Savęs neigimas

Šie asmenys paprastai pasižymi menka saviverte, nuolat jaučiasi nepakankamai geri, lygina save su kitais. Kartais tokie žmonės apie save gali galvoti labai gerai, bet tai labiau yra maskuotė, slepianti jausmą, kad esi nemylimas, neadekvatus. Tokią žemą jų savivertę dažnai lygi perfekcionizmas. Kopriklausomi asmenys dažnai jaučia ir gėdą ar kaltę. Dėl to jie būna labai malonūs kitiems ir mano, kad kitaip būti nė negali, nes jie neturi kito pasirinkimo. Galimybė atsisakyti tam tikrų dalykų, pasakyti „ne“ jiems kelia didelį nerimą. Tokiems žmonėms labai sunku kalbėti apie savo mintis, jausmus, poreikius. Jie baiminasi, kad jų nuomonė nuliūdins kitus, dėl to dažnai jos nepareiškia. Gydytojas pastebi, kad dažnai žmonės dėl kopriklausomybės nesikreipia pagalbos į specialistus vien dėl to, kad jie iš principo yra linkę neigti savo jausmus, poreikius – jiems svarbiausia, kaip jaučiasi kiti žmonės, kokie jų poreikiai. Tokie žmonės dažnai neigia savo kopriklausomybę, jie vietoj problemos pripažinimo gali tiesiog toliau skųstis, stengtis „taisyti“ kitą žmogų arba vienus santykius nuolat keisti kitais. Tam tikrais atvejais jie panašiai gali elgtis su profesine karjera ir nuolat iš vienos darbovietės keliauti į kitą.

Kaitos pradžia

Norint vaduotis iš tokių santykių, pirmiausia reikia pripažinti savo problemą ir apsvarstyti galimybes savo elgesį keisti. O pirmasis žingsnis, kurį turite pradėti daryti, – imti brėžti ribas. Galbūt jums atrodo, kad sakydami „ne“ priklausomo asmens manipuliacijoms, psichologiniam terorui, kontrolės poreikiui rizikuojate prarasti ryšį su juo, vis dėlto „ne“ yra galimybė tą santykį, ryšį išsaugoti. Negerbdami savo ribų, negalime gerbti kito žmogaus ribų. Dažnai kopriklausomieji, įpratę šokti pagal kitų dūdelę, nebesugeba atpažinti savo poreikių. Ko jie nori, ko nenori, kas jiems teikia malonumą ar koks kitų žmonių elgesys sujaukia asmeninę erdvę taip, kad jie pamiršta save. Prieš brėždami ribą, turite atpažinti, kas jums nepriimtina, ko norite ir ko nenorite. Kokius jausmus jums sukelia priklausomo asmens elgesys, žodžiai. Prieš nubrėždami ribą, tai yra pasakydami apie tai, kaip jus skaudina ar žeidžia, kelia pyktį ar nepasitenkinimą priklausomo asmens veiksmai, turite būti pasirengę tai padaryti. Išsakyti išrėkiant tai, kas nepatinka, su kaltinimo gaida balse, – neveiksminga. Tai tikrai patyrė tie, kurie mėgino. Pasiruošti, – vadinasi, nusiraminti ir racionaliai įvertinti, kaip kitas žmogus peržengė jūsų ribą. Kitas žingsnis – pasakyti partneriui, kad jis peržengė ribas ir kad tam tikra situacija jums nepatinka. Moralizavimas šiuo atveju – blogiausias patarėjas. Jūsų partnerio reakcija gali būti visiškai priešinga nei tikitės. Svarbiausia išsakant kalbėti konkrečiai, tiksliai išsakyti, kas tam tikroje situacijoje jums nepriimtina. Atminkite – vyniojimas į vatą virs vatos kalnu. Pasakykite, kas nepatinka, tiksliai, ramiu tonu, be nereikalingų žodžių.

Straipsnis paimtas iš Moteris.lt