Žinomą humoristą apgavusio advokato nuopuolis: tapo milžiniškų skolų slegiamu nuteistuoju, beturčiu ir bedarbiu

© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Respektabilus, brangiu kostiumu vilkintis teisininkas. Tokiu buvo įprasta matyti Kauno advokatą Rolandą Jakonį. Tačiau vyras pasinėrė į kitą aistrą, azartinius lošimus, kurie jį visiškai sužlugdė. R. Jakonis buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašų, tapo jokio turto neturinčiu, milžiniškų skolų slegiamu bedarbiu, o šią savaitę nuteistas dėl sukčiavimo. Kur šiuo metu yra buvęs advokatas, nežino nei jį nuteisęs teismas, nei prokuroras, nei nuo jo nukentėjusi kaunietė medikė.
Sutikęs ginti nemokamai, išviliojo 3,1 tūkst. eurų
Ar galima suderinti teisininko darbą ir pomėgį lošti azartinius lošimus? Panašu, kad ne. Tai liudija liūdnai pasibaigusi, 18 metų advokatu dirbusio R. Jakonio istorija. Šio teisininko pavardė viešumoje garsiau nuskambėjo prieš trejus metus, kai jis sutiko nemokamai teisme nuo pareikštų kaltinimų ginti skandalingosios dainos „Šėtone, prašau“ autorių Vaidotą Grincevičių – Whydotą.

Situacija, kai advokatai imasi nemokamai arba už simbolinį mokestį atstovauti klientams „pro bono“, ne tokia jau reta. Dažniausiai tai vyksta didelio visuomenės susidomėjimo sulaukiančiose, rezonansinėse byloje, kur advokatai tampa viešojo intereso ar žmogaus teisių gynėjais. Tokį kelią pasirinko ir advokatas R. Jakonis, tačiau kliento pergalė teisme baigėsi kiek neįprastai. V. Grincevičius viešai pareiškė, jog šis advokatas iš jo išviliojo 3,1 tūkst. eurų. Tokios pinigų sumos teisininkas paprašė dainos lingvistinei ekspertizei, tačiau ji taip ir nebuvo atlikta.

 
Aiškėja tikrieji skolinimosi mastai

DELFI išsiaiškino, jog nemokamai atstovaudamas dainos „Šėtone, prašau“ kūrėjui advokatas jau turėjo labai rimtų finansinių problemų. Šį žmogų, panašu, buvo užvaldžiusi kita aistra, azartiniai lošimai, kuriems nuolat reikėjo nemažų pinigų sumų. R. Jakonis dar 2014 metais pradėjo skolintis nemažas sumas iš kaunietės medikės, o pinigų, panašu net nesiruošė atiduoti. Holivudiniam trileriui prilygstanti istorija virto ikiteisminiu tyrimu, šis – baudžiamąją byla ir apkaltinamuoju nuosprendžiu. Respektabilus advokatas buvo suimtas, kurį laiką pabuvojo už grotų, galiausiai tapo jokio turto neturinčiu, tik milžiniškas skolas sukaupusiu bedarbiu. Teisme nagrinėjant kaltinamuoju, o vėliau ir nuteistuoju tapusio advokato R. Jakonio bylą, ėmė aiškėti tikrieji jo skolų mastai. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog teisininką į nuopuolį pastūmėjo būtent aistra lošimams.

 
Vienas teismas išteisino, kitas nuteisė
 
„Skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdomą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Visiškai tenkinti Vidos Malinauskienės civilinį ieškinį ir priteisti visą skolos sumą – 15 tūkst. 267 eurus“, – šią savaitę paskelbė prokuroro skundą išnagrinėjęs ir pilnai jį patenkinęs Kauno apygardos teismas.

Kiek anksčiau, žemesnės instancijos, Kauno apylinkės teismas R. Jakonį buvo išteisinęs, teigiant, jog ši skola, tai dviejų žmonių civiliniai santykiai, bet ne sukčiavimas. Tačiau vėliau į šią istoriją pažvelgta visai kitaip. Nagrinėjant prokuroro skundą konstatuota, kad advokatas skolinosi pinigus, kurių net negalvojo atiduoti. O toks elgesys vadinamas sukčiavimu, svetimo turto išviliojimu apgaule. „Akivaizdu, kad R. Jakonis, imdamas iš nukentėjusiosios pinigų sumas ir neketindamas jų grąžinti, tai darė apgalvotai, nuosekliai, melagingai tvirtindamas, kad atlieka tam tikrus teisininko veiksmus“ – konstatavo Kauno apygardos teismas.
 
Pralošė ženkliai daugiau, nei uždirbo
 
Nagrinėjant bylą kalbėta ir apie tai, kur buvęs advokatas išleidžia skolintus pinigus. Tapo akivaizdu, kad skolintais, svetimais pinigais teisininkas tenkino savo potraukį lošti. Dar įspūdingesni skaičiai, lyginant šio advokato deklaruotas pajamas ir lošimams išleistas sumas. 2013 metais R. Jakonis deklaravo iš individualios veiklos uždirbęs 52,5 tūkst. litų, o gavus informaciją iš lošimo įstaigų paaiškėjo, kad šiai aistrai jis išleido net 293 tūkst. 832 litus.

2014 metais advokatas turėjo 55,3 tūkst. litų pajamų, kai kazino žetonų pirko net už 199 tūkst. 939 litus. Kitais, 2015 metais įvedus eurą, advokato oficialios pajamos sudarė tik 12,5 tūkst. eurų, o lošimui išleista 39 tūkst. 674 eurų. Visą byloje nagrinėtą laikotarpį, R. Jakonis lošdamas kazino patyrė nuostolius. Ir nors laimėjimai buvo ženkliai mažesni, nei išleistos sumos, tai nesustabdė lošėjo. Bylos duomenimis, 2013 metais R. Jakonis pralošė 102,1 tūkst. litų, 2014 metai buvo sėkmingesni, pralošta tik 8,2 tūkst. litų, o 2015 metais lošimo nuostoliai jau sudarė 18 tūkst. eurų. Byloje esantis bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ raštas liudija, kad azartinių lošimų įstaigose R. Jakonis pralošė net 44 tūkst. 455,87 eurų. O kiek iš viso pinigų yra praradęs R. Jakonis ir kitose lošimų įstaigose – labai sunku pasakyti.
 
Nukentėjusi nuo vieno sukčiaus, pagalbos kreipėsi į kitą
 
Nuo V. Jakonio skaudžiai nukentėjusios kaunietės, gydytojos psichiatrės Vidos Malinauskienės istorija – gana dramatiška. Medikė DELFI pasakojo, jog advokato paslaugų prašiusi, kai skaudžiai nukentėjo nuo kito aferisto. Bylos duomenimis, gydytoja vienam verslininkui buvo perdavusi apie 160 tūkst. litų, kad šis pastatytų jai namą. Tačiau namas pastatytas nebuvo, bendrovė bankrutavo, o pinigus paėmęs veikėjas išsikraustė gyventi į Didžiąją Britaniją. Supratusi, jog buvo skaudžiai apgauta, santaupas praradusi moteris su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pareigūnams niekaip nepavykstant surasti bankrutavusio bei emigravusio „statybininko“, jis buvo nutrauktas. Gydytojai pareikšta, jog tai civiliniai santykiai tarp jos ir pinigus paėmusio, tačiau pažado pastatyti namą neištesėjusio asmens. Pasiūlyta skolą prisiteisti įprasta tvarka, kreipiantis į teismą. Tada kaunietė prisiminė teisininką R. Jakonį, su kuriuo susipažino, kai šis atstovo profesinei sąjungai. Respektabilaus, iškalbaus ir teisę išmanančio advokato įspūdį medikei palikęs vyras sutiko padėti atgauti pinigus iš nežinia kur pradingusio skolininko. Deja, vėliau paaiškėjo, jog tai tebuvo darbo imitacija, o kaunietė medikė visą šį laiką maitinta tik pažadais.

Paprašyta advokato, moteris jam skolino įvairias pinigų sumas. R. Jakoniui ji atiduodavo ne tik savo lėšas, bet ir pinigus, kuriuos skolindavosi iš draugių. Iš viso V. Malinauskienė teisininkui perdavė pigus, kurių suma sudaro 15 tūkst. 267 eurus. Ir tik tyrimo metu paaiškėjo, kad gauti pinigai buvo išleidžiami azartiniams lošimams. Tai liudija byloje pateiktos R. Jakonio lankymosi kazino išklotinės.

 
Advokatai reagavo principingai – išbraukė iš sąrašų
 
18 metų advokatu dirbusio R. Jakonio karjera pasibaigė prieš dvejus metus, kai vyko baudžiamąja byla ir apkaltinamuoju nuosprendžiu virtęs ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Lietuvos advokatūros atstovė spaudai Saulė Bakšė informavo, jog 2017 metų rugsėjo pradžioje buvo gautas pranešimas apie advokatui R. Jakoniui pareikštą įtarimą sukčiavimu. „2017 rugsėjo 28 dieną advokatų tarybos posėdyje buvo nuspręsta laikinai išbraukti R. Jakonį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. R. Jakonis advokatų garbės teismo 2017 metų gruodžio 14 dienos sprendimu išbrauktas ir iš pripažintų advokatų sąrašo“, – teigė Lietuvos advokatūros atstovė S. Bakšė. Ji pastebėjo, kad advokatas praktikuoti, tai yra užsiimti profesine veikla gali tik būdamas įrašytu į praktikuojančių advokatų sąrašą. „Kai jis iš minėto sąrašo išbraukiamas, praktikuoti nebegali“, – DELFI teigė advokatūros atstovė.

Perspėja kitus žmones: R. Jakonis gali apgaudinėti ir toliau
 
„Ką padarysi, pinigai yra uždirbami. Jau geriau šiuos pinigus, kuriuos jam atidaviau, būčiau prie bažnyčios išdalinusi“, – atsidūsta kaunietė gydytoja V. Malinauskienė. Nors apeliacinės instancijos teismas R. Jakonį ir pripažino kaltu dėl sukčiavimo, apgaule išviliojus medikės turtą ir priteisė sumokėti 15 tūkst. 267 eurus, moteris sako turinti mažai vilties juos atgauti. Bylos duomenimis, dar visai neseniai advokatu dirbę R. Jakonis šiuo metu bedarbis, jį slegia didžiulė skolų našta, nesama jokio jam oficialiai priklausančio turto. „Nieko nėra, jokio turto. Jis pats skolingas 280 tūkst. eurų. Aš tik bijau, kad kiti neįkliūtų taip, kaip įkliuvau aš“, – sakė V. Malinauskienė. Nuo sukčiumi tapusio advokato nukentėjusi moteris sakė turinti žinių, kad R. Jakonis gali prisistatyti kita pavarde bei ieškoti naujų aukų. Ji minėjo, kad vyras šiuo metu visai neprimena kadaise brangų kostiumą vilkėjusio Kauno advokato, vykstant nuopuoliui jo išvaizda stipriai pakito.

 
Išsigelbėjimu nuo pražūtingos aistros taptų tik įkalinimas
 
„Dabar jis liko gatvės žmogumi, „konteineriniu“. Man kyla klausimas, ar jis šiuo metu turi ką valgyti, ar maisto iš konteinerių nerenka?“, – svarstė V. Malinauskienė. Paradoksalu, tačiau būdama gydytoja psichiatre moteris pati patyrė, kaip kitą žmogų užvaldo priklausomybė lošimams. Paklausus, koks jos, kaip specialistės vertinimas, nuo į lošimus įklimpusio R. Jakonio nukentėjusi moteris buvo kategoriška. Jos manymu, pomėgį lošti gali sustabdyti tik žmogaus izoliavimas. „Šios ligos nėra gydomos, juos reikia izoliuoti. Jeigu jam teismas būtų skyręs ne lygtinę, bet realią laisvės atėmimo bausmę, gal jis pats dėl to būtų laimėjęs. Tačiau pas mus už tokius nusikaltimus, kaip šis, niekas nesodina, tik lygtinai nubaudžia“, – sakė medikė.
 
Neranda nei nukentėjusi medikė, nei teismas
 
Susisiekti su nuteistu buvusiu advokatu R. Jakoniu DELFI nepavyko. Skambinant viešai skelbiamu numeriu, jo telefonas buvo išjungtas. Apie šį žmogų sakė nieko nežinantys ir keli Kaune praktikuojantys advokatai. R. Jakonio nepavyko surasti bei į posėdžius prisišaukti prokuroro apeliacinį skundą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui, tad procesas vyko jam nedalyvaujant. Kur šiuo metu yra sukčiumi tapęs buvęs advokatas, nežino nei kaltinimą jo byloje palaikęs Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Viktoras Kazlauskas, nei nukentėjusioji V. Malinauskienė. „Jokio kontakto nėra. O artimieji, tikriausiai, jį slepia“, – sakė moteris.

 
Straipnis paimtas iš Delfi.lt

/by

Pagalba lošėjui už 130 eurų?

Rūta Kerulytė 2019-11-21

Faktas
Nuo 2017 metų gegužės 1 d. įsigaliojo Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras. Šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyba turi per 10 550 prašymų apriboti galimybę lošti. Absoliuti dauguma prašymus pateikusiųjų – vyrai (94 proc.). Net 90 proc. prašymų gauta iš 18-40 metų amžiaus asmenų.

Praloštas gyvenimas
Iš Pasvalio rajono kilusios Gytės tėtis Martynas (vardai pakeisti) prieš kelerius metus rajoninės mokyklos pedagogo dalią iškeitė į pelningesnį darbą Jungtinėje Karalystėje. Atrodė suprantama: penkių asmenų šeimai reikėjo pinigų. Darbas Anglijoje, nors fiziškai sunkus, vyrui pasirodė itin gerai apmokamas. Vyriškis noriai apsivilko emigranto marškinius. Nors pradžia atrodė optimistiška – lietuvis gyveno tėvynainių draugijoje, – svetimame krašte jis greitai pasijuto izoliuotas. Pusamžis vyriškis nemokėjo anglų kalbos, o naujieji kolegos buvo gerokai jaunesni, stokojo išsilavinimo. Taigi, didelė draugystė su „kambariokais“ nesimezgė.
 
Pamažu Martynas pradėjo ieškoti laiko praleidimo būdų. Vyriškio akį patraukė lošimo automatai – juk šie, kitaip nei, pavyzdžiui, kinas, didelių kalbinių vingrybių nereikalauja, o ir pasipelnyti galima. Deja, neilgai trukus paaiškėjo, kad lošimai kaip mat praryja uždirbamus pinigus. Mėginimai atsilošti toliau klampino į priklausomybę.
Skolų kamuojamas Martynas nustojo siųsti pinigus šeimos nariams. Nutiko priešingai: vyriškis iš Lietuvoje likusių artimųjų ėmė skolintis gana apvalias sumas. Pažadai grąžinti pinigus taip ir liko neišpildyti.
Gytė, neslėpdama nuoskaudos, pasakoja, kad ryšiai su tėčiu pamažu nutrūko. Šiuo metu merginos tėvai išgyvena skyrybų procesą.
 

L. S. skaičius
2,1
tiek tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pernai skirta priklausomybėms nuo azartinių lošimų gydyti. Pagalbą gavo 16 apdraustų asmenų. Taigi vieno asmens gydymui skirta vos daugiau nei 130 eurų.

 
Gydymas prieinamas kiekvienam
Panašių istorijų yra ir daugiau. Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas, psichologas Oleg Mackevič pasakoja, kad šiuo metu tarnyba gavo daugiau nei 10 tūkst. prašymų apriboti galimybę lošti.
Problemų dėl lošimų turintys asmenys pagalbos gali gauti Anoniminių lošėjų grupėse. „Tai – daugelio psichinės sveikatos specialistų pasaulyje pripažintos savitarpio paramos grupės. Lietuvoje tokias grupes galima rasti pagrindiniuose šalies miestuose. Žinoma, ši priklausomybė gydoma ir individualia arba grupine terapija. Manoma, kad efektyviausiai su priklausomybėmis dirba kognityvinės elgesio terapijos terapeutai, tačiau ir kitų krypčių terapeutai turi teigiamų rezultatų gydant lošimo priklausomybes“, – teigia O. Mackevič.
 
Lošimų priežiūros tarnybos psichologai teikia individualias konsultacijas dėl potraukio lošimams kenčiantiems asmenims bei jų artimiesiems. „Kartais prašymą teikiantis asmuo ne iki galo suvokia problemos mastą arba nežino, kur galėtų kreiptis dėl ilgalaikės pagalbos, todėl pokalbis su psichologais padeda surasti sau tinkamų pagalbos būdų. Tarnybos patalpose vyksta Artimųjų savitarpio paramos grupių susitikimai, kuriuose lošiančių artimieji gauna reikalingą emocinę paramą“, – pasakoja specialistas.

 
Tarp kitko
Seimūnus apkrėtęs reorganizacijų virusas neaplenkė ir už priklausomybių prevenciją ir priežiūrą atsakingų institucijų. Lošimų priežiūros tarnybą ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (NTAKD) žadama jungti į bendrą darinį – Priklausomybės priežiūros departamentą. Medikai valdančiųjų užmojus kurti vientisą junginį vertina skeptiškai. Specialistų teigimu, priklausomybė nuo alkoholio bei tabako savo specifika skiriasi nuo priklausomybės lošimams. Juk lošimas visų pirma – psichologinė priklausomybė, o NTAKD iki šiol kontroliavo su cheminėmis medžiagomis susijusias fizinės priklausomybės sferas.

 
Interviu
Apie lošimus kalbame su knygos „Laimėtojai“ autoriumi, profesoriumi dr. Gediminu Navaičiu.

– Ar lošimai Lietuvoje didelė problema? Latviams ir estams juk sekasi dar prasčiau…
– Turėtume apibrėžti, ką vadiname problema. Lietuvoje loterijose dalyvauja apie du trečdalius gyventojų. Vargu, ar tie du trečdaliai turi problemų. Tačiau pagal tyrimus aiškėja, kad turinčių priklausomybes procentas atitinka Europos Sąjungos vidurkį ir mažesnis nei aplinkinėse šalyse. Taigi kalbėti apie išskirtines problemas neverta.
 
– Savo knygoje nemažai dėmesio skyrėte laimei. Polinkis į azartinius žaidimus atskleidžia tam tikrus socialinius skaudulius?
– Apie šią laisvalaikio formą kalbame tik priklausomybių kontekste. Jei pažvelgtume į sporto sirgalių elgesį po varžybų, taip pat rastume daug nepriimtinų dalykų. Tačiau niekam nekyla minčių sporto varžybas uždrausti. Taip ir su lošimais. Apie 12 procentų žmonių per savaitę valandą praleidžia stebėdami lošimus ar loterijas. Tai nėra ypač sėkminga ar prasminga laisvalaikio forma, žmonės kaip ir galėtų susirasti kitos veiklos. Tačiau visuomenė kitų veiklų nepasiūlo ir žmonės pasirenka tai, kas atitinka jų kultūrinius poreikius. Juos traukia „nesuvaidintos emocijos“, „tikri išgyvenimai“.
 
– Kada ši laisvalaikio forma ima kelti pavojų?
– Didžioji dalis žaidžiančių yra laisvalaikio žaidėjai. Neišleidžia daugiau, nei laimi ar uždirba, nesiskolina, nepasidaro skolų. Gerai yra tol, kol neprastėja socialiniai ryšiai. Gana lengva pastebėti, kad žmogus įniko į priklausomybę. Pirmas požymis – lažybos, lošimai, loterijos nebedžiugina. Tai rodo, kad laisvalaikio pramoga – nebe pramoga ir jau kelia problemų.
 
– Turbūt žmones traukia ne tik kazino ar automatai. Kokios šių dienų lošimų formos?
– Šių dienų naujovė – internetiniai lošimai. Jie plinta žymiai greičiau ir gerai atskleidžia azartinių lošimų ydas. Valstybė gerokai labiau rūpinasi antžeminiais žaidimais. Lošimų automatų salonais, kazino. O internetas kol kas reguliuojamas labai prastai. Ką mes matome? Jei skirtų daugiau dėmesio internetui, rezultatas būtų kitoks. Internetinius lošimus kontroliuoja užsienyje įsikūrusios bendrovės, jos veikia pagal savus įstatymus. Pinigai surenkami ir išvežami iš Lietuvos. Per mažai tyrimų internetinių lošimų srityje.
 
– Kaip vertinate dabartinę politiką lošimų atžvilgiu?
– Valdžia rodo visišką situacijos nesupratimą. Pirmiausia Lietuvoje veikia loterijų ir lošimų įstatymas. Loterijos neturėtų būti jungiamos prie priklausomybių temos. Priklausomybių ligų centrai nepateikia jokios informacijos apie pagalbą žmonėms, turintiems priklausomybę nuo loterijų. Veikiausiai todėl, kad tokių žmonių išvis nėra.
Jeigu kalbėtume apie priklausomybę nuo lošimo, sprendimas perduoti žmonių gydymą Sveikatos apsaugos ministerijai yra lyg ir racionalus. Tačiau perduoti licencijavimo kontrolę SAM‘ui yra niekur kitur Europos Sąjungoje neegzistuojantis absurdas. Tai – verslo sritis. Pagal šią logiką SAM‘ui galėtume perduoti ir prekybos kefyru kontrolę. Juk kefyre yra šiek tiek alkoholio. Akivaizdu, kad perduodant pagalbą ir gydymą, finansiniai reikalai turi likti Finansų ministerijos kontrolės sferoje. Bandoma ežį su viela sukryžminti tikintis, kad gausis spygliuota viela. Taip nebūna.
Galima atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Yra papildomi mokesčiai verslui, tačiau institucijos nepateikia jokių ataskaitų. Labai sunku išsiaiškinti, kiek gi panaudota Privalomojo draudimo fondo lėšų, teikiant pagalbą žmonėms, priklausomiems nuo azartinių lošimų.

Straipsnis paimtas iš lsveikata.lt

 
 
/by

Stresas lemia priklausomybes?

Stresuojantis vyras / 123RF.com nuotr.
Stresas yra normali ir neišvengiama gyvenimo dalis. Vis dėlto neretai būna, kad jis įsismelkia į visas kasdienybės sritis. Nereikėtų į tai numoti ranka tikintis, kad praeis savaime, – stresą būtina valdyti, kad jis netaptų sunkių ligų ar priklausomybės sukėlėju.

Nors visi žinome, kas yra stresas, ir tikrai esame jį jautę ne kartą, į šią būseną reaguojame skirtingai. Kai kurie žmonės geba greitai rasti veiksmingų būdų, kaip suvaldyti užklupusią įtampą, pavyzdžiui, mankštintis, užsiimti malonia veikla, pasivaikščioti gryname ore ir pan. Tačiau kiti asmenys, apimti streso, jaučiasi irzlūs, nervingi, jiems sunku susikaupti, deramai atlikti kasdienes užduotis, bendrauti su aplinkiniais ir pan. Toks negebėjimas susidoroti su stresu gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą, socialines problemas ar tapti kokių nors sunkiai atsikratomų priklausomybių priežastimi.

Veikia ir kūną, ir protą

Stresas yra kūno reakcija į įvykius ar pokyčius. Kartais jis yra lengvas, pavyzdžiui, kai prieš pasimatymą niekaip nepavyksta rasti sutarto restorano ar vykstant į darbo pokalbį įstringama eismo spūstyje. Tačiau gana dažnai stresas yra sunki ir ilgalaikė būsena, kurią patiria, tarkim, nuolatinės emocinės, fizinės ar seksualinės prievartos aukos. Atsidūrus stresinėje situacijoje, žmogaus kūnas išskiria hormonus, kurie sukelia klasikinę reakciją „kovok arba bėk“. Tuomet raumenys prisipildo kraujo, širdis ima plakti greičiau ir stipriau, sulėtėja virškinimas, pakyla kraujospūdis – kūnas tampa pasirengęs išvengti pavojaus arba veiksmingiau gintis. Problema atsiranda tada, kai tokia būsena žmogų lydi nuolatos. Kovoti arba bėgti skatina ir lėtinis stresas, varginantis žmogų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tiems, kurie susiduria su chroniška įtampa, gali atsirasti fizinės ir psichinės sveikatos problemų: padažnėti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, pradėti pykinti, sutrikti virškinimas, imti svaigti galva, išsivystyti nemiga, depresija ir pan. Galiausiai dėl per didelio nuolat kamuojančio streso žmonės gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis.

Kas įklimpsta dažniausiai

Streso poveikis žmogui tyrinėtas ne vieną dešimtmetį. Vis atrandama naujų rezultatų, patvirtinamos senos tiesos ir pabrėžiama, kad tai yra sudėtingas procesas, dažniausiai apimantis beveik visas pagrindines organizmo sistemas. Pastaraisiais metais atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, susiejęs stresą su priklausomybe nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir vaistų. Tyrėjai mano, kad nuolat lydinti įtampa sukelia smegenų pokyčius, kurie ilgainiui gali lemti priklausomybę. Išsiaiškinta, kad stresas, juntamas ankstyvame amžiuje, pavyzdžiui, fizinės ir psichologinės vaikystės traumos arba užsitęsusi ir pasikartojanti įtampa, turi įtakos priekinės smegenų skilties raidai. Ji yra susijusi su aukštesnio lygio mąstymu ir impulsų valdymu. Taigi nepakankamai išsivysčiusi ši smegenų dalis lemia tai, kad suaugęs toks asmuo lengviau gali tapti priklausomu nuo alkoholio, kokių nors cheminių preparatų, net nuo azartinių lošimų ar nuo sekso. 

Suvaldyti stresą – įmanoma!

Sveikas jaudulys skatina pasitempti ir tobulėti, tačiau per daug įtampos ne tik mažina pasitikėjimą savimi, produktyvumą, bet gali tapti rimtų negalavimų priežastimi. Visiškai išvengti stresinių situacijų neįmanoma, tačiau sureguliuoti dienotvarkę ir atsisveikinti su įtampa paprasčiau, nei gali atrodyti. Pakaks pakeisti keletą kasdienių įpročių ar įtraukti nors vieną naują.

Išsimiegokite. 2013-aisiais JAV Geresnio miego tarybos (angl. Better Sleep Council) atlikta apklausa atskleidė, kad suaugusieji, kurie naktį miegojo mažiau nei 8 valandas, jautėsi irzlesni ir patyrė daugiau streso nei tie, kurie ilsėjosi 8 valandas. Lengviau užmigti padės pasivaikščiojimas po vakarienės, neapkrautas skrandis, išjungti elektros prietaisai ir šviesa miegamajame, šilta vonia ar skaitymas, ramunėlių arbata.

Rašykite dienoraštį. Tyrimai rodo, kad ši veikla naudinga fizinei ir emocinei būklei, netgi ilgina gyvenimo trukmę. Kasdienis rašymas mažina nerimo, depresijos simptomus. Psichologai aiškina, kad kasdienių patirčių fiksavimas popieriuje yra veiksmingas, nes padeda išgryninti mintis, įvertinti pažangą, suteikia laiko apmąstyti potyrius ir jausmus, geriau juos suprasti.

Planuokite savo laiką. Dienotvarkė primins įsipareigojimus ir planus, padės racionaliau paskirstyti dėmesį bei laiką. Organizuodami darbus ar laisvalaikį, visada jiems numatykite šiek tiek daugiau laiko, kad netikėtumai ar užtrukęs susitikimas nesukeltų įtampos ir nesutrikdytų kitų planų. Raskite savo tempą.

Medituokite. Kad žmogaus organizmas tinkamai funkcionuotų, reikia ją reguliariai perkrauti. Meditacija padės nuraminti kūną, sulėtinti mintis ir išgirsti save. Tai mažina stresą, kūno įtampą ir gerina miego kokybę. Masačusetse atlikta studija parodė, kad vos 8 savaitės meditacijos ne tik padėjo žmonėms išmokti nusiraminti, bet ir sukėlė pokyčių įvairiose smegenų dalyse.

Daugiau judėkite. Anot sveikatos specialistų, kasdienė mankšta ne tik padeda išvengti širdies ligų ar nutukimo, bet ir veiksmingai mažina stresą. Kaip vaikščiojimas ar mankšta slopina įtampą, savo ataskaitoje aiškina JAV veikianti Mėjo klinika: „Sportas veiksmingai mažina stresą dėl išsiskiriančių laimės hormonų endorfinų ir kūno bei proto kontrolės jausmo.“

Klausykitės muzikos. Ji padeda susikoncentruoti, įveikti sunkius gyvenimo etapus, nusiraminti, atsipalaiduoti, atsikratyti streso nepajudinant nė piršto. Jei ieškote lengvo būdo sumažinti įtampą, į dienotvarkę įtraukite ir mėgstamų melodijų. Ligoninėse daryti tyrimai rodo, kad muzikos klausymasis prieš operaciją ir po jos mažina pacientų streso ir nerimo lygį. 

Skaitykite. Įrodyta, kad vienas efektyviausių būdų kovoti su stresu yra skaitymas. Sasekso universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad grožinės literatūros gerbėjai gali džiaugtis net 68 proc. mažesniu streso lygiu. Kad būtų pasiektas šis efektas, skaityti pakanka vos 6 min. per dieną. Dėmesio perkėlimas į literatūros pasaulį sumažina raumenų įtampą.

Išjunkite išmaniuosius prietaisus. Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nuolatinis naudojimasis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu vėlai vakare glaudžiai susijęs su miego sutrikimais ir stresu. Specialistai pataria atsitraukti nuo ekranų, jei jaučiatės įsitempę ar sunerimę ir išeiti pasivaikščioti ar apibėgti aplink kvartalą. 

Straipsnis paimtas iš zmones.lt

/by

Socialinė reklama – kai neužtenka pasakyti „nelošk“

Lpt nuotrauka.

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) ne tik prižiūri ir kontroliuoja azartinius lošimus organizuojančius subjektus, bet taip pat didelį dėmesį skiria ir priklausomybės nuo azartinių lošimų problemai.

Lošimų priežiūros tarnyba, siekdama kuo išsamiau informuoti visuomenę apie azartinių lošimų keliamas grėsmes ir pagalbos būdus asmenims, turintiems polinkį į šią priklausomybę, pristato trečią jos iniciatyva sukurtą socialinį vaizdo klipą priklausomybės nuo azartinių lošimų tema.

Šiuo klipu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, kad lošimas gali būti ne tik smagi pramoga – neatsakingas lošimas gali sukelti nevaldomą potraukį lošti. Svarbu suprasti, kad, susidūrus su priklausomybe nuo azartinių lošimų, kenčia ne tik lošiantis asmuo – ši problema paliečia ir jo artimiausius žmones. Šeimos nariams būtina žinoti, kad priklausomybę azartiniams lošimams turintis žmogus kenčia dėl savo nevaldomo potraukio lošti, kadangi nėra paprasta jo atsisakyti ir kartais be išorinės specialistų pagalbos, kaip ir be artimųjų palaikymo, potraukį valdyti būna nelengva. Dažnai artimieji, ne iki galo suprasdami problemos mastą ar turėdami nepakankamai žinių apie sutrikimą, griebiasi netinkamų sprendimo būdų: priekaištauja, kaltina, nuvertina, baudžia, grasina, kelia ultimatumus. Tai nėra efektyvu ir pasakyti savo artimajam „nelošk“, tokiais atvejais nepakanka. Tikėtina, kad yra be galo sunku pabandyti probleminį lošėją suprasti, parodyti savo palaikymą, tačiau tik per pagarbų santykį galima skatinti žmogų ieškoti tinkamos pagalbos sau.
Negydoma lošimų priklausomybė lošėjui ir jo artimai aplinkai (mokslinių tyrimų duomenimis – 20-30 asmenų iš jo aplinkos) sukelia ne tik finansines, bet ir socialines, psichologines problemas.
Matydama pagalbos priemonių svarbą, Lošimų priežiūros tarnyba nuėjo ilgą kelią, kad 2017 m. gegužės 1 d. būtų įsteigtas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyboje yra gauti 10 556 asmenų prašymai apriboti jų galimybę lošti.

Lošimų priežiūros tarnyba, suprasdama, kad ne tik nuo lošimų priklausantis žmogus, bet ir jo artimieji susiduria su daugybe neatsakytų klausimų, baime ir nežinia, įkūrė Lošėjų artimųjų pagalbos grupę, kurioje žmonės gali rasti atsakymų į jiems rūpimus klausimus bei tinkamą būdą savo problemai spręsti. 
Šiuo vaizdo klipu Lošimų priežiūros tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad azartiniai lošimai yra specifinė pramogos forma, kuri tam tikriems asmenims gali sukelti labai rimtų pasekmių, o būtent – priklausomybę. Norime paskatinti lošiančiuosius kreiptis pagalbos, kadangi jie yra svarbūs savo artimiesiems ir visuomenei.
Lošimų priežiūros tarnyba dėkoja „Pixel studio“ prodiuseriui Mantui Norkui ir režisieriui Žilvinui Vingeliui už betarpišką bendradarbiavimą, įsitraukimą į lošimų problematiką ir kūrybingą požiūrį, kuriant naująjį vaizdo klipą. Taip pat  Lošimų priežiūros tarnyba dėkoja jame vaidinusiems aktoriams – Martynui Vaidotui ir Gabrielei Malinauskaitei-Rudzienei, kurie prisidėjo prie svarbios socialinės iniciatyvos ir kartu su Lošimų priežiūros tarnyba prisideda prie atsakingo lošimo skatinimo ir visuomenės informavimo.

Vaizdo klipą galite atsisiųsti čia.

/by

Lietuvio lošėjo portretas: jaunas, azartiškas ir linkęs nutylėti pasekmes

 
Kokie lošiančių Lietuvos gyventojų įpročiai ir kuo tai jiems gresia?
 
Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) registre iki rugsėjo pabaigos buvo sugulę 10 005 prašymai neleisti lošti – tiek žmonių taip tikisi išsivaduoti iš šios priklausomybės. Skaičius neatrodo mažas, įvertinus tai, kad išbandę azartinius lošimus teigia vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų, o turintys dėl to problemų pripažįsta tik apie 20 proc. lošiančiųjų. LPT užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ rugsėjo 6–14 d. azartinių lošimų ir loterijų tema apklausė 1001 ne jaunesnį nei 18 metų Lietuvos gyventoją 23 miestuose ir 38 kaimuose. IQ redakcija tokios apklausos duomenis nagrinėjo ir 2017 m.
 
Paslaugusis internetas
 
Reikšmingiausias per mažiau nei dvejus metus įvykęs pokytis – nuo 18 iki 38,4 proc. išaugo lošimo internetu populiarumas. Šis pasirinkimas pralenkė lošimo automatų salonus (32,5 proc.), lažybų punktus (29,8 proc.) ir lošimo namus (kazino, 32,2 proc.). Išaugęs susidomėjimas elektroniniais lošimais pastebimas ir kitose Europos valstybėse. Specialistai pabrėžia, kad auganti lošimų internetu pasiūla kelia didesnį pavojų lošėjų psichikos sveikatai nei lošimas realiose lošimo vietose. „Internetiniai lošimai yra lengviau pasiekiami, labiau įtraukiantys, o lošimo faktą lengviau paslėpti nuo artimųjų“, – komentavo LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė, psichologė Tatjana Veromej. Tokios pat nuomonės ir psichiatras, Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas Jonas Fugalis: internetas kilus norui lošti yra greičiausiai prieinamas būdas, jam nereikia ruoštis, kaip, tarkim, einant į kazino. Azartinius lošimus yra lošę 9,8 proc. Lietuvos gyventojų – 15,9 proc. vyrų ir 4,8 proc. moterų. Lošiantys vyrai dažniausiai renkasi lošimo automatų salonus (24,8 proc., moterų – 12,8 proc.) bei lažybų punktus (27 proc., moterų – 3,8 proc.). Lošiančios moterys dažniau nei vyrai renkasi kazino (atitinkamai 35,1 ir 13,6 proc.). Lošimus internetu renkasi panašus skaičius lošiančių vyrų ir moterų (atitinkamai 28,4 ir 34,3 proc.). „Tendencija akivaizdi – lošimai internetu sparčiai populiarėja, ypač tarp jaunimo: amžiaus grupėje iki 29 metų 43,6 proc. žmonių dažniausiai renkasi lošimus internetu“, – komentavo J. Fugalis. Psichiatro nuomone, Lietuvoje taip smarkiai išaugęs internetinių lošimų populiarumas sietinas ir su sporto rungtynių metu transliuojamomis reklamomis su žinomais žmonėmis, ir su internetinių lažybų kontorų pastangomis įtraukti pirmakarčius: „Viliojama tuo, kad pirmą kartą tai nieko nekainuoja, ar kad sumokėjęs eurą galbūt gausi 50. Didelis laimėjimas gali paskatinti pirmą kartą sužaisti ir nepriklausomą nuo to, niekada žaisti nemėginusį žmogų. Gal pamėgins ir antrą sykį.“ T. Veromej nuomone, vis didesniam susidomėjimui šia pramoga įtakos galėjo turėti ir auganti internetinių azartinių lošimų pasiūla. LPT duomenimis, nuo 2006 iki 2013 m. apklausų rezultatai buvo gana pastovūs, rodė, kad lošimuose dalyvauja apie 7 proc. gyventojų. Tačiau nuo 2016 m. apklausų rezultatai ėmė kisti: tais metais užsiimantys azartiniais lošimais nurodė apie 10, 2017 m. – 13, 2018 m. – 14 proc. apklaustųjų, o apie 70 proc. gyventojų teigė dalyvavę įvairiose loterijose. Tiesa, naujausioje apklausoje šie skaičiai vėl mažesni – lošę azartinius lošimus prisipažino kas dešimtas respondentas, loterijose dalyvauja kas antras (51,2 proc.). Pirmą kartą trečdalis lošiančių Lietuvos gyventojų (33,4 proc., 2017-aisiais tokių buvo 26 proc.) azartinius lošimus išbando lošimo automatų salonuose. Pasak J. Fugalio, šios srities literatūros apžvalga Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje atskleidžia, kad elektroniniai lošimo automatai yra labiau susiję su probleminiu lošimu, keliančiu finansinių ar socialinių rūpesčių ir lošiančiajam, ir jo artimiesiems, nei kitų formų lošimai. Notingamo Trento universiteto azartinių lošimų studijų profesorius Markas Griffithsas tai aiškina trumpesniu prizų išmokėjimo intervalu, vietoj realių pinigų naudojamais virtualiais kreditais, galimybe lengvai didinti statymą ir riziką, greitesniais statymais, taip pat emocijas dirginančiais šviesų, garso ir spalvų efektais. Įvairiose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dėl lošimo teisės apribojimo dažniausiai kreipiasi negalintys kontroliuoti lošimo būtent elektroniniais automatais (nuo 35 proc. besikreipusių Švedijoje iki 93 proc. Estijoje).
 
Jauno amžiaus rizikos
 
Visuomenės nerimą, psichiatro J. Fugalio įsitikinimu, turėtų kelti apklausos atskleistas faktas, kad daugiau nei penktadalis (21,3 proc.) lošiančių asmenų pirmą kartą azartinius lošimus išbando anksčiau nei 18 metų; o iš šių pusė (11,2 proc.) – jaunesni nei 16 metų. „Tokio amžiaus paaugliai dar tik ieško savo identiteto, todėl ankstyvas lošimas yra rizikos veiksnys tapti nuo jo priklausomam. Gerokai mažesnė tikimybė, kad priklausomybė susiformuos, jei žmogus pirmą kartą lošimą išbandė būdamas 35-erių nei tuo atveju, kai 14-metis lyg ir nekaltai nusipirko loterijos bilietėlį prie kasos“, – komentavo J. Fugalis. Jis pabrėžė ir aplinkos įtaką jaunam žmogui – jei šeimoje yra problemų, išauga grėsmė, kad paauglys bus linkęs į rizikingas veiklas. Lietuvoje azartiniai lošimai įstatymu leidžiami ne jaunesniems nei 18 metų asmenims, nuo šių metų liepos 1-osios nepilnamečiams draudžiama ir būti lošimų organizavimo vietose. Loterijos dalyviams amžiaus cenzo nėra, bet idėja jį įvesti jau ne kartą svarstyta Seime. Pernai uždrausti žaisti loterijose jaunesniems nei 16 metų paaugliams siūlė valstietis Ramūnas Karbauskis ir „socialdarbietis“ Andrius Palionis, būtent toks amžiaus apribojimas numatytas ir rengiamose Loterijų įstatymo pataisose. Tik, atsižvelgus į tai, jog šios nuostatos įgyvendinimas gultų ant prekybos tinklų pečių – iš kasininkų lošimo bilietus, kaip liudija „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, perka 90 proc. loterijos dalyvių, numatyta, kad amžiaus apribojimas būtų taikomas išmokant laimėjimą. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, 17,7 proc. gyventojų siūlytų apriboti loterijų žaidėjų amžių nuo 16 metų, net 50,3 proc. – nuo 18 metų. Azartinius lošimus jaunesni pradeda lošti vyrai: iki 24 metų tai būna išbandę 75,8 proc. lošiančių vyrų ir 65,5 proc. lošiančių moterų. Pabrėžtina, kad aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys azartinius lošimus išbandė vėliau – nesulaukę pilnametystės lošti pradėjo 11,7 proc. lošiančiųjų. Iš pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų iki 18 metų pradėjo lošti daugiau nei trečdalis (atitinkamai 38,4 ir 34,9 proc. lošiančiųjų).

Anot psichiatro J. Fugalio, Lietuvai dar reikia susitarti, kad televizijos ar momentinės loterijos irgi yra azartinis lošimas. „Vilmorus“ apklausa, jo nuomone, tarp eilučių atskleidė, kad loterijos mūsų šalyje nelaikomos grėsme. Skirtingai nei užsienyje, kur priklausomybę nuo lošimų nagrinėjančios organizacijos loterijų neišskiria kaip atskiros kategorijos.
 
Ginčai dėl azarto
 
Kaip jau minėta, žaidusiųjų loterijose Lietuvos gyventojų yra penkis kartus daugiau nei bandžiusiųjų azartinius lošimus. Lošiančiųjų azartinius lošimus rodikliai visiškai nekoreliuoja su kitų Europos valstybių apklausomis. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje 2018 m. 46 proc. žmonių teigė lošę per pastarąsias keturias savaites, o Švedijoje 58 proc. asmenų yra lošę per pastaruosius metus. Esant tokiam skirtumui, J. Fugalio nuomone, sunku Lietuvos skaičius laikyti realiais – vargu ar jie gali taip smarkiai skirtis nuo kitų Europos valstybių. Gerokai mažesnį lošusiųjų skaičių psichiatras siūlo aiškinti priklausomų nuo azartinių lošimų asmenų stigmatizacija, baime prisipažinti turint šios rūšies pomėgį. „Apklausa buvo atlikta savęs vertinimo būdu, namie, tad galima numanyti buvus ir atvejų, kai apklausiamieji nenorėjo, kad apie tokią jų patirtį sužinotų šeimos nariai“, – svarstė J. Fugalis. Tokios galimybės neatmeta ir T. Veromej: „Ne visi lošėjai pripažįsta lošiantys ir ne visi apie tai laisvai kalba. Tačiau tai yra visų tyrimų problema, nes visi žmonės nori atrodyti šiek tiek geriau, negu yra iš tikrųjų, ir visos tiesos dažnai nepasako. Tiesa ir tai, kad lošimas nėra visuomenėje vertinamas kaip sveikintina veikla, dėl to ir neverta tikėtis 100 proc. patikimumo atliekant tyrimus. Bet pakanka pamatyti bendras tendencijas.“ LPT atstovė turi kitą paaiškinimą, kodėl taip smarkiai skiriasi lošiančiųjų Lietuvoje statistika. Ji atkreipė dėmesį į tai, ką paminėjo ir J. Fugalis – daugelio valstybių apklausose, kaip ir įstatymuose, loterijos traktuojamos kaip azartiniai lošimai ir todėl jų lošimų statistika sudaro bendrą skaičių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje apklausos rodo, kad čia į lošimus įsitraukę 75 proc. gyventojų. Kalbėdama apie Lietuvą T. Veromej mini argumentą, kuris turėtų įrodyti, kad loterijos nekelia reikšmingos grėsmės įgyti priklausomybę – tarnyba nėra gavusi prašymų dėl neleidimo dalyvauti loterijose, o besikreipiančių dėl probleminio dalyvavimo loterijose yra vienetai – keli asmenys per metus. Tai visiškai menka, palyginti su probleminiu lošimu, dėl kurio gaunama vidutiniškai 11–13 prašymų per dieną.
 
Dėl jaudulio ar pinigų?
 
50,5 proc. lošiančiųjų azartinius lošimus akcentavo, kad juos stumia noras laimėti pinigų (2017 m. – 58 proc.). 38 proc. siekia patirti jaudulį, azarto jausmą, o 25,1 proc. – tiesiog prasiblaškyti. Loterijų dalyviai dažniausiai (86,2 proc.) minėjo norą laimėti pinigų ar daiktinį prizą, 29,2 proc. bilietus pirko ketindami padovanoti draugui. Nors trys ketvirtadaliai (75,6 proc.) „Vilmorus“ apklaustų žmonių mano, kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę (apie loterijas taip mano 39,9 proc. apklaustųjų), vyrai tai pripažinti yra linkę mažiau nei moterys (69 ir 93,3 proc.). „Literatūroje vyriškoji lytis išskiriama kaip rizikos veiksnys būti priklausomiems nuo azartinių lošimų, tačiau būtina pabrėžti, kad tarp moterų ši problema taip pat egzistuoja, – sakė J. Fugalis. – Manoma, kad moterų slenkstis žemesnis priklausomybei susiformuoti, tačiau statistika rodo, kad jos lošti pradeda vėliau (iki 24 metų lošti pabando 75,8 proc. lošiančių vyrų ir 65,5 proc. moterų). Tai būtų galima įvertinti kaip apsauginį priklausomybės susiformavimo veiksnį.“

JAV nacionalinės probleminių lošimų tarybos duomenimis, amžiaus grupėje nuo 45 iki 64 metų priklausomų moterų skaičius vyrus ne tik pasiveja, bet ir pralenkia. Kodėl būtent tokio amžiaus moterys tampa aktyviomis lošėjomis, vieno atsakymo, anot psichiatro, nėra. Tai gali būti ir amžiaus krizė, ir užauginus vaikus sumažėjusi atsakomybė šeimai, ir nuvylę šeiminiai santykiai. „Dažniausiai taip yra – kažkas turi įvykti, kad norėtųsi įtampą perkelti į azartinius žaidimus. Visos rizikingos veiklos – azartiniai žaidimai, alkoholis ar rizikingos seksualinės patirtys – yra veiksmai, bet ne jausmai. Ir taip nutinka, kai nepavyksta išbūti su sudėtingais jausmais, kai kyla noras juos „išveikti“, ir nepasirenkami saugesni būdai – sportas ar panašūs“, – aiškino J. Fugalis. Tendencijos Europoje keičiasi ir kitais aspektais. 2018 m. Švedijoje 64 proc. asmenų, besikreipiančių dėl azartinių lošimų priklausomybės, buvo moterys. Bet tai kol kas – ne apie Lietuvą. LPT atstovės T. Veromej duomenimis, tarp užpildžiusiųjų prašymus dėl lošimų apribojimo yra tik 6 proc. moterų. Problemų dėl lošimo per „Vilmorus“ apklausą pripažino turintys apie 20 proc. lošiančiųjų azartinius lošimus (10,4 proc. minėjo santykius su šeimos nariais, daugiau nei 8 proc. – finansines problemas, tiek pat – psichologines). Loterijos dalyvių apklausa buvo pozityvesnė – net 96,1 proc. teigė, kad šis pomėgis jiems nekelia problemų, ir 64,2 proc. nė negalvoja jo atsisakyti. Atsisakyti pomėgio nesvarsto ir 50 proc. azartinių lošimų lošėjų. Bet 3,2 proc. prisipažino bandę tai daryti nesėkmingai. 8 proc. apklaustųjų savo azartiniams lošimams yra skolinęsi pinigų, o tokių tik vienetai tarp loterijų dalyvių.
 
Aistra gena aistrą
 
J. Fugalis siūlo nenuvertinti loterijų gerbėjų išlaidų – bilietėlių po eurą ar du. 55,4 proc. apklausos dalyvių pabrėžė, kad vienu metu perka du ir daugiau loterijos bilietų. 25,2 proc. bilietų įsigyja kartą per savaitę, kelis sykius per savaitę – 5,2 proc. juos perkančių (azartinius lošimus kartą per savaitę lošia 9 proc. lošiančiųjų) ir 9,6 proc. per vieną pirkimą išleidžia nuo 5 iki 20 eurų. Panaši suma – vidutiniškai 20 eurų – išleidžiama per vieną apsilankymą lošimų organizavimo vietoje ar lošiant internetu. Tai paliudijo 45,1 proc. apklaustųjų. Dar 17,6 proc. jų teigė išleidžiantys nuo 21 iki 50 eurų. Net 28,7 proc. pažymėjo grafą „sunku pasakyti, neprisimenu“. Pastaroji, anot psichiatro, skatina atkreipti dėmesį į tai, kad rizikos veiksnys, skatinantis priklausomybės nuo azartinių žaidimų išsivystymą ar probleminį lošimą, yra kitos priklausomybės ir kiti psichikos sutrikimai. „96 proc. nuo lošimų priklausomų žmonių kažkuriuo gyvenimo periodu kenčia bent nuo vieno psichikos sutrikimo, – sakė J. Fugalis. – O kai keletas jų yra greta, žmogui padėti dar sunkiau. Dažniausiai lošėjai būna impulsyvesni nei blaivūs alkoholikai ir su jais dirbti gerokai sunkiau, nes, psichoanalitiškai žiūrint, tai sunkesnė patologija.“ Psichiatras pabrėžė: išgijusių lošėjų nėra kaip ir išgijusių alkoholikų – ir vieni, ir kiti negali sau leisti nė vieno nuklydimo – tai sugrąžina į tą pačią duobę. „Visi žino, kad blogai yra vartoti daug alkoholio, o lošimo grėsmės neįvertinamos. Trūksta ir supratimo, kad reklama bei lošimų prieinamumas skatina lošti. O visų priklausomybių prevencija susideda iš dviejų dalių: paklausos ir pasiūlos mažinimo. Paklausą galima sumažinti švietimu, pasiūlos mažinimas yra patrauklumo mažinimas ir draudimai“, – sakė J. Fugalis. Jis pripažino – priklausomybės „užkabina“ ne visus. Bet problema tai, kad tas „užkabinimas“ ne visada prognozuojamas.

Straipsnis paimtas iš alfa.lt

/by

Sporto lažybos įtraukia vis daugiau sportininkų

Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos vyriausieji specialistai, psichologai Tatjana Veromej ir Olegas Mackevič teigia, kad vis dar mažai kalbama apie azartinių lošimų pavojų ir liūdną statistiką. Jų teigimu, ypatingai daug pavojų tyko sportininkų.

Specialistai pateikia JAV sporto koledžuose atlikto tyrimo duomenis, kurie atskleidžia, jog sportininkų polinkis į azartinius lošimus gerokai didesnis nei nesportuojančių žmonių. „Azartas ir jaudulys – jausmai, kuriuos patirti siekia ir sportininkai, ir lošėjai. Net 70 procentų vyrų besikreipiančių į mus, turinčių polinkį lošti, yra aktyviai sportavę“, – sako psichologas O. Mackevič. Pasak specialistų, populiariausia lošimo rūšis, ypatingai tarp jaunų žmonių iki 21 metų, yra sporto lažybos. Net 95 procentus lošiančių sudaro vyrai, kurie mano, kad daug žino apie sportą, todėl seksis lažintis. Taip susidaro nuostata, kad turimos žinios gali nulemti tą įvykį. „Iš tiesų mes žinome, kad žaidimo baigtį lemia psichologinis pasirengimas, traumos ir daugybė kitų dalykų, kurių neįmanoma nuspėti“, – teigia psichologas O. Mackevič. Visi azartiniai lošimai kuria laimėjimo iliuzijas. Loterijose žmonės skatinami sudaryti aukso puodą, kurį kažkas laimės. Dar įdomesnė padėtis su lošimo automatais. Su jais lošėjas tarytum kuria žmogišką santykį, lyg automatas jam leis arba neleis laimėti.

Kazino kuria jaukių prabangių namų įspūdį, kur gali leisti laiką neskaičiuodamas valandų. Čia nėra dienos šviesos, laiko pojūčio, tave maloniai pasitinka, pakalbina. „Žaisdamas azartinius lošimus, žmogus bando sumažinti stresą, padidinti pajamas, užpildyti tuštumą, pakelti nuotaiką, išblaškyti nuobodulį, pabendrauti su kitais žmonėmis“, – pagrindines lošimų priežastis vardija psichologė T. Veromej. Pasak psichologų, svarbu suprasti, ko mes siekiame žaisdami. Žaidimas nėra azartinis, jei mėgaujamės žaidimo procesu, norime, kad būtų smagu, nebandome išvengti atsakomybės, laimėjimas džiugina, bet dar smagesnis pats veiksmas. Azartinis lošimas prasideda, kai laukiame piniginio prizo, lažinantis mums nesvarbu, kas laimės, siekiama laimėti pinigų, nesvarbus procesas. „Azartinis lošimas yra žaidimas iš pinigų, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis. Tikro žaidimo rezultatas priklauso nuo žaidėjų įgūdžių ir sugebėjimų“, – teigia O. Mackevič. Atpažinti lošiantį asmenį yra labai sunku. Specialistai pateikia vieną šios priklausomybės ženklų – tik gavęs atlyginimą asmuo skolinasi pinigų ar negali nusipirkti įprastų dalykų. „Norėdami žmogui padėti, pirmiausiai turime kalbėtis, o tam yra nemažai galimybių. Jam gali padėti anoniminių lošėjų grupės, Minesotos programa priklausomybės ligų centre, psichologo, psichoterapeuto pagalba,“ – sako T. Veromej. Specialistų žiniomis, pasaulyje problemų dėl lošimų gali turėti nuo 0,5 iki 3 procentų lošiančiųjų. Lietuvoje, profesoriaus G. Navaičio 2017 metų atliktame tyrime teigiama, kad tokių lošėjų yra 2,5 proc. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki šių dienų, užregistruota apie 10 300 prašymų. 94 proc. vyrų, 6 proc. – moterų.
Straipsnis paimtas iš sportas.lt
/by

Į lošimus įklimpusios radijo žvaigždės likimas: dienas leidžia už grotų, apgavo net gyvenimo draugę

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Paulius Bukauskas

Kadaise populiarioje radijo stotyje laidas vedęs Paulius Bukauskas šiandien dienas leidžia už grotų. Vyras jau 4 kartus nuteistas už įvairius sukčiavimus, tačiau praeityje padaryti nusikaltimai jį vejasi iki šiol. Trečiadienį teisme jis atsiprašinėjo būrio apgautų žmonių, tarp jų – ir ilgametės gyvenimo draugės, kurios vardu paėmė greitųjų kreditų už tūkstančius eurų. Vyras kaltę visiškai pripažįsta ir sako, kad viskas nutiko dėl priklausomybės azartiniams lošimams. Kaip teisme pasakojo pats P.Bukauskas, reguliarus svečias kazino jis tapo 2014-ųjų pabaigoje ir tai tęsėsi beveik pustrečių metų.

Vogė net iš gyvenimo draugės
 
Netrukus jis pristigo pinigų, o pirmąja jo auka tapo gyvenimo draugė Loreta. Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme atverstoje byloje jis kaltinamas draugės vardu greitųjų kreditų ėmęs kur tik galėjo, iš viso pasiskolinęs beveik 15 tūkst. litų (4315 eurų). Vos gaudavęs kelių šimtų ar tūkstančių litų dydžio kreditą vyras nedelsiant pinigus išgrynindavo ir traukdavo į kazino. Išklausęs prokuroro perskaitytus kaltinimus, P.Bukauskas visiškai su jais sutiko, taip pat nesikratė pareigos atlyginti padarytą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę. Buvusi radijo žvaigždė nesutiko tik su vieninteliu kaltinime nurodytu faktu, kad jis atspėjo draugės elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius.

„Atspėta nebuvo, aš juos puikiai žinojau, kaip žinojo ir ji mano, – pasakojo jis. – Mes tuo metu buvome sugyventiniai, drauge pragyvenome 12 metų. Po tiek laiko turėjome bendrą buitį, tie patys slaptažodžiai man buvo puikiai žinomi.“ Apie tai, kad jos vardu P.Bukauskas prisiėmė paskolų, Loreta sužinojo tik tuomet, kai buvo užšaldytos jos sąskaitos ir pradėjo plaukti pranešimai apie pradelstus mokėjimus. Kurį laiką vyras dar bandė situaciją taisyti: vedė ir organizavo renginius, o darbdavių prašydavo pinigus mokėti tiesiai kreditoriams. „Dirbsi man nemokamai, o aš tuos pinigus sumokėsiu kaip kredito padengimą“, – tokius savo darbdavio žodžius prisiminė P.Bukauskas.

Spruko į užsienį
 
Tačiau tuo pat metu laidų vedėjas ir toliau lošė, o pinigų tam gaudavo sukčiaudamas. Schema – daugiau nei elementari. Vaikinas rasdavo skelbimus apie nuomojamus fotoaparatus ar kameras, juos pasiimdavo ir nešdavo tiesiai į lombardą.

Taip pat jis pirkdavo kompiuterius, tačiau vietoj pinigų įteikdavo vekselį, kurį žadėdavo netrukus apmokėti, bet dingdavo. Netrukus buvo įtraukta ir teisėsauga, pradėta eilė ikiteisminių tyrimų, tačiau vaikinas nepasimokė ir tęsė nusikaltimus. Net ir prieš keletą metų jau stojęs prieš teismą jis atsiprašinėjo apgautų žmonių, žadėjo atlyginti jiems žalą ir pasakojo apie priklausomybę lošimams.

Bet 2017 metų pradžioje paspruko į Airiją ir ten toliau apgaudinėjo žmones, kol buvo sučiuptas ir pargabentas į Lietuvą. „Man buvo visiškai užtemęs protas. Negalvojau, kas bus rytoj, negalvojau apie tai, kad mane suims policija. Stengiausi, kad pinigai atsidurtų mano rankose ir nebuvo logiško mąstymo“, – trečiadienį teisme prisipažino P.Bukauskas.

Atsiprašinėjo nukentėjusiųjų
 
Dėl dešimčių apgautų žmonių apgavystės jis jau nuteistas, tačiau šioje byloje jam tenka atsiprašinėti dar būrio apgautųjų, kurie visi vos tilpo į nedidelę teismo salę. „Nuoširdžiai visų atsiprašau, kad taip atsitiko. Gaila, kad teko praeiti tokį kelią dėl savo veiksmų“, – sakė kaltinamasis. Žmonės nuo P.Bukausko nukentėjo 2016 metų pabaigoje – 2017-ųjų pradžioje. Tarp pavogtų daiktų – pora fotoaparatų, kurių bendra vertė daugiau nei 3 tūkst. eurų, 500 eurų vertės kamera, tiek pat kainuojantis kompiuteris, dar 900 eurų verti virtualios realybės akiniai, 600 eurų projektorius ir dar keli daiktai. „Visi epizodai buvo padaryti lygiai taip pat, tuo pačiu metu, – į visus šiuos kaltinimus bendrai atsakė P.Bukauskas. – Tada buvau labai labai smarkiai lošiantis žmogus, reikėjo pinigų skoloms dengti, be abejo, lošimams. Suprantu, kad tai skambės juokingai, bet stengdamasis apgaule įgyti svetimą turtą, visada buvau vedinas minties, kad tą turtą užstatysiu, išlošiu pinigų ir visos problemos išsispręs.“ Teisėja Giedrė Telksnienė išgirdusi šiuos žodžius kiek nustebo ir priminė kaltinamajam, kad pagrindinė sukčiavimo sudėtis – žinojimas, kad nuomojamų daiktų jis net nesiruošia grąžinti. Jei ruošėsi, tuomet tai ne baudžiamosios teisės, o civiliniai klausimai. „Taip, žinojau, kad įsipareigojimų nevykdysiu“, – po teisėjos įsikišimo pridūrė P.Bukauskas. Jis pilnai sutiko tiek su kaltinimais, tiek su visais civiliniais ieškiniais. Vyrą ginantis advokatas net bandė P.Bukauską sustabdyti. Keli žmonės pareikalavo padengti ne tik prarasto turto vertę, bet ir sumokėti pinigus, kuriuos galbūt būtų gavę, jei įrangą būtų galėję nuomoti.
P.Bukauskas pasakė suprantantis šiuos reikalavimus ir yra pasiruošęs atlyginti net juos. „Manau, esu padaręs neteisėtas veikas, puikiai suprantu, kad reikia atsakyti už tokius dalykus. Esu pasirengęs atlikti bausmę, atlyginti žalą, kiek tai įmanoma. Kaip greitai, tai priklausys nuo teismo sprendimo“, – sakė jis.

 
Straipsnis paimtas iš 15min.lt
/by

Paauglystė baigėsi: azartiniams lošimams Lietuvoje 18 metų

Žmogus per pirmuosius 18 gyvenimo metų nueina netrumpą pažinimo, virsmo ir pokyčių kelią. Žmogui 18 metų reiškia paauglystės pabaigą ir pilnametystės pradžią. Šiemet 18 metų sukanka ir azartiniams lošimams Lietuvoje – tai daug ar mažai?

Per šiuos 18 metų azartiniai lošimai taip pat nuėjo ilgą ir nelengvą permainų kelią.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rinką užplūdo įvairiausi lošimo įrenginiai: lošimo automatai atsirado parduotuvėse, baruose, autobusų, geležinkelio stotyse, buvo kalbama apie pogrindinius lošimo namus. Kadangi tuo metu nebuvo jokio lošimų teisinio reglamentavimo, šie lošimo automatai buvo registruojami ir traktuojami kaip žaidimo automatai ar kompiuteriniai žaidimai, dėl to jais galėjo lošti visi norintys, netgi nepilnamečiai.

Žinia, kad vienas iš efektyviausių būdų kovoti su šešėliu, tai jo legalizavimas ir kontrolė, todėl 2001 m. liepos 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (Įstatymas). Tai buvo pirmasis azartinių lošimų organizavimą legalizavęs ir jų organizavimo tvarką nustatęs įstatymas Lietuvos Respublikoje. Įsigaliojus Įstatymui, lošimo sektoriaus priežiūra buvo priskirta naujai sukurtai Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, kuri 2012 m. kovo 1 d. pertvarkyta į šiandieną azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų rinką prižiūrinčią ir kontroliuojančią Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Priežiūros tarnyba).

Su Įstatymo įsigaliojimu Lietuvoje prasidėjo sparti azartinių lošimų plėtra. Šiuo metu šalyje veikia 18 lošimo namų (kazino), 205 automatų salonai ir 163 lažybų punktai, taip pat aktyviai organizuojami nuotoliniai lošimai.

Lošimai žengia į internetą

Gyvename tokiame amžiuje, kai diena be interneto neįsivaizduojama. Nuo interneto šiandien neatsiejamas tiek darbas, tiek laisvalaikis ir pramogos, tarp jų ir azartiniai lošimai. Nors pasaulyje internetiniai lošimai organizuojami pakankamai seniai, Lietuvoje esminiai pokyčiai, kuriuos nulėmė pasaulinė technologijų ir inovacijų pažanga lošimų rinkoje, prasidėjo 2016 metais, modernizavus teisinę bazę ir įteisinus nuotolinius lošimus.

Reglamentavus internetinius lošimus, atsirado sąlygos Lietuvos gyventojams lošti legaliose interneto svetainėse, o ginčo su lošimų organizatoriumi atveju savo teises ginti su priežiūros institucijos pagalba. Kadangi lošimas nelegaliose internetinių lošimų svetainėse yra pačių lošiančiųjų atsakomybė ir jų teisių niekas negina, ginčo atveju lošėjų skundai dėl prarastų pinigų nenagrinėjami.

Ginant tiek lošėjų, tiek nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių interesus nuo 2016 m. sausio 1 d. Priežiūros tarnyba pradėjo blokuoti nelegalias nuotolinių lošimų paslaugas teikiančias interneto svetaines. Šiuo metu jau yra užblokuota virš 300 nelegalių nuotolinių lošimų interneto svetainių, tokiu būdu siekiant apsaugoti lošėjų interesus ir užtikrinti, kad iš lošimų surenkami mokesčiai keliautų į mūsų valstybės biudžetą.

Vieniems programa, kitiems – problema

Nuolat didėjant lošimų pasiūlai ir plečiantis lošimų rinkai, ypatingai išryškėjo priklausomybės nuo azartinių lošimų problema. Su šia problema susidūrusiems asmenims ir jų artimiesiems trūko informacijos apie galimai žalingą, neatsakingą įsitraukimą į lošimus, nebuvo kvalifikuotų specialistų pagalbos.

Priežiūros tarnyba, aktyviai ieškodama veiksmingų būdų, kaip padėti turintiems problemų dėl azartinių lošimų ir nebekontroliuojamo potraukio lošti asmenims, 2004 m. inicijavo Susitarimo dėl savanoriško apsiribojimo nuo lošimų užtikrinimo (Susitarimas) pasirašymą su azartinių lošimų organizatoriais, kurio pagrindu lošėjai galėjo rašyti prašymus neleisti lošti, o fizinis šių asmenų neįleidimas į lošimų vietas tapo lošimų organizatorių sąžinės reikalu.

Matant pagalbos priemonės svarbą, tačiau nepakankamą Susitarimo veiksmingumą, nueitas ilgas kelias tam, kad lošėjų pateiktų prašymų neleisti lošti įgyvendinimas priklausytų ne nuo lošimų organizatorių geranoriškumo, bet būtų privalomas ir pagal įstatymą – 2017 m. gegužės 1 d. Įstatyme buvo įtvirtinta pareiga lošimų organizatoriams neleisti lošti prašymus pateikusiems asmenims. Kartu buvo įsteigtas ir Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras.

Šiuo metu asmenys, turintys problemų dėl azartinių lošimų ir ketinantys apriboti savo galimybę lošti, tokius prašymus gali pateikti Priežiūros tarnybai. Daugiau apie prašymo pateikimo būdus ir kitą reikalingą informaciją galite rasti čia: www.nebenoriu-losti.lt.

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. Priežiūros tarnyboje gauti 9624 asmenų prašymai apriboti jų galimybę lošti. Įvairūs moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad dėl vieno lošėjo probleminio lošimo kenčia 20-30 asmenų iš jų artimos aplinkos, kurie patiria finansines, socialines ir kitas problemas, išgyvena psichologinius sunkumus. Žinant šiuos faktus nesunku apskaičiuoti, kad 9 000 probleminių lošėjų aplinkoje dėl jų lošimų kenčia mažiausiai 180 000 asmenų. Todėl 2015 m. Priežiūros tarnyboje gimė dar viena iniciatyva – Lošėjų artimųjų paramos grupė, kurios pagrindinis tikslas yra padėti ne tik sunkumų dėl lošimų turintiems lošėjams, bet ir jų artimiesiems.

Nuo šiol ne tik lošimai, bet ir žaidimai

Tikriausiai kone kiekviename prekybos centre ar J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje yra tekę praeiti pro ryškiaspalviais pliušiniais žaisliukais prikimštą ir spalvotomis švieselėmis žybsintį žaidimo automatą, o gal net ir pačiam pabandyti tokį žaisliuką išsitraukti.

Dažnai tokie ir panašūs žaidimo automatai kaip magnetas traukia vaikus – juk daug smagiau pačiam pabandyti „sužvejoti“ žaislą nei tiesiog nusipirkti parduotuvėje.

Turbūt daug kam naujiena bus tai, kad net nuo 2014 m. liepos 1 d. (kai buvo reorganizuota Valstybinė metrologijos tarnyba) iki 2019 m. gegužės 1 d. žaidimų automatų verslas buvo visiškai nekontroliuojamas ir neprižiūrimas, t. y. bet kas ir bet kur galėjo statyti žaidimo automatus, o kilus nesklandumams žaidėjai neturėjo į ką kreiptis. Tačiau situacija keičiasi – 2019 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Įstatymo pataisoms, Priežiūros tarnybai pavesta vykdyti ir šios srities priežiūrą. Nuo šiol gali būti naudojami tik sertifikuoti, registruoti ir Įstatymo reikalavimus atitinkantys žaidimo automatai, o žaidėjų skundai neliks neišgirsti.

Užtrenktos durys nepilnamečiams (N-18)

Ilgą laiką, nuo pat 2001 m., kuomet buvo priimtas Įstatymas, galiojo draudimas lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Draudimo įeiti į lošimų vietas nepilnamečiams nebuvo, todėl Įstatymas jiems ir neužvėrė durų į lošimų vietas, priešingai, nepilnamečiai be jokių apribojimų galėjo būti lažybų punktuose ar automatų salonuose, stebėti lošimo procesą ir specifinę aplinką, supančią lošimų organizavimo vietas. Neretai į lažybų punktą tėvai už rankos atsivesdavo mažamečius vaikus ar smalsūs nepilnamečiai laiką leisdavo automatų salonuose.

Nuo 2019 m. liepos 1 d., įsigaliojus griežtesnėms Įstatymo nuostatoms, užkirstas kelias patekti į lošimų organizavimo vietas visiems asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimų organizatoriai privalo patikrinti kiekvieno, į lošimo automatų saloną ar lažybų punktą, įeinančiojo tapatybę, o nustatę, kad asmuo yra nepilnametis, jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti, arba asmeniui atsisakius pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą – privalo tokių asmenų į lošimų organizavimo vietą neįleisti.
Šie pakeitimai ypač reikšmingi siekiant apsaugoti ne tik nepilnamečius, bet ir probleminius lošėjus nuo azartinių lošimų.

Naujas apynasris reklamai

„Statybos-lažybos“, „Tuk tuk, kas ten?“ ir kitos skambios lengvai įsimenamos reklaminės frazės jau kone yra tapusios tautos folkloru ir kaip eilėraščiai kartojamos net apie lošimus dar negalvojančių vaikų lūpose.

Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, o tai sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat kelia socialines ir ekonomines problemas.

Todėl Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įstatymo pataisas, siekdamas detaliau ir griežčiau reglamentuoti azartinių lošimų reklamą.

Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. šių skambių, patrauklių ir spalvingų frazių bei kitų reklaminių vaizdų nebeliks. Bus leidžiama skelbti tik lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis, o nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją lošimų organizatoriams bus draudžiama. Taip pat šios pataisos apsaugos ir nepilnamečius, nes bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją bus draudžiama skelbti interneto svetainėse, kurios skirtos nepilnamečiams.

Daugiau kontrolės – daugiau skaidrumo

Šiandien įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia jau beveik 4500 lošimo automatų, kurių priežiūrą ir kontrolę aktyviai vykdo Priežiūros tarnyba.

Technologijų naujovės, pažanga ir naujausios tendencijos vis plačiau apima ir lošimo automatų rinką. Siekiant sutaupyti tiek valstybės, tiek lošimo organizatorių laiko ir lėšų, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. visi lošimo automatai galės, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. privalės būti sujungti į vieną lošimo automatų duomenų valdymo sistemą, kurioje visi lošimo automatų duomenys bus fiksuojami elektroniniu būdu ir realiu laiku. Tai padės užtikrinti sąžiningą, skaidrų lošimų veiklos vykdymą ir efektyvesnę kontrolę bei pinigų plovimo prevenciją.

Papildomas dėmesys gryniesiems pinigams

Kai pasaulyje vis garsiau kalbama apie perėjimą nuo grynųjų pinigų prie elektroninių atsiskaitymo būdų, lošimo organizavimo vietose cirkuliuoja dideli grynųjų pinigų srautai (Įstatymas draudžia atsiskaitymą banko kortelėmis lošimo vietose). Visos lošėjų įmokos grynaisiais pinigais 2018 metais Lietuvoje sudarė 484 mln. eurų. Tai reiškia, kad lošėjai beveik pusę milijardo eurų grynais pinigais atnešė į azartinių lošimų organizavimo vietas, kurių priežiūrą vykdo Priežiūros tarnyba.

Priežiūros tarnyba, būdama viena iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu įgaliotų institucijų būti atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, azartinių lošimų rinkoje patikrinimų metu itin daug dėmesio skiria ir vertina, kaip lošimų organizatoriai nustato lošėjo tapatybę, kaip registruoja jo atliekamas pinigines operacijas, ar praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartinas operacijas ir laikosi kitų jiems nustatytų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

Vien šiais metais dviem stambioms lošimų bendrovėms už netinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Priežiūros tarnyba yra pritaikiusi poveikio priemones.

Sąžiningas sportas – vertybė?

Svarbios sporto varžybos neretai kelia dideles aistras dažno žmogaus gyvenime. Šias aistras dar labiau pakursto ir azarto įneša žinojimas, kad galima lažintis dėl svarbių varžybų baigties ir rezultato bei atlikti statymą už savo favoritą. Tačiau skaidrus sportas ir sąžiningos lažybos praranda savo žavesį, kai į jas įsivelia patys sportininkai, manipuliuodami sporto varžybomis.

Nesąžiningi susitarimai sporte (angl. „match fixing“) Lietuvoje ir pasaulyje buvo ilgą laiką slėpta ir ignoruota problema. Ieškodamos sprendimų, Europos valstybės 2014 m. pasirašė Konvenciją prieš manipuliacijas sporto varžybų rezultatais. Ši Konvencija pateikia apibrėžimus, suvienodinančius sutartų varžybų reiškinio supratimą ir vertinimą. Joje didžiausias dėmesys skiriamas tarptautinio bendradarbiavimo ir prevencijos priemonėms, rizikos įvertinimui ir valdymui, keitimuisi informacija, asmens duomenų apsaugai, institucijų bendradarbiavimui, atsakomybės ir sankcijų numatymui.

Siekdama užkirsti kelią Lietuvoje vis dažniau pasireiškiančiam ir viso pasaulio sportą apėmusiam manipuliavimui sporto varžybomis, kuris iškreipia lažybų įvykių rezultatus ir atima galimybę mėgautis sąžiningu sportu, Priežiūros tarnyba su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Policijos departamentu bei Generaline prokuratūra 2015 m. suvienijo jėgas, pasirašydama bendradarbiavimo sutartį.

Taip pat Priežiūros tarnyba kovoja su manipuliacijomis sporte ir tarptautiniu lygmeniu, bendradarbiaudama su įvairiomis tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis (tarptautinėmis organizacijomis „Sportradar“, European Social Simulation Association (ESSA) su Latvijos loterijų ir lošimų priežiūros inspekcija ir Estijos mokesčių ir muitų tarnyba). Taip pat 2018 m. pasirašyta sutartis su Tarptautine loterijų monitoringo kompanija GLMS (angl. – Global Lottery Monitoring System) dėl manipuliacijų sporte prevencijos ir keitimosi informacija srityje.

18 metų – daug ar mažai?

Akivaizdu, kad 18 metų lošimams, priešingai nei žmogaus gyvenime – nėra daug, tačiau per šį sąlyginai trumpą laikotarpį buvo įvykdyta nemažai reikšmingų permainų. Visiškai nereguliuota ir nekontroliuota lošimų rinka tapo gerokai skaidresne, stabilesne ir patrauklesne tiek žmogui, tiek verslui. Su metais ši rinka tapo kartu ir liberalesnė, ir griežčiau prižiūrima. Dabartinis lošimų rinkos teisinis reguliavimas neatsilieka nuo šią sritį įtakojančios technologinės pažangos ir išsiplėtusių lošimų organizavimo galimybių. Kuriant teisinę bazę įvertinta ir tai, kad lošimai yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet gali atnešti ir nepageidaujamų pasekmių. Azartiniai lošimai praėjo nelengvą paauglystės etapą ir šiuo metu keliauja teisinės brandos link – akivaizdu, kad nuveikti dar ne visi darbai ir lošimų srityje laukia dar daug reikalingų permainų.

Straipsnį parengė Lošimų priežiūros tarnyba

Straipsnis paimtas iš Etaplius.lt

/by

Mano vaikas – lošėjas

nuotrauka familyfinancefavs.com

Žmonių, susidūrusių su priklausomybe nuo azartinių žaidimų, skaičius sparčiai didėja. Susirūpinimą kelia ir tai, kad daugiau nei trečdalis kenčiančių nuo šios problemos yra jaunimas. Įvairūs azartiniai žaidimai yra taip lengvai prieinami, kad paaugliai gali pralošti savo ateitį neišeidami iš savo kambario. Formuojantis priklausomybei nuo kompiuterinių žaidimų, dovanodami savo vaikams galingus žaidimų kompiuterius, pirmąjį žingsnį žengia tėvai.

Nuo ko tai prasideda
Lošimai internete prieinami 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Per televiziją reklamuojamos įvairios loterijos, žadami greiti ir dideli pinigai, automobiliai ir pan. Susidaro įspūdis, kad galima be jokio vargo praturtėti nedirbant. Daugelis pakimba ant kabliuko, ypač jauni žmonės, kurie nori turėti savų pinigų.
Paaugliai – ypač dideli interneto vartotojai, o internetinės lažinimosi galimybės daro lošimus lengvai prieinamus. Kreditinių kortelių kompanijos siūlo kreditą jaunesniems klientams. Paaugliams, kurie gali lengvai skolintis, gali padidėti priklausomybės nuo azartinių žaidimų rizika, jie sunkiau suvokia artėjančios bėdos pavojų. Paauglystė savaime yra įvairias rizikas didinantis laikotarpis, nes šio amžiaus jaunuoliai yra linkę būti impulsyvūs, nebijoti pavojų, rizikuoti ir siekti neatidėliotino atlygio. Per neilgą laiką tokie žaidėjai tampa priklausomi.
Kaip teigia psichologai, paprastai į priklausomybes labiau linkę uždari asmenys. Tai gali lemti nesutarimai šeimoje, ar tai, kad tėvai nepakankamai skiria laiko. Tikriausiai ir tie vaikai, kuriems tėvai iki paauglystės menkai perteikė dorovines ir moralines vertybes, nebuvo labai užimti, jiems patiems tekdavo ieškoti pramogų, kaip praleisti laisvalaikį. Vaikų psichika pažeidžiamesnė už suaugusiųjų, todėl priklausomybė atsiranda labai dažnai. Siekiant to išvengti, būtina įtraukti vaiką į kitas veiklos formas, kur reikalingas azartas, konkurencija, netgi agresija.

Pradžia – nekalta, problemos – didelės
Viena iš įsitraukimo į azartinius žaidimus problemų yra ta, kad viskas gali prasidėti nuo nekaltos konkurencijos, pavyzdžiui, dviejų paauglių rungtyniavimas krepšinio aikštelėje. Tai gali baigtis tik rungtyniavimu, kas daugiau kartų pataikys, ir nieko daugiau. Tokiu atveju nėra jokio blogo veiksmo. Tačiau visai kita galimybė, kai nekaltas rungtyniavimas imamas vertinti pinigais.
Lošimas paauglystėje ypač pavojingas, gali lengviau atsirasti polinkis į probleminį elgesį. Dažniausiai visi lošimai, ypač internete, baigiasi skolomis, kurios vis auga. Susidūrus su tokiomis problemomis, išeitis paprastai nebūna išmintinga. Bijodami prisipažinti tėvams, tokie paaugliai dažniausia pradeda vogti. Lošimas yra susijęs su kitais neigiamo elgesio veiksniais, tokiais kaip prasti mokslo rezultatai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nesaikingas girtavimas ir pamokų praleidinėjimas. Visa tai neigiamai paveikia tokių paauglių ateitį.

Pražūtinga manija
Kaip teigia psichologai, azartiniai žaidimai, kaip ir visos kitos priklausomybės formos, duoda saugumo iliuziją. Liguistas potraukis lošti, pasak psichologų, visada susijęs su pervargimu: psichologiniu, dvasiniu ir fiziniu.
Kaip pripažįsta patys patologiniai lošėjai, kad, jei pakeliui į kazino patenkindavo savo fiziologinius poreikius, t.y. sočiai pavalgydavo, išsimiegodavo, pailsėdavo, neretai iki kazino jie nebenueidavo. Kitaip tariant, lošimas prarasdavo savo poilsio pakaitalo funkciją.
Žmonės, priklausomi nuo azartinių žaidimų, prisipažįsta patiriantys vienatvę. Žaisdami jie siekia pabėgti nuo vidinio nepasitenkinimo arba tikisi rasti draugų.
Lošimo manija taip pat pragaištingai veikia asmenybę kaip narkotikai ar alkoholis. Tokia priklausomybė žlugdo finansiškai, atima laiką ir bukina. Besigydantys nuo šio priklausomybės asmenys jaučia paniką, vidinį nusivylimą, juos slegia mintys apie skolas, jiems atsiranda miego sutrikimų, jie jaučia begalinę vienatvę ir didžiulę neviltį. Dažnai tai priveda prie suicidinių minčių ar net savižudybės.

Ar jūsų vaikas įsitraukęs į žaidimus?
Yra keletas požymių, pagal kuriuos galima atskirti, ar vaikas palinko į azartinius žaidimus. Juos vertėtų žinoti tėvams, auginantiems paauglius.
Tokie įspėjamieji požymiai gali būti:

  • loterijos bilietai, lažybų lakštai ir kazino žetonai,
  • pernelyg intensyvus sporto laidų žiūrėjimas ir pernelyg didelis susidomėjimas sporto įvykių rezultatais,
  • ilgas laiko leidimas internete,
  • neaiškios skolos,
  • atsiranda didelės pinigų sumos ar brangūs daiktai,
  • vaikas nerimastingas ir nervingas;
  • pastebite, kad ėmė vagiliauti.

Nors dauguma azartinių lošimų, tarp jų ir kazino, paaugliams neleidžiami, tačiau jie randa kitų lošimo būdų. Tai gali būti:

  • kortos arba kauliukai,
  • lažinimasis iš pinigų dėl sporto varžybų,
  • įvairios loterijos,
  • žaidimai internete.

Ką daryti, jei jau taip atsitiko
Nepamirškite, kad jūs esate geriausias pavyzdys savo vaikams. Atidžiai įvertinkite savo pačių požiūrį ir įpročius. Kalbėkitės su vaikais apie lošimus, jų pomėgius, kasdieninę veiklą, domėkitės jais pačiais. Priminkite, kad lošimai paaugliams yra neteisėti, papasakokite pavyzdžių. Tada pasitarkite ir padėkite savo vaikams sukurti būdus, kaip atsispirti lošimų ir užsiimti kita veikla.
Pasitarkite su gydytoju apie gydymo galimybes, pavyzdžiui, individualią konsultaciją arba šeimos terapiją, jei vaikas tapo priklausomas.

Ir ypač svarbu:
Niekada nepulkite paauglio, jei taip pradėjo elgtis, o išklausykite ir pasistenkite suprasti, to priežastį. Pasistenkite neprarasti su vaikais ryšio, organizuokite kuo daugiau bendrų veiklų, išvykų, stebėkite paauglio draugus ir stenkitės nekaltinti, nebausti, o suprasti ir kartu spręsti iškilusią problemą.

Parengė Gražina Petružytė
Konsultavo vaikų psichologė Elena Mickevičienė

Straipsnis paimtas iš neuromedicina.lt

/by

Iš trijų priklausomybių išbridęs vyras stebisi, kaip dar yra gyvas

Liūdnas vyras (asociatyvi nuotrauka) (nuotr. 123rf.com)
 
Likimo mėtytas ir vėtytas vilnietis 46-erių Jonas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) dabar jaučiasi lyg naujai užgimęs. Išsikapstęs net iš trijų priklausomybių – alkoholio, lošimo, vaistų – visiškai „švarus“ vyras viso labo tik metus, tačiau tvirtina, kad didžiausia vertybė šiandien – blaivybė.
 
„Viską – pinigus, rūbus paskutinius, namus – atiduočiau, bet tik ne blaivybę. Visa kita užgyvensi. Bet kad tai suprasčiau, reikėjo daug ką praeiti, ko nesiūlyčiau niekam. Norisi, kad kiti tai įsisąmonintų daug jaunesni“, – sako jis.

 
Alkoholio visada buvo maža

 
onas pasakoja, jog ligos ir negandos jį užklupusios dar vaikystėje, o į alkoholio liūną įklimpęs būdamas paauglys. „Kai buvau visai mažas, sirgau astminiu bronchitu, todėl tėvai nusprendė išsiųsti mane pas senelius į kaimą sveikesniu oru kvėpuoti. Taigi gyvenau vienas, apsuptas ne bendraamžių, o daug vyresnių žmonių. Į Vilnių grįžau jau šešerių metų, čia kokių dešimt mėnesių vaikščiojau į darželį, tačiau prie nieko pritapti jau nesugebėjau. Kiek pasakojo tėvai, tiek darželyje, tiek pirmoje klasėje kažkur vienas leisdavau laiką, draugų man nereikėjo. Tačiau būdamas 13-kos metų paragavau alkoholio…“ – savo istoriją pradeda Jonas. Nuo vaikystės daug kompleksų ir bendravimo sunkumų turėjęs jaunuolis netruko pajusti, kaip alkoholis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. „Išgėrus man „atsirišdavo“ liežuvis. Pasidariau žymiai laisvesnis, man tas patiko ir tiko, o alkoholio niekada nebuvo per daug. Gerdavau iki tokios būsenos, kad nieko neatsimindavau. Vėliau nuėjau į profesinę mokyklą, čia irgi buvo „rinktiniai“, be alaus nebūdavo nė dienos. Aišku, ne visada jo būdavo, bet kai jau būdavo, tai nešdavom dėžėmis“, – prisiminė Jonas. Dar 22-erių metų amžiaus vyras tapo anoniminių alkoholikų draugijos nariu, bet tai netrukdė toliau sėkmingai gerti: „Prašiau Dievo, kad mane pasiimtų, sakiau, kad nebegaliu taip gyventi, pavargau. Turbūt Vilniuje nėra ekstrasenso, pas kurį nebuvau motinos atvestas. Ji tik norėjo gero, tačiau pats to nenorėjau…“

 
Skaičiavo tabletes, kad nepritrūktų

Tačiau galiausiai vyras priėjo ribą: negalėjo nei gerti, nei negerti. Tuomet būdamas 42–43 metų amžiaus bandė ieškoti „išeities“ vartodamas vaistus. Jų dėl sutrikusio miego jau buvo išrašęs gydytojas, o nusiųstas miego neurologui išgirdo nuosprendį: kadangi yra persirgęs erkiniu encefalitu ir turi galvos smegenų vandenę, negalės be vaistų miegoti visą gyvenimą.

„Kad būčiau žinojęs, kur visa tai nuves… – atsidūsta Jonas. – Iš pradžių vartodavau po vieną tabletę. Kiekvieną mėnesį raminamuosius man išrašydavo poliklinikoje, bet pajaučiau, kad jų maža. Prisiregistravau narkologijos centre ir taip gaudavau dvigubą vaistų dozę. Kad nepasirodytų maža, dar važiuodavau į stotį nusipirkti nervus raminančios arbatos. Pasidarydavau stiprų koncentratą ir vakarais išgerdavau, tačiau toliau „pavesdavo“ atmintis. Nors esu mažai bendraujantis žmogus, tuo metu telefonas „kaisdavo“ nuo pokalbių – skambinau visiems iš eilės, tačiau nieko neatsimindavau. Net brolis vieną kartą neapsikentęs prašė, kad daugiau nebeskambinčiau. Mėginau tada save kontroliuoti, atsikėlęs ryte bent negerti vaistų, tačiau laukdavau vakaro, kad kuo greičiau gaučiau naują „dozę“. Susidėliodavau tabletes į krūveles, kad tik nepritrūktų.“
 
Pasiryžo „užraukti“ pats
Vyras svarsto, kiek dar ilgai būtų traukęs taip save kankindamas, bet sako jau buvo pajutęs skonį, koks yra gyvenimas be alkoholio, tad pasiryžo į tai nebegrįžti. „Nuvažiavau į narkologinį, sakau: „Man sausas atkrytis nuo alkoholio. Guldykit, nes bijau užgerti.“ Prieš važiuodamas susidėjau į krepšį ir vaistus, tačiau juos radę gydytojai griebėsi už galvų. Taigi jų gaudavau tik mažomis dozėmis. Tad realiai sienomis lipti norėjau, ten praleidęs tris savaites normaliai bluosto sudėti negalėjau. Laukiau, kad tik išrašytų, kad galėčiau toliau gerti vaistus“, – pasakojo jis. Tačiau vėl pamėginęs grįžti prie įprastos dozės, ryte vos galėjo atsikelti. „Man buvo per daug. Šiek tiek laiko dar bandžiau „žaisti“ su vaistais, bet iš aplinkos išgirdęs frazę, kad nenustojus gerti vaistų „atkris“ ir alkoholis, pats „užraukiau“ viską. Tada praėjusių metų birželio mėnesį užsirašiau į Minesotos programą ir tik ten suvokiau, kad vaistai – dar baisiau už alkoholį. Taip atsiradau anoniminių priklausomų nuo vaistų grupėje, kur vaikštau iki šiol“, – kalbėjo Jonas.
 
Svajoja apie šeimą
Šiandien vyras randa gyvenimo prasmę savo patirtimi dalindamasis su kitais, o didžiausia svajonė – sukurti šeimą. „Buvau jau vedęs jaunystėje, bet greitai ir išsiskyriau. Motina tokį dar gali kentėti, bet ne žmona. Bet dabar ir akys kitaip į gyvenimą žiūri, ir finansinė situacija stabili, ir bendrauti išmokau, tad mirti tikrai nesiruošiu, o gyventi labai noriu“, – tikino jis. Jonas kartu pridūrė, kad jei iš pradžių manęs, kad gyvenimas be alkoholio ir vaistų – absoliučiai neįmanomas dalykas, dabar įsitikinęs, kad gali viską. „Svarbiausia – nežmoniškas noras gyventi švariai“, – sakė jis.
 

Straipsnis paimtas iš tv3.lt

 
 
/by