Nematoma žaidimų industrijos pusė: į prekybą įsitraukiantys vaikai ir milijardinė apyvarta

Nematoma žaidimų industrijos pusė: į prekybą įsitraukiantys vaikai ir milijardinė apyvarta (nuotr. Gamintojo)

 
Jeigu žaidimai internete anksčiau buvo įsivaizduojami kaip grupelės entuziastų susirinkimus, kurių metu yra žaidžiamos šaudyklės, strateginiai ar vaidmenų žaidimai, tai per pastarąjį dešimtmetį tai tapo atskira verslo industrija, su savo virtualiais turtais, kurie netruko pavirsti realaus pasaulio milijardais.
 
Tradiciškai, kalbant apie kompiuterinius žaidimus, vis dar kalbama apie psichologinę įvairių šaudyklių įtaką vaikams, kurie dienų dienas praleidžia prie savo kompiuterių. Tačiau vis dažniau prabylama ir apie kitą populiarių tinklo žaidimų pusę – prekybą įvairiais jų priedais. Žaidimų apvalkalų (angl. skins) industrija jau dabar siekia mažiausiai 5 mlrd. dolerių per metus, o 2020-aisiais, prognozuojama, pasieks 20 mlrd. Tradicinio sporto industrijoje galioja griežtos lažybų taisyklės, tuo metu staiga atsiradusi nelegali prekyba internetinių žaidimų prekybos ir lošimų rinka kol kas tik pradeda sulaukti teisėsaugos dėmesio.

Ekspertus taip pat neramina ir tai, kad į šį procesą faktiškai niekaip neribojami įsitraukia mažamečiai, kurie „keičia, perka ir parduoda“ virtualius daiktus, ir taip įsitraukia į azartinių lošimų bei prekybos pinkles.

Nematoma žaidimų industrijos pusė: į prekybą įsitraukiantys vaikai ir milijardinė apyvarta (nuotr. Gamintojo)

Nematoma žaidimų industrijos pusė: į prekybą įsitraukiantys vaikai ir milijardinė apyvarta (nuotr. Gamintojo)
Nuo ko viskas prasidėjo
Kompiuteriniai žaidėjai ir anksčiau galėdavo užsidirbti: buvo rengiami turnyrai, kurių metu už gerus pasirodymus dalyviai gaudavo įvairių prizų, įskaitant ir piniginius. Tačiau 2013-aisiais situaciją kardinaliai pakeitė žaidimo „Counter Strike: Global Offensive“ kūrėjai „Valve“, įvedę tų laikų naujovę – apvalkalus ginklams, kuriais žaidėjai galėjo keistis, juos gauti žaidime ar įsigyti už realius pinigus pačių kūrėjų platformoje. Šis revoliucinis sprendimas įgalino žaidėjus ne tik gauti išskirtinės išvaizdos ginklų apvalkalus žaidimo metu, tačiau ir keistis jais, juos parduoti ar įsigyti. Atsiradęs milžiniškas poreikis išaugino ir trečiųjų šalių šešėlinės prekybos puslapius, kuriuose žaidėjai galėjo atlikti reikalingas transakcijas. Pavyzdžiui, įsigyti itin retą apvalkalą, kurių kainos dažnai siekia šimtus ar net tūkstančius dolerių. Netrukus prie „CS:GO“ prisijungė ir kitas populiarus tų pačių kūrėjų internetinis žaidimas „Dota“. Nesnaudė ir konkurentai, o šių metų sensacija ir visą pasaulį užkariavęs „Fortnite“ taip pat leidžia keistis apvalkalais. Kitas populiarus tinklo žaidimas „Rocket League“ irgi turi savo „valiutą“ – raktus, kurie gali atrakinti žaidimo metu gautas dėžes su įvairiais apdovanojimais.
Milžiniškas „eSports“ augimas
Pasaulyje augant tokių žaidimų, kaip „CS:GO“ ar „Dota 2“ populiarumui, žaidimų industrija gavo vis daugiau lėšų, o tai pritraukė ir prekeivių dėmesį. 2017-ųjų „League of Legends“ prizinį fondą sudarė 4,5 mln. dolerių. 2018-ųjų „Call of Duty“ čempionato – 1,5 mln. dolerių. „Dota 2“ jau tradiciškai pagerino rekordą pernai surinkusi daugiau nei 24 mln. dolerių prizinį fondą. Jau minėtas „Rocket League“ 2018-ųjų turnyrui skirs 1 mln. JAV dolerių, ir tai yra dvigubai daugiau nei pernai. „Dota 2“ žaidėjas Kuro „KuroKy“ Takhasomi per metus vien iš prizinių fondų pernai susižėrė beveik 2,5 mln. dolerių. Geriausi „CS:GO“ žaidėjai surenka po 300 tūkst. kasmet, o žaidimų turnyrų priziniai fondai nuolat tik auga.
Imasi priemonių, tačiau apyvarta tik auga
Kompiuterinių žaidimų „valiuta“ gali būti įvairaus pavidalo. Tai gali būti vadinami „raktai“, kuriuos parduoda už realius pinigus patys žaidimo kūrėjai ir kurie leidžia žaidėjams įsigyti trokštamus daiktus. Tačiau populiariausi yra žaidimo ginklus ar kitus atributus gražinantys apvalkalai, kurių vertę nustato rinka ir retumo faktorius. „Valve“ kuria ne tik žaidimus, ši korporacija turi ir populiariausią pasaulyje žaidimų prekyvietę „Steam“, kurioje žaidėjai gali ir įsigyti kompiuterinius žaidimus, ir keistis jų atributais. Nepaisant to, kad pagal „Steam“ taisykles prekyba jais yra draudžiama, šešėlinė prekyba kasmet įgauna vis didesnes apimtis. 2016-aisiais prekybos virtualiomis gėrybėmis apimtys siekė jau 5 mlrd. dolerių (duomenys yra apytikriai, šešėlinės prekybos tikrosios apyvartos yra sunkiai apskaičiuojamos), o 2020-aisiais planuojama, kad pasieks jau 20 mlrd.

„Valve“ šiame procese nelieka nuskriaustųjų pusėje. Perpardavinėtojai naudojasi žaidimo kūrėjų sukurta programine įranga, o už kiekvieną parduotą „CS:GO“ apvalkalą jiems atitenka 15 proc. sandorio sumos. Patys kūrėjai aktyviai kovoja su nesąžiningais žaidėjais, kurie specialių programų pagalba bando „pagerinti“ savo žaidimą ir taip uždirbti daugiau virtualių turtų, tačiau į trečiųjų šalių siūlomą jų produkcijos perpardavinėjimą ir naudojimą vietoje valiutos faktiškai nereaguoja.

Valdžios reakcija: pradedama riboti „Valve“ veikla

2017-aisiais Didžiojoje Britanijoje buvo nuteisti keli asmenys, vykdę nelegalią lošimų ir prekybos veiklą tarp nepilnamečių. Tuomet Lošimų komisija nustatė, kad 11 proc. šalies 11-16 metų vaikų dalyvavo nelegaliuose apvalkalų lošimų veiklose. Danijos valdžia šiais metais uždraudė 6 didžiausius apvalkalų lošimo tinklapius, kurie veikė naudojantis „Steam“ platforma. Tačiau šis sprendimas į teismo procesus įtraukė ir dėl jį apskundusias dvi danų komunikacijos bendroves. Nyderlanduose vietos lošimų komisija perspėjo žaidimų gamintojus dėl „prizų dėžių“ (angl. Loot boxes), kurių platinimas pažeidžia vietos lošimų įstatymus. Gamintojams buvo duotos aštuonios savaitės „pasitaisyti“, perspėjant, kad kitokiu atveju laukia „teisinės priemonės“. „Valve“ priėmė sprendimą uždrausti „CS:GO“ ir „Dota 2“ daiktų keitimąsi Nyderlandų vartotojams. 2016-aisiais „Valve“ ir keli puslapiai, siejami su tokia nelegalia prekyba sulaukė ieškinių Didžiojoje Britanijoje. Tuomet „CS:GO“ ir „Dota 2“ kūrėjai ėmėsi priemonių ir uždarė prieigą kelioms dešimtims virtualių prekyviečių, leidžiančių mažamečiams netrukdomiems užsiimti prekyba, tačiau tai atnešė tik trumpalaikių rezultatų. Praėjusią savaitę „Reddit“ portale buvo paskelbta apie „Steam“ atliktą nesąžiningų internetinių žaidėjų „valymą“, kurio metu buvo užblokuota tūkstančiai paskyrų. Vienoje jų žaidėjas, naudojęs neleistinas priemones „CS:GO“ serveriuose, turėjo 30 tūkst. dolerių vertės žaidimo apvalkalų.2016-aisiais „Valve“ sulaukė Vašingtono valstijos lošimų komisijos reikalavimo nutraukti galimybę trečiosioms šalims naudotis „Steam“ platforma nelegaliems lošimams ir prekybai. Tuomet bendrovės atstovai pareiškė, kad jie nepažeidžia jokių galiojančių įstatymų, o jų kuriama produkcija yra skirta teisėtai vartotojų veiklai. Tačiau jie pažadėjo, bendradarbiaujant su valdžia, identifikuoti ir uždaryti prieigą bendrovėms, kurios naudojasi jų produkcija neteisėtai veiklai. Tais pačiais metais Australijos senatorius Nickas Xenophonas pristatė įstatymų projektą, kuris numatytų tokių žaidimų su „virtualia ekonomika“ prilyginimą lošimų bendrovėms ir pritaikyti jiems atitinkamus įstatymus. Panašus įstatymų reguliavimas tokio pobūdžio žaidimams nuo 2017-ųjų yra taikomas ir Norvegijoje.

Perspėja tėvus atkreipti dėmesį į vaikų įsitraukimą į prekybą
Kritikai atkreipia dėmesį, kad dėl šios žaidimų priedų savybės (keistis ir pirkti ar parduoti už realaus pasaulio pinigus), tai tampa neteisėtos prekybos pavyzdžiu. Didžiosios Britanijos lošimų komisijos vadovė Sarah Harrison BBC pasakojo: „Dėl šių neteisėtos prekybos tinklapių neveikia įprastai galiojantys saugikliai, ir mes matome pavyzdžių kai labai jauni žmonės, 11 ar 12 metų vaikai, įsitraukę į prekybą, net nesuvokia, kad tai yra lošimas“. „Viena vertus, jie dažnai tuština savo tėvų „PayPal“ ar kreditinės kortelės sąskaitas, tačiau platesne prasme tai sukuria šios rūšies prekybos tarp vaikų ir jaunuolių normalizavimo efektą“, – teigia ji. Prievaizdų teigimu, kovoti su tokia prekyba galima teisinėmis priemonėmis, tačiau, kovojant su šia „didžiule problema“, reikės pačių tėvų, žaidimų platformų kūrėjų ir finansinių institucijų pagalbos. „Parentzone“ asociacijos vadovė Vicky Shotbolt BBC pasakojo, kad „ši problema darosi vis aktualesnė, tačiau tėvai apie tai net negalvoja“. „Kai mes pradedame kalbėti su žmonėmis apie prekybą apvalkalais, dažniausiai sulaukiame tik išpūstų akių reakcijos“, – pasakojo ji ir paragino kreipti į tai daugiau dėmesio, ne tik iš atsakingų institucijų, tačiau ir pačių tėvų.
Straipsnis paimtas iš tv3.lt
 

Krūvą pinigų pralošęs vyras laimėjo teisme – kazino jam grąžins tūkstančius

Aušra Pilaitienė „Lietuvos rytas“

Į azartinius lošimus įsitraukęs ir krūvą pinigų praradęs vyras pasiekė pergalę – iš vieno Klaipėdos kazino jis turėtų atgauti praloštus 6589,79 euro.

Palankaus Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo sulaukęs lošėjas nusprendė kovoti toliau. Jis apskundė teismo sprendimą, mat tikisi susigrąžinti daugiau praloštų pinigų – beveik 11 tūkst. eurų. Teismo sprendimą apskundė ir lošimo namai. Klaipėdietis beveik penkerius metus laiką leido uostamiesčio kazino. Nebepajėgdamas pats susidoroti su šia priklausomybe vyras rašė prašymus Lošimų priežiūros tarnybai, kad jo į tokias įstaigas nebeįleistų. Tačiau ne visuomet į jo prašymus būdavo atsižvelgiama.

Teismas priteisė ne visą klaipėdiečio praloštą sumą, nes po 2017 metų gegužės 1-ąją įsigaliojusio Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo nebegalioja Priežiūros tarnybos iniciatyva pradėta savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo programa. Nuo šios dienos anksčiau pateikti prašymai dėl galimybės lošti apribojimo nebetenka galios. Apie tai buvo paskelbta oficialiame Lošimų priežiūros tarnybos tinklapyje. Pageidaujantys, kad jų galimybės lošti būtų ribojamos, turėjo pateikti naujus prašymus. Klaipėdietis į tokių asmenų registrą buvo įrašytas tik šiemet balandį. Vadinasi, nuo praėjusios gegužės niekas neturėjo teisės jam užkirsti kelio lankytis kazino, o tuo metu pralošta pinigų suma nelaikytina patirtais nuostoliais.

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Visai nekaltas lošimas gali sukelti priklausomybę

Asmeninio archyvo nuotr.

Daugumos mūsų vaikystė prabėgo nerūpestingai. Nerūpestingai su draugais karstantis po medžius, nerūpestingai kieme spardant futbolo kamuolį, žaidžiant krepšinį, slėpynes su draugais. Lygiai taip pat nerūpestingai paslapčia nuo tėvų sutraukus pirmąją cigaretę, tėvams nežinant savo namuose paslapčia surengus draugų vakarėlį arba nerūpestingai su draugais žaidžiant kortomis. Nei tėvams, nei vaikams žaidimas kortomis neatrodo niekuo ypatingas – daugybė žmonių augo su draugais žaisdami kortomis. Visiems gerai žinomi žaidimai „Karas“, „Minusas“, „Durnius“ arba „Pokeris“ populiarūs ir šiomis dienomis. Deja, mokslininkai teigia, kad lošiant iš pinigų vaikystėje ar paauglystėje rizika tapti priklausomu nuo lošimų padidėja keturis kartus, dėl to labai svarbu formuoti tinkamas vaikų nuostatas į azartinius lošimus: tai yra suaugusiųjų pramoga, kuri kai kuriems asmenims gali sukelti ir sukelia labai rimtų pasekmių.

Žaidimas gali virsti priklausomybe

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus konsultanto Olego Mackevičiaus, dirbančio su probleminiais lošėjais, nuomone, rizika tapti priklausomam nuo lošimų dar pačioje jaunystėje – reali.

„Pirmiausia svarbu suvokti, kas yra azartinis lošimas. Vadovaujantis įstatymine sąvoka – tai žaidimas iš pinigų, tačiau buityje neretai žaidžiama ir iš kito materialaus atlygio. Jei namuose su vaikais žaidžiame kortomis tradicinius žaidimus, tokius kaip „Karas“, abejotina, kad tai turės įtakos priklausomybės vystymuisi. Rizika padidėja, jei su vaikais tokie žaidimai pradedami žaisti iš pinigų ar kokios nors užduoties įvykdymo, pavyzdžiui – „pralošęs plauna indus“. Natūralu, kad tokiu atveju vaiko vertybės pradeda kisti.

Vaikas tokiu atveju siekia ne smagios pramogos, pasibuvimo su šeima, o materialaus atlygio arba pralošęs – siekia išlošti. Žaidimas tampa priemone gauti materialų atlygį, užsidirbti, dėl to gali formuotis netinkamos nuostatos ir ateityje, sulaukus pilnametystės, gali būti lengviau įsitraukiama į azartinius lošimus“, – teigė O. Mackevičius.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, laikoma psichikos sveikatos sutrikimu, vienu iš impulsų kontrolės sutrikimų.

Įtakos turi platus lošimų pasirinkimas

„Azartiniu lošimu laikomas žaidimas, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Šiuo atveju tiek momentinė, tiek internetinio ryšio loterija nėra laikoma azartiniu lošimu, tačiau ji priskiriama rizikos žaidimui.

Psichologai, analizuodami priklausomybės nuo azartinių lošimų temą, neišskiria azartinių lošimų ir loterijų, kadangi tiek vienas, tiek kitas yra azarto žaidimas, kurį žaidžiant rizikuojama netekti įmokėtos sumos. Nors per devynerių metų praktiką su probleminiais lošėjais Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistai nėra susidūrę su asmenimis, kurie turėjo problemų dėl dalyvavimo loterijoje, tačiau būtų neatsakinga teigti, kad kažkuri iš šių azarto žaidimų rūšių yra daugiau ar mažiau rizikinga. Vienas iš pagrindinių rizikos faktorių priklausomybei vystytis yra jaunas lošiančiųjų amžius. Šiuo metu azartiniai lošimai ir loterijos tapo labiau prieinami interneto dėka ir natūralu, kad pasiūlos dydis turi įtakos problemos mastui“, – pasakojo O. Mackevičius.

Priklausomas tampama per 3 metus

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, laikoma psichikos sveikatos sutrikimu, vienu iš impulsų kontrolės sutrikimų.

„Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia problemų jiems patiems ar jų artimiesiems.

Priklausomybės nuo azartinių lošimų raida, lyginant su priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, gerokai lėtesnė. Tai priklauso nuo asmens savybių, tačiau dažniausiai priklausomybė susiformuoja per pirmus trejus metus. Pramoga dažniausiai ir būna problemos pradžia, nes visi lošėjai, turintys priklausomybę, kažkada pramogavo. Pajusti ribą tarp pramogos ir problemos nėra sudėtinga, tačiau reikia būti sąžiningam sau. Siūlytina vadovautis trimis principais: pinigų, laiko ir jausmų.

Pinigų – skirti pramogai ne daugiau nei iš anksto apgalvota suma ir niekada jos neperžengti; laiko – skirti pramogai apibrėžtą laiko trukmę. Jei pastebite, kad pradedate lošti iš didesnių sumų ar peržengiate nustatytą laiko ribą – turite ieškoti sau saugesnės pramogos; jausmų – stebėti, kokie jausmai kyla pasibaigus pramogai skirtam laikui ir pinigams. Jei imate jausti, kad kyla susierzinimas, pyktis dėl praloštų pinigų – akivaizdu, kad ši pramoga jums nėra tinkama, nes lošimo tikslas visai kitoks. Taip pat jei lošiate tam, kad pabėgtumėte nuo sunkių jausmų, emocijų arba siekiate užsidirbti, tai irgi gali būti viena iš priklausomybės formavimosi priežasčių“, – kaip kovoti su kylančiu jausmu lošti pasakojo specialistas.

Pasekmės

Pasak O. Mackevičiaus, priklausomybė nuo lošimų kelia ne tik socialines, bet ir biologines bei psichologines problemas.

„Apibendrinant galima teigti, kad priklausomi nuo lošimų asmenys gyvena didelėje dvasinėje kančioje, iš kurios ištrūkti labai sudėtinga. Verta paminėti, kad priklausomi nuo lošimų asmenys dažniausiai neigia savo problemą arba laukia, kada problema išsispręs pati, neieškodami pagalbos.

Bendraujant su lošiančiaisiais bei jų artimaisiais, pastebima, kad daugelis jų neturi visiškai jokių žinių apie lošimo keliamą riziką. Daugelis net nenutuokia, kad galima tapti priklausomam nuo lošimų. Naivus tikėjimas, kad „man taip nenutiks“ dažniausiai nulemia neatsakingą, rizikingą lošimą. Dėl to švietimas, ypač vaikų ir paauglių, būtų pirmasis žingsnis siekiant apsaugoti visuomenę nuo galimo azartinių lošimų sukeliamo pavojaus“, – informavo O. Mackevičius.

Minėtas istorijas girdime beveik kiekvieną dieną ir visos jos labai skaudžios. Šiuo atveju turbūt svarbu suprasti ir įsisąmoninti, kad asmuo lošia ne dėl to, kad įskaudintų savo artimuosius, o dėl to, kad jis neturi įgūdžių kontroliuoti savo potraukio ir nežino ko turėtų imtis, kad sustabdytų šiuos veiksmus. Jei pats lošėjas ar jo artimieji pastebi, kad lošėjas nebekontroliuoja savo lošimo, svarbiausia yra kaip įmanoma greičiau ieškoti efektyvios pagalbos ir konsultuotis su psichikos sveikatos specialistais. Pirmas žingsnis kurį siūlytina atlikti, tai apriboti savo galimybę lošti. Tą galima padaryti įtraukus save į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Nemokamas konsultacijas teikia Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konsultantai, telefonu (8 5) 233 6241. Svarbu žinoti, kad prieinama pagalba Lietuvoje yra, tereikia ja naudotis ir priimti.

Straipsnis paimtas iš valstietis.lt

Navaitis: priėmę tokį sprendimą būtume išskirtinė šalis

© DELFI / Rimas Pocius

Rudenį bus svarstomos naujos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, tarp siūlymų – į lošimų vietas neįleisti be asmens dokumento, apriboti reklamą, informacijos apie lošimus sklaidą internete. Specialistams ir verslo atstovams kyla klausimų dėl prevencinių priemonių pasirinkimo.

Siūlomos įstatymo pataisos

 
Nuo praėjusių metų imtasi priemonės siekiant padėti kovoti su priklausomybe – atsirado galimybė pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Visi prašymai registruojami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kurio duomenimis, dar 2018 m. kovo pabaigoje įregistruoti 3537 prašymai, iš jų 85 proc. pateikė 18–40 metų asmenys. Remiantis Seimo internetinėje svetainėje pateikiama informacija, rudenį bus svarstomos naujos Azartinių lošimų įstatymo pataisos. Siūloma į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus neįleisti nepilnamečių ir žmonių be asmens dokumento. Jų būtų prašoma iš visų norinčiųjų lošti, nes atsisakoma nuostatos, kad amžius būtų tikrinamas tik kilus abejonėms. 18 metų neturintys asmenys negalėtų dalyvauti ir nuotoliniuose lošimuose. „Kai nebus patrauklios reklamos, ji bus negyva, nejudanti, mažiau žmonių rinksis azartinius lošimus, kurie kartais labai romatizuojami,“ – pristatydama pataisas, sakė viena pataisų iniciatorių „valstietė“ Laimutė Matkevičienė, kuri šiuo metu yra ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė. Kiti siūlymai apribotų informacijos apie lošimus sklaidą internete, pavyzdžiui, neleistų nukreipimų į kitas svetaines. Svetainėse, kuriose yra vaikams ir paaugliams skirta informacija, būtų draudžiama bet kokia su azartiniais lošimais susijusi informacija. Seimas balandį kartą jau buvo atmetęs „valstiečių“ idėją suvaržyti azartinių lošimų reklamą.

Kyla klausimų dėl priemonių tikslingumo

Mykolo Romerio universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis, komentuodamas Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pasiūlymą padaryti lošimų reklamą „nepatrauklią“, atkreipia dėmesį į tai, kad priėmę tokį sprendimą būtume išskirtinė šalis, tačiau nebūtinai gerąja prasme. „Pati formuluotė yra ganėtinai absurdiška. Tiesiog reikia į ją įsiklausyti. „Nepatraukli reklama“ – kas tai per išradimas, kuriuo Lietuva tikriausiai ruošiasi nustebinti pasaulį. Pažvelkime į kitą sritį. Sakykime, kai kurie žmonės turi antsvorio – tai maisto produktų reklama turi tapti nepatraukli? Matome akivaizdų prieštaravimą. Jeigu lošimų sritis pripažįstama verslo ir laisvalaikio sritimi, tai kitas klausimas iš karto turėtų būti ar ji Lietuvoje yra pernelyg išplitusi. <…> Nėra jokio argumento tvirtinti, kad Lietuvoje lažybos, loterijos ar kiti azarto poreikio tenkinimo būdai yra per daug paplitę. Mes galime Lietuvą lyginti su aplinkiniais kraštais pagal pinigų kiekį vienam žmogui, išleidžiamą šitoje srityje, ir palyginti pagal priklausomybių kiekį 100 tūkst. gyventojų. Kaip ir tyrime, pamatysime, kad Lietuvoje lošimai, loterijos, azarto tenkinimas yra gana gerai sureguliuotas ir kad jam skiriami pinigai finansiškai gana pastebimai atsilieka nuo aplinkinių kraštų“, – teigia G. Navaitis. Anot jo, kad esminė problema, kurią jis įžvelgia šiuose siūlymuose – kaštų ir naudos santykio nepaisymas. „Tokioje situacijoje galima klausti, kam reikia papildomų priemonių. Šitas klausimas nėra užduodamas pasižiūrėjus į debesis. Jis turėtų būti užduodamas valdžiai nuolat tokiu aspektu: yra išlaidos, yra kaštai ir yra numanoma nauda (ką tikimasi laimėti). Jeigu kaštai yra ypač dideli, o naudos jokios arba ji labai nedidelė, akivaizdu, kad reikia ieškoti kitų priemonių. Pavyzdžiui, mano požiūriu, patekimo į lošimo vietas ypatingo sugriežtinimo situacija yra perteklinė kaip tik dėl kaštų, skiriamų šiai sričiai. Visai sutikdamas su tuo, kad reikia kontroliuoti žmones, kurie turi priklausomybę nuo lošimo, siūlau sąlyginai daug mažiau kainuojantį sprendimą – kad laimėjimų atsiėmimas būtų kontroliuojamas. Kad tie, kurie nori atsiimti laimėjimą, būtų įvertinami. Galėtų būti nustatoma riba, kad ir 1– 5 eurai būtų nekontroliuojami. Išlaidos, už kurias kažkas sumokės, galėtų būti panaudotos daug tikslingiau ir galėtų būtų nukreiptos į pagalbą žmonėms, turintiems priklausomybę“, – sako profesorius. Pasak G. Navaičio, šiai sričiai skiriama daug lėšų, tačiau jų panaudojimas kelia abejonių – siūlomos priemonės brangios ir susikoncentruojama ne į probleminio lošimo šaknis bei pasekmes. „Reklamos ribojimas irgi yra tam tikras lėšų perskirstymas, patekimo į lošimo salonus ribojimui, norint sukurti visą šitą sistemą, irgi reikalingos didelės lėšos. Jeigu jos būtų skiriamos turintiems priklausomybes, manau, kad efektas būtų žymiai didesnis. Tie skaičiai keičiasi, bet, sakykime, galime kalbėti apie 4 tūkst. užsiregistravusių (Apribojusių teisę lošti registre – DELFI). Tai reiškia, kad tie žmonės bent jau bando savo priklausomybę kontroliuoti, užsiregistravo, daro kažkokį veiksmą. Tai ką mes, kaip valstybė, kaip visuomenė, darome toliau – mes jiems jokios realios pagalbos nesuteikiame. Sakome: „na, užsiregistravote, tai mes dabar žiūrėsime, kad nepakliūtumėte“, o psichoterapinė pagalba? 4 tūkst. galimų pacientų – kur tie specialistai, kurie dirba su jais? Vietoje to, kad nukreiptume lėšas pagalbai jiems, užsiimame veikla, kurioje kaštų ir naudos sugretinimas rodo, kad išlaidos yra didelės, o nauda sąlyginai maža“, – sako G. Navaitis. Kita priemonė, kurią psichologas siūlytų apsvarstyti ir laikytų efektyvesne – atsigręžti į švietimą. Remiantis Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, ketvirtadalis piliečių pirmą kartą pabando lošti iš pinigų nesulaukę 18. „Jei nesikabinėtume prie reklamos, o nukreiptume lėšas į mokyklas darbui su nepilnamečiais, mano supratimu, lėšos būtų panaudotos daug efektyviau. Kodėl to neatsiranda? Dėl biurokratijos. Akivaizdu, kad įvesti atskirą priklausomybių kursą mokykloje nesugebėsime, kiekvieną savaitę vykstanti priklausomybių prevencijos pamoka – per daug. O galėtume į kitus kursus integruoti kokias tris pamokas per metus, supažindinti su įvairiomis priklausomybėmis, kaip jos atsiranda, kaip užkirsti joms kelią. To nėra. Matome principą, kad šitoje srityje kaštai būtų mažesni, o nauda – neabejotinai didelė.“

Ištyrė lietuvių lošimo įpročius

Mykolo Romerio universiteto tyrėjai, kartu su bendrovėmis „Vilmorus“ ir „Dialogas“ pirmą kartą sistemingai bei nuosekliai ištyrė Lietuvos gyventojų lošimo įpročius, palygino juos su analogiškais įpročiais Jungtinėje Karalystėje (JK) ir šiemet pristatė išvadas. Prof. G. Navaitis yra ir tyrimą atlikusios mokslininkų grupės atstovas. Tyrimas atskleidė, kad azartiniai lošimai, lažybos ir loterijos Lietuvoje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas – nelošia vos 31,4 proc. šalies gyventojų. Tačiau mokslininkai konstatavo, kad dabartinė azartinių lošimų, lažybų ir loterijų valstybinis reguliavimas ir lošimų organizatorių vykdoma savireguliacija Lietuvoje pakankamai veiksminga. Laisvalaikio praleidimo būdas perauga į problemą tada, kai pomėgis lošti slepiamas nuo aplinkinių, darosi sudėtinga jį kontroliuoti, pradedama lošti net tada, kai žmogus neturi tam pinigų ir tai pradeda kelti susirūpinimą artimiesiems. Probleminių lošėjų dalis, remiantis tyrimo išvadomis, sudaro labai mažą dalį lošiančių asmenų – 98 proc. lošėjų įvardinami „laisvalaikio lošėjais“, per vidurį – nedidelė probleminių lošėjų grupė, kuriai priklausantys lošėjai gali liautis lošę, arba gali tapti patologiniais lošėjais ir mažiausia dalis – patologiniai lošėjai. Trys populiariausi azarto tenkinimo būdai Lietuvoje (respondentai galėjo nurodyti daugiau nei 1 atsakymą): loterijos bilietų (65,3 proc.), momentinės loterijos bilietų (35,3 proc.) bei internetinis loterijos bilietų pirkimas ar dalyvavimas e-loterijose (5,5 proc.). „Dar viena svarbi tyrimo išvada – įsitraukimas į azartinius žaidimus iš esmės nekinta. Tai reiškia, kad didžioji lošti pradėjusių žmonių dalis gali lengvai nutraukti lošimą, o dalies įsitraukimas dėl įvairių priežasčių net mažėjo“, – tyrimą anksčiau komentavo profesorius.

„Top Sport“ atstovas: negyvename iš probleminių lošėjų ir tikrai nenorime iš jų gyventi

Naujasis įstatymas planuoja imtis ir nuotolinių lošimų srities. Populiariausios lažybų internetu platformos visoje Lietuvoje „Top Sport“ atstovas, teisininkas Karolis Vinciūnas teigia, kad lažybų sektoriuje tokie problemos mastai nėra matomi. „Save tapatiname su tokiais pakankamai mažo įsitraukimo ir mažos rizikos lošimais, kaip loterijos, nors loterijos oficialiai nėra Lietuvoje azartinių lošimų sektorius, tai yra loterijų sektorius, reglamentuotas atskiru įstatymu. Neseniai atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad vis tik įsitraukimas į loterijas yra pakankamai didelis ir tai vis tik yra pinigų išleidimas pramogai siekiant išlošti daugiau pinigų, tai sakyčiau mes save galime laikyti panašiame lygmenyje, kaip loterijos“, – teigia, K. Vinciūnas. Jei žmogus pateikia prašymą apriboti jo teisę lošti, toks prašymas įsigalioja visose antžeminėse ir nuotolinėse lošimų vietose. K. Vinciūno teigimu, reglamentuojant lošimų tvarką neatsižvelgiama į skirtingas jų ypatybes. „Lažybose tu gali ir metus laukti rezultatų, jei pateikei spėjimą prieš sezoną, kas išloš pasaulio čempionatą, palyginus su tuo, kad ruletėje per valandą gali pralošti dešimt tūkstančių. Tai visiškai skirtingi azartiniai lošimai, bet, kas liečia Apribojusių teisę lošti registrą, reglamentuojamą jų kontrolę, įstatymų leidėjas bent jau kol nusprendė neskirti jų ir sutapatina visus.“ Pasak jo, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos turimame atsakingo lošimų organizavimo kodekse numatoma, kad probleminiams lošėjams, nebūtinai tik tiems, kurie pateikė prašymą apriboti jų teisę lošti, nebūtų suteikiama galimybė dalyvauti lošimuose. Kalbėdamas apie siūlomas įstatymo pataisas, teisininkas pateikia savo įžvalgas apie tai, į ką reikėtų atsižvelgti siekiant priimti, jo teigimu, objektyvesnius sprendimus. „Mūsų pozicija yra labai aiški – mes tikrai nesame nusistatę prieš protingus reklamos apribojimus, bet yra du dalykai: ribojimai turi būti protingi. Kad ir kaip bebūtų, mūsų sporto finansavimo programa neveikia arba veikia prastai ir sportui reikia privačių rėmėjų. Šiuo metu lošimų bendrovės yra vienos iš pagrindinių remiančių didžiąsias komandas, todėl turi būti palikta galimybė remti ir apie tai informuoti. Nebūtinai marketinginiais veiksmais, bet bent jau taip, kad logotipas ant marškinėlių galėtų likti. Naujame įstatymo projekte į tai atsižvelgta. “, – lažybų organizatoriaus poziciją aiškina K. Vinciūnas.
Tūkstančiai pasirenka save apriboti

Per dieną Lošimų priežiūros tarnyba sulaukia vidutiniškai 11 skambučių iš norinčių pasikonsultuoti asmenų. Pasak tarnyboje dirbančios vyr. specialistės psichologės Tatjanos Veromej, skambinantieji tik kartais papasakoja, kaip įsitraukė į lošimus. „Apskritai, priklausomybė nuo lošimų, kaip diagnozė, yra impulsų sutrikimas. Žmogus negali suvaldyti savo impulsų. Kai kyla noras, jam sunku pačiam save suvaldyti tuo momentu. Kuo šie prašymai svarbūs ir kodėl svarbu, kad jo laikytųsi visi organizatoriai – impulsas sukyla ir praeina. Tuo momentu jis gali nesusivaldyti ir ateiti, bet jam pasako „ne“, tada nusiramina, impulsas praeina“ – aiškina specialistė. Specialistės nuomone, didžiausia problema yra tai, kad tarp mūsų jau yra žinoma kaip, ką daryti su alkoholiu ir cigaretėmis, kokios rizikos, bet apie lošimą mūsų visuomenė kol kas nėra informuota. Tai, anot jos, yra svarbi prevencijos priemonė. „Labai svarbu informavimas, ką mes ir darome. Reikia supažindinti žmones su tuo, kokie gali būti lošimų padariniai ir pasekmės, kaip atpažinti jas – mūsų visuomenė nežino nieko. Kartais ir psichologai, ir psichiatrai nelabai įsivaizduoja, kas taip per reiškinys. Dėl to važiuojame į mokyklas ir ten mokytojams, paaugliams, psichologams, kitur – kariams, policininkams pasakojame apie tai norėdami pasiekti kuo daugiau žmonių, kad jie žinotų, kas tai per dalykas, kaip save stebėti, suprastų, kaip elgiasi žmogus, kai pramogauja ir kaip pastebėti, kad jis jau gali atsidurti rizikos grupėje. Tokio švietimo reikia tam, kad žmonės negalvotų, jog pabandys ir „bus kaip bus“, o žinotų, kokios yra rizikos, kaip save stebėti“, – mano specialistė. Dėl azartinių lošimų įstatymo pataisų savanoriška prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų programa įgijo teisinį pagrindą, įsigaliojo Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras. T. Veromej teigia, kad ši priemonė iš tiesų veiksminga ir populiaresnė nei tikėtasi. „Mes tų prašymų gaudavome panašioje savanoriškoje programoje. Dabar per dieną gauname tiek, kiek anksčiau per savaitę, o per mėnesį tiek, kiek anksčiau per metus. Tokio srauto nesitikėjome, tikėjomės, kad gal net sumažės, nes čia visgi registras, pas mus juk žmonės bijo dėl tų duomenų. Tačiau suveikia šita priemonė, bent laikinai tai tikrai padeda žmonėms“, – sako psichologė.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt

Seime – nauji siūlymai riboti azartinių lošimų reklamą

Algimanto Kalvaičio nuotr.

Seimui balandį atmetus „valstiečių“ siūlymus suvaržyti azartinių lošimų reklamą, šios iniciatyvos autoriai nenuleidžia rankų – dar kartą įregistravo pluoštą panašių pataisų. Septyni „valstiečiai“ ir dar trys kitų frakcijų parlamentarai, be siūlymo atsisakyti beveik visos azartinių lošimų reklamos, nusiteikę riboti ir informacijos sklaidą internete. Tokia informacija negalėtų būti nukreipiama į kitą svetainę.  „Tai reiškia, kad iš vienos interneto svetainės automatiškai nebus galima pereiti į kitą“, – BNS tvirtino viena pataisų iniciatorių „valstietė“ Laimutė Matkevičienė.
Svetainėse, kuriose yra vaikams ir paaugliams skirta informacija, siūloma drausti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.
Kaip ir anksčiau, parlamentarai siūlo nelaikyti reklama tik azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimų, prekės ženklų ir lošimų rūšių. Jos nebūtų galima apipavidalinti nei raštu, nei vaizdu ar garsu.
„Tik tokia reklama bus galima interneto svetainėje. Ji bus negyva. Ji nejudės, nemurguliuos. Nebus jokių „tuk tuk tuk“, kaip dabar sakoma vienoje reklamoje, ir gražaus aktoriaus“, – sakė p. Matkevičienė.
Lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimų reklama būtų draudžiama. Nebūtų galima skelbti lošimo įrenginių kiekio ir lošimų vietų adresų. Taip pat siūloma į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus neįleisti nepilnamečių ir asmenų be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Jų būtų prašoma iš visų norinčiųjų lošti, nes atsisakoma nuostatos, kad amžius būtų tikrinamas tik kilus abejonėms. Taip pat siūloma neleisti jaunesniems kaip 18 m. žmonėms dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimų namuose (kazino), kaip ir dabar, galėtų lošti asmenys tik nuo 21 m. Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2019 m. sausio.

Straipsnis paimtas iš vz.lt

M. Balikienė. Azartija

M. Balikienė. Asmeninė nuotr.

Komercinio lošimo įstaigose kabo rūstūs skelbimai:

„Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų,

„Asmenims, įtrauktiems į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, įėjimas į lažybų punktą draudžiamas,

„Jei jums pasisekė atrodyti jaunesniu nei 18 metų, neįsižeiskite, mums paprašius parodyti savo asmens dokumentą.  

„Įspėjame: neatsakingas lošimas gali tapti priklausomybės nuo azartinių lošimų priežastimi.

Atsakingo lošimo idėja propaguojama visame pasaulyje. Ją uoliai remia azarto pramonė: finansuoja tyrimus, kurių tikslas – įrodyti, koks ekonomiškai vertingas ir socialiai atsakingas užsiėmimas yra lošimas. Azarto pramonė rūpinasi ir prasilošėliais: imasi papildomų priemonių savižudybės, reabilitacijos ir edukacijos problemai spręsti. Panašiai kaip tas susirūpinęs tėvas iš liaudies posakio, mušęs sūnų ne už tai, kad tas lošė, o už tai, kad atsilošti norėjo. Tėvo rūpestis bent jau nuoširdus. Jis nori, kad sūnus neloštų, nors mato, kad diržas atsakomybės turbūt neįkrės.

Mykolo Romerio universiteto psichologai kartu su bendrovėmis Vilmorus“ ir Dialogas“ tyrė azartinių lošimų paplitimą Lietuvoje. Jie nustatė, kad lažybos, loterijos ir lošimai Lietuvoje yra masinis reiškinys. Azartui atsparūs tik 31,4 proc. Lietuvos gyventojų. 2016 m. rugsėjį bendrovė BALTMI nagrinėjo Lietuvos namų ūkio pirkinių krepšelio turinį. Rezultatas nustebino: perkamiausių prekių sąrašo viršūnėje – loterijos bilietas. Jį lenkia tik pirmosios vietos laimėtojas plastikinis pirkinių maišelis.

Lošimus įprasta peikti už tai, kad skatina neprotingai eikvoti pinigus, laiką ir energiją. Taip pat įprasta neprotingus lošėjų veiksmus ir įsitikinimus laikyti svarbiais probleminio lošimo veiksniais. Valios ir  sąžinės stokojančius lošėjus jau net mėginama apskelbti ligoniais. Bet tai tik dalis tiesos.

Lošėjas (jeigu tik jis ne lošimo mašina, o žmogus) linkęs elgtis neprotingai. Apakintas troškimo staiga pralobti jis nemato, kad šansai pagauti laimės paukštę menki. Keturis kartus labiau tikėtina, kad šiemet į Žemę pataikys asteroidas, nei susižerti į kišenę garsiausios JAV loterijos Powerball“ didįjį prizą, kuris 2015 m. sausį siekė 1,5 milijardo dolerių. Deja, to nepastebim. Įsidėmim vien tai, kad tas prizas atiteko 3 laimės kūdikiams. Pralošėliais nesidomim. Tai neįdomu, be to, neįmanoma – jų tiek daug… Ką gi, esam silpni, riboti lengvabūdžiai. Pasiduodam iliuzijoms, neanalizuojam savo veiksmų, nesumuojam išlaidų loterijos bilietams, kitoms azarto pramogoms. Be to, mąstom supaprastintai, dėl to lengvai pateisinam nepaliaujamus mėginimus atsilošti.

Lošimo motyvai daugiausia neprotingi. Lošti, pvz., skatina siekis smagiai praleisti laiką, atsikratyti nuobodulio ir įtampos. Vilioja perspektyva užmegzti pažintis, pasipuikuoti gabumais, sužavėti žiūrovus, pasivaržyti su mokovais. Šios paikystės kartais pasaldina net pralošimo kartėlį.

Lošimo komercinis tarpininkas, azarto įmonė, neprotingai pasielgia iš godulio. Štai 2015 m. spalį Jungtinės Karalystės Nacionalinės loterijos Camelot Group“ operatoriai, kad būtų sunkiau laimėti didįjį prizą, į lošimą papildomai įvedė 10 naujų kamuoliukų. Tai sumažino laimėjimo šansą nuo 1 iš 14 milijonų iki 1 iš 45 milijonų. Netrukus loterijos vadai puolė į neviltį – ėmė tirpti lošėjų gretos. Siekdami išvengti kracho loterijos verslo bosai suskato vilioti įtūžusius lošėjus net gėlių puokštėmis ir kvietimais nebrangiai papietauti. Firma suveikė neatsakingai, nors turbūt dėjosi išmananti lošėjų viliojimo paslaptis. Vieną tai jau tikrai: kuo mažesnis galimumas laimėti, tuo pilnesnis aukso puodas, tuo pastebimesnis lošimas, tuo stipresnė trauka įsigyti loterijos bilietą. Loterininkams pritaria visi komercinio lošimo verslo (loterija, lošimo automatai, kazino, sportinės lažybos, internetinis pokeris ir t.t.) žinovai: galimo laimikio didžiulė suma veikia stipriau nei matematiniai laimėjimo tikimybės apskaičiavimai.

Lošime žavi tai, kas neprotinga (iracionalu): nežinomybė, paslaptis, lemtis, laimė, sėkmė, likimas. Ypač keri optimistinė idėja, kad yra teisybė žemėje, kad pasaulyje turi būti pusiausvyra, kad visatą valdo už žmogų aukštesnės galybės, kad verta šauktis jų pagalbos, kad kiekvienam iš mūsų likimas skyrė gerą dalią. Reikia tik ją rasti. Arba prisivilioti.

Šių dienų lošėjai nevengia imtis maginių priemonių ir veiksmų. Vieni nesiskiria su laimingu pinigu, kiti su plunksna, treti su keturlapiu dobilu. Kai kurie loterijos bilietus perka, suuodę“ artėjančią laimę. Išlošę galvoja, kad stojo ypatinga laimės akimirka, skuba ją išnaudoti: imasi svarbių ir lemtingų darbų, nes gera pradžia – pusė darbo. Mintis, kad atsitiktinius įvykius sukelia okultinės antgamtinės jėgos, gyvuoja kaip gyvavusi nūdienos lošėjų įsitikinimuose.

Žiniasklaida mitologizuoja didžiuosius loterijos laimikius, nepraleidžia progos užsiminti, kad jie susiję su mistika, slaptų jėgų poveikiu. Jeigu senovėje Fortūnos numylėtinius apdainuodavo dainiai, tai dabar juos šlovina dienraščiai. Amžiai bėga, o publika sužavėta stebi, kaip lemtis ir laimė keičia žmogaus būtį. Tai įkvepia viltį, kad visame kame slypi gili prasmė ar net dieviškoji intencija.

Lošimotyros specialistai teigia, kad prie kortų stalo, monitoriaus ekrano, lošimo automato veržiamės dėl to, kad azartinis lošimas duoda progą pasielgti impulsyviai, nuslopinus protą. Kitaip sakant, įgalina siekti tikslo neprotingai, t.y. apeinant protą, atsiduodant aukštesnei atsitiktinumo ar likimo valiai.

Pažvelgus į lošimą kaip į azartinę žmogaus veiklą apskritai, matyti, kad lošimas – sudėtingas visuomeninis ir kultūrinis reiškinys. Jis atlieka daug funkcijų ir gali naudingai dalyvauti kultūriniame, politiniame ir ūkiniame valstybės gyvenime. Politologai jau siūlo naudotis loterija, priimant kai kuriuos politinius / administracinius sprendimus, kadangi atsitiktinai iškritęs burtas atsveria socialinę neteisybę ir nelanksčias galios struktūras. Tai puiki kovos prieš korupciją ir protekciją priemonė. Komerciniai lošimai iš esmės demokratiški. Lošėjas tikras, kad nesėkmės atveju jis praloš nebūtinai elito atstovui. Kita vertus, lošėjas neabejoja, kad visas loterijas, internetinius pokerius, sportines lažybas laimės komercinio lošimo verslas. Nepaisant to, azartiniai lošimai populiarūs. Gal todėl, kad juose tebežėri demokratijos, nepaperkamumo ir teisingumo dėmuo?

O buvo laikas, kai žėrėjo jis žymiai skaisčiau. Didžiojo druskos ežero pakrantės urve rastas archeologinis lobis – tūkstančiai lošimo kauliukų, raižytų skeltos nendrės lazdelių, lankelių ir kitų priešistorinio azarto įrankių. Apie jį 2015 m. išsamiai rašė žiniasklaida. Radinys rodo, kad XIII a. Šiaurės Amerikoje lošta visuotinai, be pertrūkio, negailint nei išteklių, nei laiko. Sprendžiant iš radinių gausos ir įvairovės, urve nuolat vyko lošimo pramogos – laužui degant, dūmams rūkstant, tankiai ratu apstojusiems žiūrovams atidžiai stebint…

Uolių azarto išpažintojų būta ne tik Amerikoje. Azartas karaliavo plačioje geografinėje, socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, kurią tiktų vadinti Azartija. Apėmusi visą šiaurės pusrutulį, Europą ir Aziją, anuomet ji driekėsi tolokai į pietus. Antropologai ir archeologai tvirtina, kad senovėje ne tik lošimo mastas buvo didesnis, bet ir funkcijos įvairesnės, o vaidmuo svarbesnis. Lošimai labiau žmones telkė ir artino, nes juos būtinai lydėjo puotos. Puotaujant mezgėsi draugystės, giminystės, partnerystės brangūs tinklai. Tai su kaupu atsvėrė azarto riziką. Be to, iki lošimo įmonių atsiradimo niekas iš lošimo nesitikėjo didelės asmeninės naudos, nes paprotys vertė dalytis su pralošusiais laimikiu. Anuomet lošimas buvo naudinga strategija, bendraujant su svetimaisiais, o kartais net priemonė ginkluotam susidūrimui išvengti.

Šių laikų lošimo namai – nors ir labai įvairūs – turbūt nesąmoningai siekia imituoti senovinę jaukaus urvo su liepsnojančiu židiniu atmosferą: geras kazino veikia jei ne visą parą, tai būtinai per naktį, siūlo pramogų visokio amžiaus svečiams (net vaikams), dažnai įsirengia čiuožyklą, šokių kambarį, kėglių takus, siūlo pasižiūrėti kino filmą, žinoma, išgerti, užkąsti, gal net nusnūsti… visai kaip namie.

Yra už ką azartinius lošimus peikti, yra už ką girti. Tik vargu ar reikia juose ieškoti didelio racionalumo ir atsakomybės. Azartinis lošimas – savaime neprotingas užsiėmimas. Neprotingi, tik skirtingai, ir jo pagrindiniai elementai: lošėjas neprotingas iš principo; lošimo komercinis tarpininkas iš godumo; lošimo įrankis (kauliukas, kamuoliukas, rutuliukas ir t.t.) neprotingas absoliučiai, nes visai neturi proto. Tai puiku, kadangi absoliutaus bepročio neįmanoma nei papirkti, nei kitaip suvilioti.

Straipsnis paimtas iš alkas.lt

Didžioji Britanija 50 kartų mažina didžiausią statomą sumą lošiant lošimo automatais

Reuters/Scanpix nuotr. / Kazino

Siekdama „apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius“ nuo žalingų nuostolių, Didžiosios Britanijos vyriausybė didžiausią sumą, kurią leidžiama kaskart statyti lošiant prieštaringai vertinamais lošimo automatais, sumažins iki 2 svarų (2,3 euro). Ši didžiausia suma bus taikoma populiariems vadinamiesiems pastovaus santykio lažybų terminalams (angl. fixed-odds betting terminals, FOBT), kuriais lošiant dabar kas 20 sekundžių galima statyti iki 100 svarų, pranešė Skaitmeninio sektoriaus, kultūros, žiniasklaidos ir sporto ministerija.

Naujosios taisyklės, taikomos populiariems elektroniniams „kazino stiliaus“ žaidimams, buvo parengtos po vyriausybės atliktos peržiūros. Vyriausybė neatsižvelgė į prieštaravimus, kuriuos reiškė lošimų operatoriai, daugeliui kurių šie terminalai parūpina daugiau kaip pusę įplaukų. Manoma, kad šie automatai sukelia didžiausią priklausomybę, o aktyvistai juos net yra praminę lošimų pasaulio kokainu. „Mums teko spręsti, ar rinktis kompromisines priemones, ar padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume pažeidžiamus žmonės. Ir mes nusprendėme užimti griežtą poziciją“, – pareiškė kultūros ministras Mattas Hancockas.

„Šie aparatai kenkia visuomenei ir kėsinasi į pažeidžiamiausius jos narius. Esame pasiryžę užkirsti tam kelią ir sukurti visiems sąžiningesnę visuomenę“, – pažymima ministerijos paskelbtame pranešime. Pasak sporto ministrės Tracey Crouch, šalyje užfiksuojama po daugiau kaip 233 tūkst. atvejų per metus, kai atskiri žaidėjai vienu prisėdimu pralošia po daugiau kaip 1 tūkst. svarų. Iš viso Didžiojoje Britanijoje yra daugiau kaip 33,6 tūkst. FOBT ir kiekvienas iš jų savininkams atneša po vidutiniškai 53 tūkst. svarų per metus. Lažybų bendrovės jau įspėjo, kad naujosios taisyklės jų verslui suduos skaudų smūgį. Sektoriaus asociacija prognozuoja, kad bus uždaryta daugiau kaip 4 tūkst. punktų, kuriuose įrengti FOBT automatai, ir bus prarasta 21 tūkst. darbo vietų.

Tuo tarpu vyriausybė imsis ir papildomų priemonių. Pavyzdžiui, bus griežtai ribojamos sumos, kurias piliečiai galės išleisti internetiniuose lošimo namuose. Šią išlaidų ribą bus galima padidinti tik tuo atveju, jeigu lošimų operatorius įsitikins, kad tokios išlaidos netaps nepakeliama našta. Lažybų operatoriai turės atidžiau tikrinti klientų amžių. Transliuojant internetinių lošimo namų, automatų ir totalizatorių televizijos reklamą, bus skelbiami įspėjimai apie atsakingą požiūrį į statomas sumas. Taip pat ketinama pradėti lošimų poveikio visuomenės sveikatai tyrimą.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Lietuvos policijos mokykloje – paskaita lošimų priklausomybės ir prevencijos tema

Š. m. balandžio 30 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistai Lietuvos policijos mokykloje skaitė paskaitą lošimų priklausomybės ir prevencijos tema. Paskaitoje dalyvavusiems Lietuvos policijos mokyklos kursantams, kitiems pareigūnams papasakota apie azartinių lošimų žalą ir iššūkius, kylančius susidūrus su asmenimis, turinčiais priklausomybę nuo azartinių lošimų.
Paskaita organizuota plėtojant Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimą.

Galandama europietiška giljotina visoms kompiuterinių žaidimų „lobių skrynioms“

Žaidimo kūrėjų iliustr. / „Playerunknown‘s Battlegrounds“

Nyderlandų lošimo priežiūros tarnyba paskelbė ataskaitą, kurioje tvirtinama, jog keturių žaidimų leidybos bendrovių kūriniai pažeidžia šios šalies lošimų įstatymą, rašo „Ars Technica“.
 
Ataskaita, pavadinta „Study into loot boxes: A treasure or a burden?“ pažymi, kad žaidimų viduje parduodamos „lobių skrynios“ pažeidžia šios valstybės įstatymus, jeigu „šių skrynių turinys yra nulemiamas atsitiktiniu būdu, o laimimus prizus galima parduoti ne žaidimo aplinkoje: prizai turi rinkos vertę“. Nors ataskaita tiksliai nenurodo, kurie konkrečiai žaidimai tapo nelegaliais, Olandijos naujienų svetainė NOS rašo, jog kalba eina apie „FIFA 18“, „Dota 2“, „PlayerUnknown’s Battlegrounds“ ir „Rocket League“. Nustatyta, kad dar šeši žaidimai, kuriuose atsitiktinai gaunamais prizais neįmanoma prekiauti už žaidimo ribų, įstatymo nepažeidžia. Tad žaidimų, pažeidžiančių įstatymą, leidėjams teks suskubti ir iki birželio 20 dienos, kuomet įsigalios atnaujintas lošimų įstatymas, pakoreguoti savo „lobių skrynių“ mechanizmų veikimą. Ir netgi žaidimų, kurie tiesiogiai ir formaliai šio įstatymo nepažeidžia, leidėjai yra raginami „pašalinti priklausomybėms jautrius elementus („beveik laimėjimo“ efektus, vizualinius efektus, galimybę greitai atidarinėti vieną lobių skrynią po kitos ir panašiai) ir įdiegti priemones uždrausti prieigą prie žaidimo pažeidžiamoms grupėms arba pademonstruoti, kad siūlomos lobių skrynios nėra žalingos“.
 
Priklausomybės skatinimas?
 
Lošimų priežiūros tarnyba savo ataskaitoje pažymi, kad „kol kas negavo jokių signalų, kurie parodytų, kad probleminiai žaidėjai ir/ar priklausomi lošėjai pirktų bei atidarinėtų virtualias lobių skrynias dideliais mastais“. Tačiau dešimčiai žaidimų, kurių mechanizmus analizavo ataskaitos rengėjai, identifikuojama nuo vidutinės iki stiprios priklausomybės sukėlimo rizikos. Išvados grindžiamos anksčiau kazino lošimų vertinimui naudotas dešimties matmenų kiekybinis testas. Savo pranešime spaudai tarnyba skelbė, kad lobių skrynios yra „pagal dizainą ir veikimo mechanizmus panašios į tokius lošimus, kaip ruletė ar lošimų automatai“.

Sėkmės principu žaidėjus apdovanojančių lobių skrynių integravimas į žaidimus, kuriuose pasiekimus turėtų lemti įgūdžiai, pažemina barjerą, skiriantį nuo priklausomybių – panašiai, kaip tą barjerą pažemina lošimų automatų pastatymas viešbučių vestibiuliuose, teigiama ataskaitoje. Toks prieigos prie lošimo supaprastinimas didina priklausomybės nuo lošimų potencialą „socialiai pažeidžiamoms grupėms“, pavyzdžiui, nepilnamečiams. Nepaisant to, tik du iš tarnybos analizuotų žaidimų yra pažymėti kaip skirti suaugusiems pagal PEGI reitingavimo sistemą. „Iki šiol žaidimų su mokamomis lobių skryniomis platintojai neįdiegė tinkamų kontrolės priemonių, kurios leistų apriboti pažeidžiamų grupių prieigą prie lobių skrynių pirkimo ar kitaip apribotų priklausomybę nuo lošimų. Tai reiškia, kad pažeidžiami mažamečiai asmenys be jokių apribojimų gali atidarinėti lobių skrynias arba gali būti viliojami atidarinėti lobių skrynias“, – rašoma ataskaitoje. Amerikietiška žaidimų reitingavimo tarnyba ESRB iki šiol laikėsi pozicijos, kad prekyba lobių skryniomis žaidimų viduje nėra azartinis lošimas, iš dalies dėl to, kad skryniose visada būna bent kažkoks prizas. Nyderlandų lošimų priežiūros tarnyba aiškina, kad toks argumentas nėra tinkamas, nes atsitiktiniu būdu „iškrentantis“ virtualus lobis gali turėti skirtingą rinkos vertę. „Visiškai neabejotina, kad tikrasis laimėtojas yra tas žmogus, kuris gauna didžiausius, vertingiausius prizus su didele rinkos verte“, – aiškina priežiūros tarnyba. Nyderlandų lošimų priežiūros tarnyba teigia, kad „vyko daugybė diskusijų su kitomis Europos valstybių lošimų priežiūros tarnybomis“ dėl panašių įstatymų pataisų visame žemyne. Belgijos lošimų tarnyba prekybą virtualiomis lobių skryniomis lošimams priskyrė dar praėjusių metų lapkritį, o šios šalies teisingumo ministras ragino uždrausti prekybą lobų skryniomis visoje Europoje.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Anoniminių prasilošėlių reketas Panevėžyje: lažinasi neteisėtai, nuostolius lupa iš darbuotojų

Reuters/Scanpix nuotr. / Kazino

Panevėžyje siautėja anoniminiai prasilošėliai – lažybų punkto darbuotojai 15min pasakojo, kad prašymus neįleisti į lošimo namus užpildę asmenys vis tiek į juos neteisėtai patenka. Pradėję lošti, pralošia ir tų pinigų pareikalauja iš darbuotojų – kas įleido, tas ir kaltas. Pagal įstatymą visa atsakomybė už lošėjo nuostolius tenka ne jam pačiam, o jį į punktą įleidusiam darbuotojui.

„Čia yra reketas“

Marija (pašnekovės tapatybė ir darbovietė dėl asmeninių priežasčių nėra atskleidžiama), kuri dirba Panevėžio lažybų punkte, stveriasi už galvos – vietos lošėjai esą atrado spragą įstatyme ir dabar nuolat šantažuoja ne tik ją, bet ir jos koleges bei kitų azartinių lošimų namų darbuotojus. Moteris pasakojo, kad žmonės, užpildę prašymus jų neįleisti į jokius lošimų namus, vis tiek ten sugeba prasmukti, o pralošę reikalauja pinigų iš darbuotojų. Pastarieji, išsigandę teismų ir bijodami netekti darbo, kartais ima ir atiduoda iš savo kišenės žmogaus praloštus pinigus.

„Jie vis tiek eina, jie nepriima jokios atsakomybės. Apgaulės būdu stato, o po to šantažuoja darbuotojus – arba aš kviečiu policiją, arba tu man grąžink pinigus, kuriuos aš pralošiau. Jie patys net garsiai šneka – eisiu statyti ir taip prasimanysiu lengvų pinigų“, – pasakojo Marija. Kadangi pagal įstatymą atsakomybė už tokio žmogaus nuostolius tenka lošimo bendrovės darbuotojams, kai kurie piktybiški lošėjai tuo naudojasi – suklastoję dokumentus patenka į lošimo namus, o pralošę jau prisimena, kad jų ten būti neturėjo ir dėl nuostolių yra kaltas juos įleidęs darbuotojas. „Pas mane ateina broliai, identiški dvyniai. Vienas yra pasirašęs prašymą neįleisti, o kitas – ne. Kaip mums juos atskirti? Aš gi nežinau, ar jis Petras, ar Antanas. Jie manipuliuoja ir šantažuoja darbuotojus, skundžia juos lošimų priežiūros tarnybai, teismams. Čia aferizmas iš jų pusės. Dabar daugėja tokių pasirašiusių ir jie specialiai eina, nes kalba tarpusavyje, kad galima prisiteisti pinigų, tarkime, dar ir už moralinę žalą. Ne vienai darbuotojai jau taip buvo“, – atviravo moteris. Kartais, anot jos, lošėjai atsineša senus dokumentus, todėl sunku atskirti, ar ten tikrai tas pats, tik jaunesnis žmogus, kartais turi panašių draugų pasus. „Man dar neteko atiduoti savo pinigų, bet mane vienas žmogus apskundė, ir būtent jis savo draugams gyrėsi, kad jis iš manęs prisiteis 5 tūkst. eurų. Čia yra aferizmas, reketas. Sukčiauja žmonės, remdamiesi absurdišku įstatymu. Aš tikrai tokių žmonių nenoriu įleisti, bet jeigu jie bando apgaulės būdu įeiti, kaip man juos sustabdyti?“ – pasakojo Marija.

Ji aiškino, kad ją apskundęs vyras prašymą pasirašė tyčia, pasinaudojęs tuo, kad moteris jį pažįsta ir tikrai ne kaskart patikrina, ar jis yra registravęs prašymą. Tačiau vieną dieną jis netikėtai prašymą užpildė, sąrašo nepatikrinusi moteris jį įleido, o šis prasilošė ir tada pareikalavo pinigų iš Marijos. Jos pažįstama, dirbanti kituose lošimo namuose Panevėžyje, pasakojo, kad tokiam prasilošusiam asmeniui teko atiduoti 180 eurų iš savo piniginės: „Mums tai yra labai dideli pinigai, kai mes gauname po 400 eurų. Niekas nenori bylinėtis.“ „Man vadybininkė yra minėjusi, kad jau yra tokių, kurie net moralinės kompensacijos paprašo – 500 eurų. Reikia bausti ir darbuotojas, kurios įleidžia specialiai lošti, bet turėtų būti baudžiami ir pasirašiusieji. Įstatymas gina šantažuotojus ir aferistus“, – piktinosi moteris. „Kai žmogus vairuoja neblaivus, tai nebaudžia pardavėjo, kuris jam alkoholio pardavė“, – Marijos manymu, reikėtų bausti ne tik tokį žmogų į lošimo namus įleidusį darbuotoją, bet ir patį prasilošusį žmogų.

 Prievaizdai: kažkas neveikia

Jeigu asmuo buvo užpildęs prašymą jo neįleisti į azartinių lošimų namus, tačiau jis sugebėjo ten pakliūti ir pralošė, jis turi teisę pareikalauti, kad įsileidusi įmonė kompensuotų lošiant patirtus nuostolius.

„Visos pareigos ir atsakomybė tenka lošimų organizatoriui, jis turi imtis atitinkamų priemonių, kad tokie asmenys nepatektų“, – 15min paaiškino Arnoldas Dilba, Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas. Pasak jo, jeigu tokiems asmenims vis dėlto pavyksta patekti į lošimo namus, veikiausiai įmonė neturi sklandaus tapatybės nustatymo proceso. „Jeigu darbuotojui nesuteikiamos galimybės pasinaudoti registru, patikrinti, absoliučiai nesirūpinama darbuotojais, tai tokiu atveju atsakomybė būtų taikoma darbdaviui. Tačiau jeigu darbdavys nustato instrukcijas, kaip tikrinti dokumentus, kaip nustatyti tapatybę, tokiu atveju galbūt kiltų atsakomybė darbuotojui“, – aiškino A.Dilba.

Pasak jo, į kazino ar kitokius lošimų namus įleistas žmogus, pralošęs gali kreiptis savarankiškai į teismą ir reikalauti, kad jam grąžintų tą sumą, nurodant, kad jis buvo įleistas pažeidžiant tvarką. „Kad įmonės apsisaugotų nuo piktybiškų lošėjų, tai vienintelį būdą matau – laikytis tvarkos“, – pridūrė Lošimų priežiūros tarnybos specialistas.
Trūksta kontrolės
 

Tvarka, kai į lošimo namus neįleidžiami savanorišką apsisprendimą nelošti pateikę asmenys, galioja tik kiek daugiau nei pusmetį. Todėl, didžiausio lošimų rinkos dalyvio teigimu, kol kas nepakanka tokios tvarkos priežiūros.

„Kadangi reikalavimai nauji, pastebime, kad, deja, priežiūros institucijos dar neturi pakankamai priemonių kontroliuoti visų rinkos dalyvių. Akivaizdu, kad reikėtų aiškesnių kontrolės mechanizmų, kad jų būtų vieningai laikomasi“, – situaciją 15min komentavo Vytautas Romeika, „Olympic Casino Group Baltija“ Rinkodaros ir pardavimo skyriaus vadovas. Jis tvirtino, kad griežtą kontrolę vykdo patys įmonės darbuotojai. „Mūsų pozicija dėl asmenų, išreiškusių savanorišką apsisprendimą nelošti, yra labai griežta. Ne tik laikomės visų naujausių įstatymuose numatytų reikalavimų, bet turime ir papildomą programą tiems, kurie net tokių prašymų nėra pateikę. Mūsų personalas, pastebėjęs ir įvertinęs situaciją, kad vienam ar kitam klientui kyla potenciali grėsmė viršyti savo galimybes, rekomenduoja ar net neleidžia toliau tęsti žaidimo“, – aiškino V.Romeika.
 
Straipsnis paimtas iš 15min.lt