Dar vienas draudimas: nebeleis vaikams pirkti loterijos bilietų?

Scanpix nuotr.
 
Siūloma uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje.

Tokį patobulintą Loterijų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Socialdemokratų darbo bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnai Andrius Palionis ir Ramūnas Karbauskis.
Jų teigimu, projekto rengimą paskatino faktinė situacija, kai vis daugiau vaikų perka loterijos bilietus ir dalyvauja loterijose, kurios yra kaip lengvesnė azartinių lošimų forma. Parlamentarų nuomone, tokiu būdu nepilnamečiai iki 16 metų bus apsaugomi nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų, per didelės rizikos prisiėmimo netinkamai ją įvertinus.
„Visuotinai pripažinta, jog azartiniai lošimai yra didelės rizikos veikla, ilgainiui galinti sukelti priklausomybę – nenuvaldomą norą lošti, nepaisant neigiamų pasekmių. Siekiant nuo to apsaugoti lengviausiai pažeidžiama asmenų amžiaus grupę – nepilnamečius asmenis, Azartinių lošimų įstatymas draudžia lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. (…) Vertinant tai, jog azartiniai lošimai leidžiami fiziniams asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų ir tai, jog loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma, kuri gali sukelti asmens priklausomybę ar polinkį lošti, darytina išvada, jog siekiant apsaugoti lengviausiai pažeidžiama visuomenės grupę – nepilnamečius asmenis, kurie negali objektyviai įvertinti galimybės laimėti loterijoje ir prisiimamos rizikos bei rizikos tapti priklausomu nuo lošimo, siūloma įvesti amžiaus cenzą asmenims, dalyvaujantiems loterijoje“, – sako projekto autoriai.
Jų duomenimis, panaši praktika taikoma ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje loterijos bilietus galima įsigyti ne jaunesniems, kaip 16 metų asmenims, Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose amžiaus cenzas yra 18 metų (kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose taikomas 21 metų amžiaus cenzas).
Šiuo metu nėra nustatyto amžiaus cenzo asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijoje.

Loterijų organizatoriai pasipiktino

Loterijų organizatoriai nepritaria siūlymui drausti jaunesniems nei 16 metų asmenims neparduoti loterijos bilietų. Anot jų, negalima gretinti loterijų ir azartinių lošimų, kur amžius yra ribojamas. Be to, tokį draudimą būtų sudėtinga įgyvendinti.
„Nėra teisinga ir tikslu gretinti loterijas ir azartinius lošimus. Tai yra skirtingi žaidimai, jie iš esmės skiriasi azartiškumu. Skirtumą iliustruoja ir statistika. Lietuvoje daugiau nei 2 tūkst. žmonių yra pateikę prašymus apriboti galimybę jiems dalyvauti azartiniuose lošimuose. Dėl loterijų tokių prašymų nėra gauta visai, nors tokia galimybė yra užtikrinama“, – pranešime teigia Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas.
Anot jo, loterijų organizatoriai taip pat nuolat bendrauja su psichologais, kurie teigia, kad nesusiduria su situacijomis, jog dėl loterijų žmonėms reiktų pagalbos.
M. Reznikovo teigimu, loterijos nėra nukreiptos į vaikus, ir jie nėra skatinami žaisti, tačiau siūlymas piktina dėl to, kad jį būtų sudėtinga įgyvendinti.
„Problema yra ne apribojimas vaikams, o tokio įstatymo įgyvendinimas. Atsiradus dokumentų tikrinimui, daugiausiai nepatogumų ir išlaidų būtų klientams ir prekybos tinklams, o teigiamas poveikis būtų mažas, loterijų patrauklumą vaikams jau mažina savireguliacija“, – tikino jis.
Loterijų asociacijos duomenimis, Lietuvoje žmogus per mėnesį loterijoms vidutiniškai skiria apie 2,5 euro.

Straipsnis paimtas iš diena.lt

Viekšniuose ir Akmenėje organizuotos paskaitos apie lošimų priklausomybę

2018 m. vasario 8 d. Akmenės gimnazijoje ir 2018 m. vasario 9 d. Viekšnių gimnazijoje Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) specialistai organizavo mokymus „Azartiniai lošimai. Nuo pramogos iki problemos“ tema, skirtus Akmenės ir Mažeikių rajonų pedagogams, socialiniams darbuotojams, psichologams bei policijos pareigūnams, dirbantiems su jaunimu.
Susitikimų dalyviai supažindinti su azartinių lošimų problematika, priklausomybės vystymosi eiga, jiems papasakota apie priklausomybės riziką keliančius faktorius, interneto žaidimų keliamus pavojus.
 
Straipsnis paimtas iš Lpt.lt

Teismas priėmė svarbų sprendimą probleminių lošėjų apsaugos srityje

Š. m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas lošimus organizuojančios bendrovės darbuotojui, įleidusiam į lošimų organizavimo vietą asmenį, pateikusį prašymą neleisti lošti ir įtrauktą į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.
Neskundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad – ,,Priešingai nei teigiama skunde, N. R., ne jos darbdavė (bendrovės direktorius) pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes būtent ji, dirbama UAB (duomenys neskelbtini) lažybų tarpininke – kasininke, turėjo pareigą iš į lažybų punktą atėjusio M. B. reikalauti jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento <…>“.
Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad – ,,Sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo normas ir kartu kompleksiškai vertindamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus priimtų vidinių teisės aktų turinį su nustatytomis konkrečiomis faktinėmis nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog N. R. turėjo pareigą privalomai tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę, o šios pareigos nevykdymas, leido į lošimų organizavimo vietą patekti asmeniui, kuriam draudžiama lošti – M. B. bei leido jam dalyvauti lošime.“ ,,Užtikrinti apeliantei inkriminuoto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo draudimo įgyvendinimą, objektyviai įmanoma tik jei lošimų bendrovės atsakingi darbuotojai privalomai tikrins kiekvieno atėjusio į lošimo organizavimo vietą asmens tapatybę, o ne vien tik tada, kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų.“
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra gavusi 3028 asmenų prašymus neleisti lošti, kurie yra įtraukti į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Straipsnis paimtas iš Lpt.lt

Valstybės saugomas liudytojas teisiamas dėl sukčiavimo: „Maniau, kad išlošiu ir atiduosiu“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Azartiniai žaidimai

Su cigarečių kontrabanda ir narkotikų gabenimu susijusios grupuotės nusikaltimus Lietuvoje padėjęs atskleisti Latvijos pilietis Romanas Šnipkis sako padėdamas teisėsaugai buvo įgijęs priklausomybę lošimams.

Dabar valstybės saugomas liudytojas pats teisiamas dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir vagystės. Šiuos nusikaltimus jis, manoma, įvykdė kamuojamas lošimų priklausomybės – parduodavo apgaule įgytus daiktus, o gautus pinigus pralošdavo. Žala įmonėms ir fiziniams asmenims siekia dešimtis tūkstančių eurų.

„Išdavė leidimą imituoti nusikaltimą, kur aš liudininkas iki šiol. Grupuotė susitikdavo „Pramogų banke“, aš net platininę kortelę turėjau“, – Vilniaus miesto apylinkės teismui pirmadienį pasakojo R. Šnipkis. Pasak jo, narkotikų ir cigarečių kontrabanda besivertusi grupuotė lošimo namuose pralošdavo didžiules sumas. Ten lankydavosi ir demaskuoti juos turėjęs R. Šnipkis. „Nuo tada man ir prasidėjo priklausomybė“, – teismui pasakojo kaltinamasis. Jis neslėpė nepasitenkinimo, kad azartinių žaidimų vietos jį įsileisdavo, viliodavo, nors jis buvo pateikęs prašymą Lošimų priežiūros tarnybai. Latvijos pilietis ketina bylinėtis dėl to, kad buvo įleidžiamas į kazino, nors prašė to nedaryti. Šiuos dokumentus su įrodymais R. Šnipkis ketina pateikti ir jo baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Vyras pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų. Lietuvoje jis teistas ir anksčiau, pastarąjį kartą pernai Klaipėdos teisme jam skirta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Žiniasklaidoje skelbta, kad kitoje prieš kelerius metus Vilniuje nagrinėtoje byloje nustatyta, jog R. Šnipkis sugebėjo apsimesti kitu žmogumi ir net keliolikai verslininkų padaryti beveik 150 tūkst. eurų žalą. Dabar nagrinėjamoje byloje tyrėjai surinko duomenų, kad 2013 metų gruodžio 23–24, 29 dienomis R. Šnipkis apsilankė prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prekybos centre „Europa“, Centrinėje universalinėje parduotuvėje, „Maximos bazėje“ Savanorių prospekte ir „Rimi hypermarket“ Žirmūnuose per kelias dienas išsimokėtinai su svetimu pasu įsigijo dešimtis brangių telefonų – „iPhone Gold“ ir kitus už daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Įsigydamas telefonus vyras pasinaudojo kito kazino kliento pasu, jį savininkas buvo pametęs automobilyje. „Kartu lošėme kazino, aš jį parvežiau namo, jis pametė pasą, ir pasinaudojau, nes pastebėjau, kad aš į jį panašus. Pardaviau ir toliau lošiau“, – prisipažino R. Šnipkis. Jis neslėpė nusistebėjimo, kad mobiliojo ryšio bendrovės ir vartojimo kredito tarpininkai jam leisdavo įsigyti tiek daug telefonų. „Paėmiau telefonus, pralošdavau ir vėl ėmiau. Stebėjausi, kaip duoda, net nemaniau, kad tiek daug duos“, – sakė R. Šnipkis. Kaltinamasis pasakojo, kad paso šeimininkui vėliau prisipažino, ką padarė su jo dokumentu, atidavęs pasą liovėsi imti telefonus. „Maniau, kad išlošiu ir atiduosiu. Žinau, kad nenormalus reiškinys, visos problemos tik dėl kazino“, – pripažino kaltinamasis. Teismo nagrinėjamoje byloje Latvijos pilietis kaltinamas 2015 metais įtikinęs asmenis pirkti ar parduoti automobilius BMW, „Opel Insignia“, puspriekabes „Schmitz“, ėmęs tūkstantinius užstatus, pinigus sandorio užbaigimui ir taip pat juos pralošęs. Nuo kaltinamojo nukentėjo Lietuvos, Latvijos, Kazachstano piliečiai. Vienas nukentėjusysis patyrė 500, kitas prašo priteisti 15 tūkst. eurų neturtinę ir 2 tūkst. eurų turtinę žalą. Be to, Palangoje, iš pažįstamos moters Latvijos pilietis pasiskolino telefoną ir tuo pat jį nunešė į lombardą, o gautus pinigus pralošė. Norėdamas išsivaduoti nuo priklausomybės lošimams R. Šnipkis sakė lankęs kursus, bendravęs su psichologu ir jam pavyko. Jis pradėjo ieškoti būdų, kaip grąžinti pinigus, kai kuriems nukentėjusiesiems pavyko atiduoti pinigus. Teigia, kad nuo 2016 metų gegužės jis nė karto nebuvo kazino. „Baisus dalykas lošimai – kaip narkotikai. Vaikščiojau kaip zombis – nemiegojau, nevalgiau. Žaidėjas negalvoja, kad praloš – kiekvienas žaidėjas tikisi, kad laimės, jis neina pralaimėti“ , – teisėjai Ugnei Gailiūnienei pasakojo kaltinamasis. Jis teigė tapęs ir geru lombardo klientu. Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad R. Šnipkis gali būti perduotas Lenkijos teisėsaugai baudžiamajam persekiojimui už šioje šalyje padarytus nusikaltimus. Pagal teismo nutartį, R. Šnipkis Lenkijai bus perduotas tik tada, kai bus baigtas jo baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje ir atliktos čia skirtos bausmės. 41 metų latvio Lenkijoje laukia kaltinimai pagal du šios šalies Baudžiamojo kodekso straipsnius. Europos arešto orderį dėl R. Šnipkio dar 2011 metais išdavė Lenkijos Suvalkų apygardos teismas. R.Šnipkis yra pasakojęs, kad jį, vykstantį iš Austrijos į Lietuvą vogta mašina, sulaikė Lenkijos pareigūnai. Antrankiais surakintą R.Šnipkį į pirmadienį vykusį teismo posėdį atlydėjo kaukėti policijos pareigūnai, kaltinamasis visą posėdžio laiką išbuvo su antrankiais.
 
Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Vyriausybė nenori riboti azartinių lošimų reklamos

Š. Mažeikos / BFL nuotr.

Ministrų kabinetas, apsvarstęs Seime nagrinėjamus įstatymų pakeitimus, sutinka su siūlymu riboti nepilnamečių patekimą į lošimo vietas, tačiau nepritaria norui suvaržyti azartinių lošimų reklamą.

Vyriausybė spaudos tarnybas BNS informavo, jog Vyriausybė trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė pritarti Finansų ministerijos parengtam nutarimui. Juo ministerija pritaria siūlymui dėl nepilnamečių, tačiau nepritaria reklamos ribojimui. Anot jos, nėra nurodyti šaltiniai, iš kurių bus kompensuojamos prarastos sporto ir kitų organizacijų pajamos.
„Siūloma nepritarti projekto nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių, atsižvelgiant į tai, kad projekte nenumatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai“, – rašo ministerija.
Septynių „valstiečių“ parengtas Azartinių lošimų įstatymo pataisas Seimas pradėjo svarstyti pernai lapkritį. Pataisų iniciatoriai siūlo uždrausti bet kokią azartinių lošimų reklamą, išskyrus kelias išimtis, neleisti skleisti informacijos, kad lošimų bendrovės remia viešus renginius, veiklas bei fizinius ar juridinius asmenis.
Į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus siūloma neįleisti jaunesnių kaip 18 metų asmenų, taip pat drausti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Iki šiol nepilnamečiai galėdavo patekti į lošimo vietas, bet negalėdavo lošti – tik stebėti procesą.
Seimas pernai lapkritį priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas – jomis nutarta įpareigoti visus lošimo automatus sujungti į elektroninę valdymo sistemą, nuo 2019 metų lapkričio visose lošimų vietose turės būti įrengtos vaizdo įrašymo sistemos, filmuojančios įėjimą bei kasas. Finansų ministerija siūlo, kad ši nuostata įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

Straipsnis paimtas iš diena.lt

Jaunas vyras nusikaltimus vykdė tam, kad paloštų

M.Patašiaus asociatyvi nuotr.

Telšių rajono apylinkės teisiamajame posėdyje išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V. V. kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą. Į azartinius lošimus įnikęs jaunas vyras ėmė sukčiauti – įvairiuose miestuose išsinuomodavo įrankius ir juos užstatydavo lombarde, o gautus pinigus pralošdavo.
Išsinuomotą įrankį užstatė lombarde Teismas nustatė, kad V. V., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, atvyko į Telšiuose esančios bendrovės patalpas ir darbuotojams sumelavo, kad nori išsinuomoti perforatorių. Bendrovės darbuotojas su klientu sudarė įrankių nuomos sutartį. Vyriškis pažadėjo per dvi dienas grąžinti pagal sutartį gautą 450 eurų vertės perforatorių „Bosch GBH11“. Akivaizdu, kad vyras net nesiruošė grąžinti įrankio, nes tą pačią dieną perforatorių už 100 eurų užstatė lombarde ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo bendrovės turtą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino, kad šių metų pavasarį buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų, jam trūko pinigų. Gegužės 2 d. Telšiuose lošė azartinius žaidimus ir pralošė visus pinigus. Tą pačią dieną, važinėdamas po Telšius, sugalvojo, kaip prasimanyti pinigų lošimui. „Išsinuomosiu kokį nors įrankį, užstatysiu jį lombarde ir gausiu pinigų lošimams“, – nusprendė anksčiau taip jau daręs kituose miestuose vyriškis. Gautus pinigus pralošė Atvykęs į įrankius nuomojančią įmonę, azartinių žaidimų lošėjas išsinuomojo perforatorių, sakydamas, kad įrankio reikia statybos darbams, nors jokių darbų tuomet neatlikinėjo. Sudarant įrankių nuomos sutartį, asmuo pateikė V. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, o savo gyvenamąją vietą nurodė Plungės rajoną, Žlibinuose, Žarėnų gatvėje Tyliai džiaugdamasis, kad pavyko gauti brangų įrankį, vyras nurūko į lombardą. Perforatorių turėjo išsipirkti per savaitę, bet visus pinigus pralošė. Nesusitarus gražiuoju, kreipėsi į policiją Po kelių dienų sukčiaus pradėjo ieškoti įrankių nuoma užsiimančios bendrovės darbuotojai, bet nusikaltėlis į skambučius neatsakinėjo, ėmė slapstytis. Tiesa, kartą parašė SMS žinutę, kad įrankį naudoja ir jį grąžins iki savaitės vidurio, tačiau taip ir negrąžino. Vėliau sukčius nukėlinėjo įrankio grąžinimo datą ir galiausiai pripažino, jog įrankį prarado. Birželio 1 d. bendrovė kreipėsi į policiją, surinkta medžiaga perduota teismui. Kaltinamasis teisme su civiliniu ieškiniu (1 290 Eur suma) sutiko ir pažadėjo stengtis atlyginti žalą. Nuolatinis lombardo klientas Į teismą teko atvykti ir lombardo darbuotojai. Kasininkė-priėmėja paaiškino, kad žino asmenį pavarde V., tačiau jo vardo nežino. Pasirodo, nuolatinis klientas į lombardą atnešdavo įvairiausių daiktų, bet visada juos pasiimdavo grąžindamas pinigus. Perforatorių taip pat buvo atnešęs ir įkeitęs savaitei, bet po savaitės neatėjo pasiimti. Po sutarties sudarymo termino pabaigos, t. y. po tos dienos, kai asmuo neateina pasiimti savo daikto, lombardas penkias kalendorines dienas daiktą saugo, o po to padeda į prekybą. Perforatorius lombarde ilgai neužsigulėjo – gegužės mėnesį už 200 Eur jį nupirko nežinomas vyras. Lošėjas neišeina iš teismų Pastaruoju metu lošėjas tik ir mina įvairių miestų teismų slenksčius. Telšių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad minėta nusikalstama veika padaryta prieš priimant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį, tačiau šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebendrintinos, nes 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o pastarasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Teismas V. V. pripažino kaltu ir paskyrė galutinę bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Iš V. V. priteista bendrovei atlyginti padarytą 1 290 Eur turtinę žalą. Tačiau neaišku, kada kaltininkas atlygins nuostolius, nes vykstant teismui jis prisistatė esąs bedarbis.

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Lošimų organizavimo sugriežtinimui – pereinamieji laikotarpiai

Visi lošimo automatai bus privalomai sujungti į elektroninę duomenų valdymo sistemą, kuri leis valdžios institucijoms labiau kontroliuoti šią sritį. Be to, visose lošimo ir lažybų vietose privalės būti klientus filmuojančios kameros.

Tai numatyta Seimo antradienį priimtose Azartinių lošimų įstatymo pataisose. Jose yra ir daugiau azartinių lošimų organizavimą griežtinančių nuostatų. Už įstatymo priėmimą balsavo 100 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.
Numatytas gana ilgas – bemaž ketverių metų trukmės – pereinamasis laikotarpis visoms naujojo įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Pagal priimtąsias pataisas, į naują elektroninę lošimo automatų duomenų valdymo sistemą kiekviena bendrovė, organizuojanti azartinius lošimus ir eksploatuojanti lošimo automatus, „turės juos sujungti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis“.
„Elektroninė automatų duomenų valdymo sistema bus skirta lošimo automatų identifikaciniams (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenims fiksuoti, apdoroti, saugoti ir perduoti priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės informacinei sistemai“, – rašoma Seimo pranešime apie priimtąjį įstatymą.
Šias funkcijas atliks Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos, kuri valdo lošimo automatų kontrolės informacinę sistemą (LAKIS).

Be to, Seimas pritarė parlamentaro Andriaus Palionio pasiūlytai pataisai, numatančiai, kad visose azartinių lošimo vietose privalo būti „įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai filmuojanti įėjimą į automatų saloną bei lošimo vietos kasą“.
„Automatų salone, lažybų ir totalizatoriaus punktų skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi veikti taip, kad vaizdo įrašuose būtų aiškiai matyti į automatų saloną įeinantys asmenys, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmai“, – teigiama priimtoje pataisoje.
Taip pat lošimų organizatoriai turės filmuoti prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją bei minėtos inventorizacijos ataskaitas periodiškai teikti priežiūros tarnybai.
Priimtiems pokyčiams įgyvendinti nustatytas pereinamasis laikotarpis: nuo 2019 m. lapkričio 1 d. bendrovės prie naujosios duomenų valdymo sistemos galės jungtis savanoriškai, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. – jau privaloma tvarka. Kameros turi būti įrengtos iki 2019-ųjų pabaigos.
Tikimasi, kad naujasis azartinių lošimų organizavimo sugriežtintas reglamentavimas „užtikrins efektyvią lošimo įrenginių veikimo kontrolę, duomenų patikimumą, apskaitos skaidrumą, efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją“.

Finansų ministerijos išplatintame pranešime pabrėžiama, kad naujosios Azartinių lošimų įstatymo pataisos „didins lošimo verslo skaidrumą, efektyvumą, mažins administravimo naštą ir užtikrins visuomenės interesų laikymąsi“. Teigiama, kad analogiškas kontrolės sistemas turi kaimyninės valstybės Danija, Norvegija, Švedija, Estija, taip pat šiuo metu jos įgyvendinamos Latvijoje.
„Įstatymo priėmimas užtikrins sąžiningesnę lošimų veiklą — efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, skaidrią ir efektyvią apskaitos ir kontrolės sistemą”, – pranešime spaudai cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras.
Pranešta, kad naujųjų pataisų priėmimas yra prieš pustrečių metų „Finansų ministerijos pradėtos diskusijos dėl lošimų automatų sujungimo į vieną tinklą ir pinigų apskaitos bei kontrolės stiprinimo rezultatas.“

 

Straipsnis paimtas iš vz.lt

Priklausomybė nuo azartinių žaidimų vyrą pasodino į teisiamųjų suolą

Plun­gės ra­jo­no Ke­tu­ra­kių kai­mo gy­ven­to­jas Vid­man­tas Venc­kus (gim. 1992 m.) bu­vo taip įni­kęs į azar­ti­nius žai­di­mus, kad min­ty­se nuo­lat su­ko­si tik vie­nin­te­lis klau­si­mas – kur gau­ti pi­ni­gų, kad vėl ga­lė­tų nu­ei­ti į ka­zi­no pa­loš­ti. Jau­nas vy­ras ėmė­si suk­čia­vi­mo – iš­si­nuo­mo­jo iš įmo­nės „Ine­ga“ sta­ty­bi­nių įran­kių, nu­ne­šė juos į lom­bar­dą, ga­vo pi­ni­gų ir vėl vis­ką pra­švil­pė lo­ši­mo na­muo­se…

Suk­čia­vi­mu (Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 182 str. 1 d.) kal­ti­na­mas V. Venc­kus į tei­sia­mų­jų suo­lą sė­do lap­kri­čio 6 die­ną. Nie­kur ne­dir­ban­tis, ve­dęs, pa­grin­di­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis vy­ras mi­nė­jo, jog už ana­lo­giš­kus nu­si­kal­ti­mus šį ru­de­nį jau bu­vo teis­tas Tel­šių, Tau­ra­gės ir Ma­žei­kių teis­muo­se. Tie­sa, ne vi­si nuosp­ren­džiai jau įsi­tei­sė­ję.
Į Plun­gės tei­sė­sau­gi­nin­kus dėl V. Venc­kaus veik­los šių me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį krei­pė­si už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės „Ine­ga“ va­do­vas Egi­di­jus Va­si­liaus­kas. Sa­lan­tų gat­vė­je esan­ti įmo­nė pre­kiau­ja įvai­riais tvir­ti­ni­mo ele­men­tais, įran­kiais, sta­ty­bi­nė­mis me­džia­go­mis, nuo­mo­ja prie­tai­sus. Čia ap­si­lan­kęs V. Venc­kus per du kar­tus iš­si­nuo­mo­jo tris sta­ty­bi­nius įran­kius ir „pa­mir­šo“ juos ati­duo­ti. O tiks­liau – net ne­gal­vo­jo grą­žin­ti, nes tie­siu tai­ky­mu nu­ne­šė į lom­bar­dą, kad gau­tų pi­ni­gų.

Pa­gal pro­ku­ro­ro kal­ti­ni­mą pir­mą kar­tą į UAB „Ine­ga“ V. Venc­kus nu­vy­ko šių me­tų ba­lan­džio 10 die­ną. Iš­si­nuo­mo­jo 400 eu­rų ver­tės be­to­no kirs­tu­vą. Pa­si­ra­šė nuo­mos su­tar­tį, nors iš anks­to ži­no­jo, kad įran­kio ne­grą­žins. Maž­daug po sa­vai­tės – ba­lan­džio 18-ąją – vy­ras su­ge­bė­jo įti­kin­ti įmo­nės at­sto­vus, jog jam dar bū­ti­nai rei­kia 945 eu­rų ver­tės be­to­no pjaus­tyk­lės ir 700 eu­rų kai­nuo­jan­čio ben­zi­ni­nio že­mės grąž­to. Vėl­gi pa­si­ra­šė nuo­mos su­tar­tį ir įran­kius iš­kart nu­ne­šė į lom­bar­dą. UAB „Ine­ga“ iš vi­so pa­ty­rė 2045 eu­rų nuos­to­lį.
Sa­vo kal­tę V. Venc­kus pri­pa­ži­no, tad by­la iš­nag­ri­nė­ta su­trum­pin­to pro­ce­so tvar­ka, baus­mė jam bus su­ma­žin­ta treč­da­liu.

Tei­sia­ma­sis pa­sa­ko­jo, jog tuo me­tu, kai pa­da­rė nu­si­kal­ti­mus, bu­vo pri­klau­so­mas nuo azar­ti­nių lo­ši­mų. Pa­tvir­ti­no, jog įran­kius už­sta­tė lom­bar­de. Ga­vęs pi­ni­gų, iš­kart ėjo į ka­zi­no, ti­kė­jo­si iš­loš­ti, bet vis­ką pra­lo­šė. Įran­kiai įmo­nei bu­vo grą­žin­ti, o kaip bu­vo su lom­bar­du, V. Venc­kus ne­pa­aiš­ki­no. Nors teis­me ieš­ki­nio nie­kas ne­reiš­kė, vy­riš­kis mig­lo­tai už­si­mi­nė, jog ne­tu­ri iš ko at­ly­gin­ti ža­los.
Pri­klau­so­my­bę nuo azar­ti­nių žai­di­mų iš pi­ni­gų V. Venc­kus ti­ki­no jau įvei­kęs – sa­vo no­ru pa­si­pra­šė vi­sų lo­ši­mo na­mų Lie­tu­vo­je, kad jo ne­įleis­tų 20 me­tų. Šiuo me­tu vy­ras ti­ki­no esan­tis už­si­re­gist­ra­vęs dar­bo bir­žo­je ir ieš­kan­tis dar­bo.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 182 str. 1 d. nu­ma­to, jog tas, kas ap­gau­le sa­vo ar ki­tų nau­dai įgi­jo sve­ti­mą tur­tą ar tur­ti­nę tei­sę, iš­ven­gė tur­ti­nės prie­vo­lės ar­ba ją pa­nai­ki­no, bau­džia­mas vie­šai­siais dar­bais ar­ba bau­da, ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės at­ėmi­mu iki tre­jų me­tų.
V. Venc­kui pro­ku­ro­ras pa­siū­lė skir­ti 8 mė­ne­sių (jau su­ma­žin­tą) lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ir ati­dė­ti jos vyk­dy­mą me­tams. Taip pat siū­lė įpa­rei­go­ti per tris mė­ne­sius įsi­dar­bin­ti ir už­draus­ti lan­ky­tis azar­ti­nių lo­ši­mų na­muo­se.

Kal­ti­na­ma­sis su vis­kuo su­ti­ko ir net ne­pra­šė ma­žes­nės baus­mės. Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas nuosp­ren­dį skelbs lap­kri­čio 20 die­ną.
Pas­ku­ti­nį kar­tą V. Venc­kus bu­vo nu­teis­tas lap­kri­čio 3 die­ną Tel­šiuo­se. Šia­me mies­te ge­gu­žės 2 die­ną vy­ras taip pat lo­šė azar­ti­nius žai­di­mus ir pra­lo­šė vi­sus pi­ni­gus. Tą pa­čią die­ną su­gal­vo­jo, kad pi­ni­gų pra­si­ma­nys taip pat, kaip ir ki­tuo­se mies­tuo­se – iš­si­nuo­mos ko­kį nors įran­kį ir už­sta­tys lom­bar­de. Tai­gi iš tel­šiš­kių įmo­nės „Tel­šių bui­tis“ iš­si­nuo­mo­jo 450 eu­rų ver­tės per­fo­ra­to­rių „Bosch“, ku­rį už 100 eu­rų pa­li­ko lom­bar­de net ne­ke­tin­da­mas iš­si­pirk­ti. Pi­ni­gus pra­lo­šė, o per­fo­ra­to­rių iš lom­bar­do už 200 eu­rų ne­tru­kus nu­si­pir­ko ki­tas žmo­gus. Nu­ken­tė­ju­si ben­dro­vė dar pri­skai­čia­vo nu­om­pi­ni­gius ir iš vi­so pa­reiš­kė 1290 eu­rų ieš­ki­nį. Teis­mas ieš­ki­nį ten­ki­no, taip pat V. Venc­kui sky­rė 6 mė­ne­sių vie­šų­jų dar­bų baus­mę, įpa­rei­go­da­mas ne­at­ly­gin­ti­nai dirb­ti po 30 va­lan­dų vi­suo­me­nės la­bui. Šis nuosp­ren­dis dar ne­įsi­tei­sė­jęs, jį dar ga­li­ma ap­skųs­ti.

Straipsnis paimtas iš pzinios.lt

PAPIDLOMAS DARBO LAIKAS PRAŠYMŲ PATEIKIMUI

NAUJIENA. Nuo 2017 m. spalio 31 d. antradieniais specialistai asmenų prašymus neleisti lošti priima ir konsultuoja iki 20.30 val. Jei planuojate atvykti, maloniai prašome iš anksto informuoti specialistus telefonu Nr. +370 609 66676.

Lošėjų artimųjų paramos grupės susitikimų dienomis konsultacijos vyks iki 18.00 val. (daugiau apie Lošėjų artimųjų paramos grupės susitikimus ir datas – http://www.lpt.lt/problemos-del-losimo/loseju-artimuju-paramos-grupe/ ir https://www.facebook.com/nebenoriu.losti/).

Spręs, ar suvaržyti azartinių lošimų reklamą ir nepilnamečių patekimą į lošimo vietas

Seimas antradienį spręs, ar imtis pataisų, kuriomis siūloma Lietuvoje nuo 2018 metų dar labiau suvaržyti azartinių lošimų reklamą ir nepilnamečių patekimą į lošimo vietas. Visų lošėjų tapatybes siūloma tikrinti, juos registruoti ir įėjimo į lošimo patalpas metu ir išlošimo bei statymo atveju.
 
Septyni „valstiečiai“ siūlo nuo sausio uždrausti bet kokią azartinių lošimų reklamą, išskyrus kelias išimtis, neleisti skleisti informacijos apie tai, kad lošimus organizuojančios bendrovės remia viešus renginius, veiklas bei fizinius ar juridinius asmenis. Į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus siūloma neįleisti jaunesnių kaip 18 metų asmenų, taip pat drausti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Iki šiol nepilnamečiai galėdavo patekti į šias lošimo vietas, bet negalėdavo lošti – tik stebėti lošimo procesą. Parlamentarai siūlo susiaurinti azartinių lošimų reklamos išimtis ir palikti tik kelis atvejus, kada draudimas nebūtų taikomas. Būtų galima skelbti azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą, prekės ženklą bei interneto svetainės adresą. Taip pat ši informacija galėtų būti skelbiama ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar statinio, kuriame jis bus įsikūręs, ar prie pat įėjimo.
 
Reklama nebūtų laikomas informacijos apie įmonės siūlomus azartinius lošimus skelbimas lošimų organizavimo vietoje ir interneto svetainėje. Taip pat nebūtų draudžiama informacija apie lošimus specialiuose leidiniuose, skirtuose tik lošimų verslo specialistams. Pataisomis taip pat siūloma šalia leidžiamos informacijos apie azartinius lošimus uždrausti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimais siūloma visų lošimų organizatorius įpareigoti patikrinti lankytojų tapatybę ir juos registruoti. Papildoma registracija būtų sumos įmokėjimo, laimėjimo atidavimo metu, kai lošėjas keistų grynuosius pinigus į žetonus arba atvirkščiai, jeigu pinigų suma viršytų 1 tūkst. eurų, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių operacijų metu. Dabar tokios patikros atliekamos tik kazino.
 
Straipsnis paimtas iš tv3.lt