Apsilankė kazino ir pakraupo: „Po to dar ilgai negalėjau užmigti“

Nesu labai azartiškas žmogus. Nemėgstu nepamatuotos rizikos ir nepateisinu tuščio pinigų švaistymo. Tačiau vieną vakarą su draugų kompanija smalsumo vedini nutarėme užsukti į vieną iš sostinės kazino.

Esu girdėjusi apie šią vietą daug blogų dalykų netgi iš savo artimų draugų rato. Tačiau tai, ką pamačiau savo akimis, privertė pakraupti dar labiau. Pirmas į akis kritęs dalykas buvo lankytojų amžius. Prie žaidimų aparatų sėdėjo ir žilagalvių senolių! Negalėjau patikėti, kad yra tokio brandaus amžiaus moterų ir vyrų, kurie žvarbų žiemos vidurnaktį sėdi lošimų namuose, užuot miegoję su katinu pašonėje. Antras akį rėžęs dalykas buvo lankytojų apranga. Jei iki šiol galvojote, kad kazino lankosi milijonieriai su auksinėmis grandinėmis ant kaklo ir ilgakojės blondinės su audinės kailiniais, labai klystate. Viskas ten toli gražu nėra taip, kaip galvojote.
 
Didžioji dauguma lošėjų iš pažiūros priminė vidutines pajamas turinčius tolimųjų reisų vairuotojus, galbūt taksistus, pardavėjus ar kitokius aptarnavimo sferos darbuotojus. Nenoriu nieko įžeisti, bet bent jau man ežiuku kirpti vyrai su nutrintais džinsais ir sukištais į juos pilkais megztiniais su aukštu kaklu visada primindavo panašių profesijų atstovus.

Stebitės, iš kur pas taip kukliai atrodantį vyrą galėtų būti daug pinigų? Žinau iš savo bičiulių patirties. Lošimams iššvaistyti galima visą savo turtą. Vienas mano artimas žmogus per lošimus vos nepardavė savo sielos. Norėdamas pasiskolinti pinigų, jis meluodavo draugams ir kolegoms. Kurdavo istorijas apie tai, kad jis padarė avariją, sunkiai susirgo jo vaikai, pasakojo, kaip žmonai reikalinga skubi medicininė pagalba ir, žinoma, dideli pinigai. Iš prigimties pažįstamas ramus vyras kazino tapdavo visai kitu žmogumi. Jis tiesiog pakvaišdavo. Neilgai užtruko, kol įsiskolino iki ausų. O skolas teko atiduoti žmonai – šeima pardavė butą. Norėdamas išsaugoti santuoką ir savo gyvenimą, pažįstamasis „užsikodavo“. Pats parašė prašymą nebeįleisti jo į kazino.

Galbūt įbauginta tokių istorijų pati žaisti nesiryžau. Bet per porą valandų, kai buvome kazino, nepamačiau nė vieno laimėjusio žmogaus. Tiksliau, kelis ėjimus žmonės galbūt ir laimėdavo, tačiau azarto pagauti jie galiausiai išleisdavo viską iki paskutinio žetono.
 
Nepasisekė nei jaunų studentų kompanijai, nei dviem prancūzams, nei pagyvenusio amžiaus porai. Nors visi jie, atrodė, puikiai žinojo kazino žaidimo taisykles ir adekvačiai vertino savo riziką.

Grįžusi namo dar ilgai negalėjau užmigti galvodama apie tuos žmones, kurie pardavinėjo ne tik savo namus, bet ir sielą. Galvojau apie tą didelę sumą pralošusį vyrą. Ko gero, tie 600 eurų buvo jo alga. Ir net bijojau pagalvoti, ką jis grįžęs namo pasakė savo žmonai (nes ant rankos žibėjo vestuvinis žiedas).
Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Už lošimų verslo pinigus KTU mokslininkai stojo ginti azartinių žaidimų

Azartinių lošimų verslas yra nepagrįstai demonizuojamas, pareiškė Kauno technologijos universiteto ekonomistai, atlikę tyrimą už Lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pinigus. Tiesa, liaupsės lošimams skamba tik pranešime spaudai, pats tyrimas atrodo kur kas solidžiau.

Lošimų organizatorių paprašyti Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai atliko Europos lošimų rinkos analizę ir dabar patys dalijasi išvadomis, kurios skamba ne itin moksliškai – „Lietuvoje ji (tokia verslo rūšis) nepagrįstai demonizuojama, viešumoje pabrėžiant dažniausiai tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus.“ Studijoje yra analizuojama politinė ir teisinė Lietuvos lošimų rinkos aplinka, aprašomos institucijos, vykdančios lošimų ir loterijų veiklos priežiūrą. Taip pat, siekiant įvertinti galimas sektoriaus vystymosi tendencijas mūsų šalyje, yra apibendrinama naujausia informacija apie rinkos dydį, struktūrą, rinkos dalyvių finansinį pajėgumą. Mokslininkų liaupsės Dar viena sritis, kur lietuviai velkasi paskui europiečius – azartiniai lošimai. 5 KTU mokslininkai suskaičiavo, kad Lietuvoje tam išleidžiama 27-30 eurų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 187 eurai, o kai kur, tarkime, Maltoje ar Suomijoje žmogus per metus lošimams išleidžia per 400 eurų. Viena ekspertinės analizės autorių, cituojama trečiadienį KTU išplatintame pranešime spaudai, primena, kad azartinių lošimų verslas remia „sporto, kultūros, švietimo, sveikatos ir kitos visuomenei svarbias sritis.“ 193 puslapių „Socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studiją“ KTU mokslininkai atliko Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, vienijančios azartinius lošimus organizuojančias bendroves, užsakymu. KTU jos kainą 15min atskleisti atsisakė.

Pranešime spaudai pateikiama KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus Ryčio Krušinsko nuomonė – jis akcentuoja, kad ši verslo sritis Lietuvoje „nepagrįstai „demonizuojama“, viešumoje pabrėžiant dažniausiai tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus.“ Bent jau žiniasklaidai pateiktoje informacijoje KTU mokslininkai teisina azartinius lošimus. Tarkime, viena studijos autorių Agnė Gadeikienė aiškina, kad tai yra laisvalaikio praleidimo forma, kuri rizikinga tampa tik tada, kai žmogus turi polinkį į priklausomybę. R.Krušinskas kalba apie informacijos trūkumą: „paradoksalu tai, kad nesant pakankamai prieinamų duomenų, situacija iš anksto nupiešiama neigiamai.“ Jis lošimus prilygina kitoms laisvalaikio veikloms. „Pasak jo, yra nemažai laisvalaikio veiklų, pavyzdžiui vandens slidžių sportas, kurios yra rizikingos, suteikia adrenalino, vadinasi, gali sukelti ir priklausomybę, o į įrangos įsigijimą ar nuomą tenka nemažai investuoti“, – rašoma pranešime žiniasklaidai. Tyrimas – išsamus ir be panegirikos Pranešimą žiniasklaidai atsiuntė ne Lošimų ir žaidimų verslo asociacija, bet pats KTU, pasigyręs, kad tai yra pirmas panašaus pobūdžio tyrimas. Tiesa, pačiu tyrimu dalintis nenorėjo. Mat, nors autoriai ir KTU mokslininkai, tyrimo užsakovai, kaip pabrėžė KTU atstovė Akvilė Sebežiova, yra Lošimų ir žaidimų verslo asociacija. Būtent jai tyrimas ir turėjo tapti puikia viešųjų ryšių kampanija, už kurios teiginius gali laiduoti 5 akademikai. Tačiau pačiame ilgame 193 puslapių tyrime tokios panegirikos, kuria spinduliuoja KTU išplatintas pranešimas spaudai apie nepagrįstą lošimų verslo juodinimą, jau nėra. Mokslininkai pateikia keturių puslapių išvadas (panašaus ilgio buvo ir pranešimas spaudai), kuriose trumpai apžvelgia lošimų teisinį reglamentavimą, apmokestinimą, veikimo principus. Išvadose mokslininkai aptaria ir potencialias rizikas, apie ką beveik neužsimenama pranešime žiniasklaidai.

„Didesnis azartinių lošimų paslaugų prieinamumas padidintų šiomis paslaugomis besinaudojančių vartotojų skaičių ir / arba jau esami vartotojai dažniau ir ilgesnį laiką dalyvautų lošimuose. Tai galėtų sąlygoti rinkos augimą, bet tuo pačiu ir problemų, susijusių su lošimais, skaičiaus augimą“, – rašoma išvadose. Mokslininkai taip pat teigia, kad prieigos prie azartinių lošimų paslaugų ribojimas leistų sumažinti problemų, susijusių su lošimu, lygį: „Pasiūlos mažinimas per rinkos reguliavimo priemones (ką dažniausiai dabar vykdo ES valstybės) labiau suvaržo azartinių lošimų paslaugų vartotojų (kurie neturi probleminio lošimo apraiškų) pasirinkimo laisvę nei paklausos reguliavimas.“ Mokslininkai išvadose kalba apie tai, kad reikėtų rinką reguliuoti taip, kad jos plėtra dėl to nestotų. Kita vertus, daug dėmesio skiriama ir su lošimų verslu susijusioms problemoms aptarti.
 
Straipsnis paimtas iš 15min.lt

Krepšinio legendos paslaptis: į bedugnę stūmė priklausomybė nuo lažybų

Apie turtingiausių pasaulio sportininkų sąraše pirmaujantį Michaelą Jordaną (jo turtas vertinamas 1,7 mlrd. dolerių), atrodytų, yra parašyta viskas. Bet garsiausio visų laikų krepšininko biografija slepia mįslingą faktą: kodėl tris sezonus iš eilės su „Chicago Bulls“ tapęs NBA čempionu tuomet 30-metis M.Jordanas 1993-iaisiais netikėtai paliko krepšinį? REKLAMA Dabar aiškėja, kad tai buvo susiję su sportininko priklausomybe nuo azartinių lošimų ir galbūt – netgi su nelegaliomis lažybomis, rašo championat.com.
 
Žinia sukrėtė visą pasaulį
1993-iųjų spalio 6 d. krepšinio dievas M.Jordanas pranešė, kad baigia karjerą. Tai buvo šokas visiems sirgaliams. Kodėl? Paaiškinimas tada atrodė įtikinamai: karjeros viršūnėje atsidūręs krepšininkas sakė neturįs motyvacijos žaisti, yra prislėgtas tragiškos tėvo žūties ir nori išbandyti jėgas beisbole. Mažai kas atkreipė dėmesį, koks ramus ir susikaupęs M.Jordanas buvo per tą spaudos konferenciją. Niekas nepanoro patikslinti, ką jis turėjo galvoje pasakęs: „Aš grįšiu į NBA, jei man leis Davidas Sternas.“
Ir tik keli žmonės žinojo, kad po dviejų dienų D.Sterno vadovaujama NBA lyga oficialiai baigė penkis mėnesius trukusį tyrimą dėl M.Jordano problemų, susijusių su azartiniais lošimais.
 
Pinigai ir azartas
Pats M.Jordanas pats užsuko tą procesą, kuris vėliau privers jį laikinai nutraukti karjerą pačiame jėgų žydėjime. 1985-aisiais, kada jis atėjo į NBA, telekompanija CBS sumokėjo lygai 188 mln. dolerių už transliacijų teises ketveriems metams. O 1989-aisiais NBC už tokios pat trukmės naują TV sutartį jau buvo pasirengusi pakloti 600 mln. Viena pagrindinių tokio staigaus NBA populiarėjimo priežasčių kartu su kitais dviem krepšinio burtininkais Magicu Jordanu ir Larry Birdu buvo M.Jordanas. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje už JAV ribų „Bulls“ komandą palaikė daugiau kaip pusė visų pasaulio krepšinio sirgalių, o kepurėles ir marškinėlius su 23-iuoju numeriu nešiojo 90 proc. tokio aprangos stiliaus gerbėjų. Žinoma, tai atspindėjo paties krepšininko pajamos, o jų derinys su M.Jordano azartu sukėlė liūdnas pasekmes. Viskas prasidėjo lyg ir nekalta situacija, kuri buvo visiems matoma. Dar studijuodamas Šiaurės Karolinos universitete M.Jordanas neretai siūlydavo komandos draugams rungtis metimų taiklumu, lažinantis iš gaiviųjų gėrimų ar labai mažų sumų. 1984-aisiais tapęs profesionalu M.Jordanas įsitraukė su partneriais žaisti pokerį jau iš didesnių pinigų. Krepšinio garsenybė buvo tikras kortų asas ir komandos treneriai netgi perspėdavo naujokus, kad žaisdami su Michaelu liks tuščiomis kišenėmis. „Bulls“ ekipos lyderis nesigėdijo lošti iš pinigų net videožaidimais.
 

Per golfą – į skandalus

Į tikruosius nemalonumus M.Jordaną atvedė jo mėgstamas golfas. 1991-aisiais golfo klube praleista savaitė baigėsi tuo, kad krepšininkas liko skolingas žaidimo partneriams: 57 tūkst. dolerių – Jamesui Bouleriui, 107 tūkst. dolerių – Eddie Dow. Šios sumos nebuvo problema aikštėje ir iš rėmėjų milijonus uždirbančiam M.Jordanui. Bet pasirodė, kad J.Bouleris buvo narkotikų prekeivis, kurį akylai sekė policija. Todėl po to, kai krepšininkas jam sumokėjo skolą, pareigūnams kilo klausimų dėl M.Jordano ir istorija pateko į viešumą. NBA žvaigždės niekas rimtai neįtarinėjo dėl prekybos narkotikais, bet jis vis tiek pamelavo žiniasklaidai pareikšdamas, kad pinigus pervedė projektui, susijusiam su golfu. Po kiek laiko E.Dow buvo nužudytas, o jo namuose rastos M.Jordano pasirašytų čekių kopijos. Galiausiai teisme krepšinio žvaigždei teko pripažinti, kad visus minėtus pinigus pralošė.
 
Nemanė, kad yra priklausomas
Beveik po dvejų metų, 1993-iaisiais, buvo paviešinta dar viena neaiški istorija. Verslininkas iš San Diego Richardas Esquinasas parašė knygą, kurioje tikino, jog tais pačiais 1991-aisiais M.Jordanas žaisdamas golfą jam pralaimėjo 1,25 mln. dolerių, bet skolos taip ir negrąžino. Iš pradžių R.Esquinasu niekas nepatikėjo, bet jis sugebėjo pagrįsti savo žodžius parodęs susirašinėjimą su M.Jordanu ir iš jo gautus čekius. Paaiškėjo, kad po ilgų derybų krepšininkas sutiko grąžinti 300 tūkst. dolerių – tik trečdalį praloštos sumos. M.Jordanui vėl teko bendrauti su žiniasklaida ir jis pamėgino išsaugoti gražų veidą blogame žaidime. „Taip, aš žaidžiau golfą su Esquinasu iš kažkokių pinigų. Bet aš neužsirašinėjau ir neturiu galimybės patikrinti, kiek iš tikrųjų laimėjau ar pralaimėjau. Galiu tik tvirtinti, kad kalbama apie gerokai mažesnes sumas, negu buvo paminėta. Aš neturiu problemų dėl azartinių žaidimų. Jei turėčiau – badaučiau. Man tektų parduoti savo laikrodį, NBA čempiono žiedus ir namą, o mano vaikai gyventų skurde. Man tiesiog šiaip patinka lažintis iš pinigų“, – tada teisinosi M.Jordanas.
 
Visa NBA galėjo sužlugti
NBA ilgai pro pirštus žiūrėjo į savo superžvaigždės priklausomybes. D.Sternas puikiai suvokė, kiek pinigų lygai atneša M.Jordanas, ir pakentė tai, ką vargu ar būtų leidęs bet kuriam kitam. Po istorijos su J.Bouleriu NBA komisaras pranešė apie dviejų savaičių tyrimą, bet iš tiesų viskas apsiribojo dviejų valandų pokalbiu su M.Jordanu ir jo advokatais. Lyga nesikreipė nei į patį J.Boulerį, nei į policiją. Bet su R.Esquinasu NBA tyrėjai vis dėlto pabendravo. O šis papasakojo sykį išgirdęs, kaip M.Jordanas telefonu kažkieno klausė: „Vadinasi, riba – septyni taškai?“. Ir nors verslininkas nesuprato, apie kokias rungtynes ir net apie kokią sporto šaką buvo kalbama, to užteko. Dalyvavimas lažybose dėl rezultatų profesionaliems sportininkams visada buvo didžiausias tabu. D.Sternas suprato, kuo lygai gali grėsti panašus skandalas. Ypač jei į jį bus įtrauktas žaidėjas, kuris įkūnija visą pasaulio krepšinį. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje tikėtini nuostoliai būtų buvę didesni net už tas kosmines pajamas, kurias NBA garantavo M.Jordanas. Šįkart net jam statymas buvo per didelis.
 
Šešėlis nugrimzdo į praeitį
Iki galo neaišku, ar po skandalingo R.Esquinaso liudijimo D.Sternas susitiko su M.Jordanu ir apie ką jie kalbėjosi. 1993-iųjų spalio 6-ąją krepšinio superžvaigždė surengė spaudos konferenciją ir sudrebino visą pasaulį žinia apie savo pasitraukimą. O 1996-aisiais M.Jordanas grįžo į NBA po nenusisekusios karjeros beisbole, su „Bulls“ dar tris kartus iš eilės tapo lygos čempionu ir daugiau nė sykio nebuvo siejamas su jokia lažybų istorija.
 
Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Kokią nemalonią tiesą suprato doc. G. Navaitis?

2016 m. lapkričio 4 d. Delfi portale buvo paskelbtas doc. G. Navaičio straipsnis „Azartiniai lošimai Lietuvoje: tyrimas atskleidė nemalonią tiesą”. Šiame straipsnyje doc. G. Navaitis komentuoja „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus (tyrimo užsakovas neatskleistas), tačiau nemalonios tiesos tiesiogiai neįvardija. Todėl bandyti suprasti kokią žinią nori pateikti docentas tenka remiantis straipsnio teiginiais: „Loterijos bilietus pirko 54 proc. apklaustųjų“; „lošiančių lošimų automatų salonuose tebuvo 1 proc.”; “Vienas probleminio, nebekontroliuojamo lošimo požymių – jo sukeliamos negatyvios finansinės pasekmės. Lietuvoje jas paminėjo 7,8 proc. lošiančių (taip pat ir loterijose).”; “Todėl nors daugelis apklaustųjų supranta įsitraukimo į azartinius lošimus pavojų, tačiau nemato pavojaus lošiant internete ar dalyvaujant loterijose. Kazino ir lošimo automatai laikomi tarsi spąstais, kurie tyko silpnavalių, tačiau labai mažai kas skiria neriboto išlošimo automatus, kurie yra kazino patalpose, nuo vadinamųjų B klasės automatų, t. y. riboto išlošimo automatų, esančių lošimo automatų salonuose, nors galimybės prasilošti čia pastebimai mažesnės.”

Skaitant G. Navaičio sudėliotus akcentus susidaro įspūdis, kad loterijos ir kazino sukelia labai didelį pavojų, o lošiant B kategorijos automatais pavojus minimalus, nes lošėjų nedaug, o galimybės prasilošti nepalyginami mažesnės.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicija nurodo, kad visi azartiniai lošimai pasižymi rizika sukelti priklausomybę, o kai kurie lošimai neigiamas pasekmes sukelia daug greičiau ir didesnes, nei kiti. Todėl, norint mažinti azartinių lošimų neigiamų pasekmių mąstą, reikia riboti azartinių lošimų pasiūlą, prieinamumą, patrauklumą ir pradėti nuo lošimų rūšių, kurios sukelia daugiausiai neigiamų pasekmių.

Pažiūrėkime kas slypi už tų 54, 3,5 arba 1 procento. Skaičiai pateikiami lentelėje. Statistikos departamento duomenis 2016 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 2 859 709 žmonės.

Lošimų rūšis Dalis lošiančiųjų, proc. pagal “Vilmorus” atliktą apklausą Lošiančiųjų skaičius 2016 m. I pusmečio lošimų organizatorių veiklos rezultatas (įplaukos atėmus išmokėjimus), €* Vienas lošėjas per 2016 m. I pusm. vidutiniškai pralošė, eur) Lošimo vietų/organi-zatorių skaičius* Lošėjų skaičius vidutiniškai tenkantis vienai lošimų organizavimo vietai/organizatoriui
Loterijos bilietai 54 1 544 243 20 394 003 13,2 3 514 748
Lošiantys internete (lažybos ir nuotoliniai lošimai) 6 171 583 6 307 240 36,8 6 28 597
Kazino (lošimų stalai ir A akteg. lošimų automatai) 3,5 100 090 14 598 236 145,9 19 5 268
Lažybos 3,1 88 651 5 632 879 63,5 169 525
Lošė su draugais 2,8 80 072
B kategorijos lošimų automatai 1 28 597 15 276 193 534,2 190 151
Viso: 70,4 2 013 235 62 208 551      

* – Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Resublikos Finansų ministerijos duomenys

Iš lentelėje pateiktų skaičiavimų matyti, kad šiuo metu individualiam lošėjui pavojingiausia lošimų rūšis – tai lošimas B kategorijos riboto išlošimo automatais, nes vidutiniškai kiekvienas lošėjas per pusę metų vidutiniškai prarado 534 eurus, kai tuo tarpu kazino klientas vidutiniškai pralošė 146 eurus, o loterijose 13 eurų. Pralošti 534 eurus per pusę metų arba 1068 eurų per metus – daug ar mažai? Jeigu vidutinis mėnesio atlyginimas Lietuvoje yra kiek daugiau nei 700 eurų, tai pralošti pusantro atlyginimo reiškia labai daug. Tai reiškia, kad kiekvienas B kategorijos lošimų automatų klientas verslininkams yra „auksinis”. Todėl nenuostabu, kad B kategorijos lošimo automatų skaičius sparčiai auga. Net 75 proc. automatų skaičius padidėjo nuo 2010 m.: nuo buvusių 2110 iki 3692 2016 m. (.)

Kodėl lošimas lošimų automatais pavojingesni nei, tarkim, loterijos? Viena iš galimų priežasčių yra lošimų dažnis. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad kuo trumpesnis laikas tarp „pastatymo” ir rezultato, tuo didesnis pavojus priklausomybei išsivystyti. Štai B kategorijos lošimų automatuose šis skirtumas tėra 3 sekundės, o Lietuvoje didžiųjų loterijų organizuojamuose lošimuose laukti rezultato tenka net savaitę arba 604 800 sekundžių. Skirtumas akivaizdus. Todėl doc. G. Navaičio mintys straipsnyje neįtikina, ir būtų daug aiškiau, jei būtų viešai paskelbta kas apklausos užsakovas. Tada geriau suprastume ir tyrimų bendrovei iškeltus tikslus. Dar aiškiau būtų, jei G. Navaitis viešai paskelbtų, kas užsakė ir finansuoja jo vadovaujamus mokslinius tyrimus apie azartinius lošimus. Tuomet nieko nestebintų, kodėl docentas pseudomoksliniais išvedžiojimais mėgina pavojingiausią lošimų rūšį Lietuvoje pateikti, kaip mažiausiai pavojingą.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt

Apsisaugoti nuo skolų galite patys

Nuo vakar įsigaliojo Lietuvos banko paslauga, leidžianti pateikti prašymą, kurio pagrindu asmuo būtų įrašytas į sąrašą žmonių, kuriems negali būti išduotas greitasis kreditas. Panašiai kaip lošimo namuose, kai nesuvaldomas noras lošti pažabojamas tik asmens prašymu daugiau čia jo neįleisti.

Lietuvos banko paslauga „Stop vartojimo kreditams“ įsigaliojo nuo lapkričio 1 d. ir yra nemokama visiems Lietuvos gyventojams. Bet kuris žmogus, nebegalintis nustoti skolintis arba norintis apsidrausti nebūti suviliotas greitų pinigų, gali pateikti prašymą neišduoti jam greitųjų kreditų.

Bet kuris greitųjų kreditų davėjas, prieš patvirtindamas kredito išdavimą, privalės patikrinti, ar kredito prašantis žmogus nėra įrašytas į šį sąrašą. Jį administruos ir tvarkys Lietuvos bankas.

Prašymą neišduoti greitųjų kreditų galima pateikti žmogui patogiu būdu: per elektroninės bankininkystės sistemą, prisijungiant prie paslaugos per „Elektroninių valdžios vartų“ portalą arba per Lietuvos banko interneto svetainę, prašymus įtraukti į sąrašą bus galima pateikti ir atvykus į Lietuvos banką, juos bus galima atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Prašymas galios pasirinktą laikotarpį.

Be to, prašymą gali pateikti ne tik pats žmogus, bet ir kitas įgaliotas asmuo.

Jeigu artimieji (sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai) tokio įgaliojimo neturės, tačiau įžvelgs nevaldomo skolinimosi problemą, jie galės kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti savo artimajam sudaryti vartojimo kredito sutartis, o Lietuvos bankas, teismui tokį sprendimą priėmus, įrašys nurodytą asmenį į nekredituotinų asmenų sąrašą.

„Reguliariai sulaukdavome skambučių iš žmonių, prašančių, kad padėtume suvaldyti artimųjų besaikį skolinimąsi. Įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimams, tokia galimybė taps prieinama ir, kaip tikimės, prisidės mažinant skaudžias neatsakingo skolinimo pasekmes“, – sako Rasa Cicėnienė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė.

Tiesa, panaši galimybė egzistavo ir iki šiol. Kai kurios greitųjų kreditų bendrovės jau anksčiau siūlė paslaugą klientams parašyti prašymą neišduoti jiems kredito. Tiesa, toks klientas galėdavo nueiti į kitą įstaigą, kur jo prašymo nėra, ir ramiai pasiskolinti.

Marija BUNKAITĖ, Asmeninių finansų trenerė:

Kad dėl naujos tvarkos sumažėtų išduodamų greitųjų kreditų, labai abejoju. Tie, kurie nori pasiskolinti, vis tiek ras būdų. Juolab kad ir šį prašymą galima bet kada atšaukti. Tad manau, kad nauja Lietuvos banko paslauga labiausiai bus naudinga užkertant kelią paimti paskolą kito vardu. Net jei ir neplanuojame imti greitųjų paskolų, naudinga parašyti šį prašymą ir taip apsisaugoti nuo tokių atvejų, kai pametus ar kitaip praradus asmens tapatybės dokumentą jūsų vardu būtų paimta greitoji paskola. Tokių atvejų yra nemažai, juo labiau kad mažesni rinkos dalyviai nėra atsakingi skolintojai, netaiko papildomų asmens identifikavimo procedūrų, todėl pasiskolinti pavyksta net ir pasinaudojant svetimu asmens dokumentu.

Kita kategorija žmonių, kuriems nauja tvarka bus naudinga, yra tie visuomenės nariai, kurie negali atsakyti už savo veiksmus. Tai jautri ir labai aktuali problema. Kažkodėl iki šiol neuždrausta skolinti protinę negalią turintiems asmenims, kurie nesupranta savo veiksmų, galbūt skolintis juos įkalbina aplinkiniai. Dalyvavau „Caritas“ Motinos ir vaiko globos namų projekte, kurio metu centro narės privaloma tvarka internete užpildė tokius prašymus. Manau, kad tokia tvarka galėtų būti taikoma ir kitose panašiose įstaigose.

Žinoma, jei labai reikės paskolos, kiekvienas gali sugalvoti alternatyvą ar tiesiog atšaukti savo prašymą. Tačiau jau pats žinojimas, kad paskola nebus suteikta, dažniausiai spontaniško skolinimosi atveju padeda. Nors situacijos tai smarkiai nepagerins. Greitųjų kreditų išdavimo skaičius parodo visuomenės finansinio raštingumo lygį. Juk greitieji pinigai yra labai brangūs ir nėra pateisinami. Deja, dažniausiai žmonės skolinasi, nes tai greita ir patogu, net negalvodami apie tai, kad paskolą reikės grąžinti. Jei žmogui likus savaitei iki atlyginimo trūksta pinigų ir jis nusprendžia skolintis, reikėtų iš anksto apskaičiuoti, kad kitą mėnesį jam vėl trūks, o dar reikės ir kreditą atiduoti. Tai suprantantieji visuomet ieškos kitų būdų. Štai Amerikoje, atliekant finansinio raštingumo testą, klausiama, kokiu atveju galima skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių. Žinote, koks yra teisingas atsakymas? Niekada.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Straipsnis paimtas iš ve.lt

Trileriui prilygstanti istorija: 22-metė dugne atsidūrė staigiai – su pusės milijono skola

© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Dar vaikystėje Julija pasižadėjo – nebus alkoholikė, kaip tėtis ir mama. Tačiau 22 metų įklimpo į bėdą, kuri jai kainavo daug daugiau nei pusę milijono litų.
Kodėl suaugę alkoholikų vaikai dažnai patys tampa priklausomi – jei ne nuo alkoholio, tai nuo sekso, patologinio potraukio maistui, darboholizmo? Kaip to išvengti? Ir kaip pakilti, kai atrodo, kad visas pasaulis prieš tave? Su Julija susipažinome bendruomenėje „Aš esu“. Gyvų akių, liekna ilgaplaukė. Apdovanota puikia iškalba ir aštriu protu. Tai, ko negalėtum įtarti – priklausomybė, apie kurią dar tik pradedama garsiai šnekėti. „Jei griovyje guli apsišlapinęs alkoholikas matyti, kad tai problema, jei smiginėja narkotikų pavartojęs žmogus – irgi. Tačiau priklausomo lošėjo neatpažinsi. Ir tarp jūsų pažįstamų yra tokių, tačiau nebūtinai tą žinot, nes šią priklausomybę daug lengviau nuslėpti“, – interviu DELFI sakė mergina.
– Nuo ko viskas prasidėjo?
– Mano lošimo periodas buvo greitas, drastiškas ir su didžiulėmis pasekmėmis. Azartiška buvau visada. Menkiausiose situacijose siekdavau pirmauti, bet kokiame žaidime laimėti. Jei sugalvoju, turiu įgyvendinti čia ir dabar. Perfekcionizmas – ant bangos, ir jei žmonės jį vertina teigiamai, dabar aš visomis išgalėmis stengiuosi slopinti, nes jis labai trukdo gyventi.
– Julija, ar jūsų šeimoje buvo priklausomų žmonių?
– Abu mano tėvai alkoholikai, brolis ir šiandien lošia. Priklausomybės pažymėta visa mūsų šeima. Atsimenu, vaikystėje tėvas su broliu lošė, mane irgi labai užvesdavo kad ir tas pats žaidimas kortomis. Kiti pažaidžia, atsibosta ir daro kažką kitą, o aš taip įsitraukdavau, kad negalėdavau sustoti, net jei žaisdavom ne iš pinigų.

– Kada pradėjote rimtai lošti?
– Buvo šaltas rudens vakaras, nebuvo ką veikti ir draugai pasiūlė nueiti prie lošimo aparatų. Vaikystėje buvau sau pažadėjusi niekada nevartoti alkoholio. Taip būna daugelyje alkoholikų šeimų, kai vaikai mato priklausomybės pasekmes. Tačiau aš nepaklusau pirminei minčiai, kuri kilo – neiti lošti, nes man tai geruoju nesibaigs. Vis dėlto nuėjau. Lošiau pusantrų metų. Kol sukako 21-eri, lošdavau prie aparatų, paprastai viena, nes draugai vieną kitą kartą nuėjo ir jiems tapo nebeįdomu, gaila pinigų. O aš užsikabinau. Duodavau draugams pinigų, kad žaistų kartu. Kai jiems tapo nebeįdomu ir už mano pinigus žaisti, perėjau į lažybas. Lankydama lažybų punkte dirbančią draugę pamačiau, kad žmonės lošia. Pradėjau ir aš. Virtualiame lošime man patiko galimybė nuo visų pasislėpti, taigi pradėjau daryti statymus už sporto įvykius. Tai dabar – labai populiaru. Man irgi atrodė daug tikresnis lošimas, nes kazino aparatas – sistema, prieš kurią tu niekada nelaimėsi. O statymas už sporto komandą – gyvas įvykis. Man tada taip atrodė.

– Kokias sumas statydavot?
– Jei pirmi mano statymai buvo po 10 litų, galiausiai minimalūs siekdavo 1000 litų.
– Iš kur tokie pinigai?
– Iš pradžių dirbau, paskui pradėjau vogt. Statymų sumos augo, pinigų reikėjo vis daugiau. Tuo metu studijavau, bet mečiau mokslą, darbus. Visi tie praradimai buvo su pasekmėmis: iš darbo išėjau su skolomis, studijos nutrūko dėl akademinių skolų, viskas traukėsi į antrą planą, o pirmame – vien lošimas. Atėjo laikas, kai man nieko daugiau nereikėjo, tik lošti. Atsikeldavau ir lošdavau, kol užmigdavau. Atsibusdavau prie kompiuterio ir vos pramerkusi akis lošdavau toliau. Išnaudojusi finansinius resursus pradėjau imti paskolas. Pasinaudojau visų savo artimųjų prisijungimais prie bankų – mamos, tėčio, močiutės. Visų jų vardu paėmiau paskolas. Paskui skolinausi visų savo draugų vardu, galiausiai – nepažįstamų žmonių. Apgaulės būdu išviliodavau iš jų prisijungimus prie bankų. Iš namų išnešiau visą įmanomą turtą. Jei iš pradžių nešdavau auksą, brangius daiktus, paskutiniu metu ir printerį troleibusu vežiau į lombardą, kad tik gaučiau kažkiek pinigų.

– Artimieji budėjimo režimo neįjungė? – Mama gėrė, seneliai iš pradžių nesuprato. Aš viską dariau tyliai. Jeigu eidavau pas mamą, močiutė nežinodavo, jeigu eidavau pas močiutę, tėtis nežinojo. Jie nesišnekėjo tarpusavyje. Tačiau atėjo laikas, kai prabilo. Realiai aš savo artimuosius palikau be nieko – be santaupų, be indėlių bankuose, be pinigų namuose. Buvo žiaurių situacijų, kai močiutė dar negavusi pensijos, o piniginėje neturi nė cento. Pralošiau netgi senelių, kurie mane nuo 10 metų augino, namus. Jie dabar priversti nuomotis būstą. Galiu drąsiai sakyti, kad niekas nieko nebeturi. Ką buvo įmanoma parduoti, aš pardaviau, kad galėčiau lošti.

– Per kiek laiko?
– Per pusantrų-dvejus metus.
– Kada supratote, kad nebėra kur trauktis?
– Iš tiesų tai aš neatsitokėjau. Tiesiog atėjo laikas, kai nebeturėjau iš kur gauti pinigų. Visiems buvau skolinga, visi pradėjo tarpusavyje apie tai kalbėti, visi viską žinojo, man buvo baisu išeiti į gatvę. Manęs ieškojo, reikalavo savo pinigų, man grasino, gąsdino. Pasipylė pareiškimai policijai, ikiteisminiai tyrimai. Man pačiai kritinis taškas buvo baisus vienišumas. Visi manęs vengė. Vien tik mama kažkiek su manimi kalbėdavo, tik tiek, kad ji gerianti. Vis dėlto, turėjau kur pamiegoti, kažkiek pavalgyti. Tada pirmą kartą tiesiogiai pavogiau pinigų. Brolis rakino savo kambarį, kad neįeičiau, tačiau tądien pamiršo uždaryti balkono duris. Ar įlipau per balkoną, paėmiau jo pinigus su mintimi, kad išlošiu ir grąžinsiu atgal. Tačiau per dieną kelis kartus paėmiau, grąžindavau, paėmiau grąžindavau išlošus, kol vakare nebeturėjau ko padėti atgal. Tikėjausi, kad pasiseks laimėti, brolio pinigus padėsiu ir man dar liks tolimesniam lošimui. Pilnos sumos jam negalėjau grąžinti, todėl paėmiau likusius pinigus, kompiuterį, kad galėčiau toliau lošti, ir išėjau iš namų. Išsinuomojau viešbučio kambarį. Vyliausi, kad naktį išlošiu pinigų ir ryte jam grąžinsiu – kas įvyko ne esmė, pinigai juk bus grąžinti. Žinoma, tą naktį aš viską pralošiau. Man buvo labai baisu. Nusprendžiau nusižudyti. Sunkesniais momentais tokių minčių kildavo ir anksčiau. Nes gėda, baisu susitikti žmones, kuriems esi skolinga, visi nusisukę. Tačiau ir tuomet neįsivardinau, kas yra didžiausia mano problema. Nusižudyti man nepavyko, buvau sustabdyta ir paguldyta į psichiatrijos ligoninę. Ten praleidau tris savaites. Dėl suicido man rekomendavo pakalbėti su specialistais, bet siunčiau visus po velnių, neva, psichologai mano skolų negrąžins. Būdavo momentų, kai norėdavosi šnekėti, bet negalėdavau – tarsi akmuo gerklėje užstrigdavo ir negalėdavau pasakyti nė žodžio, tik verkiau.
– Ar ligoninėje buvo įvardyta, kad problema – priklausomybė nuo lošimo?
– Gydytojams tai buvo aišku, bet tik ne man. Vis dėlto, tas ilgas buvimas ligoninėje man kažką pralaužė. Vieną naktį ėmiau ir raštu atsakiau į klausimus, kurie buvo man pateikti. Išliejau, kas mane slėgė, rašydama daug verkiau. Gydytojai perskaitė mano atsakymus ir sutiko išleisti iš ligoninės su sąlyga, kad eisiu į „Minesotos“ programą Priklausomybių gydymo centre. Į „Minesotos“ programą nuėjau su mintimi: „Jei jums reikia, aš pabūsiu 28 dienas ten ir toliau darysiu, ką dariusi“. Atsimenu, buvo Mindaugo karūnavimo diena, trys laisvadieniai, artimieji buvo iš lombardų išpirkę daiktus, tad kūriau planus, kaip vieną kitą daiktą paimsiu, parduosiu ir lošiu. Ačiū Dievui, jie man nieko nedavė. Tris dienas pakentėjau nelošusi, nors buvo labai sunku. Kad būtų lengviau bėgiojau, gaminau maistą. Visais įmanomais būdais bėgau nuo savęs.
– Ar „Minesotos“ programa davė naudos?

– Taip. Nors priklausoma visa mano šeima, aš iš tiesų nežinojau, kas ta priklausomybė. Po dviejų savaičių programos man atrodė, kad viską suprantu, viską žinau – kaip gyventi, elgtis, ką daryti. Tačiau išėjusi nelošiau gal tik pusantro mėnesio. Tada pralošiau senelių namus – 200 tūkst. litų per tris dienas. Vėl smūgis. Ką pasakyti močiutei, ką daryti? Ji tuos namus mano prašymu buvo užstačiusi, bet suma nebuvo labai didelė – apie 40 tūkst. litų. Močiutė sugalvojo parduoti butą, atiduoti skolą ir už likusią sumą nusipirkti paprastesnį butą, kuriame gyvens ramiai. Tačiau nespėjo to padaryti, atsitokėjo tik tada, kai savo sąskaitoje rado 800 litų likutį ir paskambinusi man pasakė „Ką tu padarei“. Tada jau manęs visi atsisakė. „Minesotos“ programosje sužinojau apie barą „Mano guru“, kur vyksta integracijos programa priklausomiems žmonėms. Įsidarbinau ten padavėja, bet vis dar lošiau. Nebevogiau, nebekūriau grandiozinių planų – tiesiog ramiai lošiau iš gautų arbatpinigių. Prasidėjo teismai. Mano apgautų žmonių – galybė. Apie trisdešimt. Taigi, reikėjo eiti per komisariatus, duoti parodymus. Buvo labai sunku ir aš tiesiog pasidaviau. Pripažinau, kad esu priklausoma ir nieko nebus, jei priešinsiuosi teorijai, kurią įsidėjau į galvą integracinėje programoje.

– Ką konkrečiai pradėjote daryti?
– Visų pirma pripažinau, kad viena neįveiksiu priklausomybės. Nustojau ieškoti lengvų kelių. Ne dėl vaizdo, o nuoširdžiai pradėjau dalyvauti „Mano guru“ reabilitacijos programos užsiėmimuose, bendrauti su psichologais, socialiniais darbuotojais. Nebelošiau. Stengiausi būti sąžininga su savimi ir kitais, mokiausi į viską žiūrėti realiai. Labiausiai man trūko tikėjimo ir vilties, kad mano gyvenimas gali būti normalus. Laukė teismai, įkalinimas, skolos, kurios litas siekė pusę milijono. Išmokėti jas atrodė nerealu. Visą gyvenimą dirbti vien tam, kad atidavinėčiau pinigus? Nieko neturėti? Bijoti žmonėms pažiūrėti į akis? Bijoti išeiti į gatvę? Man, kaip priklausomam žmogui, ir taip su pasitikėjimu savimi problemiška. O tuomet savivertė buvo nulinė. Bijojau, ką žmonės pasakys, ką jie apie mane galvoja, kalba. Ką daryti aš žinojau, bet ar norėjau? Man viskas atrodė beprasmiška. Visada svajojau gyventi kitaip, norai buvo kitokie, o tomis dienomis atrodė, jog visavertiškai gyventi su tuo, ką pridariau, nebeįmanoma.

– Ar jus nuteisė laisvės atėmimo bausme?
– Aš labai to bijojau. Studijuojant mano „arkliukas“ buvo finansai. Man tai buvo svajonių darbas. Tačiau turint teistumą už sukčiavimą tikėtis, kad ši svajonė išsipildys – daugiau nei naivu. Paaiškinti, kodėl mane nuteisė lygtinai, turint omenyje mano skolas, ieškinių skaičių, tikriausiai neįmanoma. Nebent tuo, kad ėjau į teismą ne apsimestinai, o nuoširdžiai gailėdamasi, nuleidusi galvą, pripažindama viską, ką padariau. Tikrai nebuvo lengva. Tyrėjai, prokurorė, teisėja man buvo kaip Dievo siųsti žmonės. Aš jaučiau, kad jie ne teisia, o palaiko. Aš ir šiandien tiems žmonėms esu labai dėkinga už pasitikėjimą manimi. Iki lošimo aš laikiau save sąžiningu, atsakingu žmogumi, kuriuo pasitiki ir kurį gerbia aplinkiniai. Pradėjus vaduotis iš priklausomybės atradau, kad nauji pažįstami manimi tiki. Net žinodami mano praeitį. Iš to gimsta viltis. Stiprybės man teikė Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų žmonių bendruomenė „Aš esu“, į kurią sekmadieniais ateidavau pietų. Po pusantrų metų mano sveikime buvo atkrytis, tad dalyvavau šios bendruomenės reabilitacijos programoje. Dabar čia savanoriauju, esu socialinio darbuotojo padėjėja.
– Žmonės skaitys ir natūraliai klis klausimas – kokia dar savanorystė?
Šitiek slolų, eik ir pinigus uždirbinėk, žmonės tai laukia. – Iš pradžių taip ir dariau – plėšiausi darbuose, nes svarbiausia buvo kuo greičiau išsivaduoti iš skolų. Man atrodė, kad aš nieko negaliu sau leisti, nes esu kalta. Tačiau toks požiūris neprivedė prie gero. Pervargau ir vėl pradėjau lošti. Šiandien suprantu, kad grąžinti skolas yra svarbu, tačiau jei aš nesijausiu gerai, nieko nepadarysiu. Savanorystę pasirinkau kaip alternatyvą sveikimo programai, nes mano darbas neleidžia lankyti grupių. Jeigu diabetikui reikia susileisti insulino, man reikia šitos bendruomenės palaikymo. Nežinau, kaip tai padeda, bet padeda. Man reikia bendravimo su priklausomais žmonėmis. Aš matau pradedančius sveikti, matau save juose. Tai neleidžia užsimiršti, kas esu ir kaip turiu elgtis.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt

Buvusi radijo žvaigždė iš gėdos teisme slepia veidą: tikiuosi, nesutiksit tokių žmonių kaip aš

Paulius Bukauskas (Edvard Blaževič | alfa.lt)
2016-10-27 14:58
Dominykas Griežė | Alfa.lt
Buvęs „Radiocentro“ laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas (gim. 1984 m.) teisme nuo fotografo dengiasi striuke ir dokumentų aplanku, o tokią fotoaparato baimę palydi gausaus apgautųjų būrio komentarai, kad anksčiau iškalbus ir išvaizdus vyras drąsos nestokojo, – taip ketvirtadienį prasidėjo P. Bukauskui iškeltos baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo nagrinėjimas.
Skęsta nusikaltimų liūne

Buvusi radijo žvaigždė ir charizmatiškas renginių vedėjas šiandien skęsta nusikaltimų liūne: P. Bukauskas kaltinamas padaręs 51 nusikalstamą veiką, apgavęs arti 30 asmenų ir apgaule susirinkęs keliasdešimt tūkstančių eurų. Apie sukčiumi virtusio radijo laidų vedėjo darbus virtualioje erdvėje viešai kalbėjo nuo jo nukentėję žmonės ir įspėjo vieni kitus saugotis iškalbaus vyriškio, o ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą susirinko gausus P. Bukausko apgautųjų būrys, kuris būtų buvęs dar gausesnis, jei būtų atvykę visi apgautieji. Kai kurie negalėjo teisme dalyvauti dėl darbo, o kiti tiesiog nenorėjo matyti P. Bukausko.

Nežinia, ar iš gėdos, ar šiaip nebuvo smagu, tačiau bylos pradžios P. Bukauskas laukė sėdėdamas veidą užsidengęs kapišonu, o kai pasirodė žiniasklaida, dar ėmė dengtis veidą dokumentais. Toks slėpimasis sulaukė ir nukentėjusiųjų replikų. „Anksčiau toks drąsus buvai, dabar jau drąsos trūksta“, – garsiai replikavo vienas vyras, nukentėjęs nuo P. Bukausko.

Prokurorui Tomui Danylai pagarsinus kaltinamąjį aktą paaiškėjo, ką gi padarė sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir svetimo turto iššvaistymu kaltinamas buvęs radijo vedėjas. Pasirodo, P. Bukauskas maždaug metus kvailino patiklius kompiuterinės technikos pardavėjus. Viskas prasidėjo, kai 2015 m. birželį P. Bukauskas iš bendrovės „Prezentacijų spektras“ išsinuomojo tris vaizdo projektorius, kurių vertė – 6050 eurų, o vėliau juos pardavė nenustatytiems asmenims.

Tuomet P. Bukauskas nusitaikė ne į bendroves, bet į paprastus žmones. Vyro sukčiavimo schema buvo labai paprasta – skelbimų portale P. Bukauskas nusižiūrėdavo kompiuterinę techniką parduodančią auką, su ja susitikdavo ir už kompiuterį atsiskaitydavo suklastotu banko pavedimu. Tik vėliau pardavėjas apsižiūrėdavo, kad pinigų nėra, tačiau P. Bukauskas tuomet jau būdavo pradingęs su visa preke.

Iš bylos medžiagos aiškėja, kad P. Bukauską ypač traukė „Apple“ firmos gaminiai, kurių vyras apgaulės būdu išviliojo keliolika, tačiau vėliau P. Bukauskas jau neatsisakydavo pirkti ir „Samsung“ ar „Asus“ firmų kompiuterius. Su pardavėjais teisiamasis mėgdavo susitikti Vilniaus prekybos centruose ar kitose viešose vietose, o už prekes pateikdavo arba DNB, arba „Citadelė“ bankų pavedimus, kurie būdavo suklastoti.

Prokuroras T. Danyla pastebėjo, kad 2015 m. rudenį P. Bukauskas patiklius pirkėjus apgaudinėdavo kone kas dieną, tačiau nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. vasario buvęs laidų vedėjas nusikaltimų nedarė, o vėliau vėl ėmė apgaudinėti žmones. Kodėl įvyko tokia pertrauka, P. Bukauskas negalėjo paaiškinti.

Nusikaltimų darė dėl pragaištingos priklausomybės

P. Bukauskas net neneigia padaręs visus jam inkriminuojamus nusikaltimus – 51. „Kas gi atsitiko, kad, liaudiškai tariant, nusiritote iki tokio gyvenimo, kad toks jaunas, o jau atsidūrėte teisme?“ – stebėjosi teisėjas Robertas Rainys, o teisiamasis paaiškino, kad iki tokio gyvenimo nusirito dėl pragaištingos priklausomybės nuo lošimo.

„Viskas prasidėjo nuo perdėto džiaugsmo apsilankius lošimo namuose, kas ilgainiui virto kasdienybe ir priklausomybe. To pasekoje pradėjau žaisti ne iš savo pinigų, bet iš pažįstamų, giminaičių“, – paprastai paaiškino P. Bukauskas.

Buvęs radijo vedėjas teigė suvokęs, kad pralošinėja, tačiau naiviai tikėjo, jog atsiloš. „Jeigu papasakoti, kaip eidavau, tai eidavau visą laiką su ta mintimi, kad šiandien išlošiu, visos problemos pasibaigs ir nebereiks kvailioti. Ar išlošdavau? Taip, žinoma, todėl ir sugrįždavau, nes atrodė, kad galiu išlošti“, – sakė P. Bukauskas.

Anot vyro, vėliau prasidėjo reikalavimai nedelsiant grąžinti skolas, o tada ir prasidėjo jo kaip nusikaltėlio kelias. „Išsinuomojau tris projektorius, nes turėjau nedidelį renginį. Kadangi jutau spaudimą, šovė mintis užstatyti projektorius lombarde. Viską, ką gavau, nukeliavau į kazino ir pralošiau“, – pasakojo teisiamasis.

Vyras teigė, kad tuomet ėmėsi apgaudinėti kompiuterių ir telefonų pardavėjus, o tai daryti buvo labai lengva – padirbtų bankinių pavedimų kopijas jis rasdavo tiesiog pasinaudojęs „Google“ programa. Aišku, padėjo ir turima iškalba.

„Žinoma, tai buvo melas, bet visi patikėjo, niekada nebuvo jokių abejonių. Aišku, prie to prisidėjo ir mano iškalba – aš buvau ilgametis radijo laidų vedėjas“, – prisipažino P. Bukauskas.

Teisiamasis pripažino, kad iš patiklių žmonių susižėrė turtus, o grąžino kol kas tik vos daugiau nei 400 eurų. „Bendrai esu skolingas apie 20 tūkst. eurų, pagal baudžiamąją bylą, o civiline tvarka – dar apie 6 tūkst. eurų“, – teigė P. Bukauskas, žadėjęs visus pinigus grąžinti per kelerius metus. „Jeigu taip sąžiningai, man 2,5–3 metų reikės“, – tikino vyras.

Tačiau didelę patirtį turintis teisėjas R. Rainys abejojo P. Bukausko optimizmu. „Man vidinis balsas kužda, kad 10–15 metų“, – gausų nukentėjusiųjų pulką nuliūdino teisėjas.

Atsiprašo: linkiu tokio žmogaus nesutikti

Nors P. Bukauskas turi pastovų darbą ir iki šiol neteistas (o pirmą kartą teisiamiems asmenims laisvės atėmimas paprastai neskiriamas), prokuroras T. Danyla teigė manantis, kad lengva bausmė teisiamojo nepataisys, todėl būtina laisvės atėmimo bausmė. „Mano manymu, kita bausmės rūšimi nebus galima kaltinamojo paveikti taip, kad jis ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų“, – teigė prokuroras.

T. Danyla prašė P. Bukauskui skirti puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau kadangi vyras kaltę pripažino, sumažinti ją iki trejų metų ir iš karto už grotų nesiųsti – atidėti bausmės vykdymą trejiems metams, taip pat uždrausti lankytis lošimo namuose.

P. Bukauskas taip pat turėtų atlyginti visiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, o du vyrai dar prašo priteisti po 1 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti. Ir nors advokatas Antanas Aldevinas Švedas prašė savo kliento griežtai nebausti ir nepriteisti šių kelių tūkstančių, du nukentėjusieji griežtai laikosi savo ir atskleidžia P. Bukausko ciniškumą – anot vieno iš jų, sukčius pasinaudojo tuo, kad jis labai skubėjo į operaciją, o kitas vyras atskleidė, kad kompiuterį pardavė todėl, kad tuo metu žmona laukėsi, todėl pinigų reikėjo būsimoms išlaidoms naujagimiui. Kai šeima neteko pinigų, dėl patirto streso sušlubavo ir gimdyvės, ir naujagimio sveikata.

„Mano manymu, tas tūkstantis eurų yra dar per mažai iš tikrųjų“, – teigė per P. Bukauską dėl vaiko sveikatos nerimauti turintis vyras.

Tuo metu pats teisiamasis teigė nuoširdžiai atsiprašantis visų apgautųjų. „Labai nuoširdžiai noriu atsiprašyti kiekvieno čia esančio. Deja, tik tiek dabar galiu padaryti, kad ir kaip juokingai skambėtų, – teigė P. Bukauskas. – Tikiuosi, daugiau nesutiksit tokių žmonių, kaip aš.“

Kokią bausmę buvusiam radijo laidų vedėjui skirs teismas, turėtų paaiškėti lapkričio 24 d.

Straipsnis paimtas iš alfa.lt

Vilniaus Anoniminių lošėjų grupė “AL Vilnius” švęs penkioliktąjį gimtadienį

Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, sergančių priklausomybės nuo azartinių lošimų liga. Taip pat greitai auga ir kenčiančių nuo šios ligos artimųjų skaičius. Sudėtingi santykiai, dūžtantys likimai – tai priklausomų lošėjų ir jų artimųjų realybė.

Ar galima jiems padėti?

Daugiametė “Anoniminių lošėjų” patirtis rodo, kad ir kaip giliai žmonės buvo įklimpę į lošimo liūną, iš jo galima išbristi bei pradėti kokybiškai naują

gyvenimą.

Š.m. spalio 22 d., šeštadienį 12 val. Šv. Ignoto 6 Vilniaus Anoniminių lošėjų grupė “AL Vilnius” švęs Penkioliktąjį gimtadienį.

Šia proga yra organizuojamas atviras susirinkimas, kurio tikslas informuoti visuomenę apie Anoniminių lošėjų grupių veiklą bei teikiamą pagalbą.

Šiame susirinkime kviečiami dalyvauti visi, kuriuos paveikė ar veikia azartinių lošimų sukeltos problemos (lošėjai, jų artimieji, draugai), bei kiti visuomenės nariai (sveikatos apsaugos, valdžios, bažnyčios ir t.t.), kuriuos domina kaip galima padėti kenčiantiems nuo šios priklausomybės žmonėms bei jų artimiesiems.

Kviečiame visus norinčius atvykti. Įėjimas nemokamas.

Telefonas pasiteiravimui: 8628 39678.

Vie­šas Ju­liaus Sa­ba­taus­ko laiš­kas lo­ši­mų ben­dro­vių sa­vi­nin­kams ir lo­bis­tams, be­si­sle­pian­tiems po dar­buo­to­jų pa­ra­šais

Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį „Aly­taus nau­jie­nos“ pa­skel­bė už­sa­ko­mą­jį de­šim­ties ano­ni­mų pa­si­ra­šy­tą vie­šą laiš­ką. Bu­vau ap­kal­tin­tas, kad ini­ci­ja­vau drau­di­mą į „lais­va­lai­kio pra­mo­gas siū­lan­čius“ lo­ši­mų sa­lo­nus pa­tek­ti pro­ble­mų dėl lo­ši­mo tu­rin­tiems žmo­nėms.
Dar 2014 me­tų va­sa­rą ma­no ini­cia­ty­va bu­vo pa­teik­ta Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pa­tai­sa, ku­ri įpa­rei­go­tų lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­rius lai­ky­tis pa­čių (pa­to­lo­gi­nių) lo­šė­jų pa­si­ra­šy­tų pra­šy­mų ne­įleis­ti jų į lo­ši­mų sa­lo­nus. Ku­rį lai­ką bu­vau nu­si­vy­lęs jaus­da­mas, kad lo­ši­mų lo­bis­tai da­ro įta­ką ma­no ko­le­goms. Ti­kė­ti­na, kad ne be jų įta­kos Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ke­le­rius me­tus pro­ce­dū­ri­niais veiks­mais nuo­lat ati­dė­lio­jo šios pa­tai­sos svars­ty­mą Sei­me, ne­syk dėl tos pa­čios pa­tai­sos kreip­da­vo­si į Vy­riau­sy­bę.
Ga­lų ga­le pas­ku­ti­nę šių me­tų bir­že­lio die­ną bu­vo pri­im­ta ma­no teik­ta pa­tai­sa – lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai įpa­rei­go­ti lai­ky­tis pa­čių lo­šė­jų pa­si­ra­šy­tų pra­šy­mų ne­įleis­ti jų į lo­ši­mų sa­lo­nus. Ini­ci­ja­vau ir tuo džiau­giuo­si. Džiau­giuo­si, kad ga­lų ga­le, ne­pai­sant mil­ži­niš­kų pa­ties Sa­mui­lo Ka­co ir Li­no Se­sic­ko pa­stan­gų, Sei­mas ma­no pa­siū­ly­mui pri­ta­rė. Pa­pras­tai ta­riant, ši ini­cia­ty­va reiš­kia: ne­pil­na­me­čiai ir (pa­to­lo­gi­niai) lo­šė­jai pa­tirs kliū­tis ir ne­be­ga­lės pra­loš­ti sa­vo ir sa­vo šei­mos pi­ni­gų.
Su­pran­ta­ma, kad dėl to lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai gaus ma­žiau pel­no, bet ar ci­niš­kas jo sie­kis, kai pri­klau­so­my­bę loš­ti tu­rin­tys as­me­nys kas­dien pra­lo­šia ne tik sa­vo, bet ir sa­vo šei­mų gy­ve­ni­mus, ne­pra­si­len­kia su vi­suo­me­nės in­te­re­su?
Šį re­gu­lia­vi­mą tai­ko ne tik Lie­tu­va, bet ir Nor­ve­gi­ja, Por­tu­ga­li­ja, Bel­gi­ja, Mal­ta, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, ki­tos pa­žan­gios ša­lys. Man ap­mau­du, kad tik­rie­ji už­sa­ko­mo­jo straips­nio au­to­riai, su­rin­kę net sa­vo dar­buo­to­jų pa­ra­šus, ypač ne­pa­ten­kin­ti to­kiu reg­la­men­ta­vi­mu.
Prie­šin­gai, ma­no opo­nen­tai ma­no, kad „ben­dra­vi­mas“ su lo­ši­mo au­to­ma­tu yra „lais­va­lai­kio pra­mo­ga“. Aki­vaiz­du, kad, va­do­vau­jan­tis to­kia lo­gi­ka, ir nar­ko­ti­kų ar be­sai­kis al­ko­ho­lio var­to­ji­mas ga­li bū­ti „lais­va­lai­kio pra­mo­ga“. Azar­ti­niai lo­ši­mai ir­gi „lais­va­lai­kio pra­mo­ga“. Tik ar vi­suo­me­nė tu­ri už­si­merk­ti ir leis­ti ne­kon­tro­liuo­ja­mai teik­ti to­kias „lais­va­lai­kio pra­mo­gas“ vi­siems, net ir tiems, ku­rie ne­su­lau­kė pil­na­me­tys­tės ar iš­gy­ve­na pri­klau­so­my­bę?
Ger­bia­mie­ji lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai, au­to­ma­tų sa­vi­nin­kai ir lo­bis­tai, at­sa­ky­ki­te, ne­jau­gi ne­pil­na­me­čių ir pro­ble­mi­nių lo­šė­jų ne­įlei­di­mas į lo­ši­mo sa­lo­nus da­ro to­kią di­de­lę įta­ką Jū­sų pel­nui, kad tiek daug pa­stan­gų ir ka­pi­ta­lo in­ves­tuo­ja­te į po­vei­kio da­ry­mą?
Tik no­rė­čiau pri­min­ti, kad dar 2011 me­tų bir­že­lio 21 die­ną Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nu­sta­tė: „(…) moks­liš­kai įro­dy­ta, jog da­ly­va­vi­mas azar­ti­niuo­se lo­ši­muo­se ga­li su­kel­ti dau­gy­bę ne­igia­mų pa­sek­mių; Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos tai­ko­mo­je tarp­tau­ti­nė­je sta­tis­ti­nė­je li­gų ir svei­ka­tos pro­ble­mų kla­si­fi­ka­ci­jo­je nu­ro­dy­ta, kad įpro­čių ir po­trau­kių su­tri­ki­mams pri­ski­ria­mas ir pa­to­lo­gi­nis po­trau­kis loš­ti. Be to, lo­ši­mai ir la­žy­bos, kaip ir ta­ba­ko rū­ky­mas bei al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, pri­skir­ti­ni prie pro­ble­mų, su­si­ju­sių su gy­ve­ni­mo bū­du.“
Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad pro­ble­mi­nių lo­šė­jų skai­čius at­ski­ro­se ša­ly­se svy­ruo­ja nuo 0,5 iki 5 proc., o pa­to­lo­gi­nių (ser­gan­čių) lo­šė­jų – nuo 0,3 iki 3,3 proc. Ir Jū­sų, ger­bia­mie­ji lo­bis­tai, ne­nau­dai dau­gu­ma ty­ri­mų re­zul­ta­tų ro­do, kad bū­tent lo­ši­mo au­to­ma­tai yra pa­grin­di­nė prie­žas­tis pro­ble­mi­niams lo­šė­jams at­si­ras­ti.
Lie­tu­vo­je da­bar ofi­cia­liai re­gist­ruo­ti jau 4322 pro­ble­mi­niai lo­šė­jai. Ir jų nuo­lat dau­gė­ja. Bet bai­siau­sia, kad nuo pri­klau­so­my­bės ken­čia ne tik pa­tys lo­šė­jai, bet ir jų šei­mos bei ypač ma­ža­me­čiai vai­kai. Kiek­vie­na šei­ma, ku­rio­je yra pro­ble­mi­nis lo­šė­jas, ži­no, kaip su­dė­tin­ga jam pa­dė­ti, su­vo­kia, ko­kį skaus­mą jis ke­lia ap­lin­ki­niams.
Pa­vyz­džiui, va­ka­re, ei­da­mas pirk­ti vais­tų ser­gan­čiam vai­kui, ne­ju­čia už­su­ka į lo­ši­mų au­to­ma­tų sa­lo­ną ar ka­zi­no ir pra­lai­mi vais­tams skir­tus pi­ni­gus. Ki­tą­syk to ne­be­pa­kan­ka, ima­mos pa­sko­los, ku­rios sun­kia naš­ta už­gu­la vi­są šei­mą. De­ja, bet vis daž­niau pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai to­kios sko­los pa­den­gia­mos ir iš var­žy­ty­nių.
O ar Jums, ger­bia­mie­ji lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai ir lo­bis­tai, te­ko ka­da nors pa­žvelg­ti ver­kian­čiai lo­šė­jo žmo­nai su ma­ža­me­čiu vai­ku ran­ko­se į akis? Pa­ban­dy­ki­te, gal ta­da pra­eis no­ras ir dangs­ty­tis bei ma­ni­pu­liuo­ti sa­lo­nų sam­do­mais dar­buo­to­jais.

Ne­pra­loški­te sa­vo gy­ve­ni­mo, mie­li aly­tiškiai.

Ju­lius Sa­ba­taus­kas

Straipsnis paimtas iš alytausnaujienos.lt

Mantija – advokato, bet kaukė – lobisto

Liberalų sąjūdį bei buvusį jo lyderį Eligijų Masiulį talžantis politinės korupcijos skandalas privertė parlamentarus daug įtariau pažvelgti į Seimo rūmuose nuolat šmirinėjančius ir juos už skvernų tampančius lobistais prisistatančius veikėjus.

Vienas tokių veikėjų užkliuvo Seimo Audito komiteto nariui Nagliui Puteikiui. Parlamentaras paprašė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ištirtų galbūt neteisėtą advokato Lino Sesicko lobistinę veiklą. Garsiai advokatų kontorai priklausantis teisininkas, tiesa, be advokato mantijos, nuolat dalyvauja Seimo komitetų bei darbo grupių posėdžiuose. Jis aktyviai reiškėsi svarstant Azartinių lošimų, Vartojimo kreditų, taip pat kitų įstatymų projektus. Tačiau nelengva suprasti, kieno interesams jis atstovauja. Tai turėtų būti nurodyta šio lobisto veiklos deklaracijose, kurias privalu pateikti kiekvienais metais. 2012 metais lobistu tapęs advokatas oficialiai deklaruoja jokios lobistinės veiklos nevykdantis.

„L.Sesickui veikiant ir kaip teisininkui, ir kaip advokatui, ir kaip lobistui, ir kaip konkrečių asociacijų nariui, kyla abejonių dėl tokios veiklos, kuri akivaizdžiai yra neatskiriama ir leidžia piktnaudžiauti padėtimi“, – savo abejonėmis su etikos sargais pasidalijo N.Puteikis. Etikos sargams ne vienus metus pateikiamos tuščios lobisto L.Sesicko veiklos deklaracijos N.Puteikiui kelia įtarimų: „Jis – nuolatinis Seimo gyventojas. Nenustebčiau, jeigu savo gyvenamąją vietą būtų deklaravęs Seime.“ Šis parlamentaras advokatą itin dažnai matydavo Audito komitete, kuris daug metų svarstė ypač didelį ažiotažą kėlusias įstatymo pataisas, susijusias su azartinių lošimų reguliavimu. „L.Sesicką taip pat matydavau Biudžeto ir finansų komitete, kuriame jis buvo antras žmogus po Broniaus Bradausko (buvęs komiteto vadovas). Kartais net susidarydavo įspūdis, kad jis šiam komitetui ir vadovauja“, – kalbėjo N.Puteikis. Pavardės neįsidėmėjo Tačiau kolegos įvardyto lobisto B.Bradauskas tvirtino nepažįstantis ir jo pavardės neįsidėmėjęs. „Vienas toks su akiniais visada vaikšto, bet aš net jo pavardės nežinau. Jeigu kalbame apie tą asmenį, tai jis į komitetą, svarstant įstatymus, vaikščiodavo kaip kažkokios asociacijos atstovas. Jis tikrai buvo dažnas svečias svarstant Azartinių lošimų įstatymą ir teikė daug visokių siūlymų. Jis kažkam atstovavo ir svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, bet mes daug dėmesio į jo siūlymus nekreipėme“, – bandė prisiminti B.Bradauskas. Įžvelgia galimus pažeidimus Įstatymų leidėjams įtaką bandančių daryti veikėjų veikla N.Puteikiui akis pradėjo badyti vos tik jis 2011 metais tapo Seimo nariu: „Pamačiau, kad Seime pilni koridoriai vadinamųjų asociacijų atstovų, kurie prie įėjimų į posėdžių salę parlamentarus tampo už rankovių. Nusiveda juos už kampo, kažką šnabžda į ausį, ir vėliau matau, kaip tas Seimo narys maudosi šlovės spinduliuose – kalba per radiją ir televiziją, jo rašiniai publikuojami interneto portaluose. Politikai parsiduodavo už reklamą.“ Tačiau dėl L.Sesicko veiklos į VTEK kreipęsis N.Puteikis mano, kad pastarasis peržengė visas galimas ribas: „Jis aiškiai atstovauja lošimų bendrovėms ir Seime pramušinėja joms naudingus sprendimus. Bet jis nėra Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos narys, todėl turėtų viešai deklaruoti tokią savo veiklą, užsakovus, iš jų gaunamas pajamas. Tačiau jis to nedaro ir nemoka mokesčių.“ Negana to, politikas neatmetė, kad per lobisto rankas esą keliaujantys lošimų verslo pinigai patenka ir į kai kurių tautos išrinktųjų kišenes. „Kaip parodė E.Masiulio istorija, tie juodi pinigai, kurie vaikšto grynųjų pavidalu, galų gale pasiekia Seimo narius. Dėl lošimų verslo mirtinai kovėsi konkuruojančios jėgos ir buvo matyti labai keistų balsavimų“, – įtartinus įstatymų leidybos užkulisius pravėrė N.Puteikis. Nepripažino kompromisų Užkulisiuose vykstantys dalykai glumino ir buvusį Seimo narį Žilviną Šilgalį. Praėjusią Seimo kadenciją šis politikas vadovavo Azartinių lošimų įstatymo projektą rengusiai darbo grupei. Anot buvusio parlamentaro, tada L.Sesickas bandė daryti įtaką Seimo nariams, kad nebūtų priimti vartotojus saugantys pasiūlymai: „Mūsų darbo grupė, kurioje, be parlamentarų, dirbo ir Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnybos specialistai, buvo parengusi projektą su griežtais apribojimais, o L.Sesickas siekė, kad tų suvaržymų neliktų. Jis per posėdžius replikuodavo ir jokių kompromisų nepripažindavo.“ Tuo metu L.Sesickas atstovavo Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai, kuriai vadovauja B lygio lošimų automatų verslą turintis Samoilas Kacas. Buvusio Seimo nario teigimu, šis verslininkas pagrasino, kad turi būti priimtas arba toks įstatymas, kurį parengė L.Sesickas, arba nebus jokio. „Jau tada glumino, kad verslininkas gali įsteigti asociaciją, kuri akivaizdžiai rūpinosi vienos bendrovės reikalais ir, pasisamdęs advokatą, įstengia šokdinti visą valstybę“, – stebėjosi Ž.Šilgalis. Vėliau, anot buvusio Seimo nario, prasidėjo dar keistesni dalykai: „Po S.Kaco nepasitenkinimo Seimo valdyba sudarė naują darbo grupę, kuriai vadovavo tuometis parlamentaras Dainius Budrys, – ji parengė ir užregistravo naują projektą, kurio pasiūlymai buvo palankūs S.Kaco verslui. Tada išsiaiškinome, kad šis projektas buvo parengtas ir į Seimą atkeliavo iš L.Sesicko kompiuterio.“ Tuo metu šis teisininkas dar net nebuvo užsiregistravęs kaip lobistas ir teikti projekto negalėjo. Pagal įstatymą tik tapęs lobistu asmuo gali atstovauti užsakovo interesams ir siekti, kad būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji. Elgėsi lyg šeimininkas Bet įstatymai nenumato galimybės lobistams priklausyti teisės aktų projektus rengiančioms darbo grupėms. Vis dėlto pernai viešumoje L.Sesickas dažnai buvo pristatomas kaip Vartojimo kredito įstatymo pataisas rengusios darbo grupės narys. Nors advokatas nebuvo šios grupės narys, nuomonės dėl siūlomų vartojimo kredito reglamentavimo naujovių nevengė reikšti ne tik žiniasklaidoje, bet ir darbo grupės posėdžiuose. Juose L.Sesickas buvo itin aktyvus. „Greitųjų kreditų bendrovės advokatas nuolat ateidavo ir elgėsi įžūliai. Iš pradžių darbo grupėje L.Sesickas jausdavosi lyg koks šeimininkas. Švelniai tariant, kartą teko jį raminti. Man netrukdė, kad L.Sesickas dalyvauja posėdžiuose, bet vartotojų pusė atstovaujama beveik nebuvo“, – pažymėjo parlamentaras Povilas Gylys. Mišrioje Seimo narių grupėje esantis politikas daugiau kaip prieš dvejus metus pasiūlė riboti vadinamųjų greitųjų kreditų išdavimą pajamų neturintiems, neįgaliems asmenims, nepilnamečiams. Šis parlamentaras tikino, kad aktyviai kaip lobistas veikęs, bet šios veiklos nedeklaravęs advokatas jo nebandė spausti: „Bet drįstu spėti, jog galbūt kai ką materialiai paskatino. Nes kolegų nesuvokimas, koks pavojus dėl lošimų ar greitųjų kreditų gresia jų vaikams ar net jiems patiems, mane, švelniai tariant glumino. Tada peršasi mintis apie jiems daromą kažkokį poveikį.“ Anot P.Gylio, nors dėl lengva ranka išduodamų greitųjų kreditų kenčia ne viena šeima ir šioje srityje esą tvyro chaosas, pasiūlytos pataisos Seime kelią skynėsi itin sunkiai: „Tik po kurio laiko supratau, kad buvo pasirinkta vilkinimo taktika. Mano paprastos įstatymo pataisos buvo aplipdytos įvairiais ne itin reikšmingais siūlymais, o darbo grupei vadovaujantis B.Bradauskas posėdžių nerengdavo po pusmetį ar net ilgiau. Jei jis būtų buvęs toks aktyvus, kaip siūlydamas legalizuoti naktinius taikiklius, tai pataisos būtų priimtos per keletą mėnesių, o šiuo atveju viskas užtruko kelerius metus.“ Parlamentaras teigė nežinojęs, kam atstovavo L.Sesickas, taip pat nesidomėjo, ar jis yra užsiregistravęs kaip lobistas. „Bet elgėsi šiurkščiai. Aiškino, kad žlugs šalies ekonomika. O kad žlunga tūkstančiai šeimų, jam – nė motais“, – ne vienus metus vykusius debatus prisiminė P.Gylys. Bylą narsto prokurorai Kelią griežtesnėms taisyklėms, kurios drastiškai sustabdė greitųjų paskolų išdavimą, Seime bandė užkirsti ir E.Masiulis. Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis ir jo bendražygiai ieškojo landų greitųjų kreditų bendrovėms. Prokurorai nurodė, kad kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtų praturtėjimu įtariamas E.Masiulis 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, be kita ko, galėjo gauti ir už teiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas. E.Masiuliui pareikštų įtarimų nekomentuojantys prokurorai kol kas neatskleidė, kas gali sieti „MG Baltic“ su greitųjų kreditų rinka. Manoma, kad žiniasklaidos grupę valdantis koncernas tiesiog nenorėjo prarasti milžiniškų reklamos pajamų, kurias jiems garantuodavo greitųjų kreditų paslaugas teikiančios bendrovės, todėl galėjo suvienyti jėgas su lobistais apsimetusiais advokatais. Mato painiavą, bet ne klaidas Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris L.Sesickas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad etikos sargams pateiktas skundas dėl jo veiklos buvo netikėtas ir nemalonus, tačiau tikino nieko neteisėto nedaręs. Anot teisininko, nors jis yra užsiregistravęs kaip lobistas, šia veikla niekada neužsiimdavo: „Dėl to ir deklaracijose nieko ir nenurodyta. Teisėkūros procesuose dalyvavau atstovaudamas savo klientams – paprastai įvairioms verslo asociacijoms. Teikiau joms teisines paslaugas.“ Advokatas teigė šią aplinkybę nurodydavęs visuose Seimo komitetų ar komisijų posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo. Pavyzdžiui, dalyvaudamas svarstymuose dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, L.Sesickas esą prisistatydavo kaip Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos, taip pat Lietuvos verslo konfederacijos atstovas. Kai Seime buvo svarstomas Kredito unijų įstatymo pataisos, L.Sesicką kaip advokatą buvo nusamdžiusi asociacija „Lietuvos kreditas“, o dėl lošimo aparatų Seimo slenksčius jis esą mynė kaip Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos advokatas. Tačiau L.Sesickas pripažino nesantis nė vienos šių asocijuotų struktūrų narys, o paslaugas teikęs kaip advokatas: „Jeigu klientai būtų prašę lobistinių paslaugų, tada veikčiau pagal Lobistinės veiklos įstatymą ir turėčiau deklaruoti užsakovus, už šią veiklą gautas pajamas ir panašiai. Įstatymų leidėjams dėl mano veiklos galėjo kilti painiavos.“ Bet apie tai L.Sesickas tvirtino esą susimąstęs tik po parlamentarų skundo: „Įstatymai leidžia advokatams registruotis kaip lobistams ir užsiimti šia veikla, kita vertus, jie taip pat gali atstovauti asociacijoms ir dalyvauti teisėkūros procesuose. Bet gal ir reikėtų aiškiau viską reglamentuoti. Man irgi nėra malonu dabar aiškintis dėl savo veiklos. Tai kenkia mano dalykinei reputacijai.“ Iš pirmų lūpų Romas Valentukevičius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas „Komisija pradėjo tyrimą dėl L.Sesicko veiklos, renkama medžiaga. Galiu tik pasakyti, jog kai kurios institucijos vėluoja ją pateikti, todėl dabar dar sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar būta pažeidimų, ar ne. Vienaip viskas atrodo gavus informaciją iš vienos pusės, kitaip – gavus kitos pusės paaiškinimus. Tačiau klausimų kyla įvairių.“

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt