Buvusi radijo žvaigždė iš gėdos teisme slepia veidą: tikiuosi, nesutiksit tokių žmonių kaip aš

Paulius Bukauskas (Edvard Blaževič | alfa.lt)
2016-10-27 14:58
Dominykas Griežė | Alfa.lt
Buvęs „Radiocentro“ laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas (gim. 1984 m.) teisme nuo fotografo dengiasi striuke ir dokumentų aplanku, o tokią fotoaparato baimę palydi gausaus apgautųjų būrio komentarai, kad anksčiau iškalbus ir išvaizdus vyras drąsos nestokojo, – taip ketvirtadienį prasidėjo P. Bukauskui iškeltos baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo nagrinėjimas.
Skęsta nusikaltimų liūne

Buvusi radijo žvaigždė ir charizmatiškas renginių vedėjas šiandien skęsta nusikaltimų liūne: P. Bukauskas kaltinamas padaręs 51 nusikalstamą veiką, apgavęs arti 30 asmenų ir apgaule susirinkęs keliasdešimt tūkstančių eurų. Apie sukčiumi virtusio radijo laidų vedėjo darbus virtualioje erdvėje viešai kalbėjo nuo jo nukentėję žmonės ir įspėjo vieni kitus saugotis iškalbaus vyriškio, o ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą susirinko gausus P. Bukausko apgautųjų būrys, kuris būtų buvęs dar gausesnis, jei būtų atvykę visi apgautieji. Kai kurie negalėjo teisme dalyvauti dėl darbo, o kiti tiesiog nenorėjo matyti P. Bukausko.

Nežinia, ar iš gėdos, ar šiaip nebuvo smagu, tačiau bylos pradžios P. Bukauskas laukė sėdėdamas veidą užsidengęs kapišonu, o kai pasirodė žiniasklaida, dar ėmė dengtis veidą dokumentais. Toks slėpimasis sulaukė ir nukentėjusiųjų replikų. „Anksčiau toks drąsus buvai, dabar jau drąsos trūksta“, – garsiai replikavo vienas vyras, nukentėjęs nuo P. Bukausko.

Prokurorui Tomui Danylai pagarsinus kaltinamąjį aktą paaiškėjo, ką gi padarė sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir svetimo turto iššvaistymu kaltinamas buvęs radijo vedėjas. Pasirodo, P. Bukauskas maždaug metus kvailino patiklius kompiuterinės technikos pardavėjus. Viskas prasidėjo, kai 2015 m. birželį P. Bukauskas iš bendrovės „Prezentacijų spektras“ išsinuomojo tris vaizdo projektorius, kurių vertė – 6050 eurų, o vėliau juos pardavė nenustatytiems asmenims.

Tuomet P. Bukauskas nusitaikė ne į bendroves, bet į paprastus žmones. Vyro sukčiavimo schema buvo labai paprasta – skelbimų portale P. Bukauskas nusižiūrėdavo kompiuterinę techniką parduodančią auką, su ja susitikdavo ir už kompiuterį atsiskaitydavo suklastotu banko pavedimu. Tik vėliau pardavėjas apsižiūrėdavo, kad pinigų nėra, tačiau P. Bukauskas tuomet jau būdavo pradingęs su visa preke.

Iš bylos medžiagos aiškėja, kad P. Bukauską ypač traukė „Apple“ firmos gaminiai, kurių vyras apgaulės būdu išviliojo keliolika, tačiau vėliau P. Bukauskas jau neatsisakydavo pirkti ir „Samsung“ ar „Asus“ firmų kompiuterius. Su pardavėjais teisiamasis mėgdavo susitikti Vilniaus prekybos centruose ar kitose viešose vietose, o už prekes pateikdavo arba DNB, arba „Citadelė“ bankų pavedimus, kurie būdavo suklastoti.

Prokuroras T. Danyla pastebėjo, kad 2015 m. rudenį P. Bukauskas patiklius pirkėjus apgaudinėdavo kone kas dieną, tačiau nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. vasario buvęs laidų vedėjas nusikaltimų nedarė, o vėliau vėl ėmė apgaudinėti žmones. Kodėl įvyko tokia pertrauka, P. Bukauskas negalėjo paaiškinti.

Nusikaltimų darė dėl pragaištingos priklausomybės

P. Bukauskas net neneigia padaręs visus jam inkriminuojamus nusikaltimus – 51. „Kas gi atsitiko, kad, liaudiškai tariant, nusiritote iki tokio gyvenimo, kad toks jaunas, o jau atsidūrėte teisme?“ – stebėjosi teisėjas Robertas Rainys, o teisiamasis paaiškino, kad iki tokio gyvenimo nusirito dėl pragaištingos priklausomybės nuo lošimo.

„Viskas prasidėjo nuo perdėto džiaugsmo apsilankius lošimo namuose, kas ilgainiui virto kasdienybe ir priklausomybe. To pasekoje pradėjau žaisti ne iš savo pinigų, bet iš pažįstamų, giminaičių“, – paprastai paaiškino P. Bukauskas.

Buvęs radijo vedėjas teigė suvokęs, kad pralošinėja, tačiau naiviai tikėjo, jog atsiloš. „Jeigu papasakoti, kaip eidavau, tai eidavau visą laiką su ta mintimi, kad šiandien išlošiu, visos problemos pasibaigs ir nebereiks kvailioti. Ar išlošdavau? Taip, žinoma, todėl ir sugrįždavau, nes atrodė, kad galiu išlošti“, – sakė P. Bukauskas.

Anot vyro, vėliau prasidėjo reikalavimai nedelsiant grąžinti skolas, o tada ir prasidėjo jo kaip nusikaltėlio kelias. „Išsinuomojau tris projektorius, nes turėjau nedidelį renginį. Kadangi jutau spaudimą, šovė mintis užstatyti projektorius lombarde. Viską, ką gavau, nukeliavau į kazino ir pralošiau“, – pasakojo teisiamasis.

Vyras teigė, kad tuomet ėmėsi apgaudinėti kompiuterių ir telefonų pardavėjus, o tai daryti buvo labai lengva – padirbtų bankinių pavedimų kopijas jis rasdavo tiesiog pasinaudojęs „Google“ programa. Aišku, padėjo ir turima iškalba.

„Žinoma, tai buvo melas, bet visi patikėjo, niekada nebuvo jokių abejonių. Aišku, prie to prisidėjo ir mano iškalba – aš buvau ilgametis radijo laidų vedėjas“, – prisipažino P. Bukauskas.

Teisiamasis pripažino, kad iš patiklių žmonių susižėrė turtus, o grąžino kol kas tik vos daugiau nei 400 eurų. „Bendrai esu skolingas apie 20 tūkst. eurų, pagal baudžiamąją bylą, o civiline tvarka – dar apie 6 tūkst. eurų“, – teigė P. Bukauskas, žadėjęs visus pinigus grąžinti per kelerius metus. „Jeigu taip sąžiningai, man 2,5–3 metų reikės“, – tikino vyras.

Tačiau didelę patirtį turintis teisėjas R. Rainys abejojo P. Bukausko optimizmu. „Man vidinis balsas kužda, kad 10–15 metų“, – gausų nukentėjusiųjų pulką nuliūdino teisėjas.

Atsiprašo: linkiu tokio žmogaus nesutikti

Nors P. Bukauskas turi pastovų darbą ir iki šiol neteistas (o pirmą kartą teisiamiems asmenims laisvės atėmimas paprastai neskiriamas), prokuroras T. Danyla teigė manantis, kad lengva bausmė teisiamojo nepataisys, todėl būtina laisvės atėmimo bausmė. „Mano manymu, kita bausmės rūšimi nebus galima kaltinamojo paveikti taip, kad jis ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų“, – teigė prokuroras.

T. Danyla prašė P. Bukauskui skirti puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau kadangi vyras kaltę pripažino, sumažinti ją iki trejų metų ir iš karto už grotų nesiųsti – atidėti bausmės vykdymą trejiems metams, taip pat uždrausti lankytis lošimo namuose.

P. Bukauskas taip pat turėtų atlyginti visiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, o du vyrai dar prašo priteisti po 1 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti. Ir nors advokatas Antanas Aldevinas Švedas prašė savo kliento griežtai nebausti ir nepriteisti šių kelių tūkstančių, du nukentėjusieji griežtai laikosi savo ir atskleidžia P. Bukausko ciniškumą – anot vieno iš jų, sukčius pasinaudojo tuo, kad jis labai skubėjo į operaciją, o kitas vyras atskleidė, kad kompiuterį pardavė todėl, kad tuo metu žmona laukėsi, todėl pinigų reikėjo būsimoms išlaidoms naujagimiui. Kai šeima neteko pinigų, dėl patirto streso sušlubavo ir gimdyvės, ir naujagimio sveikata.

„Mano manymu, tas tūkstantis eurų yra dar per mažai iš tikrųjų“, – teigė per P. Bukauską dėl vaiko sveikatos nerimauti turintis vyras.

Tuo metu pats teisiamasis teigė nuoširdžiai atsiprašantis visų apgautųjų. „Labai nuoširdžiai noriu atsiprašyti kiekvieno čia esančio. Deja, tik tiek dabar galiu padaryti, kad ir kaip juokingai skambėtų, – teigė P. Bukauskas. – Tikiuosi, daugiau nesutiksit tokių žmonių, kaip aš.“

Kokią bausmę buvusiam radijo laidų vedėjui skirs teismas, turėtų paaiškėti lapkričio 24 d.

Straipsnis paimtas iš alfa.lt

Vilniaus Anoniminių lošėjų grupė “AL Vilnius” švęs penkioliktąjį gimtadienį

Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, sergančių priklausomybės nuo azartinių lošimų liga. Taip pat greitai auga ir kenčiančių nuo šios ligos artimųjų skaičius. Sudėtingi santykiai, dūžtantys likimai – tai priklausomų lošėjų ir jų artimųjų realybė.

Ar galima jiems padėti?

Daugiametė “Anoniminių lošėjų” patirtis rodo, kad ir kaip giliai žmonės buvo įklimpę į lošimo liūną, iš jo galima išbristi bei pradėti kokybiškai naują

gyvenimą.

Š.m. spalio 22 d., šeštadienį 12 val. Šv. Ignoto 6 Vilniaus Anoniminių lošėjų grupė “AL Vilnius” švęs Penkioliktąjį gimtadienį.

Šia proga yra organizuojamas atviras susirinkimas, kurio tikslas informuoti visuomenę apie Anoniminių lošėjų grupių veiklą bei teikiamą pagalbą.

Šiame susirinkime kviečiami dalyvauti visi, kuriuos paveikė ar veikia azartinių lošimų sukeltos problemos (lošėjai, jų artimieji, draugai), bei kiti visuomenės nariai (sveikatos apsaugos, valdžios, bažnyčios ir t.t.), kuriuos domina kaip galima padėti kenčiantiems nuo šios priklausomybės žmonėms bei jų artimiesiems.

Kviečiame visus norinčius atvykti. Įėjimas nemokamas.

Telefonas pasiteiravimui: 8628 39678.

Vie­šas Ju­liaus Sa­ba­taus­ko laiš­kas lo­ši­mų ben­dro­vių sa­vi­nin­kams ir lo­bis­tams, be­si­sle­pian­tiems po dar­buo­to­jų pa­ra­šais

Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį „Aly­taus nau­jie­nos“ pa­skel­bė už­sa­ko­mą­jį de­šim­ties ano­ni­mų pa­si­ra­šy­tą vie­šą laiš­ką. Bu­vau ap­kal­tin­tas, kad ini­ci­ja­vau drau­di­mą į „lais­va­lai­kio pra­mo­gas siū­lan­čius“ lo­ši­mų sa­lo­nus pa­tek­ti pro­ble­mų dėl lo­ši­mo tu­rin­tiems žmo­nėms.
Dar 2014 me­tų va­sa­rą ma­no ini­cia­ty­va bu­vo pa­teik­ta Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pa­tai­sa, ku­ri įpa­rei­go­tų lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­rius lai­ky­tis pa­čių (pa­to­lo­gi­nių) lo­šė­jų pa­si­ra­šy­tų pra­šy­mų ne­įleis­ti jų į lo­ši­mų sa­lo­nus. Ku­rį lai­ką bu­vau nu­si­vy­lęs jaus­da­mas, kad lo­ši­mų lo­bis­tai da­ro įta­ką ma­no ko­le­goms. Ti­kė­ti­na, kad ne be jų įta­kos Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ke­le­rius me­tus pro­ce­dū­ri­niais veiks­mais nuo­lat ati­dė­lio­jo šios pa­tai­sos svars­ty­mą Sei­me, ne­syk dėl tos pa­čios pa­tai­sos kreip­da­vo­si į Vy­riau­sy­bę.
Ga­lų ga­le pas­ku­ti­nę šių me­tų bir­že­lio die­ną bu­vo pri­im­ta ma­no teik­ta pa­tai­sa – lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai įpa­rei­go­ti lai­ky­tis pa­čių lo­šė­jų pa­si­ra­šy­tų pra­šy­mų ne­įleis­ti jų į lo­ši­mų sa­lo­nus. Ini­ci­ja­vau ir tuo džiau­giuo­si. Džiau­giuo­si, kad ga­lų ga­le, ne­pai­sant mil­ži­niš­kų pa­ties Sa­mui­lo Ka­co ir Li­no Se­sic­ko pa­stan­gų, Sei­mas ma­no pa­siū­ly­mui pri­ta­rė. Pa­pras­tai ta­riant, ši ini­cia­ty­va reiš­kia: ne­pil­na­me­čiai ir (pa­to­lo­gi­niai) lo­šė­jai pa­tirs kliū­tis ir ne­be­ga­lės pra­loš­ti sa­vo ir sa­vo šei­mos pi­ni­gų.
Su­pran­ta­ma, kad dėl to lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai gaus ma­žiau pel­no, bet ar ci­niš­kas jo sie­kis, kai pri­klau­so­my­bę loš­ti tu­rin­tys as­me­nys kas­dien pra­lo­šia ne tik sa­vo, bet ir sa­vo šei­mų gy­ve­ni­mus, ne­pra­si­len­kia su vi­suo­me­nės in­te­re­su?
Šį re­gu­lia­vi­mą tai­ko ne tik Lie­tu­va, bet ir Nor­ve­gi­ja, Por­tu­ga­li­ja, Bel­gi­ja, Mal­ta, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, ki­tos pa­žan­gios ša­lys. Man ap­mau­du, kad tik­rie­ji už­sa­ko­mo­jo straips­nio au­to­riai, su­rin­kę net sa­vo dar­buo­to­jų pa­ra­šus, ypač ne­pa­ten­kin­ti to­kiu reg­la­men­ta­vi­mu.
Prie­šin­gai, ma­no opo­nen­tai ma­no, kad „ben­dra­vi­mas“ su lo­ši­mo au­to­ma­tu yra „lais­va­lai­kio pra­mo­ga“. Aki­vaiz­du, kad, va­do­vau­jan­tis to­kia lo­gi­ka, ir nar­ko­ti­kų ar be­sai­kis al­ko­ho­lio var­to­ji­mas ga­li bū­ti „lais­va­lai­kio pra­mo­ga“. Azar­ti­niai lo­ši­mai ir­gi „lais­va­lai­kio pra­mo­ga“. Tik ar vi­suo­me­nė tu­ri už­si­merk­ti ir leis­ti ne­kon­tro­liuo­ja­mai teik­ti to­kias „lais­va­lai­kio pra­mo­gas“ vi­siems, net ir tiems, ku­rie ne­su­lau­kė pil­na­me­tys­tės ar iš­gy­ve­na pri­klau­so­my­bę?
Ger­bia­mie­ji lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai, au­to­ma­tų sa­vi­nin­kai ir lo­bis­tai, at­sa­ky­ki­te, ne­jau­gi ne­pil­na­me­čių ir pro­ble­mi­nių lo­šė­jų ne­įlei­di­mas į lo­ši­mo sa­lo­nus da­ro to­kią di­de­lę įta­ką Jū­sų pel­nui, kad tiek daug pa­stan­gų ir ka­pi­ta­lo in­ves­tuo­ja­te į po­vei­kio da­ry­mą?
Tik no­rė­čiau pri­min­ti, kad dar 2011 me­tų bir­že­lio 21 die­ną Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nu­sta­tė: „(…) moks­liš­kai įro­dy­ta, jog da­ly­va­vi­mas azar­ti­niuo­se lo­ši­muo­se ga­li su­kel­ti dau­gy­bę ne­igia­mų pa­sek­mių; Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos tai­ko­mo­je tarp­tau­ti­nė­je sta­tis­ti­nė­je li­gų ir svei­ka­tos pro­ble­mų kla­si­fi­ka­ci­jo­je nu­ro­dy­ta, kad įpro­čių ir po­trau­kių su­tri­ki­mams pri­ski­ria­mas ir pa­to­lo­gi­nis po­trau­kis loš­ti. Be to, lo­ši­mai ir la­žy­bos, kaip ir ta­ba­ko rū­ky­mas bei al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, pri­skir­ti­ni prie pro­ble­mų, su­si­ju­sių su gy­ve­ni­mo bū­du.“
Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad pro­ble­mi­nių lo­šė­jų skai­čius at­ski­ro­se ša­ly­se svy­ruo­ja nuo 0,5 iki 5 proc., o pa­to­lo­gi­nių (ser­gan­čių) lo­šė­jų – nuo 0,3 iki 3,3 proc. Ir Jū­sų, ger­bia­mie­ji lo­bis­tai, ne­nau­dai dau­gu­ma ty­ri­mų re­zul­ta­tų ro­do, kad bū­tent lo­ši­mo au­to­ma­tai yra pa­grin­di­nė prie­žas­tis pro­ble­mi­niams lo­šė­jams at­si­ras­ti.
Lie­tu­vo­je da­bar ofi­cia­liai re­gist­ruo­ti jau 4322 pro­ble­mi­niai lo­šė­jai. Ir jų nuo­lat dau­gė­ja. Bet bai­siau­sia, kad nuo pri­klau­so­my­bės ken­čia ne tik pa­tys lo­šė­jai, bet ir jų šei­mos bei ypač ma­ža­me­čiai vai­kai. Kiek­vie­na šei­ma, ku­rio­je yra pro­ble­mi­nis lo­šė­jas, ži­no, kaip su­dė­tin­ga jam pa­dė­ti, su­vo­kia, ko­kį skaus­mą jis ke­lia ap­lin­ki­niams.
Pa­vyz­džiui, va­ka­re, ei­da­mas pirk­ti vais­tų ser­gan­čiam vai­kui, ne­ju­čia už­su­ka į lo­ši­mų au­to­ma­tų sa­lo­ną ar ka­zi­no ir pra­lai­mi vais­tams skir­tus pi­ni­gus. Ki­tą­syk to ne­be­pa­kan­ka, ima­mos pa­sko­los, ku­rios sun­kia naš­ta už­gu­la vi­są šei­mą. De­ja, bet vis daž­niau pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai to­kios sko­los pa­den­gia­mos ir iš var­žy­ty­nių.
O ar Jums, ger­bia­mie­ji lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai ir lo­bis­tai, te­ko ka­da nors pa­žvelg­ti ver­kian­čiai lo­šė­jo žmo­nai su ma­ža­me­čiu vai­ku ran­ko­se į akis? Pa­ban­dy­ki­te, gal ta­da pra­eis no­ras ir dangs­ty­tis bei ma­ni­pu­liuo­ti sa­lo­nų sam­do­mais dar­buo­to­jais.

Ne­pra­loški­te sa­vo gy­ve­ni­mo, mie­li aly­tiškiai.

Ju­lius Sa­ba­taus­kas

Straipsnis paimtas iš alytausnaujienos.lt

Mantija – advokato, bet kaukė – lobisto

Liberalų sąjūdį bei buvusį jo lyderį Eligijų Masiulį talžantis politinės korupcijos skandalas privertė parlamentarus daug įtariau pažvelgti į Seimo rūmuose nuolat šmirinėjančius ir juos už skvernų tampančius lobistais prisistatančius veikėjus.

Vienas tokių veikėjų užkliuvo Seimo Audito komiteto nariui Nagliui Puteikiui. Parlamentaras paprašė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ištirtų galbūt neteisėtą advokato Lino Sesicko lobistinę veiklą. Garsiai advokatų kontorai priklausantis teisininkas, tiesa, be advokato mantijos, nuolat dalyvauja Seimo komitetų bei darbo grupių posėdžiuose. Jis aktyviai reiškėsi svarstant Azartinių lošimų, Vartojimo kreditų, taip pat kitų įstatymų projektus. Tačiau nelengva suprasti, kieno interesams jis atstovauja. Tai turėtų būti nurodyta šio lobisto veiklos deklaracijose, kurias privalu pateikti kiekvienais metais. 2012 metais lobistu tapęs advokatas oficialiai deklaruoja jokios lobistinės veiklos nevykdantis.

„L.Sesickui veikiant ir kaip teisininkui, ir kaip advokatui, ir kaip lobistui, ir kaip konkrečių asociacijų nariui, kyla abejonių dėl tokios veiklos, kuri akivaizdžiai yra neatskiriama ir leidžia piktnaudžiauti padėtimi“, – savo abejonėmis su etikos sargais pasidalijo N.Puteikis. Etikos sargams ne vienus metus pateikiamos tuščios lobisto L.Sesicko veiklos deklaracijos N.Puteikiui kelia įtarimų: „Jis – nuolatinis Seimo gyventojas. Nenustebčiau, jeigu savo gyvenamąją vietą būtų deklaravęs Seime.“ Šis parlamentaras advokatą itin dažnai matydavo Audito komitete, kuris daug metų svarstė ypač didelį ažiotažą kėlusias įstatymo pataisas, susijusias su azartinių lošimų reguliavimu. „L.Sesicką taip pat matydavau Biudžeto ir finansų komitete, kuriame jis buvo antras žmogus po Broniaus Bradausko (buvęs komiteto vadovas). Kartais net susidarydavo įspūdis, kad jis šiam komitetui ir vadovauja“, – kalbėjo N.Puteikis. Pavardės neįsidėmėjo Tačiau kolegos įvardyto lobisto B.Bradauskas tvirtino nepažįstantis ir jo pavardės neįsidėmėjęs. „Vienas toks su akiniais visada vaikšto, bet aš net jo pavardės nežinau. Jeigu kalbame apie tą asmenį, tai jis į komitetą, svarstant įstatymus, vaikščiodavo kaip kažkokios asociacijos atstovas. Jis tikrai buvo dažnas svečias svarstant Azartinių lošimų įstatymą ir teikė daug visokių siūlymų. Jis kažkam atstovavo ir svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, bet mes daug dėmesio į jo siūlymus nekreipėme“, – bandė prisiminti B.Bradauskas. Įžvelgia galimus pažeidimus Įstatymų leidėjams įtaką bandančių daryti veikėjų veikla N.Puteikiui akis pradėjo badyti vos tik jis 2011 metais tapo Seimo nariu: „Pamačiau, kad Seime pilni koridoriai vadinamųjų asociacijų atstovų, kurie prie įėjimų į posėdžių salę parlamentarus tampo už rankovių. Nusiveda juos už kampo, kažką šnabžda į ausį, ir vėliau matau, kaip tas Seimo narys maudosi šlovės spinduliuose – kalba per radiją ir televiziją, jo rašiniai publikuojami interneto portaluose. Politikai parsiduodavo už reklamą.“ Tačiau dėl L.Sesicko veiklos į VTEK kreipęsis N.Puteikis mano, kad pastarasis peržengė visas galimas ribas: „Jis aiškiai atstovauja lošimų bendrovėms ir Seime pramušinėja joms naudingus sprendimus. Bet jis nėra Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos narys, todėl turėtų viešai deklaruoti tokią savo veiklą, užsakovus, iš jų gaunamas pajamas. Tačiau jis to nedaro ir nemoka mokesčių.“ Negana to, politikas neatmetė, kad per lobisto rankas esą keliaujantys lošimų verslo pinigai patenka ir į kai kurių tautos išrinktųjų kišenes. „Kaip parodė E.Masiulio istorija, tie juodi pinigai, kurie vaikšto grynųjų pavidalu, galų gale pasiekia Seimo narius. Dėl lošimų verslo mirtinai kovėsi konkuruojančios jėgos ir buvo matyti labai keistų balsavimų“, – įtartinus įstatymų leidybos užkulisius pravėrė N.Puteikis. Nepripažino kompromisų Užkulisiuose vykstantys dalykai glumino ir buvusį Seimo narį Žilviną Šilgalį. Praėjusią Seimo kadenciją šis politikas vadovavo Azartinių lošimų įstatymo projektą rengusiai darbo grupei. Anot buvusio parlamentaro, tada L.Sesickas bandė daryti įtaką Seimo nariams, kad nebūtų priimti vartotojus saugantys pasiūlymai: „Mūsų darbo grupė, kurioje, be parlamentarų, dirbo ir Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnybos specialistai, buvo parengusi projektą su griežtais apribojimais, o L.Sesickas siekė, kad tų suvaržymų neliktų. Jis per posėdžius replikuodavo ir jokių kompromisų nepripažindavo.“ Tuo metu L.Sesickas atstovavo Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai, kuriai vadovauja B lygio lošimų automatų verslą turintis Samoilas Kacas. Buvusio Seimo nario teigimu, šis verslininkas pagrasino, kad turi būti priimtas arba toks įstatymas, kurį parengė L.Sesickas, arba nebus jokio. „Jau tada glumino, kad verslininkas gali įsteigti asociaciją, kuri akivaizdžiai rūpinosi vienos bendrovės reikalais ir, pasisamdęs advokatą, įstengia šokdinti visą valstybę“, – stebėjosi Ž.Šilgalis. Vėliau, anot buvusio Seimo nario, prasidėjo dar keistesni dalykai: „Po S.Kaco nepasitenkinimo Seimo valdyba sudarė naują darbo grupę, kuriai vadovavo tuometis parlamentaras Dainius Budrys, – ji parengė ir užregistravo naują projektą, kurio pasiūlymai buvo palankūs S.Kaco verslui. Tada išsiaiškinome, kad šis projektas buvo parengtas ir į Seimą atkeliavo iš L.Sesicko kompiuterio.“ Tuo metu šis teisininkas dar net nebuvo užsiregistravęs kaip lobistas ir teikti projekto negalėjo. Pagal įstatymą tik tapęs lobistu asmuo gali atstovauti užsakovo interesams ir siekti, kad būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji. Elgėsi lyg šeimininkas Bet įstatymai nenumato galimybės lobistams priklausyti teisės aktų projektus rengiančioms darbo grupėms. Vis dėlto pernai viešumoje L.Sesickas dažnai buvo pristatomas kaip Vartojimo kredito įstatymo pataisas rengusios darbo grupės narys. Nors advokatas nebuvo šios grupės narys, nuomonės dėl siūlomų vartojimo kredito reglamentavimo naujovių nevengė reikšti ne tik žiniasklaidoje, bet ir darbo grupės posėdžiuose. Juose L.Sesickas buvo itin aktyvus. „Greitųjų kreditų bendrovės advokatas nuolat ateidavo ir elgėsi įžūliai. Iš pradžių darbo grupėje L.Sesickas jausdavosi lyg koks šeimininkas. Švelniai tariant, kartą teko jį raminti. Man netrukdė, kad L.Sesickas dalyvauja posėdžiuose, bet vartotojų pusė atstovaujama beveik nebuvo“, – pažymėjo parlamentaras Povilas Gylys. Mišrioje Seimo narių grupėje esantis politikas daugiau kaip prieš dvejus metus pasiūlė riboti vadinamųjų greitųjų kreditų išdavimą pajamų neturintiems, neįgaliems asmenims, nepilnamečiams. Šis parlamentaras tikino, kad aktyviai kaip lobistas veikęs, bet šios veiklos nedeklaravęs advokatas jo nebandė spausti: „Bet drįstu spėti, jog galbūt kai ką materialiai paskatino. Nes kolegų nesuvokimas, koks pavojus dėl lošimų ar greitųjų kreditų gresia jų vaikams ar net jiems patiems, mane, švelniai tariant glumino. Tada peršasi mintis apie jiems daromą kažkokį poveikį.“ Anot P.Gylio, nors dėl lengva ranka išduodamų greitųjų kreditų kenčia ne viena šeima ir šioje srityje esą tvyro chaosas, pasiūlytos pataisos Seime kelią skynėsi itin sunkiai: „Tik po kurio laiko supratau, kad buvo pasirinkta vilkinimo taktika. Mano paprastos įstatymo pataisos buvo aplipdytos įvairiais ne itin reikšmingais siūlymais, o darbo grupei vadovaujantis B.Bradauskas posėdžių nerengdavo po pusmetį ar net ilgiau. Jei jis būtų buvęs toks aktyvus, kaip siūlydamas legalizuoti naktinius taikiklius, tai pataisos būtų priimtos per keletą mėnesių, o šiuo atveju viskas užtruko kelerius metus.“ Parlamentaras teigė nežinojęs, kam atstovavo L.Sesickas, taip pat nesidomėjo, ar jis yra užsiregistravęs kaip lobistas. „Bet elgėsi šiurkščiai. Aiškino, kad žlugs šalies ekonomika. O kad žlunga tūkstančiai šeimų, jam – nė motais“, – ne vienus metus vykusius debatus prisiminė P.Gylys. Bylą narsto prokurorai Kelią griežtesnėms taisyklėms, kurios drastiškai sustabdė greitųjų paskolų išdavimą, Seime bandė užkirsti ir E.Masiulis. Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis ir jo bendražygiai ieškojo landų greitųjų kreditų bendrovėms. Prokurorai nurodė, kad kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtų praturtėjimu įtariamas E.Masiulis 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, be kita ko, galėjo gauti ir už teiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas. E.Masiuliui pareikštų įtarimų nekomentuojantys prokurorai kol kas neatskleidė, kas gali sieti „MG Baltic“ su greitųjų kreditų rinka. Manoma, kad žiniasklaidos grupę valdantis koncernas tiesiog nenorėjo prarasti milžiniškų reklamos pajamų, kurias jiems garantuodavo greitųjų kreditų paslaugas teikiančios bendrovės, todėl galėjo suvienyti jėgas su lobistais apsimetusiais advokatais. Mato painiavą, bet ne klaidas Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris L.Sesickas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad etikos sargams pateiktas skundas dėl jo veiklos buvo netikėtas ir nemalonus, tačiau tikino nieko neteisėto nedaręs. Anot teisininko, nors jis yra užsiregistravęs kaip lobistas, šia veikla niekada neužsiimdavo: „Dėl to ir deklaracijose nieko ir nenurodyta. Teisėkūros procesuose dalyvavau atstovaudamas savo klientams – paprastai įvairioms verslo asociacijoms. Teikiau joms teisines paslaugas.“ Advokatas teigė šią aplinkybę nurodydavęs visuose Seimo komitetų ar komisijų posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo. Pavyzdžiui, dalyvaudamas svarstymuose dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, L.Sesickas esą prisistatydavo kaip Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos, taip pat Lietuvos verslo konfederacijos atstovas. Kai Seime buvo svarstomas Kredito unijų įstatymo pataisos, L.Sesicką kaip advokatą buvo nusamdžiusi asociacija „Lietuvos kreditas“, o dėl lošimo aparatų Seimo slenksčius jis esą mynė kaip Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos advokatas. Tačiau L.Sesickas pripažino nesantis nė vienos šių asocijuotų struktūrų narys, o paslaugas teikęs kaip advokatas: „Jeigu klientai būtų prašę lobistinių paslaugų, tada veikčiau pagal Lobistinės veiklos įstatymą ir turėčiau deklaruoti užsakovus, už šią veiklą gautas pajamas ir panašiai. Įstatymų leidėjams dėl mano veiklos galėjo kilti painiavos.“ Bet apie tai L.Sesickas tvirtino esą susimąstęs tik po parlamentarų skundo: „Įstatymai leidžia advokatams registruotis kaip lobistams ir užsiimti šia veikla, kita vertus, jie taip pat gali atstovauti asociacijoms ir dalyvauti teisėkūros procesuose. Bet gal ir reikėtų aiškiau viską reglamentuoti. Man irgi nėra malonu dabar aiškintis dėl savo veiklos. Tai kenkia mano dalykinei reputacijai.“ Iš pirmų lūpų Romas Valentukevičius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas „Komisija pradėjo tyrimą dėl L.Sesicko veiklos, renkama medžiaga. Galiu tik pasakyti, jog kai kurios institucijos vėluoja ją pateikti, todėl dabar dar sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar būta pažeidimų, ar ne. Vienaip viskas atrodo gavus informaciją iš vienos pusės, kitaip – gavus kitos pusės paaiškinimus. Tačiau klausimų kyla įvairių.“

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt