Sieks, kad azartiniai lošimai būtų mažiau patrauklūs

Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su Priklausomybių prevencijos komisija bendrame posėdyje išklausė Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnybos, Respublikinio priklausomybės ligų centro, Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš Esu“ ir kitų atstovų informaciją apie azartinių lošimų kontrolės priemonių įgyvendinimą labiausiai pažeidžiamose visuomenės grupėse.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė pabrėžė, kad septynioliktosios Vyriausybės programoje esminiu azartinių lošimų kontrolės politikos siekiu įvardintas tikslas – pasiekti, kad pažeidžiamiausios visuomenės grupės būtų apsaugotos nuo neigiamo lošimų poveikio ir būtų sustiprinta loterijų žaidėjų interesų apsauga, o patys azartiniai lošimai visiems visuomenės nariams taptų mažiau patrauklūs.
Vyriausybės programoje nustatyti ir aiškūs įsipareigojimai: griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus, buvimo lošimo vietose ribojimus ir kt., didinti pažangiomis technologijomis pagrįstą lošimų kontrolę, tobulinti loterijų reglamentavimą, siekiant užtikrinti loterijų žaidėjų interesų apsaugą.
Posėdžio metu buvo pažymėta, kad 2017 m. Lietuvoje 43 savivaldybėse veikė 12 azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, iš jų 6 bendrovės organizavo nuotolinius lošimus. 2017 m. lošimų ir didžiųjų loterijų sektoriuje dirbo 2530 darbuotojų, iš šio verslo bendrai į biudžetą gauta 33,1 mln. eurų mokesčių.
Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu Azartinių lošimų įstatymas nereglamentuoja lošėjų apsaugos ir probleminių lošimų prevencijos priemonių. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. asmenų prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose registruojami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kurio 2018 m. kovo 27 d. duomenimis įregistruoti 3537 prašymai, iš kurių 85 proc. 18–40 metų, t. y. pačio darbingiausio amžiaus, žmonių.
Apskaičiuota, kad dėl šių probleminių lošėjų Lietuvoje kenčia mažiausiai 70 tūkst. jų aplinkoje esančių asmenų, t. y. beveik tiek žmonių, kiek gyvena Alytuje ir Ukmergėje. Šie žmonės patiria finansines, socialines, psichologines ir kitas problemas, kurių sprendimui nepakanka esamų teisinių priemonių.
Posėdžio metu, taip pat, buvo išsakytos pastabos, kad poveikio priemonės už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus yra taikomos fiziniam, o ne juridiniam asmeniui, todėl ne visuomet yra efektyvios ir proporcingos ūkio subjekto, ar padaryto pažeidimo masto, atžvilgiu.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A.Kubilienė ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Seime yra svarstomi Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektai, kurių nuostatos padės užtikrinti nepilnamečių ir apribojusių savo galimybę lošti asmenų apsaugą nuo neigiamo lošimų poveikio.
Komisijos pirmininkė L.Matkevičienė pažymėjo, kad reikėtų reglamentuoti ir papildomas Priežiūros tarnybos teises lošėjų apsaugos ir ūkio subjektų priežiūros srityse bei ekonominių sankcijų lošimų ir loterijų organizatoriams skyrimo tvarką, taip pat nustatyti lošimo organizavimo vietų darbo laiką, kuris apimtų ir protingą, ne mažesnį kaip 8 val. laiko tarpą, lošėjų poilsiui.
Komiteto pirmininkės A.Kubilienės nuomone, tikslinga pavesti Vyriausybei parengti ir patvirtinti probleminio lošimo prevencijos programą, kurios tikslas būtų pasiekti, jog azartiniai lošimai visiems visuomenės nariams taptų mažiau patrauklūs ir kurioje būtų numatytos priemonės pažeidžiamiausių visuomenės grupių apsaugai nuo neigiamo lošimų poveikio.
Artimiausių metu planuojama priimti sprendimus dėl priemonių nurodytoms problemoms spręsti.

Straipsnis paimtas iš lsveikata.lt

Aistros lošti kaina – pavojinga saviapgaulė

Jeigu ne nevaldoma aistra lošti kazino, klaipėdietis Julius (vardas pakeistas) šiandien, ko gero, jau būtų sėkmingai savo verslą plėtojantis vyras. Arba toliau tęstų šokėjo karjerą, kurią nutraukė patekęs į azartinių lošimų pinkles. Iš jų jaunam vyrui ištrūkti pavyko tik Lošimų priežiūros tarnybai pateikus prašymą neleisti lošti.

Svajonės prieš kazino nublanko

Julių azartiniai lošimai įtraukė netikėtai. Baigęs vidurinę mokyklą, jis iš Telšių persikraustė gyventi į uostamiestį. Čia įstojo į Klaipėdos universitetą, choreografijos studijas. „Nuo vaikystės svajojau tapti profesionaliu šokėju. Dar pradinėse klasėse pradėjau lankyti šokių būrelius, būdamas 7-erių rankose laikiau pirmąjį savo aukso medalį, iškovotą tarptautinėse varžybose. Tą akimirką sau prisiekiau: užaugęs varžysiuos aukščiausio lygio konkursuose. Troškau save realizuoti šokio pasaulyje, o vėliau – net įkvėpti jaunuosius šokėjus: dėstyti universitete“, – nostalgiškai prisiminė pašnekovas.
Vaikinas kryptingai siekė savo svajonės: ne tik lankė studijas, tačiau aktyviai įsiliejo į keletą šokių kolektyvų „Siekti karjeros reikėjo pinigų. Kiekviena išvyka, kostiumas, konkursų dalyvio mokesčiai kainavo šimtus eurų. Turtingų tėvų neturėjau, tad už viską mokėti reikėjo pačiam. Iš pradžių įsidarbinau kavinėje, tačiau šokėjo ambicijoms tobulėti aukščiausio lygio tarptautiniuose kongresuose atlyginimo nepakako. Nusprendžiau išbandyti save versle: įsteigiau įmonę, pradėjau prekiauti automobilių dalimis. Iš pradžių sekėsi puikiai, tačiau po metų sutartį nutraukė pagrindinis užsakovas, tad bankrutavome. Neturėjau pinigų net susimokėti nuomai už butą. Nevilties apimtas pravėriau kazino duris“, – lemtingo gyvenimo posūkio užuomazgas dėstė Julius. Jis pasakojo, kad pirmą kartą „pastatė“ 10 Eur, laimėjo – 1000 Eur. Vėl lošti Julius atėjo jau kitą dieną. Laimėjus kazino jį įtraukė žaibiškai, o lošimas tapo svaigia apgaule. Nebeegzistavo laikas, nebeliko svajonių, vaikinas nutraukė choreografijos studijas.

Skolos siekė tūkstančius

Penkerius metus Juliaus visas gyvenimas sukosi tik apie kazino. Jis atvirai kalbėjo, kad kiekvieną dieną užmigdavo ir atsibusdavo su mintimis, kaip išlošti. Jaunuolis kasdien suko galvą, iš kur pasiskolinti kuo didesnę sumą, kurią galėtų „pastatyti“ lošimo namuose. „Kurdavau istorijas. Draugams, šeimai sakydavau, kad sugedo mašina, mane apvogė. Vėliau suokiau, kad reikia mokėti už studijas. Esu net pamelavęs, kad sukėliau eismo įvykį ir turiu padengti 3000 eurų padarytą žalą. Greitai prasidėjo skolinimasis iš greitųjų kreditų bendrovių. Galiausiai pasirašinėdavau skolos vekselius vos pažįstamiems žmonėms. Buvo net minčių apie savižudybę. Aistra lošti nusinešė gyvenimo prasmę ir džiaugsmą“, – skausmingas patirtis prisiminė pašnekovas.

Išgelbėjo prašymas nebelošti

Nuo 2017 metų gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimui, asmenys gali pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Būtent šios permainos ir lėmė, kad Julius išbrido iš lošimų liūno. „Prašymą maldavo pasirašyti mirties patale gulinti mama. Tai buvo paskutinis jos noras. Po laidotuvių iškart kreipiausi į Lošimų priežiūros tarnybą. Neslėpsiu, pateikęs prašymą, mažiausiai 50 kartų bandžiau patekti į lošimų namus ir lošti. Tačiau, laimei, nepavyko“, – priimto sprendimo pasekmes vardijo pašnekovas. Jis džiaugėsi, kad pagaliau jo gyvenimas pamažu stojasi į vėžes. Jaunas vyras įsidarbino pardavimų vadybininku vienoje uostamiesčio įmonių ir tyliai svajoja vėl suktis ant parketo.

Šaknys – psichikos sutrikimai

Kaip „Bangai“ aiškino Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistai bei psichologai Tatjana Veromej ir Oleg Mackevič, priklausomybė nuo azartinių lošimų – tai psichikos sutrikimas. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošti net ir tuo metu, kai supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. „Nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Jis lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Lošimas yra viena klastingiausių žmogaus ydų, kadangi lengvų pinigų iliuzija ir neatsakingas lošimas gali greitai privesti prie finansinio žlugimo“, – dėstė specialistai ir pabrėžė, kad azartinio žaidimo rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, sugebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą. Lošimų priežiūros specialistų teigimu, probleminis lošėjas gali lošti tiek dažnai, tiek retai. „Jei asmens lošimas kelia psichologinių, finansinių, emocinių, socialinių ir kitų problemų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, vadinasi, asmuo turi problemų dėl lošimų. Tačiau „padengdami“ lošiančiojo asmens skolas, artimieji atima iš jo galimybę jausti atsakomybę už savo veiksmus, spręsti problemas savarankiškai, kas dažniausiai veda prie situacijos pasikartojimo“, – pastebėjo psichologė T. Veromej.

Pastūmėja net kompiuteriniai žaidimai

Psichologai akcentavo, kad labai svarbu suprasti, kad nėra vienos priežasties ar vieno faktoriaus, lemiančio, ar asmuo taps priklausomas nuo lošimų ar ne. Tai gali būti lengvų pinigų siekis, noras patirti pakilimus ir nuosmukius lošimo metu, adrenalino vaikymasis, bėgimas nuo vienatvės, būdas stresui įveikti, socialinio statuso siekimas. „Papildomai prie faktorių, lemiančių priklausomybę, galima priskirti lošimų prieinamumą, įsitraukimą į lošimus jauname amžiuje, pratinimasis prie lošimų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, anksčiau turėta priklausomybė alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms ir pan.“, – pridūrė Lošimų tarnybos priežiūros specialistai T. Veromej ir O. Mackevič.

Pasak specialistų, probleminį lošėją galima atpažinti, jei asmuo bando atlošti praloštus pinigus; nuslepia lošimą meluodamas ir jam skolinasi pinigų; tam, kad gautų pinigų, pasiryžta vagystei, turto prievartavimui arba sukčiavimui; po lošimo jaučiasi įsitempęs, sutrikęs, piktas, sutrinka dėmesys, koncentracija.


  • Nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų kovo 23 d. Lošimų priežiūros tarnyba gavo ir užregistravo 3 505 asmenų prašymus nebeleisti lošti. Per mėnesį vidutiniškai įregistruojami 326 prašymai, per dieną – 11 prašymų. Iš jų – 95 % vyrų; 5 % moterų. 85 % prašymus pateikusių asmenų – 18–40 metų amžiaus žmonės.
  • 2017 metais lošimų organizatoriai už žetonų, bilietų, kortelių pardavimą sulaukė 931 116 875 Eur pajamų. Loterijų apyvarta siekė 91 664 183 Eur. Iš viso Lietuvoje yra 4 494 lošimo įrenginių ir lažybų punktų.
  • Lošimų priežiūros tarnyba ragina būti atsakingus, dėmesingus ir neabejingus savo ir kitų gyvenimams. „Kreipkitės pagalbos ir žinokite, kad pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas. Jeigu manote, kad norėtumėte liautis lošę, tačiau nežinote, nuo ko pradėti, skambinkite į Lošimų priežiūros tarnybą telefonais: (8 5) 23 36 241 arba 8 609 66676“, – ragino psichologai. Vertingos informacijos nuo lošimų priklausomybės kenčiantiems lošėjams bei jų artimiesiems pateikta informacinis tinklalapyje www.nebenoriu-losti.lt.
Aistė NOREIKAITĖ

Straipsnis paimtas iš gargzdai.lt

Palūžusias sielas gelbstintys stebukladariai kviečia nelikti abejingiems

123rf. nuotrauka
 
Vilniaus Arkivyskupijos Caritas Priklausomų asmenų bendruomenė „Aš esu” jau beveik 10 metų rūpinasi priklausomų nuo alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų likimais. Palūžusio žmogaus atsitiesimas ir sugrįžimas į gyvenimą prilygsta tikram stebuklui. Vis dėlto kartais ir stebukladariams prireikia pagalbos.

„Aš esu” pirmininkas kunigas Kęstutis Dvareckas atskleidė, kad šiuo metu bendruomenei trūksta lėšų net visiškai asketiškam gyvenimui, ir ragina neabejingus žmones prisijungti prie velykinės akcijos „Aš esu, nes esi tu“. „Kartu mes galime kur kas daugiau nei po vieną. Kai pavyksta galimybių natas sujungti į melodiją, kai dalinamės vieni su kitais tuo, ką gebame daryti geriausio – vyksta tikri stebuklai. Ką mes darome ir kuo tikime? Bendruomenė „Aš esu” susikūrė prieš beveik dešimt metų ir per tą laiką tapome šimtų nuostabių grįžimo į visavertį gyvenimą istorijų liudininkai. Į mus pagalbos kreipiasi šimtai priklausomų žmonių ir jų artimųjų. Siekiame ilgalaikių rezultatų, todėl vykdome reabilitacijos ir reintegracijos programas, su priklausomybės ligų paliestomis šeimomis dirba patyrusi sielovadininkų, psichologų, socialinių darbuotojų, gyd. psichiatrų ir kitų specialistų komanda.

Stengiamės plačiai skleisti kitokio gyvenimo viltį ir nuosekliai dirbame svarbų švietėjišką darbą – leidžiame knygas, rengiame susitikimus-diskusijas apie priklausomybes visoje Lietuvoje. Puikiai suprantame, kad absoliuti dauguma priklausomų asmenų ar jų artimieji yra ne tik fiziškai, dvasiškai, bet ir finansiškai išsekinti šios ligos. Todėl stengiamės, kad sveikimo kelionė mūsų bendruomenėje jiems būtų dovana, avansas, kurį vėliau galės savanoriškai atiduoti, padėdami kitiems. Deja, šiemet mums patiems teko pripažinti, kad bendruomenei nepakanka lėšų net įprastam asketiškam gyvenimui. Tikime, kad yra mūsų darbui neabejingų žmonių ir kartu galime kurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę.

Tad nuo dabar iki Šv. Velykų mes skelbiame iniciatyvą „AŠ ESU, NES ESI TU“. Jos metu kviečiame visus, kas tik turi tokią galimybę, finansiškai prisidėti prie pagalbos priklausomybės ligų paliestoms šeimoms. Svajojame šios iniciatyvos metu surinkti dvidešimt tūkstančių eurų, kurie būtini „Aš esu” bendruomenei pilnavertiškai veikti 2018 metais. Jei pavyktų surinkti daugiau lėšų – jos būtų skirtos intensyvesnei pagalbai priklausomų asmenų artimiesiems visoje Lietuvoje“, – teigė K. Dvareckas. Prisidėti prie iniciatyvos „AŠ ESU, NES ESI TU“ galite pervesdami auką į bendruomenės banko sąskaitą LT13 7044 0600 0764 9090 (AB SEB Bankas). Gavėnios ir Velykų laikotarpiu (iki balandžio 30 d.) galite aukoti ir telefonu 1454 (skambučio kaina 2 eurai). Padėti bendruomenei galite ir dalyvaudami paramos koncerte „AŠ ESU, NES ESI TU“, kuris vyks šių metų balandžio 2 d. 19.30 val. Vilniaus Vaidilos teatre.

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Ieškomas vyras, Tauragės „Top Sport“ lažybų punkte pavogęs piniginę

Kadras iš filmuotos medžiagos / Vagyste įtariamas vyras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai prašo gyventojų atpažinti vagyste įtariamą asmenį, kuris lažybų punkte „Top Sport“, esančiame Tauragėje, S.Dariaus ir S.Girėno g., galimai pavogė kito asmens piniginę.
Policijos pareigūnai prašo atpažinti vagyste įtariamą asmenį. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai prašo gyventojų atpažinti vagyste įtariamą vyrą, kuris lažybų punkte „Top Sport“, esančiame Tauragėje, S.Dariaus ir S.Girėno g., galimai pavogė kito asmens piniginę. Nusikalstamą veiką galimai įvykdęs asmuo užfiksuotas vaizdo kameromis.

Atpažinus vyrą, vaizduojamą nuotraukose ir video medžiagoje, žinant vyro gyvenamąją vietą ar turint kitos reikšmingos informacijos, pareigūnai prašo pranešti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Sauliui Lakštiniui, tel. nr. 8 700 64339 arba el. paštu saulius.lakstinis@policija.lt arba: Policijos budėtojų telefonu (8 446) 20 270; Anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8 446) 61 952; Bendruoju pagalbos telefonu 112.
Vaizdo įrašą galima paiūrėti spustelėjus nuorodą į straipsnio šaltinį.
 
Straipsnis paimtas iš 15 min.lt
 

Loterijos bilietų pirkėjai neatsispiria iliuzinei laimei

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Parduotuvėse, prekybos centruose viena iš paklausiausių prekių – loterijos bilietai. Kai kurie pirkėjai per savaitę nusiperka po 1–3, o kiti – ir po dešimtį. Jie tiki laime, atsitiktinumu, likimu, loteriją laiko pramoga ir negaili praloštų pinigų. Žmonės savo noru švaisto pinigus, o loterijos verslo plėtotojai klesti.

Žaidimas be pabaigos

Nedidelėje maisto prekių parduotuvėje Gargžduose teko pastebėti, kad užsukę pirkėjai dažniausiai perka loterijos bilietus. Už 50 centų, eurą, du, bet kai kas negaili ir penkių ar dešimties. Ant momentinių bilietų rašoma, kad galima išlošti 1 000, 5 000, 25 000 ar net

75 000 eurų.

Pirkėjas čia pat azartiškai trina bilietą, puoselėdamas viltį, kad pamatys trokštamą sumą. Pasak pardavėjos, kasdien bilietus perka apie 20 žmonių, kurių amžius – nuo 20 iki 70 metų. Kartais kažkas išlošia 10, 20 eurų, retsykiais – 50 eurų, bet labai retai – šimtą. Tai didžiausia čia išlošta suma.

„Mūsų parduotuvėje vaikai neperka bilietų ir nelošia, – tvirtino pardavėja. – Suaugusieji perka iš pensijos, kiti – iš atlyginimo. Išlošę vėl perka bilietą. Tai azartinis žaidimas, be pabaigos.“ Bet, jos teigimu, nepasitaiko tokių, kurie įsismaginę praloštų visą pensiją ar atlyginimą. Kai kas nusiperka tik retsykiais – laisvalaikio pramogai.

Pardavėja pastebėjo, kad išlošę 20 eurų, pralošia 40. Bet taip pat azartiškai lošiama ir kitose parduotuvėse ir prekybos centruose. Anot jos, kai kurie tiki, kad laimės kodas – gimimo datoje, todėl pagal šiuos skaičius renkasi bilietą.

Pirkti loterijos bilieto niekas neverčia. Žmonės savo noru švaisto pinigus: sumoka valstybei, suneša turtus sukantiems šį verslą. Pardavėja įsitikinusi, kad dalyvauti loterijoje gundo reklama: tu laimėsi. Tačiau niekada neužsimenama, jog pralaimėsi. Žmonės negalvoja, jog kiekvienam išlošusiajam tenka daugybė pralošusiųjų. Kiek turi būti pralošusiųjų, kad laimėtų didžiulę sumą?

Dalyvauti loterijoje skatina ir svajonė laimėti milijoną. Beje, kadaise vienas rajono gyventojas išlošė milijoną, tačiau tai jam tik priartino amžinybės slenkstį.

Milijono neišlošę, bet nenusivylę

Anksčiau gargždiškis Juozas per savaitę pirkdavo ne mažiau nei 5 loterijos bilietus. Tai truko dešimtmetį. Vyras svajojo išlošti daug pinigų, tačiau nemažai jų išleidęs nieko nelaimėjo. Aplinkiniai traukdavo per dantį: tiek loši ir nieko neišloši.

„Didžiausias mano laimėjimas buvo 48 litai, – prisipažino pašnekovas. – Iš pradžių kaupiau loterijos bilietus, nes buvo žadama, kad po metų jie dar kartą dalyvaus žaidime. Sukaupiau kupetas bilietų, bet jokio žaidimo nebebuvo.“

Juozas pirko bilietus, nes jam atrodė, kad vis tiek kada nors išloš. Tačiau daugiau nei lito ar dviejų laimėjo. Negirdėjo, kad pažįstami, draugai būtų išlošę. Kartais jam padovanodavo bilietų, bet irgi nieko nelaimėjo. Kitiems Juozo padovanoti loterijos bilietai irgi nebuvo laimingi. „Be reikalo išmečiau pinigus, bet jau nesusigrąžinsi“, – ištarė vyras.

Daug pralošęs Juozas ir dabar per savaitę nusiperka vieną kitą loterijos bilietą: o gal šį kartą nusišypsos laimė?

Kas mėnesį po kelis loterijos bilietus perkanti gargždiškė Regina prisipažino, kad tai ją traukia. „Kadaise man išbūrė, kad išlošiu daug pinigų, – sakė ji. – Išlošiu dažnai, bet nedaug. Didžiausias mano laimėjimas – šaldytuvas. Prieš kelerius metus jį išlošiau prieš Kalėdas.“

Regina sakė tada nepatikėjusi savo laimėjimu: dešimtį kartų tikrino bilieto numerį. Išlošia ir nedideles pinigų sumas, kurias vėl investuoja į bilietus. Ji teigė nesanti azartiška žaidėja – tik mėgėja, ir tai priklauso nuo nuotaikos. „Galvoju, kad pralošusi nesu“, – linksmai sakė pašnekovė.

Gargždiškis Danielius kiekvieną savaitę loterijos bilietui išleidžia eurą. Didžiausia pramoga jam – per televiziją stebėti žaidimo procesą. Net savo žmoną buvo prišnekinęs dalyvauti loterijoje, bet nieko nelaimėjusi ši daugiau nebelošia.

Prieš kelerius metus Danielius išlošė fotoaparatą. Tačiau neslėpė, jog nemažai pinigų pralošė. „Ką padarysi, kad nesiseka, – šyptelėjo pensininkas. – aistringas lošėjas nesu. Matau, kad kiti perka daugiau bilietų, netgi senukai, stokojantys pinigų.“

Žalos nepastebi

Seime pasiūlyta uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietų. Mat siekiama vaikus apsaugoti nuo rizikos tapti priklausomiems. Profesoriaus dr. Gedimino Navaičio teigimu, Lietuvoje loterijos bilietai perkami nežalingai. Trečdalis tyrimo metu apklaustųjų per mėnesį skiria tam nuo 5 iki 10 eurų. „Loterijose pralošusio santaupas ar savo būstą neaptikta, – tvirtino jis. – Lietuvoje yra nuo lošimų priklausomų asmenų, kurie gali gydytis, prašytis neįleidžiami į lošimo vietas, tačiau nėra nė vieno, besigydančio nuo potraukio dalyvauti loterijose ar prašymo, kad loterijos bilietai jam nebūtų parduodami.“

Ne visi žmonės perka loterijos bilietus, bet mėgsta stebėti žaidimo procesą per televiziją: kažkas išlošė 100 tūkst. eurų, kažkas – automobilį… Bet kiek reikėjo nupirkti bilietų, kad sukauptų tokias sumas.


KOMENTARAS

Psichologė Daiva Grikšienė:

  • – Loterijos bilietai dažniausiai perkami tikint lengvai užsidirbti. Yra atsitiktiniai ir periodiškai juos perkantys asmenys. Pastarieji bando išskaičiuoti algoritmus, prognozuoti, kada tikėtis sėkmės. Atsitiktiniai perka loterijos bilietus tikėdami savo sėkme ir siekia malonumo, minimalaus azarto.

    Priklausomybė loterijai išsivysto pamažu: bilietus perka nuolat, nepastebėdamas, kiek išleidžia, kad laimėtų. Dažniausiai sustabdo artimieji, susizgribę, kad žmogus daugiau išleidžia nei uždirba. Vienkartiniai laimėjimai nebeatperka nuolatinių išlaidų.

    Reikia kalbėtis su lošėju, ar jaučia ribas, kada turi sustoti pirkti loterijos bilietus, ar skaičiuoja, kiek laimi ir pralaimi. Į azartą įsitraukusieji jau nebeskaičiuoja. Išlošęs nedidelę pinigų sumą tikisi, jog kitą kartą bus didesnis laimėjimas. Dar didesnis azartas kyla išlošus daug. Išlošusieji jaučiasi laimingi.

    Loterijos žaidimai tampa šeimos ritualu: visi perka, brauko ir žiūri televizijos laidą, ar laimės. Vienkartinis ritualas nėra blogai – jis suburia, sujungia šeimą.

    Neteko matyti statistikos, kad būtų prasilošusiųjų loterijoje. Tai nevertinama kaip sunki priklausomybė – socialinė aplinka loteriją vertina kaip pramogą ir neįžvelgia grėsmės. Bilietai kainuoja nebrangiai – susidaro įspūdis, jog pinigų juos įsigyjant išleidžiama mažai.

Virginija LAPIENĖ

Straipsnis paimtas iš Gargzdai.lt

Daugybę žmonių apgavęs buvęs radijo laidų vedėjas sulaukė atpildo valandos

Ketvirtadienio rytą Vilniaus miesto apylinkės teismas dar kartą atvertė Pauliaus Bukausko bylą. Šį kartą tam, kad paskelbtų nuosprendį ir padėtų tašką šio sukčiaus istorijoje.

Išmušė atpildo valanda P. Bukausko vardas ne vienam į atmintį įsirėžė skausmingai. Pastarasis jau tada lobo apgaule išviliodamas iš nepažįstamųjų asmenų turtą – dažniausiai tai būdavo „Apple“ įranga, vėliau jis ėmėsi įvairios vaizdo aparatūros. Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė spaudai Rūta Trimailovienė DELFI patvirtino, kad šio posėdžio metu buvo paskelbtas nuosprendis: „Teismas P. Bukauską pripažino kaltu ir paskyrė galutinę bausmę – vienerius metus laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, nesilankyti azartinių žaidimų vietose ir nežaisti azartinių žaidimų“.

 

Negana to, P. Bukauskui teks atlyginti ir žalą. Iš viso nukentėjusiesiems P. Bukauskas turės sumokėti 18 590 eurų. Dar vasarį Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius DELFI pasakojo, kad asmens veika nagrinėjama tiriant atskirus epizodus, žala nesumuojama į bendrą rezultatą, todėl baudžiant šį asmenį negalima taikyti baudžiamajame kodekse numatyto straipsnio, tačiau po kelių mėnesių situacija pasikeitė. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė spaudai Rūta Trimailovienė DELFI pasakojo, kad P. Bukausko byloje buvo sunku pasispirti į priekį, nes vaikinas vengdavo dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau spalį vaikinas drįso peržengti teismo slenkstį. Baudžiamoji byla P. Bukauskui buvo iškelta už sukčiavimą, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotais dokumentais. Spalvinga sukčiaus karjera Nuo P. Bukausko nukentėję asmenys DELFI pasakojo, kad jis atrodė patikimas, o be to – žinojo labai daug asmeninės informacijos apie draugus ir panašiai, tad įtarimų, kad kažkas blogo gali nutikti – nė nebuvo. Vis dėlto kurį laiką neatgavus savo aparatūros nukentėjusieji ėmė ieškoti informacijos ir domėtis žmogumi, kuriam patikėjo savo turtą. Daugelis kreipėsi ir į policijos pareigūnus, tačiau, kaip DELFI tikino kai kurie nukentėję asmenys, ne visi išdrįso kreiptis ir viešinti savo bėdas, nes nenorėjo pripažinti, kad taip lengvai paslydo. Su DELFI bendravęs nukentėję asmenys kėlė prielaidą, kad P. Bukauskas gali būti įklimpęs į azartinius lošimus. Esą jis pasiskolina brangios įrangos, ją užstato ir už gautą pinigų sumą tenkina savo azartą. Sėkmės atveju įranga savininkams grąžinama laiku, nesėkmės kiek vėliau, o blogiausiu atveju įranga gali niekuomet nepasiekti tikrojo savininko. Vis dėlto net ir susigrąžinus įrangą nėra taip, jog nuostolis yra visiškai atlyginamas. Pašnekovai skaičiavo, kad jų turima aparatūra per mėnesį gali atnešti net kelis tūkstančius eurų pelno. P. Bukausko veiksmų strategija Dar vasarį DELFI rašė apie P. Bukausko sukčiavimus, tuomet jis iš žmonių išviliodavo daugiausia nešiojamus kompiuterius, vėliau jį pradėjo vilioti vaizdo aparatūra. „Paskambinęs vaikinas prisistatė, kad skambina su mano kolegos rekomendacija. Jis atrodė patikimas, nes kolega, iš kurio gavo rekomendacijas, šiaip jų niekada nedalija, o įranga, kurią turiu, yra labai specifinė, jos ieško ne bet kas, – pasakojo pašnekovas, nenorėjęs atskleisti savo vardo. – Beje, dar prieš kelias savaites buvau gavęs vieną keistą žinutę dėl kameros nuomos, tuo metu jos neišnuomojau, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tas pats asmuo, tik kita pavarde“. Anot pašnekovo, P. Bukauskas stengėsi įgyti nuomotojo pasitikėjimą, tad pirmąjį kartą įrangą grąžino, tačiau netrukus vėl paprašė paslaugos. Anot nukentėjusiojo, jis suprato, kad kažkas negerai tik tuomet, kai P. Bukauskas pradėjo slapstytis. „Iš pradžių jis atsiliepė, tačiau vėliau dieną, dvi, tris jis buvo dingęs. Susisiekiau su kolegomis, užsiimančiais panašia veikla, kaip ir aš, domėjausi, ar jie nebuvo su juo susidūrę. Tačiau tik tada, kai patikrinau jo vardą „Google“ paieškoje ir radau straipsnį apie jį, supratau, kas jis toks, o ir kolegos atsiliepė – pradėjo pasakoti, kaip jis veikia“, – tęsė pašnekovas. Vaikinas neslepia, net ir iš kitų kolegų sužinojęs, jog pakliuvo į sukčiaus pinkles, naiviai tikėjosi, kad viskas baigsis laimingai. Tik tuomet, kai jis jau kreipėsi į policijos pareigūnus, sulaukė skambučio, kad jo nuosavybė bus grąžinta. „Man paskambino ir pasakė, kad fotoaparatą atveš taksi vairuotojas, tačiau kalbėjo labai neaiškiai, kad reikia kažką išpirkti iš lombardo ar panašiai. Žinodamas, kad žmonės jau buvo susidūrę su panašia situacija, suskubau klausti, iš kokio lombardo. Sužinojęs adresą staigiai ten nulėkiau“, – istoriją tęsė į sukčiaus pinkles įsipainiojęs vaikinas. Fotoaparatą jis rado ir dar stovėdamas lombarde iškvietė policiją. Tiesa, taip paprastai savo įrangos vaikinas neatgavo. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo fotoaparatas buvo konfiskuotas, tačiau dėl operatyvaus policijos pareigūnų darbo jau po savaitės galėjo jį atsiimti. „Esu dėkingas kolegoms, draugams ir ypač Vilniaus Policijai, kad padėjo šioje situacijoje. Be operatyvaus pareigūnų darbo ir kolegų suteiktos informacijos savo turto nebūčiau nei radęs, nei atgavęs“, – teigė nukentėjusysis.

Straipsnis paimtas iš http://www.delfi.lt/veidai/zmones/daugybe-zmoniu-apgaves-buves-radijo-laidu-vedejas-sulauke-atpildo-valandos.d?id=72963340delfi.lt