Straipsniai

Liguistiems lošėjams užtrenktos durys

pixabay.com nuotrauka
Lošimų organizatoriai nuo gegužės yra priversti keisti savo požiūrį į pačių lošėjų išreikštą valią laikytis nuošaliai nuo lošimų vietų. Anksčiau neretai ignoruoti asmenų prašymai neleisti jiems lošti įgavo teisinę galią. Jų nesilaikantys lošimų organizatoriai užsitraukia atsakomybę bei baudas iki 4,3 tūkst. eurų, be to, lošėjas gali reikalauti atlyginti jam tai, ką prasilošė. Per kelis mėnesius atsisakyti galimybės lošti pagal naują tvarką suskubo beveik pusantro tūkstančio liguistai lošiančių asmenų.

Nuo lošimų priklausomybės kenčiantys asmenys ir anksčiau galėjo prašyti lošimų organizatorių neįleisti jų į lošimų organizavimo vietas. Tačiau operatoriai į šiuos prašymus reaguodavo savo nuožiūra, dažnai atsainiai, ir užkietėję lošėjai puikiai žinodavo, kur užėjus jų anksčiau pateiktų prašymų nepaisys. Palikta landa sistemoje ir toliau gramzdino į skolas probleminius lošėjus. Tačiau nuo šių metų pavasario lošimų organizatoriai prisiima atsakomybę, jeigu į lošimo vietas įleidžia asmenis, pateikusius prašymą neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Gegužės 1 dieną pradėjo veikti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, kurį prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba. Jos duomenimis, nuo šių metų gegužės pradžios iki rugpjūčio 17 dienos šiame registre įregistruota 1250 prašymų. Jau esama precedento, kai už prievolės nesilaikymą teismas lošimų organizatorių įpareigojo atlyginti asmeniui lošimų vietoje praloštą sumą.

Prašymų skaičius gali augti

Asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, prašymą gali pateikti elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“, tiesiogiai prisijungę ir užpildę prašymo formą. Prisijungti prie šio portalo asmenys gali ir lošimų organizavimo vietoje, taip pat tiesiogiai atvykę į priežiūros tarnybą. Tačiau pateikti tokį prašymą gali tik patys to pageidaujantys lošėjai – jų artimieji tokios galios neturi. Draudimas įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose galioja prašyme nurodytą laikotarpį, o laikotarpio nenurodžius – 2 metus. Trumpiausias apribojimo laikotarpis – 6 mėnesiai. Atsiimti pateiktą prašymą arba sutrumpinti jo galiojimo terminą galima ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Lošimų priežiūros tarnyba atkreipia dėmesį, kad užpildyta popierinė prašymo forma nebegalioja. Tad asmenys, pageidaujantys apriboti savo galimybę lošti, nuo gegužės turi iš naujo pateikti prašymą portale „Elektroniniai valdžios vartai“.

Azartinių lošimų įstatyme taip pat numatytas draudimas į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Iki šiol asmenų prašymai priežiūros tarnybai ir lošimų organizavimo vietose buvo priimami susitarimo pagrindu. Jie neturėjo teisinio pagrindo, todėl ne visi lošimų organizatoriai dalyvavo šiame susitarime, o dalyvaujantys ne visuomet jo laikėsi. Nuo 2004 metų vasaros, kai geranoriško susitarimo su lošimų organizatoriais pagrindu buvo pradėti priiminėti asmenų prašymai neleisti lošti, iki 2017 metų gegužės 1 dienos buvo gauta 4650 prašymų neleisti lošti.

Nenori pateikti dokumentų

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pirmininkas Olegas Smirnovas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad asociacijai priklausantys lošimų operatoriai palaiko šią iniciatyvą, esą jaučia atsakomybę prisidėti prie egzistuojančios socialinės problemos sprendimo. Tai, anot jo, savotiškai naudinga ir patiems organizatoriams, nes anksčiau ant jų krito kaltės šešėlis. O. Smirnovas sutiko, kad anksčiau egzistavę sąrašai asmenų, nenorinčių patekti į lošimų organizavimo vietas, kartais būdavo neveiksmingi.

„Ar dėl konkrečios bendrovės požiūrio, ar dėl žmogiškojo veiksnio iš tiesų asmenys, parašę tokius prašymus, kartais būdavo įleidžiami lošti. Naujas reglamentavimas sukūrė tvarką, kurios privalo laikytis visi. Tai savotiškas garantas ir visuomenei, ir patiems organizatoriams, nes pasitaikydavo nemažai piktnaudžiavimo atvejų. Žmonės bandydavo pasipelnyti, dirbtinai sukurdami problemą: parašydavo prašymus, bandydavo lankytis, o paskui, buitiškai tariant, prievartaudavo organizatorius susimokėti, kad šie nesilaiko susitarimo. Kiekvienu atveju bandydavome aiškintis, kaip buvo iš tiesų“, – pasakojo asociacijos pirmininkas. Tiesa, nesklandumų, anot jo, pasitaiko ir įsigaliojus naujai tvarkai. Didžiausias operatorių galvos skausmas yra tai, kad įstatymas aiškiai nenumato organizatorių pareigos tikrinti visų klientų asmens tapatybės dokumentų. Tad pasitaiko nemažai pretenzijų dėl asmens teisių pažeidimo. „Tai yra teisinė problema, bet ją galima išspręsti. Visuomet reikia laiko, kad mechanizmas „įsivažiuotų“, – sakė O. Smirnovas.

Gali susigrąžinti praloštą sumą

Atskira nuobauda už prievolės neįleisti žmogaus, išreiškusio tokią valią, nesilaikymą nėra numatyta. Baudą skiria teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodeksu. Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 1,5 tūkst. iki 4,3 tūkst. eurų. Juridiniams asmenims sankcijos nenumatytos. Priežiūros tarnyba dienraštį informavo, kad sankcijos dėl asmens, pateikusio prašymą, įleidimo lošti praktikoje dar nebuvo taikytos. Tačiau tarnyba jau yra gavusi gyventojų skundų dėl lošimų organizatorių, kurie galbūt nesilaiko šios tvarkos. Svarbu tai, jog kiekvienas asmuo, patyręs žalą dėl to, kad lošimų organizatorius ignoravo jo prašymą, turi teisę pateikti skundą ar pretenziją; kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Priežiūros tarnybos žiniomis, jau yra vienas precedentas, kai lošėjas teisme prisiteisė praloštą sumą, kai lošimų organizatorius nepaisė pagal naują tvarką pateikto prašymo neleisti jam lošti. Tiesa, šis sprendimas yra apskųstas ir dar nėra įsiteisėjęs.

Pajamos svyruoja

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, bendrosios lošimų organizatorių lošimų pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 46,9 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, jos išaugo beveik 12 procentų. Bendrovių skaičius per metus nesikeitė (jų buvo 13), tačiau truputį padaugėjo lošimų vietų (šių metų pirmąjį pusmetį buvo 386, pernai – 378). Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pirmininkas O. Smirnovas sakė, kad lošimų operatoriai pastarąjį laiką patyrė pajamų kritimą, tačiau negalėjo pasakyti, ar tai susiję su Azartinių lošimų įstatymo pakeitimu. Mat rinkai būdingas sezoniškumas, lošimų organizatorių pajamos svyruoja, o apskritai jos krinta – esą žmonės išvyksta, pinigus leidžia kitoms pramogoms ir t. t. Tyrimo, kaip įstatymo pakeitimas gali paveikti lošimo rinką, nebuvo atlikta. Jo poveikį sunkiai gali įvardyti ir patys lošimų operatoriai. Be to, kaip pažymėjo O. Smirnovas, lošimų operatoriams kainavo naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimas: reikėjo perdaryti lošimų organizavimo vietas taip, kad būtų patogiau tikrinti ateinančius asmenis, pasirengti techniškai, jog būtų galimybė prisijungti prie registro.

Lietuvą palygino su pasauliu

Šių metų pradžioje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu Kauno technologijos universiteto ekonomistai atliko socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studiją. Ji parodė, kad per metus vienam lietuviui lošimams tenkanti suma yra 27–30 eurų. Europos Sąjungos šalyse ši suma vidutiniškai siekia 187 eurus, o antai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Italijoje, Maltoje, Suomijoje, Airijoje vieno suaugusiojo vidutinės išlaidos azartiniams lošimams viršija 400 eurų. Pasak tyrėjų, Rytų Europos šalių vykdoma lošimų reguliavimo politika yra skirtinga, kaip skiriasi ir Baltijos šalių lošimų rinkos. Pavyzdžiui, Latvijoje veikia 5 kazino, Lietuvoje – 18. Latvijoje veikia 320 lošimo automatų salonų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau nei Lietuvoje, tačiau lažybų punktų čia daug mažiau nei Lietuvoje – 42, palyginti su 168. Nei Estijoje, nei Latvijoje nėra riboto laimėjimo, arba B kategorijos, lošimo automatų; Estijoje lošimo automatų salonai prilyginami kazino, jų šioje šalyje yra apie 60. Skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos akivaizdūs ir analizuojant lošimo automatų skaičių: 2016 metų pradžioje Latvijoje veikė 8701 A kategorijos lošimo automatas, o Lietuvoje A ir B kategorijos – perpus mažiau (4239). Lietuvos lošimų rinka esą ne tik mažiausia, bet ir nuosaikiausia: turi mažesnį lošimo automatų skaičių, be to, dalis jų yra B kategorijos – riboto laimėjimo. „Daugelyje Vakarų Europos valstybių griežčiau reguliuojamos pačios rizikingiausios lošimų paslaugos, kurias dažniausiai teikia lošimo namai (kazino). To priežastis: statymų ir laimėjimų dydžiai lošimo namuose neribojami, o rezultatas – labai greitas. Todėl matyti tendencija – kuo valstybė labiau išsivysčiusi, turinti senas šios srities tradicijas, tuo lošimo namų (kazino) skaičius joje yra mažesnis. Reguliuojant ne tokius rizikingus lošimus pasirenkamas liberalesnis modelis, kai tam tikru lygmeniu ribojami lošimų parametrai, tačiau prieiga prie tokių lošimų yra paprastesnė“, – išplatintame pranešime spaudai teigė viena studijos autorių tyrėja Agnė Gadeikienė.

 
Straipsnis paimtas iš lzinios.lt
 

Dalyvavimas loterijose – tik nuo tam tikro amžiaus

Loterija (nuotr. Fotolia.com)

Loterija (nuotr. Fotolia.com)
Siekiant mažinti loterijų prieinamumą, jose ketinama leisti dalyvauti tik sulaukusiems 16 metų amžiaus, taip pat planuojama sugriežtinti loterijų reklamą, reglamentuoti loterijų pavadinimus ir jų bilietų išvaizdą.
Tai numatyta Finansų ministerijos parengtoje Loterijų įstatymo naujoje redakcijoje, kuris pakeistų 2003 metų liepos 1 dieną priimtą įstatymą. „Loterijų įstatymo pakeitimo tikslas – mažinti loterijų prieinamumą, stiprinti loterijų žaidėjų apsaugą, užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą“, – komentare BNS sakė Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba. Didžiausia loterijų organizatorė Lietuvoje bendrovė „Olifėja“ siūlomų pakeitimų kol kas nekomentuoja. „Pirmadienį gavome naujojo Loterijų įstatymo projektą, dabar gilinamės į pakeitimus ir Finansų ministerijai pateiksime pasiūlymus. Juos pristatysime ir viešai. Rengiant įstatymo projektą neturėjome galimybės pateikti pasiūlymų dėl loterijų vykdymo reglamentavimo, ir dabar reikia laiko naujos įstatymo redakcijos analizei“, – komentare BNS sakė „Olifėjos“ generalinio direktoriaus patarėjas teisės klausimais Andrius Karaliūnas.
2017.08.08 15:58 Dalyvavimas loterijose – tik nuo tam tikro amžiaus VISI KOMENTARAI 3 AddThis Sharing Buttons Share to Facebook901Share to TwitterShare to PrintShare to EmailShare to More Loterija (nuotr. Fotolia.com) Loterija (nuotr. Fotolia.com) TAIP PAT SKAITYKITE: Pinigai (nuotr. Fotolia.com) Ieškomas 375 tūkst. eurų laimėtojas Siekiant mažinti loterijų prieinamumą, jose ketinama leisti dalyvauti tik sulaukusiems 16 metų amžiaus, taip pat planuojama sugriežtinti loterijų reklamą, reglamentuoti loterijų pavadinimus ir jų bilietų išvaizdą. Tai numatyta Finansų ministerijos parengtoje Loterijų įstatymo naujoje redakcijoje, kuris pakeistų 2003 metų liepos 1 dieną priimtą įstatymą. „Loterijų įstatymo pakeitimo tikslas – mažinti loterijų prieinamumą, stiprinti loterijų žaidėjų apsaugą, užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą“, – komentare BNS sakė Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba. Didžiausia loterijų organizatorė Lietuvoje bendrovė „Olifėja“ siūlomų pakeitimų kol kas nekomentuoja. „Pirmadienį gavome naujojo Loterijų įstatymo projektą, dabar gilinamės į pakeitimus ir Finansų ministerijai pateiksime pasiūlymus. Juos pristatysime ir viešai. Rengiant įstatymo projektą neturėjome galimybės pateikti pasiūlymų dėl loterijų vykdymo reglamentavimo, ir dabar reikia laiko naujos įstatymo redakcijos analizei“, – komentare BNS sakė „Olifėjos“ generalinio direktoriaus patarėjas teisės klausimais Andrius Karaliūnas. REKLAMA Ministerija siūlo, kad nauja įstatymo redakcija, kuriai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, įsigaliotų nuo 2019 metų gegužės 1 dienos.
Dalyvauti loterijose – tik sulaukus 16 metų
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad jo paskirtis yra ir loterijų prieinamumo mažinimas. Todėl ketinama drausti loterijose dalyvauti asmenims, kuriems nėra sukakę 16 metų – šis reikalavimas galios tiek perkant loterijos bilietus, tiek dalyvaujant interneto loterijose. Suabejojus, kad žmogus yra jaunesnis negu 16 metų, loterijos bilietų pardavėjai privalės reikalauti pateikti asmens dokumentą. Internetinio ir telefoninio ryšio loterijose bus galima dalyvauti tik iš anksto sudarius rašytinės ar elektroninės formos sutartis ir loterijos organizatoriui įsitikinus, kad ją sudaręs asmuo yra vyresnis kaip 16 metų. Finansų ministerijos teigimu, amžiaus ribojimai nustatyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje loterijose gali tik 16 metų sulaukę asmenys, o Belgijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje dalyvauti loterijose leidžiama nuo 18 metų. „Internetinio ryšio loterijose dalyvaujantiems žaidėjams siūloma sudaryti galimybę (….) loterijų organizatoriui pateikti prašymą riboti didžiausią pinigų sumą, kurią žaidėjas gali išleisti loterijos bilietams per mėnesį arba nusistatyti paros laiko limitą, kuriam suėjus žaidėjui turės būti nutraukta galimybė dalyvauti internetinio ryšio loterijose“, – teigė A.Dilba.

Šiuos pageidavimus žaidėjas galėtų pakeisti tik praėjus mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos. Darželių, vidurinių, profesinių, aukštųjų ir kitų mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai privalės užtikrinti, kad jų kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti internetinio ryšio loterijose. Šiuo metu loterijų žaidėjų amžius Lietuvoje neribojamas.
Reikalavimai loterijos bilietams ir reklamai

Loterijų bilietuose ketinama uždrausti naudoti su azartiniais lošimais susijusius vaizdusm, o loterijas vadinti lošimų pavadinimais. Šiuo metu reikalavimai loterijos bilietų išvaizdai ir loterijų pavadinimams nėra nustatyti, todėl organizatoriai dažnai loterijas pavadina lošimų pavadinimais – bingo, pokeris, ruletė. Be to, ant loterijų bilietų vaizduojami su lošimais susiję simboliai, pavyzdžiui, kortos. „Siūloma drausti loterijų reklamą, siejančią dalyvavimą loterijose su sveikatos būklės pagerėjimu, asmeninių ir finansinių problemų sprendimu, socialine sėkme“, – aiškino A.Dilba. Šiuo metu loterijų reklama neribojama, todėl jų organizatoriai, Finansų ministerijos teigimu, gali skelbti bet kokią su loterijomis susijusią informaciją – didžiausio prizo dydį, prizų kiekį, laimėtojų sėkmės istorijas ir panašiai. Momentinės loterijos bilietus ateityje galės spausdinti tik patikimos, Priežiūros tarnybos į sąrašą įtrauktos ir prieš bilietų spausdinimą patikrintos įmonės. Taip siekiama užtikrinti, kad momentinių loterijų laimėjimų fondo dydis atitiktų nustatytą 50 proc. parduotų bilietų vertės dydį, o loterijų bilietai būtų patikimai apsaugoti nuo padirbinėjimo.

Taip pat ketinama drausti eksploatuoti savitarnos įrenginius, pagal loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo, laimėjimų išmokėjimo technologiją atitinkančius tiražinę ir momentinę loteriją.
Laimėjimų išmokėjimo užtikrinimas

Loterijų organizatorius ketinama įpareigoti sukaupti minimalią lėšų sumą laimėjimams. Šios lėšos, kurios turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. loterijų organizatorių minimalaus reikalaujamo nuosavo kapitalo, turės būti laikomos sąskaitose arba kasoje. „Lėšas loterijos organizatorius turės laikyt ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams. Taip siekiama užtikrinti, kad loterijų organizatoriai nuo pat loterijų organizavimo pradžios būtų pajėgūs išmokėti didelės vertės laimėjimus“, – tvirtino A.Dilba. Įstatymo projekte numatyta, kad didžiosios loterijos organizatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 144 tūkst. eurų, o mažosios loterijos organizatoriaus – ne mažesnis kaip 14 tūkst. eurų. Pastarasis, neturintis minimalaus nuosavo kapitalo, galėtų pateikti 14 tūkst. eurų vertės kredito įstaigos finansinę garantiją.
Griežtesnė paramos lėšų kontrolė, reikalavimai loterijų organizatoriams
Ketinama griežčiau kontroliuoti, kaip loterijų organizatoriai laikosi reikalavimo skirti 8 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės paramai. Priėmus naują įstatymo redakciją, paramą bus galima skirti tik pinigais, o loterijų organizatoriai ir paramos gavėjai privalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą.

Ketinama griežčiau kontroliuoti, kaip loterijų organizatoriai laikosi reikalavimo skirti 8 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės paramai. Priėmus naują įstatymo redakciją, paramą bus galima skirti tik pinigais, o loterijų organizatoriai ir paramos gavėjai privalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, nustatyta atvejų, kai paramai buvo perduodami dešimties ir daugiau metų senumo automobiliai, įvertinus juos įsigijimo kaina, parama buvo suteikta neišplatintais loterijos bilietais, paramai buvo perduodama loterijas reklamuojanti atributika (striukės, lietsargiai), įvertinus suteiktą paramą jos pagaminimo kaina. Įstatymo projekte taip pat nustatoma, kad loterijų veikla gali užsiimti ne bet kokie asmenys, o tik tie, kurie atitinka aukštus patikimumo, reputacijos ir kitus veiklos standartus, yra finansiškai patikimi. Loterijas organizuoja 6 įmonės
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje didžiąsias loterijas organizavo 5 bendrovės ir viena mažoji bendrija. Loterijų organizatorių pajamos iš išplatintų bilietų šiemet siekė 42,963 mln. eurų – 7,9 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai bilietų apyvarta buvo 39,826 mln. eurų. šiemet iš viso išplatino 42,849 mln. vienetų bilietų (6,7 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį), gyventojams išmokėtų loterijų laimėjimų suma siekė 24,039 mln. eurų (23,7 proc. daugiau). Didžiųjų loterijų organizatoriai pirmąjį pusmetį į biudžetą sumokėjo 2,464 mln. eurų loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Straipsnis paimtas iš tv3.lt
 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suvienijo jėgas bendram darbui

IMG_6278

Šiandien Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suvienijo jėgas vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei probleminių azartinių lošimų prevenciją.

Susitarta bendradarbiauti vykdant prevencijos ir kontrolės priemones, siekiant informuoti jaunimą apie galimą azartinių lošimų ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamą žalą, keistis aktualia informacija ir vykdyti jos sklaidą, bendradarbiauti vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą.

„Tiek psichoaktyvių medžiagų vartojimas, tiek probleminis azartinis lošimas susijęs su neigiamomis pasekmėmis tiek visuomenės, tiek asmens gerovei, o šių priklausomybę sukeliančių problemų sprendimas galimas tik įvairių sektorių institucijoms dirbant kartu. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose projekto (angl. The European School Survey Project on Alcohol and other Drugs – ESPAD) 2015 tyrimo duomenimis, kas penktas 15-16 metų vaikinas pripažino, kad per paskutiniuosius 12 mėn. naudojo internetą dėl lošimo iš pinigų (20,3 proc.). Todėl labai svarbu didinti visuomenės, o ypač tėvų informuotumą ne tik apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, bet ir probleminių azartinių lošimų daromą žalą vaikams ir jaunimui bei galimas prevencijos priemones“, – sakė Departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

„Tikimės, kad bendros kartu su Departamentu vykdomos prevencinės veiklos prisidės prie didesnio visuomenės sąmoningumo skatinimo ir supratimo apie pasekmes, įsitraukus tiek į azartinių lošimų, tiek į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo karuselę bei paskatins susimąstyti bei iš naujo įvertinti šių priklausomybių keliamus pavojus“, – pabrėžė Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys.

 

 

 

 

 

 

 

Mindaugas Grudzinskas-Gocht įspėjo apie pražūtingą aistrą

„Nesu liguistas lošėjas, bet kai su savo vyru apie tai kalbėjausi, iš jo ne kartą išgirdau perspėjimus, kad neįklimpčiau giliau“, – taip apie įtraukiantį pomėgį kalbėjo šiuo metu su sutuoktiniu Vokietijoje gyvenantis lietuvis Mindaugas Grudzinskas-Gocht.

Modeliu dirbęs 31 metų savo lytinės orientacijos neslepiantis vyras Lietuvos spaudoje išgarsėjo, kai prieš kelerius metus susituokė su septyniais metais vyresniu vokiečiu Wolfgangu Gochtu. Tuomet jis neslėpė, kad poros planuose – kelionė į JAV, kur įteisinta pakaitinė motinystė. Naujienų portale lrytas.lt pasirodžius straipsniui, ką tenka išgyventi priklausomybę nuo lošimų turinčių asmenų artimiesiems, M.Grudzinskas-Gocht ryžosi papasakoti, kaip tokia iš pažiūros nekalta pramoga gali ne tik ištuštinti piniginę, bet ir sukelti daug neigiamų emocijų. „Prieš kurį laiką Vokietijoje susipažinau su lošimų automatų salone dirbančia lietuve. Ji ne tik kad neskatino išbandyti lošimų, atvirkščiai, nuolat kartojo, kad tai blogiau nei alkoholio vartojimas ar rūkymas. Pamenu jos žodžius, kad rūkyti galima mesti, alkoholio vartojimą bent kiek nors kontroliuoti, o į lošimą įsitraukę žmonės sustoti nebegali“, – bičiulės žodžius prisiminė pašnekovas.

Pirmas bandymas nustebino

Nors draugės patarimas buvo tikrai geras, M.Grudzinskas-Gocht jo nepaklausė ir jau netrukus tapo nuolatiniu lošimo namų lankytoju. „Pirmą kartą lošti pabandžiau pusiau juokais įmesdamas vos dvidešimt euro centų į lošimo automatą ir negalėjau patikėti, kad iš karto laimėjau 800 eurų. Mažiausia suma, kurią galima statyti, – 10 euro centų, o daugiausia – 3 eurus. Visi lošėjai savo pinigus meta, o paskui kažkuriam vienam pasiseka laimėti Aukso puodą. Pamenu, apsidžiaugiau ir tuos pinigus išleidau savo reikmėms“, – kalbėjo jis. „Vos prisėdus lošimo automatas ima traukti kaip magnetas, imi nekreipti dėmesio, ar tau kas nors rašo žinutes, ar su tavimi sveikinasi, žmonių nebegirdi, nuo viso pasaulio atsiriboji. Kai prisėdu, pamirštu viską. Vyras man skambina ir sako, kad grįžčiau namo, jam atsakau, kad sugrįšiu po valandos, bet praėjus valandai, dviem ar trims neišeinu namo, o galiausiai grįžus kyla ginčų“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, jog nėra taip, kad iš namų neštų daiktus užstatyti į lombardą, kad gautų pinigų lošti.

Lošimas net sapnuojasi

„Neslėpsiu, man pinigų šeimoje netrūksta, bet yra tokių žmonių, kurie lošdami ne tik ima vieną po kitos paskolas, o galiausiai praranda ir namus. Lošimas tarsi apsėda, būna, kad eidamas miegoti galvoju, kad rytoj vėl pavyks laimėti, kartais jau net pradedu sapnuoti“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, lošimo metu patiriamos pačios įvairiausios emocijos: kai sekasi – užplūsta džiaugsmas, bet jei pralošiama didesnė pinigų suma, ateina nepasitenkinimas, nusivylimas.

„Žmonės ima savotiškai skaičiuoti laimėjimus: kai nusineša suplanuotus išleisti du šimtus eurų, paskui pralošia dar du šimtus ir galiausiai laimi aštuonis šimtus eurų, giriasi, kad laimėjo aštuonis šimtus, bet juk pralošti keturi šimtai…“ – kalbėjo jis ir pridūrė, kad dažniausiai lošėjai lošimo namus palieka be laimėjimų, nes laimėti pinigai iš karto vėl atsiduria lošimo aparate. Vyras prasitarė, kad jo lošimų biografijoje būta ir itin solidaus laimėjimo, kuris dar tą patį vakarą buvo praloštas.

Pradeda kalbėtis su lošimo automatais

Pasak pašnekovo, prašymų nelošti sistema Vokietijoje taip pat veikia, tačiau dažnai tokius prašymus lošimo namų administracijai įteikę lošėjai greitai atskuba jų atsiimti. „Lošimo namuose dirbanti draugė pasakojo, kad viena moteris dėl liguisto potraukio lošti atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Būna, kad žmonės ne tik pradeda iš namų tempti vertingesnius daiktus, bet ir įsitraukia į prekybą narkotikais. Man pačiam teko matyti, kaip žmogus stovėdamas prie lošimo aparto ima su juo kalbėti, glostyti jį ar supykęs daužyti, įkalbinėja grąžinti pinigus“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, vos per kelias minutes galima pamatyti, kaip džiaugsmą keičia nusivylimas, irzlumas. M.Grudzinskas-Gocht pasakojo, kad į lošimo namus užsuka ir itin pasiturinčių lankytojų, ir visiškų vargšų: „Kartą mačiau, kaip iš gatvės užėjęs narkomanas, vos įmetęs porą eurų, laimėjo kelis šimtus ir išėjo laimingas, bet tai vienetiniai atvejai. Lošimo namuose galima susipažinti ir su padoriais, išsilavinusiais žmonėmis. Mane labai nustebino, kai kartą sulaukiau patarimo nelošti. Kai paklausiau kodėl, išgirdau atsakymą, kad užsuka čia gerai praleisti laiko.“ Lietuvis ne kartą matė sceną, kai į lošimo namus atėjusios žmonos jėga bando ištempti savo vyrus. „Lošimo namai Vokietijoje vadinami velnių namais“, – sakė jis.
Straipsnis paimtas iš lrytas.lt
 

Įsiskolinęs jaunimas pagalbos kreipiasi per vėlai

Pinigai

Autorius: Neda Ledeikaitė

Vaidas (vaikino vardas pakeistas) su draugu sugalvojo būdą, kaip greitai užsidirbti – imti greitąjį kreditą – 350 eurų – ir sumą padidinti lažybų punktuose. Tiek, kad galima būtų atiduoti jau turimas skolas, o iš likusių grąžinti kreditą. Lažybos, kaip buvo galima tikėtis, nenusisekė. Liūdesį vaikinai nuplovė likusius kredito pinigus išleisdami vakarėliams Palangoje. Tuo metu skola augo kaip ant mielių.

Dabar Vaidas, nors, močiutės padedamas, ir yra grąžinęs nemažą kredito dalį, bendrovei tebėra skolingas daugiau kaip 200 eurų. Antstoliai grasina teismais, o vaikinas teisinasi nežinąs, kaip įvykdyti įsipareigojimus – nei pajamų, nei turto jis neturi. Draugas, su kuriuo sukurpė šaunųjį uždarbio planą, dingęs kaip į vandenį.

Ne vienetinis atvejis

Anot Lietuvos Banko priežiūros specialistės A.Tavorės, toks asmens finansinės istorijos scenarijus pasitaiko ne taip retai kaip norėtųsi, o vartojimo kredito ėmimas neturint plano, kaip sumą grąžinti, turi skaudžių pasekmių. „Kai žmogus jau nebegali išmokėti tam tikru laiku numatytos įmokos, pradeda skolintis įmokoms padengti. Netrukus ima kapsėti netesybos, baudos, ir taip ta skola darosi nepakeliama“, – apie tipišką situaciją pasakoja pašnekovė. Lietuvos banko atstovė pataria, kad norint neįsisukti į užburtą skolinimosi ratą, įvertinus, kad nebėra galimybių laiku mokėti įmokų, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į bendrovę ir prašyti perdėlioti grafiką, pratęsti terminą, paprašyti artimųjų pagalbos. „Jaunimo didžiausia bėda ta, kad jauni įsiskolinę asmenys pagalbos kreipiasi truputį per vėlai“, – pabrėžia ji.

Norėjo čia ir dabar

Tarp tokių niekur nesikreipusių yra ir Vaidas. Kai močiutė jam nebegalėjo padėti grąžinti skolos, jis niekur nesikreipė. Todėl netrukus sulaukė laiškų ir skambučių iš antstolių.

Iki gaudamas kreditą Vaidas buvo oficialus bedarbis ir dirbo nelegaliai. Paklausta, kodėl greitųjų kreditų įmonės galėtų skolinti pajamų neturinčiam asmeniui, Lietuvos banko priežiūros skyriaus specialistė sako, kad nors atrodo, kad greitąjį kreditą ima labai mažas pajamas gaunantis žmogus, iš tiesų dažnai būna, kad „tai asmenys, gaunantys pajamas, prilygstančias vidutiniam ar net didesniam darbo užmokesčiui“.

A.Tavorė taip pat atskleidė, kad jaunimas greituosius kreditus ima dėl įvairių nepamatuotų priežasčių – naujiems, madingesniems daiktams, kelionėms, lažyboms, vakarėliams, o prie sprendimo imti greitąjį kreditą prisideda reklamos ir vartojimo kultūra, bei jaunimo noras turėti viską „čia ir dabar”. Anot pašnekovės, viena priežasčių, kodėl jaunimas daug skolinasi ir neretai tai daro neatsakingai, gali būti mažas finansinis raštingumas ir gyvenimiškos patirties stoka.

Galimybes įvertinti realistiškai

Šiandien Vaidas savo sprendimą imti paskolą vertina neigiamai: „Gailiuosi dėl to. Juk dabar tai įsirašys į kredito istoriją, vėliau niekas nebeskolins rimtam dalykui, nes bus užfiksuota, kad negrąžinu pinigų.” Vaikinas dabar supranta, kad verta imti paskolą ar kreditą tik ypač svarbiems daiktams, tokiems kaip butas ar automobilis. Lietuvos banko priežiūros specialistė A.Tavorė sako, kad geriausia yra neimti greitojo kredito tinkamai neįvertinus esamos finansinės situacijos ir ypač jei yra gaunamos labai mažos pajamos ir būtų sunku laiku mokėti įmokas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad „jeigu nepajėgi sukaupti palyginti nedidelės sumos tam tikram daiktui įsigyti, tai nesutaupysi ir tada, kai bus terminas grąžinti paskolą”.

Jaunimo įsiskolinimas ėmė mažėti apribojus greitųjų kreditų bendroves

Lietuvos Banko duomenimis, Lietuvoje apie keturi šimtai tūkstančių gyventojų yra pasiskolinę iš greitųjų kreditų bendrovių. Penktadalis jų yra žmonės iki 25 metų amžiaus. Anot A.Tavorės, anksčiau ši proporcija buvo dar didesnė ir tik nuo 2016-ųjų vasario, kai buvo pakeistas Vartojimo kredito įstatymas ir kreditai nebebuvo išduodami asmenims, neturintiems pagrįstų nuolatinių pajamų, jaunimo įsiskolinimo tendencija ėmė mažėti. Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2016/2017 m. dalis, įgyvendinant VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimas darbe su jaunimu“. Projektą remia Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

 

Prasilošusio jaunuolio mama: „Noriu įspėti jus apie tai, ką visi nutyli“

Tūkstantinės skolos, nuolatinė įtampa ir neužtikrintumas dėl ateities – tokia į lošimus įnikusių žmonių artimųjų kasdienybė, ir tik retas ryžtasi apie tai kalbėti viešai. Naujienų portalui lrytas.lt savo istoriją norėjusi papasakoti Eglė (pašnekovės vardas pakeistas. – Red.) pasiryžo atvirai papasakoti, ką išgyvena tėvai, kurių vaikai įklimpę lošimų liūne.

Pašnekovė teigė norinti įspėti visus lošėjų artimuosius, kad nuo gegužės pirmosios pasikeitus įstatymui anksčiau pateikti prašymai drausti lošti nebegalioja. Ji pati tai sužinojo itin nemaloniu būdu – kai jos 23 metų sūnus vėl prisiėmė greitųjų kreditų ir įniko į lošimus. Lošimų priežiūros tarnyba teigia, kad žinutes apie pasikeitusią tvarką buvo išsiųstos daugiau nei penkiems tūkstančiams asmenų.
Lošti pradėjo įsidarbinęs
Paklausta, kaip supratusi, kad jos sūnus priklausomas nuo lošimų, pašnekovė teigė. kad tai neįvyko per vieną dieną, o viskas dėliojosi pamažu. Vos baigęs mokyklą jaunuolis išvyko padirbėti į užsienį. Pirmieji įtarimai mamai kilo tuomet, kai gerą darbą turinčiam ir laiku atlyginimą gaunančiam jaunuoliui ėmė vis trūkti pinigų.

Eglės sūnus iš pradžių įklimpo į internetines lažybas dėl sporto rezultatų. „Kai jau paprašė pinigų, nes asmeninis daiktas atsidūrė lombarde, suvokiau, kad situacija bloga. Vėliau į užsienį išvyko ir kitas mano sūnus, tad prirėmė brolį prie sienos. Sužinojau, kad sūnus jau spėjo dėl lošimo pasiimti kreditų, vėliau juos man teko dengti, bet ir tada jis nesustojo. Skolos augo, tad reikalavau, kad grįžtų į Lietuvą ir gydytųsi“, – atviravo moteris. Pašnekovė pripažino, jog tam, kad padengtų sūnaus pasiimtus kreditus, jai teko iš banko skolintis devynis tūkstančius eurų. Moteriai teko dengti ne tik dėl lošimų atsiradusias skolas, bet ir sūnaus namo nuomos užsienyje įmokas. Pinigai, kurie turėjo būti sumokėti už nuomą, tai pat buvo pralošti. „Būdavo taip, kad savo banko sąskaitoje jis turėdavo 14 tūkst., litais, bet juos ir pralošdavo. Jį būdavo apėmęs azartas, kad galima išlošti“, – pasakojo jaunuolio mama.
Lietuvoje lošė toliau

Prieš sūnui grįžtant į Lietuvą moteris jau buvo pasidomėjusi ir sužinojusi, kad jis galėtų mėnesį praleisti Priklausomybės ligų centre, o paskui dar du mėnesius lankytis pas specialistus, bet vos grįžęs vaikinas gavo darbą, tad mama leido gydymą atidėti. „Bijojau, kad dėl ilgo nedarbingumo sūnus turės nemalonumų darbe. Žinoma, elektroninės bankininkystės korteles ir prisijungimus turėjau aš ir pinigų duodavau tik smulkioms išlaidoms. Žinoma, jei tik suspėdavau jo atlyginimą persivesti į savo sąskaitą, jei ne – tuos pinigus jis pralošdavo. Anglijoje įsigytas mobilusis telefonas vėl atsidūrė lombarde, prasidėjo nuolatinis melavimas“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad prasidėjusios nors ir menkos melagystės jau yra ženklas, kad žmogus turi priklausomybę.
Tikėjosi, kad kariuomenė perauklės

Eglė tikino, kad manė radusi dar vieną išeitį: ji privertė sūnų įsirašyti į savanorių šauktinių sąrašus. Mama vylėsi, kad kariuomenėje vaikinas bus užsiėmęs ir atlikdamas tarnybą paprasčiausiai neturės laiko lošti. „Neturėdamas didelio darbo stažo Lietuvoje mano sūnus sugebėjo pasiimti tris greituosius kreditus, kurių bendra suma sudarė apie tūkstantį eurų. Jis juos ėmė ne skoloms padengti, o tam, kad galėtų lošti. Neįtikėtina, bet ir būdamas kariuomenėje jis sugebėjo pasiimti greitųjų kreditų. Apie juos sužinojau tik tuomet, kad į paštą buvo atsiųstas raginimas sumokėti“, – pasakojo moteris. Mamai pareikalavus, kad sūnus užpildytų prašymą drausti jam lošti, ji vėl buvo apgauta, mat jaunuolis pamelavo, kad prašymas užpildytas. „Jis ten net nenuėjo, o kažkokia jo priprašyta mergina telefonu man patvirtino, kad neva viskas gerai. Juk neisi iš paskos, jis – suaugęs žmogus“, – sakė pašnekovė. Vėliau moteris vis dėlto pasirūpino, kad sūnus parašytų prašymą neleisti jam lošti ir imti greitųjų kreditų. Įklimpęs į lošimą jaunuolis ne tik prarado draugus, bet ir itin komplikavosi jo santykiai su šeima. „Brolis ant jo labai pyksta, mat įsibrovęs į jo banko sąskaitą sugebėjo palikti ten minusą“, – atviravo moteris. Eglė atviravo, jos kantrybės taurę perpildęs incidentas įvyko tuomet, kai sūnus iš jos piniginės pavogęs pinigų naktį išėjo lošti, o kai šiai pramogai pritrūko grynųjų, užstatė savo darbo pažymėjimą. Jį atgauti moteriai kainavo dar 200 eurų. „Šiuo metu sūnui draudimas lošti yra atnaujintas, bet spėju, kad apie pasikeitusią tvarką nežino daug žmonių. Sūnus šiuo metu turi darbą, bet bijau, kad jis jo neprarastų… Suprantu, kad dengti sūnaus skolas nėra gera išeitis, bet kiekviena mama nori padėti savo vaikui. Kitiems tėvams noriu pasakyti, kad kol į lošimus įklimpę vaikai patys nesupras, koks tai blogis, niekas jų neįtikins ir nepadės“, – kalbėjo Eglė.
Pranešimus išsiuntė tūkstančiams

Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos specialistas Olegas Mackevičius teigė, kad pranešimai apie besikeičiančią tvarką buvo siunčiami visais turimais kontaktais. „Tvarka pasikeitė, nes įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymo pataisa, atsirado Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras ir savanoriška prašymo forma nustojo galioti.“ Anot specialisto, visuomenę apie pokyčius buvo stengiamasi informuoti kaip galima aktyviau ir visas kontaktų archyvas per du mėnesius buvo peržiūrėtas dar kartą – apie pokyčius šiame archyve turimais kontaktais buvo praneša skambučiais ir žinutėmis. „Negaliu garantuoti, ar visi numeriai buvo tinkamai suvesti, nes paskambinti turėjome net daugiau nei 4,6 lošiančiųjų ir jų artimųjų. Esame išsiuntę daugiau nei 5 tūkst. žinučių. Suprantu ir artimuosius, bet kai kurių dalykų, atsitiktinumų mes tiesiog negalime numatyti.“ O.Mackevičius negalėjo pateikti tikslios statistikos, ar naujame registre yra registruota tiek pat asmenų, kiek jų buvo senajame archyve, bet patikino, kad tų, kurie registruojasi, aktyvumas didelis. „Vien per gegužę mus pasiekė 500 prašymų – tai skaičius, kurio anksčiau sulaukdavome per metus ar pusantrų“, – kalbėjo pašnekovas.

Lošimą apriboja mažiausiai pusmečiui

Paklaustas apie naujojo registro privalumus, O.Mackevičius teigė, kad kai kuriems iš lošiančiųjų užtenka paties fakto, kad jie įtraukti į registrą. „Atsiranda savotiškas gėdos jausmas ateiti ir būti išvarytam. Tai prevencinė priemonė asmenims, kurie turi problemų dėl lošimo ir savęs nekontroliuoja. Tai, kad jų tiesiog neįleidžia, efektyvi priemonė. Konsultuodami kalbame ir apie tolesnę pagalbą kenčiantiems nuo šios priklausomybės. Šį potraukį žmogui be pagalbos kontroliuoti sunku.“ Pašnekovas teigė, kad skundų dėl neinformavimo apie tvarkos pakeitimą nesulaukta, bet, anot jo, dalis artimųjų gali būti šiek tiek nusivylę dėl to, kad gali tekti vėl įkalbinėti lošiančius šeimos narius įsirašyti į minėtą registrą. „Mes norėjome viso registro perkelti automatiškai, bet tam negavome leidimo. Tai teisiniai dalykai, o jiems leidimo negavome“, – kalbėjo O.Mackevičius. Įsirašantys į naująjį Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą gali apriboti savo teisę lankytis lošimų vietose nuo pusmečio iki kelių ar dešimties metų. „Žinoma, gal artimiesiems tai nelabai patinka, jie dažniausiai nori, kad tai būtų izoliacija visam gyvenimui ir ar kad kartu išspręstume sveikatinimo klausimą. Deja, mes stebuklingų galių neturime ir visuomet siūlome kreiptis į specialistus, organizuojame artimiesiems paramos grupes.“ Specialisto teigimu, esama tam tikrų požymių, pagal kuriuos galima įsivertinti, ar situacija nekrypta į pavojingą pusę. „Lošimas traktuojamas kaip pramoga, tad jei po tokios pramogos žmogus grįžta susierzinęs, piktas, apimtas negatyvių jausmų, nusivylimo, tai akivaizdu, kad jam tokia pramoga netinka. Būtina stebėti savo praleisto laiko ir pinigų santykį. Jei nusprendžiu pralošti 50 eurų, o pralošiu 80 ir planavęs lošti dvi valandas išeinu po dviejų parų, tai rodo, kad yra rizikos tapti probleminiu lošėju“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad iškalbingos ir praloštų pinigų sumos: per kartą lošimo namuose būna paliekama ir 30–50 tūkst. eurų. „Bandydami spręsti savo finansines problemas žmonės vyksta uždarbiauti į užsienį, bet būna taip, kad sugrįžę į Lietuvą pirmiausiai eina lošti ir ten visą uždarbį palieka“, – kalbėjo O.Mackevičius. Anot pašnekovo, viena iš artimųjų dažniausiai daromų klaidų – tai finansinė pagalba lošiančiam. „Nuolatinis skolų dengimas nieko lošiančiojo neišmoko. Toks žmogus vėl jaučiasi gerai ir gali ką nors padaryti, nes jo problemą vėl išspręs artimieji. Nuo to kenčia pats artimasis, ne jis įtiki, kad gali išgelbėti, ir pradeda gelbėti. Mes lošiančiųjų artimuosius mokome priimti savo bejėgystę, Pagalba gali būti tiesiog palaikymas ir leidimas suprasti, kad savo kelią suaugęs žmogus renkasi pats“, – sakė specialistas.

Straipsnis paimtas iš ltrytas.lt

 

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jaunimo reikalų departamentu prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

IMG_6020 II

 

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija vykdanti azartinių lošimų priežiūrą ir prevenciją, š. m. birželio 22 d. abipusiu susitarimu pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jaunimo reikalų departamentu prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Sutartis pasirašyta siekiant plėsti azartinių lošimų prevenciją Lietuvoje, šviesti visuomenę apie azartinių lošimų keliamus pavojus bei viešinti informaciją apie galimus pagalbos būdus.

„Nuoširdžiai džiaugiamės, kad pradėjome bendradarbiauti su Jaunimo reikalų departamentu. Tai – stiprus partneris, kuris yra aktyviai įsitraukęs į jaunosios mūsų visuomenės grupės gyvenimą ir tikrai yra nuveikęs daug prasmingos veiklos, siekiant formuoti aktyvų, pilietišką jaunimą. Kadangi Lošimų priežiūros tarnyba turi įgijusi didelę patirtį azartinių lošimų prevencijos srityje, tikiu, kad bendradarbiavimas tarp mūsų institucijų bus produktyvus ir padės su jaunimu dirbantiems specialistams iš arčiau susipažinti su azartinių lošimų keliamais pavojais. Suprantame, kad tik ugdydami sveiką, blaivią ir laisvą nuo priklausomybių visuomenę, padėdami jaunam žmogui formuoti tinkamas nuostatas,  sukursime tokią Lietuvą, kurioje bus jauku gyventi“, – teigia Lošimų priežiūros tarnybos direktorius V. Daukšys.

„Galbūt daugelis jaunuolių pirmą kartą lošia iš įdomumo, arba kas nors jį ar ją atveda, kas jau lošia, gal tuo metu nėra kitų užsiėmimų, ar su kuo būti laisvu laiku, o gal tiesiog ieškomas lengvas kelias užsidirbti kišenpinigių“, – apie priežasčių, kodėl jauni žmonės pradeda lošti, įvairovę samprotauja Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ministerijos direktorius V. Trapinskas. „Toliau prasideda, turbūt, liūno efektas, yra sunku sustoti, vis galvoji, kad pagerės situacija, viskas susitvarkys ir visos investicijos „atsipirks“. Manau, kad prie faktorių lemiančių priklausomybę galima priskirti ir pakankamai paprastrą lošimų prieinamumą, ir įsitraukimą į lošimus jauname amžiuje bei pratinimą prie lošimų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, anksčiau turėtas priklausomybes ir pan.“.

Jaunimo reikalų departamento iniciatyva, šių metų rudenį ketinama surengti paskaitą „Azartinis lošimas – nuo pramogos iki problemos“, kurioje ketinama sulaukti specialistų, aktyviai dirbančių jaunimo politikos lauke. Paskaitą skaitys Lošimų priežiūros tarnybos specialistai, ne vienerius metus tiesiogiai susiduriantys su azartinių lošimų pasekmėmis, teikiantys konsultacijas lošėjams bei jų artimiesiems.

„Rudenį tikimės atvirųjų jaunimo centrų / erdvių darbuotojus, su jaunimu dirbančius asmenis, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų narius ir kitus suinteresuotus asmenis pakviesti į diskusiją „Azartinis lošimas – nuo pramogos iki problemos“, siekiant diskutuoti bei šviesti su jaunimu dirbančius asmenis apie azartinius lošimus, jų žalą bei galimas prevencines priemones siekiant sumažinti azartinių lošimų įtaką jaunam žmogui“, – teigia V. Trapinskas.

 

TIKRA ISTORIJA. Nuo priklausomybių kenčiantį vaikiną įsimylėjusi jauna lietuvaitė: „Buvau visiškai palūžusi“

TIKRA ISTORIJA. Nuo priklausomybių kenčiantį vaikiną įsimylėjusi jauna lietuvaitė: „Buvau visiškai palūžusi“
© Shutterstock

Barbora (22) (vardas pakeistas, redakcijai žinomas, – red. past.) ką tik laimėjo teismą prieš savo vaikiną, su kuriuo draugavo pusantrų metų. Įsimylėjusi iš pirmo žvilgsnio jau po trijų mėnesių ji beveik nebegrįždavo namo, nes atrodė, kad tikrieji namai yra jo glėbyje.

Tik po kurio laiko Barbora sužinojo, kad vienintelis vaikinas jos gyvenime yra priklausomas nuo azartinių lošimų. Ji buvo pasirengusi aukotis, padėti ir atiduoti viską, kad išgelbėtų jį, o kartu – ir judviejų draugystę. „Jeigu išgyvensime tai, kartu sutiksime senatvę“, – įtikinėjo save Barbora ir diena iš dienos graužėsi tylėdama, kol po metų santykiai subyrėjo į nesurenkamus šipulius.

Prireikė trijų mėnesių lankymosi pas psichoterapeutą, kol Barbora išdrįso parašyti laišką sau, pagaliau galėdama visą šią ligotą draugystę matyti iš šono. Be ašarų, nuoskaudų ir nevilties, ji dalijasi savo stipriausiu išgyvenimu su tavimi, kad tokia pat didžiulė žaizda, praleidus esminius draugystės su lošiančiu žmogumi akcentus, neatsirastų ir tavo širdyje.

Miela Barbora,
Sveikinu pagaliau atgavus tai, kas tau visada priklausė. Kalbu ne apie santaupas, kurias jis meluodamas iš tavęs pasisavino. Kalbu apie ramybę, laimę ir šypseną. Tu vėl juokiesi gyvenimui, kuriame ne taip seniai nebenorėjai būti. Bet prisiminkime, kaip viskas vyko iš pradžių. Pagaliau ant popieriaus lapo gali sudėlioti pastarųjų metų įvykius ir ramiai juos skaityti. Šis laiškas – tai naujo tavo gyvenimo starto linija. Apie jo lošimus atvirai nesikalbėjote iki pat skyrybų dienos. Tai buvo vieša paslaptis, nuo jos bėgote. Matei, kad jis – didžiulis sporto varžybų entuziastas, vienas rungtynes stebintis televizoriaus, o tuo pačiu metu dar kelias kitas – telefono ekrane. Gyvendama kartu įpratai jas stebėti drauge, sirgti už favoritus ir džiaugtis jiems laimėjus. Nė neįtarei, kiek nemalonumų tas trumpalaikis džiaugsmas jums vėliau atneš. Per šiuos pusantrų metų draugystės supratai, kad moki labai stipriai neigti. Nujautei, kad kažkas vyksta, bet iš pradžių apie tai negalėjai net pagalvoti. Tu buvai studentė su minimaliomis pajamomis, jis – darbą dėl geresnio atlygio pakeitęs savo srities profesionalas, vyresnis septyneriais metais. Nors pirmasis draugystės pusmetis priminė pasaką, viskas pradėjo ristis žemyn jam pradėjus skolintis. Iš pradžių nekaltai, mėnesio pabaigoje, mažomis sumomis. Vėliau sumos augo, o galiausiai skolintis prisireikdavo vos jam gavus atlyginimą… Viskas atrodė taip akivaizdu, bet tuo metu vis sugalvodavai priežasčių ir pateisinimų, dėl ko jis galėtų skolintis. Iš pradžių nesureikšminai, nes gavęs atlygį skolas gražindavo, tačiau bėgant draugystės mėnesiams skolinosi vis daugiau, galiausiai vėl prašydavo dar neatidavęs anksčiau gautos sumos. Tai buvo pirmas rimtas signalas, kurio nepamatei, Barbora.

Po keleto rimtų pasiskolinimų mėnesio pabaigoje paklausei: „Ar viskas gerai? Pasikalbėkime, galbūt kartu galime kažką išspręsti.“ O jis nieko negalvojęs atšovė: „Finansai yra vyro reikalas. Niekada apie tai su tavimi nesikalbėsiu.“ Toks tonas nesikeitė iki pat santykių pabaigos. Vis dar nieko neįtarei apie lošimus, tau puikiai sekėsi save apgaudinėti. Tai buvo pirmoji tavo meilė, be to, gyvenai su mama, tad neturėjai realaus pavyzdžio, kaip turėtų atrodyti sveiki santykiai. Jutai, kad turi dėti visas pastangas, nusileisti, puoselėti ir bet kokia kaina išsaugoti santykius. Vos tik paklausus apie pinigus prasidėdavo konfliktai, tad šios temos pradėjote vengti. Užsimerkei ir apsimetei, kad viso to nematai. Taip buvo ramiau gyventi. Apsigyvenus kartu pastebėjai, kad į pašto dėžutę ateina laiškų iš greitųjų kreditų kompanijų, – jos ragino atiduoti skolas. Iš pradžių sąskaitos ateidavo tik jo, o vėliau – ir jo mamos vardu. Matei, kad jis neturi iš ko grąžinti skolų, tad duodavai pinigų pietums, vakarienei, transportui. Sumos neatrodė didelės, 5 ar 8 eurai, todėl nesureikšminai ir nejautei jų masto. Tik tuomet, kai visa istorija priėjo ieškinį, suskaičiavai jo prašymus ir sunkiai galėjai patikėti, kad skola siekia ne dešimtis ar šimtus, bet tūkstančius eurų.

Prieš jam išvykstant į pirmąją savo darbo kelionę jis norėjo paimti atlygį avansu, bet tu, norėdama būti gera ir turėdama santaupų, pasiūlei paskolinti. Prieš kitą kelionę jis jau paprašė pats, o galiausiai skolinosi net ir tada, kai išvykusi buvai tu. Net būdama toli bijodavai gauti jo žinutes, nes visą situaciją jau mintinai žinojai – pirma paklaus, kaip sekasi, antra papasakos apie save, o trečia žinute paprašys pinigų. Ar girdi, kaip tai skamba? Bijoti savo artimiausio žmogaus! „Linksmoji“ dalis prasidėjo paskutinįjį pusmetį. Žiemą jam įšaldė sąskaitas, tad liko be cento kišenėje. Laiškus, iki šiol raginusius grąžinti skolas, pakeitė grasinimai areštuoti turtą, o visa našta nugulė ant tavo pečių – nuoma, maistas, transportas, laisvalaikis ir papildomos išlaidos pasidarė tik tavo rūpestis. Net tuomet nebuvo klausimo, kad padėsi. Vis dar tikėjaisi, kad gali jį išgelbėti, kad jis kada nors baigs savo žaidimus. Netyčia sutikta buto nuomotoja, pasakiusi, kad už tris mėnesius negavo įmokų, nors visą šį laiką jis iš tavęs prašė įmokų, padėjo suprasti – šis kelias niekur neveda. Bijojai kalbėti, tad parašei jam laišką. Pasakei, kad perskaitytų, kol grįši namo, jeigu nedrąsu kalbėtis akis į akį. Tą vakarą jis prisipažino, kad sąskaitos įšaldytos, tačiau aplinkybės taip ir liko paslaptyje. Galų gale jis pradėjo ne prašyti, bet vogti. Kadangi metų pabaigoje turėjai susimokėti individualios veiklos mokesčius, taupei tuos pinigus grynaisiais. Jis surado tavo santaupas namuose ir pradėjo iš ten imti. Pirmą kartą nesupratai, kas įvyko, jam matant išieškojai visus namus. Apsimetė, kad nieko nežino. Vėliau pinigai atsirado, bet po kurio laiko vėl dingdavo dalimis. Tuo metu būtum labiau patikėjusi vaiduokliais nei faktu, kad jis gali iš tavęs vogti. Neapsikentusi parašei ir paklausei, ar jis paėmė pinigus. Pirmą kartą prisipažino, bet iškart nukreipė temą apie tavuosius įsipareigojimus. Jis mandagiai ėmė, o tu mandagiai apsimetei, kad nieko nematai. Tylomis skaičiavai sumas – jos jau pasiekė trijų nulių zoną. Vidinė savijauta vis prastėjo. Pasidarei paranojikė, nuolat galvodama apie jo priklausomybę. Apie šią problemą niekam neprasitarei. Draugai, šeima, bendradarbiai matė jus kaip tobulą porą, kurios laukia graži ateitis, aplinkiniams jis patiko, laikė jį sėkmingu. Sau buvo gėda pripažinti, kad gyveni su visai kitokiu žmogumi. Supratai, kad atskleidus tiesą jie pasakys tai, ko nenorėjai girdėti. Išvardins problemas, ragins skirtis. Manei, kad situaciją matai geriau nei bet kas kitas. Iš tiesų tuo metu buvai visiškai akla, gyvendama savo nuolatinėje baimėje.

Pinigų ėmimas nebuvo paskutinis lašas. Draugystės pabaigoje jis pradėjo užstatinėti tavo daiktus. Kartą ėmei ieškoti savo fotoaparato, bet niekur negalėjai rasti. Jis apsimetė, kad nieko nežino, o vėliau prasitarė, jog buvo pasiėmęs ir paliko kitame mieste. „O kur iš tikrųjų fotoaparatas?“ – nesusivaldžiusi paklausiau ir pradėjau baisų konfliktą. Jis įsižeidė, išėjo miegoti į kitą kambarį, atsitvėrė tylos siena. Neturėjo ką tau pasakyti, nes melo jau buvo per daug. Vis blėso viltis, kad ši situacija dar gali pasikeisti. Nenorėdamas išsiduoti, kad ir toliau užstatinėja tavo daiktus, vėliau jis išnešė fotoaparatą be dėklo, tikėdamasis, kad matydama dėklą savo vietoje nieko neįtarsi. Buvo puikus manipuliatorius, visada gebantis kaltę suversti ant tavęs. Atitrūkusi nuo realybės kaltinai save, kad nesugebi padėti, viskas ritasi žemyn, o tu nieko nedarai… Barbora, užmiršai, kad santykius kuria du žmonės. Santykių pabaigoje pradėjai atsisakyti skolinti pinigus, sugalvodavai įvairiausių priežasčių. Nesakei, kad nenori, nes net pasakiusi, jog neturi, sulaukdavai priekaištų: „Atsiminsiu, kad nedavei, kai reikėjo.“ Puolimo pozicijos jis neapleido iki paskutinės dienos, kai jau nebeturėjai jėgų apsiginti. Tavo skaičiavimais, įsiskolinimas per paskutinį pusmetį siekė du tūkstančius eurų. Ironiška, kad paskutinis konfliktas įsiplieskė ne dėl pinigų ar lošimo. Paskutinis lašas iškapsėjo išėjus iš kino filmo – romantiškais momentais bandėte glaistyti supuvusius santykius. Pasisiūlei kartu su juo vykti į konferenciją kitame mieste, o jis atkirto: „Nevažiuok. Mums nebūtina leisti viso laiko kartu. Jeigu manai, kad santykiai pašliję, daryk išvadas.“ Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs tavo kantrybės taurę. Neapsikentusi davei jam ultimatumą: „Problema yra ta, kad mes nesikalbame, slepiame vienas nuo kito daugybę dalykų. Jeigu neketini apie tai kalbėti ir spręsti problemų, skirkimės.“ Nors per tą laiką buvai visiškai emociškai palūžusi, sukaupei paskutines jėgas už save pakovoti. Per skyrybas jis pirmą kartą užsiminė apie lažybas, o po konflikto visą istoriją papasakojai savo geriausiai draugei. Kai pirmą kartą garsiai papasakojai apie viską, apie ką net galvoti vengdavai, išgirdai, kaip absurdiškai visą tai skamba, įgavai daugiau ryžto viską keisti. Kitą dieną susiradai butą ir parašei jam, kad išsikraustai. Nepaleisdama vilties išsaugoti meilę pasiūlei, kad norint išsaugoti santykius, problemas padėtų išspręsti trečias žmogus, specialistas. Jis įsižeidė ir atšovė, kad specialistas neturi ką jam pasakyti. Išsikraustei.

Lošimas

Tuo momentu matei tai kaip pertrauką, žmogaus supurtymą, bet ne pabaigą. Viduje dar labai norėjai gelbėti santykius. Išsikraustant apie skolas nekalbėjote, dėl jų parašei tik vėliau. Keista, kad iš pradžių jis skolą pripažino ir prižadėjo ją grąžinti. Susitarėte grąžinimo grafiką, tad ramiai laukei pirmojo mėnesio įmokos. Deja, po penkių atidėliojimų pinigai pirmąjį mėnesį taip ir nepasiekė sąskaitos. Prasidėjo manipuliacijos. „Tu nežinai, kiek daug dėl tavęs galiu, tau tiesiog reikia palaukti“, – žadėjo ir prašė jo nepamiršti, po kurio laiko sutiko net pasikalbėti su specialistu.

Su džiaugsmu ir viltimi išsaugoti santykius suradai psichoterapeutę, kuriai nupasakojai situaciją. Vis dėlto, pirmą kartą ji rekomendavo ateiti vienai. Jau pirmojo susistikimo metu išaiškėjo, kad gelbėti reikės ne santykius, o save. Pasinaudojai jos pasiūlymu nesitaikyti, kol nebus grąžinta visa suma. „Ar tu jos klausysi?“ – pradėjo jis manipuliuoti ir neigti, kad iš tavęs išvis skolinosi. Greit sužinojai, kad tau išsivystė priklausomybė (netiesioginė priklausomybė, savo individualybės, asmenybės praradimo liga, pasireiškianti fiziniais, emociniais, psichiniais negalavimais ir socialinio gyvenimo sutrikimais, – red. past.). Nuolat sirgai nuo per didelio streso. Supratai, kad nebegali matyti to žmogaus ir kreipeisi į advokatą dėl skolos išieškojimo. Nors įrodymų buvo labai mažai, surizikavai. Teismas nusiuntė užklausą dėl skolos fakto, jis tai paneigė. Su advokato siūlyta taikos sutartimi taip pat nesutiko ir pareiškė, kad nėra to įrodančių dokumentų. Liko tik ieškinys. Įvyko teismas, ten jis nepasirodė, bet buvo pripažintas skolininku. Taip buvo padėtas galutinis taškas. Širdyje jis reiškė, kad užsivėrė šio gyvenimo etapo durys, o tas žmogus bei jo problemos išbraukti iš minčių. Pagaliau gali būti atsakinga tik už save, suprasdama, kad padarei viską, ką galėjai. Tavo gyvenimas nuo šiol priklauso tik tau.

Straipsnis paimtas iš panele.lt

 

Azartinių lošimų skaidrumą užtikrins griežtesnė kontrolė

Azartinių lošimų skaidrumą užtikrins griežtesnė kontrolė nuotrauka, foto
© „Fotolia“ nuotr.

Siekiant užtikrinti sąžiningą ir skaidrų lošimų veiklos vykdymą bei efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, visi lošimo automatai privalės būti sujungti į vieną kontrolės sistemą, lošimų organizatoriai privalės filmuoti prie lošimo stalų vykstančią įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją. Tokioms Finansų ministerijos pasiūlytoms Azartinių lošimų įstatymo pataisoms po pateikimo ketvirtadienį pritarė Seimas.

„Šiuo sprendimu įnešime daugiau skaidrumo ir tvarkos į lošimų veiklą. Be to, tai naudinga ir verslui, kuriam ši sistema sumažins administracinę naštą, nes mažės lošimo automatų patikrinimų lošimų organizavimo vietose skaičius, bus atsisakoma pakartotinio jų plombavimo, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymo ir finansinių ataskaitų teikimo fiziniu būdu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Siūloma nustatyti, kad kiekviena bendrovė, organizuojanti azartinius lošimus ir eksploatuojanti lošimo automatus, privalo juos sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis. Minėtoji sistema užfiksuotus ir apdorotus lošimo automatų identifikacinius (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenis perduos tvarkyti Lošimų priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, azartinių lošimų organizatorių veikla yra tikrinama lošimų organizavimo vietose visoje Lietuvoje, tam skiriant papildomų lėšų. Be to, dabar galiojančių reikalavimų įgyvendinimas didina ir lošimus organizuojančių bendrovių laiko ir finansines sąnaudas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad lošimo namuose (kazino) įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turės veikti atliekant prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją nuo įmokėtų sumų ir žetonų paėmimo nuo lošimo stalų momento iki jų suskaičiavimo ir suvedimo į apskaitos dokumentus momento.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo eksploatuojami 693 A kategorijos ir 3782 B kategorijos lošimo automatai.

Atsižvelgiant į tai, kad ne visi šiuo metu eksploatuojami lošimo automatai galės būti sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą (tam reikės juos arba modifikuoti, arba keisti naujais), projektu siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį šiam reikalavimui įgyvendinti. Tai reiškia, kad visi automatai į bendrą sistemą privalės būti sujungti iki 2021 m. lapkričio 1 dienos.

Pasak Finansų ministerijos pranešimo, lošimo automatų sujungimo į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą klausimu konsultuotasi su Danijos, Norvegijos, Švedijos, Italijos, Šveicarijos, Čekijos ir Estijos finansų ministerijų ir lošimų priežiūros tarnybų atstovais.

Straipsnis paimtas iš ve.lt

 

Lošėjo išpažintis: abstinencija nuo lošimo daug baisesnė nei nuo alkoholio

Azartiniai lošimai

Fotolia nuotr. / Azartiniai lošima
Į 15min redakciją paskambinęs vyras, dvejus metus besigydantis priklausomybę nuo lošimo, nesupranta, apie ką galvojo politikai, keisdami priklausomybių gydymo tvarką, dėl kurios priklausomų žmonių armija tik didės. Nepadės jokie alkoholio draudimai.

Pasirodo, politikai, norėdami nuimti stigmą nuo šių žmonių, pakeitė priklausomybių gydymo finansavimą. Dabar jis finansuojamas, kaip ir visų kitų ligų gydymas, iš privalomojo sveikatos draudimo, o tai reiškia, kad norint pakliūti pas priklausomybės ligų gydytoją, reikia šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimo. Pasak pašnekovo, tai smarkiai pablogina šių paslaugų prieinamumą, nes žmonės, nepatekę pas specialistą iš pirmo karto, antro karto gali jau nebesulaukti. Pagaliau jie tikrai neis rankiotis siuntimų ir nepasakos visiems apie savo bėdas. Vyras, kuris keletą metų buvo visiškai įklimpęs į lažybas dėl sporto rungtynių rezultatų, ryžosi pasidalyti su 15min skaitytojais, ką reiškia būti priklausomam, kaip jis įsitraukė į lošimo veiklą ir kokias kančias teko dėl jos iškęsti.

– Jūs piktinatės, kad viešojoje erdvėje pastaruoju metu tiek daug kalbama apie alkoholio keliamą žalą. Kodėl? – Todėl, kad kalbėdami tiek daug apie alkoholį, pamirštame, kad yra narkotikai, lošimas, internetas, daug kitų priklausomybių. Žmonės lygiai taip pat griauna savo gyvenimus, jie nėra naudingi visuomenei, išgyvena didžiules kančias ir taip pat žudosi. Mes matome mirštantį alkoholiką, bet nematome mirštančio lošėjo, nes jis nesvirduliavo gatvėje. Ar kas nors vedė statistiką, kiek nusižudė žmonių, kurie buvo priklausomi nuo lošimo? Pats esu praėjęs ir alkoholizmą – lošimo abstinencija, žinokite, daug baisesnė nei alkoholio. Tu vietos sau nerandi, laikas tarsi sustojęs, nieko negali daryti. Mane išgelbėjo tik tai, kad aš jau žinojau, kas yra priklausomybė – daug metų nebegeriu. Todėl laiku kreipiausi. Daugybė žmonių niekaip neatsikrato iliuzijos laimėti savo aukso puodą.
– Kuo skiriasi priklausomybė nuo alkoholio ir priklausomybė nuo lošimo? – Alkoholikas žino, kad jeigu išgers stikliuką, jis gali būti paskutinis, tokie gali būti padariniai. O čia tau prieš akis mirguliuoja laimėjimas. Tik vėliau sužinojau, kad mesti lošti yra daug lengviau, nei vėl nepradėti. Lošiau apie dvejus metus. Paprastai lošėjai tarpusavyje kalba tik apie laimėjimus, o apie pralaimėjimus nutyli ir nesidalija, ką išgyvena. Man pavyko sustoti, kai dar neprasilošiau. Kiti už skolas praranda namus, viską. Žinau ir mirčių atvejų dėl to. Tačiau lošimo negalima matuoti vien materialiais dalykais – jie greičiausiai atstatomi. Sunkiausia pakeisti savo įpročius, vidines problemas.

Lošdavau beveik kasdien. Tai tapo gyvenimo tikslu – gyvenau nuo vieno lošimo iki kito. Dabar man labai gaila tų dvejų metų, kurie išbraukti iš gyvenimo, kuriuos galėjau skirti dukrai. Ji vis prašydavo susitikti, o aš meluodavau, kad turiu reikalų, nors iš tiesų lošdavau. Kai kreipiausi pagalbos, jau buvo sutrikęs miegas, kamavo nuolatinis nerimas, baimė, visas gyvenimas buvo susiaurėjęs iki lošimo, kitas pasaulis nebeegzistavo. Dėl to kentėjau ir aš, ir mano artimieji. Ir nebuvo kam pasipasakoti, kad mane suprastų.

– Sako, nuo priklausomybės žmogus pradeda gydytis, kai pasiekia dugną, kuris kiekvienam savas. Kas buvo jūsų dugnas? – Dugnas man buvo, kai pirmą kartą lošimui pasiskolinau 100 eurų. Aš moku planuoti savo pajamas ir išlaidas, skolų niekada neturėjau. Todėl šis atvejis man buvo ženklas, kad reikia ką nors daryti.
– Kaip viskas prasidėjo?
– Prasidėjo viskas labai nekaltai – kaip smagus laisvalaikio leidimo būdas. Susirinkome keliese, besidomintys sportu, ir statėme už rungtynes. Pirmieji statymai buvo juokingi, o pamažu didėjo – iki kelių šimtų eurų. Būtų didesnės finansinės galimybės, gal būčiau statęs ir tūkstantį.

Norint atlikti statymą, reikėdavo domėtis rungtynių rezultatais, žinodavau visas komandas, jų žaidėjus atmintinai. Ir kaip kažkada vartodamas alkoholį nepastebėjau, kad peržengiu nematomą ribą ir tampu alkoholiku, taip ir lošime nepastebėjau, kur buvo ta riba, kai žaidžiau dar nekaltai ir kai lošimas jau tapo priklausomybe. Lošimas užvaldo visą tavo sąmonę, visas tavo mintis. Išnyko pasivaikščiojimai gamtoje, žvejyba, išnyko bendravimas. Atsirado visiška saviizoliacija. Žinai, kad septintą vakaro rungtynės, ir tu tik lauki tos valandos, vaikštai iš kampo į kampą nerasdamas sau vietos, niekas nedomina. Jos baigiasi, prasideda naujas statymų etapas. Per didžiąsias šventes, Kalėdas, Velykas, kai mažai kas žaisdavo, būdavo dar blogiau: laikas eina siaubingai lėtai, įsijungi televizorių, bet nieko negirdi, nieko nenori veikti.

Draugai dabar sako – mes visi matėme, kad buvai piktas, nervingas, bet nesupratome, kas vyksta. Kai jie man skambindavo, neturėdavau kada kalbėti, nes buvau įsitraukęs į lažybas ir rungtynių rezultatus. Tačiau kai žiūrėdavau rungtynes, už kurias stačiau, nebemačiau jų grožio, rūpėjo tik rezultatas. Kai pradėjau gydytis ir žiūrėjau pasaulio futbolo čempionatą, po daugybės metų vėl mėgavausi reginiu. Buvo smagu, bet tada dar nežinojau, kad po gydymo reikės išmokti gyventi iš naujo: vengti lažybų vietų, nesilankyti rungtynių rezultatų puslapiuose.

Draugai dabar sako – mes visi matėme, kad buvai piktas, nervingas, bet nesupratome, kas vyksta. Kai jie man skambindavo, neturėdavau kada kalbėti, nes buvau įsitraukęs į lažybas ir rungtynių rezultatus. Tačiau kai žiūrėdavau rungtynes, už kurias stačiau, nebemačiau jų grožio, rūpėjo tik rezultatas. Kai pradėjau gydytis ir žiūrėjau pasaulio futbolo čempionatą, po daugybės metų vėl mėgavausi reginiu. Buvo smagu, bet tada dar nežinojau, kad po gydymo reikės išmokti gyventi iš naujo: vengti lažybų vietų, nesilankyti rungtynių rezultatų puslapiuose.

Manęs dar laukia labai ilgas procesas. Atkrytis čia galimas bet kada. Žinau žmogų, kuris nelošė pusantrų metų, tačiau nutrūko ir per kartą pralošė pusantro tūkstančio. Buvo ir man atkryčių, nes nėra taip lengva išeiti iš saviizoliacijos, reikia vėl pažinti savo jausmus, suprasti priežastis, kurios pastūmėjo tave į lošimo iliuziją. Atrodytų, taip sunkiai išsivadavau iš alkoholizmo ir nieko gyvenime man jau netrūko, išsipildė viskas, apie ką svajojau kadaise būdamas girtas. Nė už ką anksčiau nebūčiau patikėjęs, jei kas būtų pasakęs, kad įklimpsiu į lošimus. Taigi turiu vėl mokytis gyventi, susigrąžinti buvusį džiaugsmą. – Abstinencija, apie kurią kalbate, labiau susijusi su psichologiniu ar fiziniu skausmu? – Pirmiausiai tai psichologinė kančia, nes nebeturi gyvenimo. Tačiau jei dar būčiau nesikreipęs pagalbos, nežinau, kuo galėjo baigtis, nes širdis vis dėlto nėra amžinas varikliukas: kamuoja nuolatinis nerimas, sutrikęs darbo ir poilsio režimas, mityba taip pat jau buvo nenormali.

Kadangi jau esu susidūręs, kas yra priklausomybė, supratau, kad man jau reikia pagalbos. Kreipiausi tiesiai į priklausomybių centrą. Gydytojai tikrai profesionalūs, malonūs. Bandžiau skambinti paprastiems psichologams, bet nesulaukiau jokios reakcijos, jie neturėjo jokio supratimo apie priklausomybę nuo lošimo. Tuomet internete susiradau priklausomybių ligų centrą ir jau dvejus metus ten gydausi. Priklausomybė – jau padarinys, kurį lemia gilesnės priežastys, kurios kiekvienu atveju – individualios, todėl ir gydymas – individualus. Tai ir medikamentinis gydymas, ir psichoterapija, ir darbas su savimi, analizuojant priežastis, kodėl aš pasukau į lošimo iliuziją, užuot sprendęs tuo metu kilusias problemas. – Neseniai pasikeitė patekimo pas priklausomybių ligų specialistą tvarka. Dabar privalu turėti šeimos gydytojo ar psichiatro siuntimą. Esate tuo pasipiktinęs. Kodėl? – Šis pokytis man buvo didžiulis netikėtumas, kuris mane šokiravo. Kelerius metus važinėjau gydytis savo noru, niekas manęs nevertė. Ir viskas vyko sklandžiai. Pastarąjį kartą nuvažiavau ir sužinojau, kad manęs gydytojas be siuntimo nepriims. Arba turiu susimokėti. Priimtų tik tuo atveju, jei nuo pastarojo mano apsilankymo būtų praėjęs ne daugiau kaip mėnuo – tada gydymas būtų tęsiamas. Bet jei pavėlavau nors vieną dieną – viskas. Anksčiau tokių problemų nebuvo.Priklausomi žmonės – itin jautrūs. Dažnas nusiritęs tiek, kad neturi pinigų susimokėti, o pasakoti apie savo bėdas šeimos gydytojui taip pat nenori. Pagaliau ar reikia juos taip apkrauti vien dėl popieriaus, kai visiems aišku, kad jie šioje situacijoje niekuo negali padėti? Konsultacijos pas psichiatrą tenka laukti apie mėnesį. Ar priklausomas žmogus sugebės išlaukti? Galiausiai jis spjaus į viską ir daugiau čia nepasirodys, nustos gydytis.

Atsimenu, kaip prieš daug metų ėjau pas psichiatrą prašyti siuntimo gydytis nuo alkoholizmo. Man buvo be galo gėda. Įsivaizduokite, kaip man reikėjo perlipti per save. O dabar vėl turiu eiti pas šeimos gydytoją ir aiškinti savo bėdas vien tik tam, kad duotų siuntimą pas priklausomybės gydytoją. Ar taip yra gerinamas paslaugų prieinamumas, apie kurį kalba sveikatos apsaugos ministras? Arba jis meluoja, arba nesupranta tikrosios padėties: vieną dieną girdžiu per televiziją jį kalbant apie gydymo paslaugų prieinamumą, o jau kitą dieną, nuvykęs pas gydytoją, sužinau, kad už paslaugą, kuri visada būdavo nemokama, turėsiu susimokėti. Kuo priklausomų žmonių bus daugiau ir kuo sunkiau jiems bus prieinama pagalba, tuo mes, kaip visuomenė, brangiau už juos mokėsime – už jų nedarbingumą, gydymą. Ir kuo daugiau žmonių ras pagalbą, tuo daugiau jų taps visaverčiais visuomenės nariais. Problemų priklausomybių gydymo srityje – begalė. Kad ir Minesotos programa. Dabar ji yra tik Vilniuje, ir žmonėms tenka laukti pusantro mėnesio. O ką reiškia priklausomybę turinčiam žmogui laukti pusantro mėnesio?

Straipsnis paimtas iš 15mi.lt

 
 
Projektą kuria ir palaiko:
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
 
Informaciniai partneriai:
Vilniaus Priklausomybės Ligų CentrasVilniaus Psichoterapijos ir Psichoanalizės Centras
Informacinis vaizdo klipas :