Per 2017-2023 metus Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos gavo 42904 prašymus neleisti lošti, iš jų 56 proc. pateikė18-30 metų ir 44 proc. 31-61 ar vyresni asmenys. Be to, per 2022-2023 metus besiregistruojančių kas mėnesį šioje tarnyboje asmenų skaičius vidutiniškai išaugo po 29,7 proc. Prašymai neleisti lošti apima azartinius lošimus, pvz., bingo, stalo lošimus (ruletė, kauliukai, kortos), A ir B kategorijos lošimai, sporto ir kitas lažybas, totalizatorių, o tiražinės ir momentinės loterijos į prašymų turinį nepatenka. UAB „Vilmorus“ pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos užsakymą 2022 m. lapkričio mėn. atliktas tyrimas, apklausiant 1000 respondentų, parodė, kad azartiniuose lošimuose Lietuvoje dalyvauja 12 proc. asmenų. Šis skaičius iš dalies parodo azartinių lošimų paplitimą, tačiau neleidžia išsamiai įvertinti lošimų problemiškumo ar rizikingumo.
Siekiant atskleisti lošimų problemiškumą, būtina duomenis lyginti tarptautiniame kontekste. Europos žaidimų ir lošimų asociacija (angl. The European Gaming and Betting Association – EGBA) kartu su Londono universitetu (Carran, 2022) atliko Europos šalių surinktų statistinių duomenų sisteminę analizę apie įsitraukimą į loterijas ir azartinių lošimus bei neatsakingą dalyvavimą minėtose veiklose. Atliktoje analizėje Lietuva minima kaip šalis, neatliekanti išsamių ir sistemingų tyrimų apie probleminius atvejus ar neatsakingą įsitraukimą į loterijas ir/ar azartinius lošimus. Tikėtina, kad tokia situacija susiklostė dėl LR Azartinių lošimų įstatyme įtvirtinto patologinio lošimo arba kitaip – probleminio lošimo – apibrėžimo. Toks lošimas siejamas su patologiniu potraukiu lošti ir apibūdinamas kaip asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir kurį gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai (LR azartinių lošimų įstatymas). Tuo tarpu mokslinėje literatūroje aptinkama svarių įrodymų, kad į sveikatos priežiūros specialistus kreipiasi labai nedidelė dalis lošėjų, turinčių su tuo susijusių sunkumų. Tą patvirtino ir VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto mokslininkių grupės 2023 m. pradžioje atlikto Lietuvos gyventojų loterijų ir azartinių lošimų paplitimo bei įpročių tyrimo, finansuoto Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, rezultatai. Reikia pastebėti, kad probleminio lošimo supratimas ES šalyse – ne vienodas, naudojamos skirtingos matavimo skalės ir tyrimo metodikos lošimų problemiškumui nustatyti. Antai kaimyninėje Latvijoje probleminis lošimas taip pat siejamas su patologiniu lošimu ir priklausomybe nuo lošimų. Tuo tarpu Suomijoje probleminis lošimas siejamas su azartinių lošimų apklausų rezultatais taikant Probleminio lošimo indeksą (angl. Problem Gambling Severity Index – PGSI). PGSI skalę naudoja tokios šalys kaip Čekijos Respublika, Danija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Italija, Airija, Švedija, Didžioji Britanija (Carran, 2022) ir Latvija (Putniņa, Pokšāns, Brants, 2019). Šis matavimo būdas – prasminga priemonė, leidžianti papildomai stebėti ir vertinti probleminius lošimus šalyje, o ypač atsižvelgiant į tai, kad oficiali prašymų neleisti lošti statistika neparodo problemos masto. Pastarąjį faktą patvirtino VILNIUS TECH mokslininkių komandos tyrimo rezultatai. Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Neringa Vilkaitė-Vaitonė, prof. dr. Renata Korsakienė ir prof. dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė, atlikdamos Lietuvos gyventojų loterijų ir azartinių lošimų paplitimo bei įpročių tyrimą, problemos mastui atskleisti naudojo populiariausią polinkio į probleminius lošimus matavimo priemonę – PGSI. VILNIUS TECH mokslininkių atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje polinkį į probleminius lošimus turi 8,6 proc. iš 2248 apklaustųjų, arba 10,6 proc. iš 1762 asmenų, bent kartą per pastaruosius metus dalyvavusių loterijose ar azartiniuose lošimuose. 8,4 proc. iš visų bent kartą per metus lošiančiųjų asmenų priskirtini vidutinės rizikos grupei, 14,5 proc. – žemos rizikos, o 66,5 proc. patenka į nerizikingų arba neprobleminių lošėjų grupę. Palyginimui, 2018 metais Latvijoje atliktas tyrimas parodė, kad 6,4 proc. iš 4912 apklaustų asmenų turi polinkį į probleminius lošimus (Putniņa, Pokšāns, Brants, 2019). Tuo tarpu Suomijoje nuo 2007 m. kas penkis metus sistemingai atliekamas tyrimas rodo, kad probleminių lošimų paplitimas siekia 3,0 proc. tarp 3994 apklaustųjų (Salonen, 2020). Visgi svarbu įvertinti ir kultūrinį kontekstą bei susiformavusias tradicijas, visuomenės požiūrius į azartinius lošimus. Antai JAV, kuri turi ilgą lošimų draudimų istoriją ir kurioje lošimai buvo legalizuoti dvidešimto amžiaus pradžioje, iš 301 apklausto respondento, bent kartą per paskutinius 12 mėnesių dalyvavusio azartiniuose lošimuose, 38,5 proc. priskiriami asmenims turintiems polinkį į probleminį lošimą (Buen, Flack, 2022).
| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilnius-tech-mokslininkes-atskleide-kas-desimtas-lietuvos-gyventojas-yra-rizikingas-losejas-n1251477?fbclid=IwAR1lWQBgyxoDIwqYmRyyGzj1IiMDwUK2SNJKZvukVuoWx-eKyltpjzJvn5I