Probleminis lošimas

Probleminio lošimo simptomai, priežastys ir pasekmės

Lošimas yra viena klastingiausių žmogaus ydų, kadangi lengvų pinigų iliuzija ir neatsakingas lošimas gali greitai privesti prie finansinio žlugimo. Nepriklausomai nuo to, kurią lošimo rūšį Jūs ar Jūsų artimieji lošia, ar tai būtų pokeris, ar lažybos, ar lošimo automatai – didžiausi šansai laimėti visuomet yra lošimo organizatorių pusėje. Dėl to labai svarbu būti tinkamai pasiruošus, kad laisvalaikio pramoga netaptų skaudžia problema Jums ar Jūsų artimajam.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų ir probleminis lošimas

Pirmiausia išsiaiškinkime sąvoką „Azartinis lošimas“. Tai žaidimas iš pinigų, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, sugebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, tai psichikos sutrikimas, vienas iš impulsų kontrolės sutrikimų. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. Ir nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Kompulsyvūs lošėjai lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Net suprasdami, kad visos tikimybės laimėti yra ne jų pusėje, net ir tuo metu, kai jie negali sau leisti pralaimėti dėl finansinių problemų, priklausomi nuo lošimų asmenys negali atsisakyti liguisto poreikio lošti.

Tai kas tas probleminis lošimas? Skirtinguose šaltiniuose, tarp probleminio ir patologinio lošimo dedamas lygybės ženklas. Probleminis lošimas – tai rizikingas lošimas, dėl kurio formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje. Jeigu lošimas užima didžiąją dalį Jūsų laiko, jam yra skiriama didesnė pinigų dalis, nei pagrindiniams poreikiams patenkinti, siekiate atsilošti, lošimams skiriamas biudžetas viršija Jūsų realias pajamas, tęsiate lošimą, ignoruodami galimas pasekmes – Jūs galimai Probleminis lošėjas.


MITAS: Tam, kad taptum probleminiu lošėju, turi lošti kiekvieną dieną.
FAKTAS: Probleminis lošėjas gali lošti tiek dažnai, tiek retai. Jei asmens lošimas kelia psichologinių, finansinių, emocinių, socialinių ir kitų problemų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, reiškia asmuo turi problemų dėl lošimų.

MITAS: Probleminis lošimas nėra problema, jei lošiantysis turi pakankamai pinigų ir gali sau leisti lošti.
FAKTAS: Problemos, kylančios dėl padidinto potraukio lošimams, nėra tik finansinės. Jei asmens lošimas trukdo socialiai funkcionuoti ir prieštarauja jo vertybėms, tuomet tai yra problema.

MITAS: Dažniausiai probleminiai lošėjai lošia dėl to, kad jų šeimos nariai juos prie to priveda.  
FAKTAS:
Probleminiai lošėjai randa įvairių būdų, kad pateisintų savo lošimą. Kitų asmenų kaltinimas tėra vienas iš būdų išvengti savo atsakomybės sustabdyti žalingą veiklą ir vengti būdų ieškotis pagalbos.

MITAS: Jei probleminis lošėjas prisidaro skolų, svarbiausia yra kaip įmanoma greičiau padėti padengti jo skolas.
FAKTAS: Greitas problemos sprendimas dažniausiai atrodo patraukliausias visoms dalyvaujančioms pusėms ir gali atrodyti teisingas, tačiau „padengdami“ lošiančiojo asmens skolas, atimame iš jo galimybę jausti atsakomybę už savo veiksmus, spręsti problemas savarankiškai, kas dažniausiai veda prie situacijos pasikartojimo.


Faktoriai, lemiantys priklausomybės azartiniams lošimams vystymąsi

Labai svarbu suprasti, kad nėra vienos priežasties ar vieno faktoriaus, lemiančio, ar asmuo taps priklausomu nuo lošimų ar ne. Tai gali būti lengvų pinigų siekis, noras patirti pakilimus ir nuosmukius lošimo metu, adrenalino „vaikymasis“, bėgimas nuo vienatvės, būdas stresui įveikti, socialinio statuso siekimas, pvz., būti profesionalu ar sėkmingu lošėju. Moksliniuose straipsniuose dažnai rašoma, kad vienas svarbiausių faktorių – sutrikęs savęs vertinimas (būdingas narcisizmas). Vaikystėje susiformavęs nepilnavertiškumo kompleksas kompensuojamas fantazijomis apie savęs aukštinimą bei visagališkumą. Pvz., jei pavyksta išlošti – tai pastiprina vidinę savivertę ir svarbą, o kartu ir išskirtinumo pojūčius, ir dar giliau pastumia į susikurtą savęs suvokimo fantazijų pasaulį. Nemažiau svarbūs ir sutrikę tarpasmeniniai santykiai. Dėl to labai svarbu būti kritiškam savo elgesiui bei mąstymui ir pastebėjus, kad lošimas kelia daugiau slogių jausmų nei malonumo – neatidėliotinai kreiptis pagalbos.

Papildomai prie faktorių lemiančių priklausomybę galima priskirti lošimų prieinamumą, įsitraukimą į lošimus jauname amžiuje, pratinimasis prie lošimų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, anksčiau turėtą priklausomybė alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms ir pan.

Probleminis lošimas ir priklausomybė: ženklai ir simptomai

Priklausomybė nuo lošimų dažnai įvardinama kaip „paslėpta“ arba „nematoma“ liga. Lyginant ją su priklausomybe nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, akivaizdžių fizinių požymių ar stipriau išreikštų simptomų nėra. Patys probleminiai lošėjai nuolatos randa būdų neigti ar bent jau sumenkinti problemos mastą. Taip pat, jie įdeda daug pastangų, norėdami nuslėpti savo liguistą potraukį nuo artimųjų.

Emociniai simptomai

Per dažnas ar neatsakingas lošimas gali sukelti daug sunkių jausmų, tokių kaip: nerimas, neviltis, apatija, pyktis. Nuolat patiriant tokius jausmus, daugeliui lošiančiųjų gali kilti mintys apie savižudybę ar net bandoma žudytis. Finansinės netektys, skolos, pablogėję santykiai darbe, šeimoje, su draugai (ar – suprastėję socialiniai ryšiai), nesėkmingi bandymai stabdyti kompulsyvų lošimą išvargina lošiantįjį, jis dažnai jaučiasi vienišas su savo kalte ir beviltiškumu.

Savižudybės rizika

Daugelis lošiančiųjų, patirdami nuolatines nesėkmes lošime, jaučia daug sunkių jausmų. Tai neviltis, pyktis, nerimas. Nuolatos patiriant neigiamas emocijas, gali atsirasti minčių apie savižudybę. Labai svarbu gauti žinių, kaip kalbėtis su žmogumi, galvojančiam apie savižudybę.
Daugiau informacijos dėl pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, galite rasti čia. 

Fiziniai simptomai

Kadangi kompulsyvus lošimas yra psichikos sutrikimas, keliantis daug sunkių jausmų, negydomas jis gali peraugti į depresiją ar kitus, sunkesnius psichikos sutrikimus. Nuolatinis nerimas gali paveikti miego kokybę. Dėl to kai kurie lošiantieji skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, svorio netekimu arba padidėjimu. Neretai tokiais atvejais vargina psichosomatiniai sutrikimai: širdies skausmai, padidėjęs spaudimas, kvėpavimo bei virškinimo sutrikimai.

Socialinės pasekmės

Nors priklausomas nuo azartinių lošimų asmuo patiria dideles emocines kančias, šeima, kaip artimiausias lošiančiojo ratas, taip pat susiduria su kompulsyvaus lošimo pasekmėmis. Labai dažnai lošiančiojo artimieji patiria emocinį ir net fizinį smurtą iš lošiančiojo arba jo kreditorių. Šeimose, kuriuose vienas sutuoktinių yra priklausomas nuo lošimų, padidėja skyrybų rizika. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų duomenimis, apie 65 procentai šeimų, kuriose vienas iš sutuoktinių lošia, prieina iki skyrybų. Trys iš penkių nuo lošimų priklausomų asmenų turi vaikų. Daugiausia streso tokios šeimos patiria dėl lošiančiojo neatsakingo lošimo atsiradusių skolų, taip pat nekontroliuojamo melo ir įtampos.

Vaikai taip pat kenčia nuo lošimo pasekmių šeimoje:

  • Jaučiasi apleistais tiek fiziškai, tiek emociškai.
  • Probleminių lošėjų vaikai dažniau patiria artimojo, kenčiančio nuo lošimų priklausomybės, emocinį ir fizinį smurtą.
  • Probleminių lošėjų vaikai turi didesnę riziką užaugę tapti priklausomais nuo lošimų.

Trumpalaikis ir ilgalaikis azartinių lošimų poveikis

Labai dažnai klausiama, kiek laiko reikia lošti neatsakingai, kad taptum probleminiu lošėju? Pirmiausia, tai labai individualu. Tačiau daugeliui užtenka 1-2 metų, kad pramoga taptu labai skausminga problema lošiančiajam ir jo artimiesiems. Kuo trumpesnis lošimo stažas bei jaunesnis lošėjo amžius, tuo didesnė tikimybė efektyviau priimti sprendimą sveikti ir pradėti gydymą. Kadangi pradžioje lošėjas labiausiai pastebi finansinės padėties pablogėjimą, visas dėmesys būna skiriamas finansinei padėčiai atstatyti ir praktiškai neskiriama dėmesio emocinei savijautai. Bėgdami nuo sunkių jausmų ir išgyvenimų, probleminiai lošėjai ieško greito būdo kylantiems jausmams (nerimui, nevilčiai, apatijai) nuslopinti ir dažnai pasirenka netinkamas priemones, tokias kaip alkoholį ar psichotropines medžiagas. Iš čia seka ir gretutinių ligų pavojus – alkoholizmas arba narkomanija. Taip pat kenčia ir santykiai su mylimaisiais, kas veda prie skyrybų. Lošiantieji, siekiantys greičiau išsispręsti finansines problemas, linkę pažeidinėti įstatymus vogdami, sukčiaudami ir pan.

Ar aš turiu problemų dėl lošimo?

Greičiausiai Jūs turite problemų dėl lošimų, jeigu:

  • Slepiate savo lošimą nuo aplinkinių. Galbūt Jūs lošiate slapčia arba meluojate apie lošimo dažnumą, slepiate pralošimo faktą bijodamas, kad artimieji Jūsų nesupras. Mieliau dalinatės tik savo pergalėmis, stambiais laimėjimais. Kartais slepiate ir laimėjimus, kad turėtumėte papildomų lėšų lošimams tęsti.
  • Turite sunkumų, kontroliuojant lošimą. Ar pradėjus lošti galite sustoti ir palikti lošimų vietą bet kuriuo momentu? Ar vis dėl to tęsiate lošimą, kol neišleisite visko iki paskutinio cento, bandydamas atsilošti praloštą sumą?
  • Lošiate net tuomet, kai neturite tam pinigų. Manote, kad taip nebūna? O kaipgi lošimas iš pinigų, kurie yra skirti būsto išlaikymui, maistui, pinigai, skirti vaiko poreikiams? O jeigu skolinatės pinigus lošimams? Signalas, kad turite rimtų problemų dėl lošimo – desperatiškas bandymas atsilošti arba lošimas iš tų lėšų, kurios lošimams nėra skirtos. Gali kilti minčių ir tikėtina, kad Jūs nuoširdžiai tikite tuo, kad vienintelis būdas susitvarkyti finansines problemas yra lošimas. Liūdna, bet tai tik dar vienas būdas, stumiantis lyg prarajos.
  • Šeima ir draugai ima nerimauti dėl Jūsų lošimo. Lošimo ar pačios lošimo problemos neigimas sudaro puikiais sąlygas tęsti žalingą lošimą. Jei Jūsų šeima ar draugai išreiškia nerimą dėl Jūsų lošimo, priekaištauja dėl laiko ar pinigų – įsiklausykite, greičiausiai jie pastebi tai, ko Jūs nematote. Pabandykite į susidariusią situaciją pažiūrėti kritiškiau ir pasverkite, kokią įtaką Jūsų gyvenimui daro lošimas. Nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus, keistis ir gyventi sveiką gyvenimą niekada ne vėlu.

Kreipkitės pagalbos ir žinokite, kad pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas.

Jeigu manote, kad norėtumėte liautis lošę, tačiau nežinote nuo ko pradėti, skambinkite į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos telefonais:
8 (5) 233 62 41 arba +370 609 66676.

Savęs palaikymas, siekiant sveikimo

Daugelis nuo priklausomybės kenčiančių asmenų mano, kad jie gali lengvai ir bet kuriuo momentu sustabdyti žalingą veiklą, tačiau, „atkritę“ pirmą kartą, labai nusivilia ir neranda tolimesnės motyvacijos atnaujinti bandymų sveikti. Specialistai apie atkrytį kalba kaip apie natūralią sveikimo dalį ir teigia, kad po kiekvieno atkryčio tęsiant pradėtą gydymą, tarpai tarp atkryčiu, nors ir nežymiai, bet ilgės. Lošėjai ir jų artimieji – priešingai, tai vertina kaip neigiamą rezultatą ir dažniausiai visiškai nutraukia bet kokį bandymą kartoti gydymą.

Liūdna, bet tik vienetai lošiančiųjų gali pasigirti, kad susitvarkė su priklausomybe savarankiškai, be išorinės paramos. Atisakyti lošimo ar surasti motyvacijos gydytis priklausomybę yra labai didelis iššūkis sau, dėl to labai svarbu pasirūpinti palankios sveikimui aplinkos kūrimu: nesilankyti lošimo įstaigose, bendrauti su nelošiančiais asmenimis, vengti bet kokių veiklų, siejamų su azarto rizika, rasti patikimus asmenis, padėsiančius sutvarkyti savo finansinius reikalus, surasti sau saugių pramogų, kurios pakeistų lošimą.

Vienas iš būdų atsisakyti žalingo įpročio lošti – tai suprasti, kokios priežastys ar veiksmai lemia poreikio lošti atsiradimą ir keisti savo netinkamą elgesį. Žemiau išvardinti keturi pagrindiniai dalykai, kurie įtakoja problemos vystymąsi:

  • Sprendimas: Tam, kad įvyktų lošimas, turi būti priimtas sprendimas jį pradėti. Jei jaučiate stiprų norą lošti – sustokite, atidėkite darbus, kuriuos šiuo metu dirbate. Prisiminkite skaudžiausią savo lošimo patirtį, nukreipkite mintis nuo lošimo ir susikoncentruokite ties kita, svarbesne veikla. Pokalbis padeda, dėl to susisiekite su patikimu asmeniu, su kuriuo galite saugiai pasidalinti kylančiais jausmais ir pasikalbėti apie pagundą.
  • Pinigai: Lošimas neįmanomas be pinigų. Nesinaudokite bankų kortelėmis, suraskite patikimą asmenį, kuris sutiktų prisiimti atsakomybę tvarkant Jūsų finansinius reikalus. Jei tokio asmens nėra, pasitarkite su banko personalu, kaip aktyvuoti automatines apmokėjimo paslaugas. Ypač svarbu sumažinti su savimi turimą grynųjų pinigų kiekį – apsiribokite tokia suma, kuri būtina vienai dienai. Dažniausiai tai neviršija 5-8 eurų ribos.
  • Laikas: Lošimas neįmanomas, kuomet neturite tam laiko. Peržiūrėkite savo dienotvarkę, o jei tokios neturite – susikurkite. Netvarka ir tinginystė – puiki dirva priklausomybei vystytis. Dienotvarkėje būtinai suraskite laiko poilsiui, šeimai, asmeniniams pomėgiams.
  • Lošimas: Jei esate probleminis lošėjas, svarbu suprasti, kad ir koks sėkmingas būtų Jūsų lošimas, tai tik pagilins problemą ir atitolins nuo sveikimo. Venkite bet kokių vietų, kuriose yra lošiama arba reklamuojami azartiniai lošimai. Pateikite prašymą dėl savanoriško savęs apribojimo nuo lošimų Lošimų priežiūros tarnybai, sudarykite sau kuo daugiau kliūčių, apsaugančių nuo lošimo. Blokuokite visas internetines prieigas prie lošimų internetu.

Bandymas išspręsti dėl lošimo iškilusias problemas priklauso nuo daugelio faktorių, pvz. išsiaiškinti, dėl ko Jūs apskritai lošiate? Nustojus lošti, tokios problemos, kaip depresyvi nuotaika, vienatvė, nuobodulys greičiausiai išliks, dėl to labai svarbu tinkamai dirbti ir su išvardintomis problemomis. Galima paieškoti tinkamų veiklų lošimui pakeisti, pavyzdžiui:


Priežastys, dėl kurių lošiama

Saugi veikla, pakeisianti lošimą

Patirti dėl adrenalino antplūdžio kylantį jaudulį Sportas arba su iššūkiais siejamas hobis: aktyvus sportas, kalnų dviratis, alpinizmas, kartingai ir pan.
Labiau socializuotis, siekiant išvengti drovumo ar vienatvės Viešojo kalbėjimo užsiėmimai, bendra veikla su įvairiomis socialinėmis grupėmis, bendravimas su draugais ir artimaisiais, savanorystė, naujų pažinčių paieškos.
Vengiant nemalonių jausmų, negalvoti apie problemas Darbas su psichologu arba psichoterapeutu padėtų susitvarkyti su kylančiais jausmais.
Vienatvė ir nuobodulys Suraskite užsiėmimą, kuriam jaučiate aistrą, pvz.: muzika, kiti menai, bendravimas su žmonėmis, turinčiais panašių pomėgių.
Atsipalaiduoti po įtemptos dienos Teigiama, kad kasdieniai 15 minučių trukmės fiziniai pratimai padeda susitvarkyti su stresu. Galima bandyti kvėpavimo technikas, meditacijas, masažą ir pan.
Išspręsti finansines problemas Šansai laimėti visuomet yra verslo pusėje, dėl to finansinius klausimus geriau spręsti su patyrusiu konsultantu.

 Darbas su potraukiu lošti

  • Dalinkitės. Apie potraukį galite dalintis su patikimu asmeniu ar asmenimis, taip pat bendrauti su Anoniminių lošėjų grupės nariais, psichologais.
  • Keiskite lošimą saugia veikla. Atraskite pamirštus malonius užsiėmimus iš naujo: lankykite sporto salę, bendraukite su draugais, žvejokite ar užsiimkite bet kokia nežalinga, teikiančią malonumą veikla.
  • Atidėkite lošimą. Jei kyla noras lošti, iškentėkite penkias – dešimt minučių, valandą ar tiek, kiek Jums reikia, kad potraukis nusloptų. Impulsas lošti netruks amžinai. Išlaukus tam tikrą laiką, jis bus ne toks intensyvus ir varginantis.
  • Įvertink realią situaciją. Vizualizuokite tai, kas galėtų nutikti, jei nesusivaldytumėte ir pradėtumėte lošimą. Kuo jis galėtų pasibaigti? Prisiminkite jausmus, kurie kyla po kiekvieno Jūsų lošimo, kuomet netenkate pinigų, priekaištaujate sau.
  • Venkite izoliacijos. Jei Jūsų lošimo priežastis – bendravimas, apsupkite save svarbiais žmonėmis, kartu leiskite laisvalaikį. Dalyvaukite savanoriškoje veikloje, atkurkite senas pažintis, ieškokite naujų draugų.

Jei Jums nepavyks atsispirti potraukiui lošti – nesmerkite savęs. Tai, kad nepavyko šį kartą, nereiškia, kad negalite susitvarkyti su problema. Neteisinkite savo vengimo tvarkytis problemos tik dėl to, kad bandymas sustoti buvo nesėkmingas. Nepasiduokite – bėgant laikui ir tinkamai priėmus pagalbą, Jūs tikrai galite sustoti. Turite suprasti, kad priklausomybei įveikti reikės daug kantrybės, ryžto ir pastangų, kadangi tai ilgalaikis ir sudėtingas procesas.  Gali būti, kad, pradėjus gydymą, Jūs atkrisite, tačiau svarbiausia mokytis iš savo klaidų ir nuosekliai eiti pasirinkta kryptimi.

Kaip padėti šeimos nariui, turinčiam problemų dėl lošimo?

Ar mano artimas žmogus turi problemų dėl lošimo?

Jei Jūsų artimas žmogus turi problemų dėl lošimo, jis gali:

  • Pradėti gintis, kai kalbama apie jo lošimą. Kuo gilesnėje „duobėje“ yra lošėjas, tuo labiau jis pateisina savo lošimą kaip būdą pinigams užsidirbti ar atsilošti. Jis gali pradėti slėpti savo lošimą, gintis arba priešingai – kaltinti Jus dėl problemos atsiradimo. Galite būti apkaltintas ir tuo, kad Jūs privertėte pasirinkti lošimą, nes „sunervinote“ arba priešingai, apkaltinti, kad dėl Jūsų nepavyko išlošti, nes netikite „dideliu laimėjimu“.
  • Piniginiuose klausimuose tampa slapukaujantis, įtarus. Gali pradėti slėpti savo pajamas, pradedėti meluoti dėl vėluojančių atlyginimų. Kartais priešingai – probleminis lošėjas ima rodyti didelį norą kontroliuoti šeimos biudžetą, prisiimti daugiau atsakomybės buitiniuose klausimuose, kuriuose dalyvauja pinigai: buto remontas, pirkimai ir pan. Bendros santaupos pradeda tirpti dėl neaiškių priežasčių, netikėtai atsiranda nesuprantamų skolininkų, kuriems yra skolinami bendri pinigai. Dažniausiai, siekiant gauti paaiškinimą, klausimai lieka be konkretaus atsakymo.
  • Ieškoma pinigų lošimams. Netikėtai atsirandą grasinantys laiškai iš skolinimosi kompanijų, bandoma skolintis pinigų iš artimųjų ar draugų rato. Galite pastebėti, kad namuose mistišku būdu dingsta juvelyriniai dirbiniai, daiktai. Siekiant išsiaiškinti dingimo aplinkybes, vagystė yra neigiama arba kuriamos mažai tikėtinos, nors ir įtikinamai skambančios istorijos. Dažnai, artimieji patys būna apkaltinti dėl vertingų daiktų dingimo.

Kaip teikti pagalbą?

Probleminiam ar kompulsyviam lošėjui labai svarbu jausti šeimos ir draugų paramą kovoje su varginančia priklausomybe, tačiau tik pats lošiantysis turi priimti sprendimą atsisakyti lošimo. Vienas dalykas yra Jūsų noras, kad asmuo neloštų, kitas – lošiančiojo įsitraukimas ir veikimas. Tai labai skirtingi dalykai. Gali kilti jausmas, kad į problemą supuolėte visa galva, skiriate daug laiko ir energijos, siekdami apsaugoti lošiantįjį nuo lošimų, tačiau rezultatų, kokių Jūs norite – nėra. Svarbu tinkamai pasirengti pagalbos teikimui.

  • Pradėkite rūpintis savimi. Jūs turite teisę apsaugoti save emociškai ir finansiškai. Nekaltinkite savęs dėl artimajam kylančių problemų dėl lošimo. Neprisiimkite atsakomybės už lošiančiojo „gelbėjimą“. Konsultuokitės su teisininkais, psichologais.
  • Nelikite su problema vieni. Labai dažnai artimiesiems kyla dviprasmiai jausmai lošiančiojo atžvilgiu: nuo gailesčio, gėdos iki pykčio. Jums gali kilti abejonių dėl savo veiksmų tinkamumo, todėl būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, konsultantus, su kuriais galėtumėte suformuoti pagalbos strategiją, pasidalinti savo jausmais, apsaugoti save nuo susitapatinimo su lošiančiojo problema.
  • Perimkite finansų valdymą šeimoje. Jei Jūsų artimas žmogus nekontroliuoja finansinių srautų ir dėl to kyla pavojus finansinei šeimos gerovei – perimkite piniginių klausimų sprendimą į savo rankas. Bent jau tam laikotarpiui, kol artimasis nesuras sau tinkamų pagalbos būdų ir galės kontroliuoti savo liguistą potraukį. Tai ne bausmė lošiančiajam – tai būdas apsaugoti savo šeimos ir savo asmenines pajamas nuo galimo išvaistymo. Labai dažnai lošiantieji tampa puikiais manipuliatoriais, ypač kai kalba užeina apie pinigus. Jūsų bus maldaujama, prašoma, grasinama, net būsite kaltinami dėl visų kylančių problemų, siekiant gauti norimą sumą. Nepasiduokite. Susitarkite su lošiančiuoju, kokiu būdu padėsite jam tvarkyti finansus, nustatykite aiškiais ribas, kaip ir kokias sumas lošiantysis galės naudoti savo reikmėms. Aiškios ribos padės ne tik lošiančiajam, bet ir Jums jaustis užtikrintai ir oriai.
  • Sukaupkite informacijos apie problemą. Žinios padės Jums jaustis tvirčiau pokalbyje su lošiančiuoju, ypač tuo metu, kai jis kreipsis į Jus dėl pagalbos. Pasidomėkite, kokie pagalbos būdai siūlomi Lietuvoje.

Kokie būdai tinka ir kokie ne

Tinka:

  • Kreipkitės pagalbos į specialistus, Artimųjų savitarpio paramos arba Anoniminių lošėjų grupes.
  • Surinkite daugiau informacijos apie artimojo problemą, kad, atėjus laikui, galėtumėte ja pasidalinti.
  • Aptarkite su savo vaikais probleminio lošimo keliamus pavojus.
  • Daugiau dėmesio kreipkite į savo artimojo teigiamas savybes. Jų tikrai yra.
  • Pokalbių apie azartinius lošimus su savo artimuoju metu išlaikykite ramų, pagarbų toną.
  • Ieškokite pagalbos sau ir dalinkitės tuo su savo artimuoju. Pagalba yra svarbi ne tik lošiančiajam, bet ir Jums bei kitiems šeimos nariams.
  • Įsisąmoninkite pagalbos lošiančiajam svarbą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji gali trukti. Palaikykite artimąjį pagalbos siekime.
  • Perimkite finansų valdymą šeimoje.
  • Išmokite kalbėti apie savo jausmus, leiskite savo jausmais dalintis lošiančiajam.

Netinka:

  • Pamokslavimas, moralizavimas, nekontroliuojamas pyktis, priekaištavimas, problemos ar artimojo ignoravimas, patyčios ar smurtavimas.
  • Nuolaidžiavimas ar grasinimai, kurių niekada neįvykdysite.
  • Vertimas ar reikalavimas gydytis.
  • Atsiribojimas nuo lošiančiojo, „išstumiant“ jį iš šeimos gyvenimo, tarsi baudžiant už jo elgesį.
  • Tikėtis, kad lošimo problema išsispręs savaime ar vos tik pradėjus gydymą.
  • Mokėti skolas už lošiantįjį.
  • Slėpti ar meluoti apie lošiančiojo problemas šeimai, draugams, artimiesiems.

Kokie yra efektyvūs ir prieinami pagalbos būdai Lietuvoje?

Kalbant apie pagalbą lošiančiajam svarbu suvokti, kad specialistas ar savitarpio paramos grupės nariai yra bejėgiai, jei asmuo nepasirengęs darbui su savimi. Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų priklausomybės klausimuose skamba taip: „Asmuo, praėjęs gydymą, daugiau nebeloš niekada“. Tikrai yra nedidelė probleminių lošėjų dalis, kuriems užteko užbaigti „Minesotos“ programos kursą, kad įsisąmonintų savo netinkamą elgesį ir atisakytų lošimų. Didžiajai daliai lošiančiųjų gydymas taps ilgu, emociškai sunkiu keliu sveikimo link. Atminkite, kad veiksminga pagalba, kurios Jūs siekiate – yra. Svarbu noras keistis ir dalyvavimas procese.

Prašymas dėl savęs apribojimo nuo azartinių lošimų

Asmuo, ketindamas apsiriboti nuo azartinių lošimų, gali pateikti prašymą Lošimų priežiūros tarnybai. Lošėjo pateikto prašymo kopijos per vieną darbo dieną persiunčiamos visiems savanoriško apsiribojimo nuo azartinių lošimų programoje dalyvaujantiems lošimų organizatoriams, kurie iš savo pusės įsipareigoja užtikrinti, kad prašymą pateikęs asmuo daugiau nebūtų įleidžiamas į lošimų organizavimo vietas.
Pateikiant prašymą, lošėjui ar jo artimiesiems sudaroma galimybė pasikalbėti su Priežiūros tarnybos psichologais, su kuriais galite aptarti papildomus pagalbos būdus lošiantiems asmenims. Programą vykdo ir prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba.
Daugiau apie programą skaitykite čia.

Anoniminiai Lošėjai

Daugelis specialistų, dirbdami su problemų dėl lošimų turinčiais asmenimis, kaip papildomą priemonę siūlo dirbti ir savitarpio paramos grupėse, tokiose kaip Anoniminiai lošėjai. Anoniminiai lošėjai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu – noras mesti lošti. Darbas savitarpio paramos grupėse kažkiek vadovaujasi grupinės psichoterapijos principais, tačiau grupę vedą ne psichinės sveikatos specialistas, o ilgą nelošimo patirtį turintis vienas iš grupės narių. Grupėje sudaromos saugios sąlygos būti išgirstam, dalintis savo jausmais, girdėti kitų grupės narių jausmus ir mintis. Visas darbas grupėse vadovaujasi konfidencialumo principais, todėl neverta nerimauti, kad apie Jūsų lankymąsi grupėje sužinos tretieji asmenys.
Daugiau apie Anoniminių lošėjų grupes skaitykite čia.

Neteikite man kredito

Viena dažniausiai pasitaikančių problemų probleminių lošėjų gyvenime yra skolinimasis iš greitųjų kreditų bendrovių. Jeigu nuogąstaujate, kad galite prarasti saiko jausmą ir pradėti skolintis neapdairiai, turite galimybę savanoriškai apsispręsti nesinaudoti smulkiųjų vartojimo kreditų davėjų paslaugomis ir pateikti prašymą įrašyti Jus į nepageidaujančiųjų gauti smulkiųjų vartojimo kreditų asmenų registrą „Neteikite man kredito“. Jį prižiūri Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija. „Neteikite man kredito“ programoje dalyvaujančios finansų įstaigos privalo įsitikinti, ar kredito prašantis asmuo nėra įtrauktas į šį registrą. Atsakingai skolinančios finansų įmonės yra įsipareigojusios padėti vartotojams apsisaugoti nuo savęs pačių ir prisiims finansinę atsakomybę, jeigu kreditas būtų suteiktas į šį registrą įtrauktam asmeniui.
Daugiau apie programą skaitykite čia.

Lošiančiųjų artimųjų savitarpio paramos grupė

Tai Lošimų priežiūros tarnybos programa, skirta lošiančiųjų artimiesiems. Susirinkimų metu artimieji dalinasi savo jausmais, mintimis, sprendžia iškilusius klausimus dėl lošiančio artimojo. Tai vienas iš tinkamiausių būdų, siekiant pasirūpinti savimi, gauti daugiau naudingos informacijos probleminių lošimų klausimais. Jei Jūsų artimoje aplinkoje yra lošiantis asmuo ir nežinote kaip padėti jam ir sau, turite neatsakytų klausimų ir nežinote, kam juos užduoti, ši grupė kaip tik Jums. Grupė renkasi kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, Lošimų priežiūros tarnybos patalpose, Ukmergės g. 222, 4 aukšte. Grupės moderatoriai – Lošimų priežiūros tarnybos specialistai –  psichologai Oleg Mackevič ir Tatjana Veromej.

Daugiau informacijos apie grupę galite gauti paskambinę į Lošimų priežiūros tarnybą telefonais:
8 (5) 233 62 41 arba +370 609 66676 arba elektroniniu paštu pagalba@lpt.lt.

Minesotos programa priklausomybės ligų centruose

Minesotos programa – psichoterapinis gydymas: jausmų pažinimas, bendravimo įgūdžių lavinimas, elgesio ir mąstymo koregavimas, motyvacijos blaivybei stiprinimas, „12 žingsnių“ programos taikymas tolesniame gyvenime. Taikoma asmenims, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų, be abstinencijos reiškinių (po stacionarinio ar ambulatorinio abstinencijos gydymo) ir priklausomiems nuo azartinių lošimų. Taip pat rengiamos paskaitos priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems. Programos trukmė – 28 dienos.
Daugiau informacijos galite rasti čia.

Psichikos sveikatos specialistai

Psichiatras – medicinos studijas universitete baigęs asmuo, kuris po bendro medicinos studijų kurso pasirinko tolimesnę psichiatrijos specializaciją. Pilnas specialisto pavadinimas yra gydytojas psichiatras. Psichiatras nustato galutinę psichikos sutrikimų diagnozę pagal tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją. Sudėtingesniais atvejais, diagnozuodamas psichikos sutrikimus, psichiatras remiasi psichologo atliktų testų rezultatais. Psichiatras skiria gydymą psichotropiniais vaistais, taiko psichologinio konsultavimo elementus.

Psichologas – psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Panaudodamas specialius testus psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.).
Psichologinis konsultavimas skirtas žmonėms, norintiems įveikti iškilusius sunkumus jų gyvenimo esamose situacijose bei išmokti savarankiškai tvarkytis su panašiomis problemomis ateityje. Psichologinis konsultavimas gali būti taikomas klientui esant tokio pobūdžio nusiskundimams, kaip baimė, nerimas dėl ateities įvykių, tarpusavio santykiai (santykiuose su sutuoktiniu, vaikais,  darbe) ir su tuo susijusiomis emocijomis: padidėjusiais nerimu, baime, liūdesiu, pykčiu ar netekties išgyvenimais. Psichologinis konsultavimas skiriasi nuo psichoterapijos, – tai nėra psichikos sutrikimų gydymas, nes jo pagalba nesiekiama struktūriškai pertvarkyti asmenybės, o daugiau orientuojamasi į situacines problemas ir klientui padedama ieškoti konstruktyvių sprendimų.

Psichoterapeutas – tai gydytojas (dažniausiai psichiatras) arba psichologas, kuris atitinkamai po medicinos arba psichologijos studijų universitete dar papildomai baigė tam tikro gydymo metodo, būtent psichoterapijos, mokymosi programą. Taigi, pilnas šios srities specialisto pavadinimas – psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas.

Psichoterapija  yra psichinių, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.  Psichoterapija – tai psichologinio gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti kliento emocinę būklę ir teikti pagalbą, keičiant tokias asmenines savybes ir elgesį, kurie trukdo realizuoti kliento vidinį potencialą ir kurti sveikus santykius. Psichoterapijos procesas – tai ilgas psichoterapeuto ir jo kliento bendras darbas, paremtas dviejų žmonių pasitikėjimu, pažinimu, santykių atvirumu bei mokymusi.

Medikamentinis gydymas

Medikamentinis gydymas turi savo vietą terapiniame procese ir dažnai neblogas efektyvumas pasiekiamas, balansuotai derinant abu šiuos metodus. Gana dažnai lošiantieji, nuolatos išgyvenantys sunkius jausmus, gali skųstis miego sutrikimais, apatiška nuotaika, nuovargiu, nerimu ir pan. Panašūs simptomai gali būti siejami ir su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip nerimo sutrikimas ar depresija. Minėti sutrikimai gydomi medikamentais. Literatūroje aprašoma, kad dažniausiai skiriami antidepresantų grupės vaistai. Antidepresantai – tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos – tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt.Vaistų, kurie būtų skiriami išskirtinai lošimo priklausomybei gydyti, nėra. Jei pradėjote dirbti su psichologu ar psichoterapeutu, dėl vaistų vartojimo galite pasitarti su jais, tačiau teisę skirti vaistus gali tik gydytojas psichiatras arba psichiatras–psichoterapeutas.

 
 
Projektą kuria ir palaiko:
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
 
Informaciniai partneriai:
Vilniaus Priklausomybės Ligų CentrasVilniaus Psichoterapijos ir Psichoanalizės Centras
Informacinis vaizdo klipas :