Šią priklausomybę atpažinti gerokai sunkiau nei manėte: ženklai, kurie viską išduoda

© Scanpix

Lošimų reklamos griežtinamos kasmet

Lošimų priežiūros tarnybos atstovas Olegas Mackevič sako, kad tada, kai yra žinoma tikslinė auditorija ir jos psichologinis portretas, nėra sudėtinga sudominti žmogų reklamuojamu produktu: „Lošimo reklamos išties stiprina impulsyvumą, didina norą lošti. Tokios reklamos taip pat skatina smalsumą ir kai kuriose reklamose, ypač, tose, kurios yra visiškai nekontroliuojamos tam tikrose valstybėse, pastebima skatinimo lošti ženklų. Tam tikros reklamos formuoja netinkamas nuostatas į patį lošimą – akcentuojama materialinių vertybių svarba, sudaroma užtikrinto išlošimo iliuzija“. Siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei (ypač nepilnamečiams), nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo sugriežtinta azartinių lošimų reklama – reklamuoti galima tik azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimą, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Skelbiant reklamą, nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją – draudžiama.

Taip pat uždrausta nepilnamečiams skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją. Tokiomis laikomos interneto svetainės, kuriose ne mažiau kaip 80 proc. turinio yra skirta vaikams ir paaugliams. Nuo 2020 m. liepos 1 d. leidžiamoje azartinių lošimų reklamoje privalu skelbti įspėjamuosius užrašus apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti. Įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo reklamos draudimo pasikeitimams, lošimų organizatoriai susidūrė su sunkumais ir klausimais adaptuojant savo vykdomas marketingo kampanijas ar organizuojant deramą azartinių lošimų reklamos skelbimą. „Be pagrindinių savo funkcijų, atsižvelgdami ir į tai, ypatingą dėmesį skiriame šio pobūdžio konsultacijoms, priklausomybės nuo azartinių lošimų problemai, metodinės pagalbos teikimui“, – sako A. Dilba.

Lošimų reklamos draudimai kitose šalyse

Kitose šalyse reikalavimai lošimų reklamos skelbimui labai skirtingi – tai gali būti bet kokios išorinės reklamos draudimas (pvz., Latvijoje reklama leidžiama tik lošimo vietų viduje), reklama per televiziją leidžiama tik nustatytu laiku („reklamos langas“ Ispanijoje – audiovizualinė lošimo organizatorių reklama leidžiama tik tarp 1 – 5 val. nakties), internetinių kazino paslaugų ir azartinių lošimų produktų reklamos televizijoje draudimas (Belgijoje).

Užsienio valstybėse vis pasigirsta siūlymų dėl sporto klubų rėmimo draudimo (Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje ketinimai uždrausti reklamuotis ant komandos marškinėlių) ar reklamos leidimą pagal procentinę reklaminiams pranešimams skirtą dalį viešojoje erdvėje (Belgijoje). Šalys taip pat kalba apie „saikingo vartojimo praktiką“ (Ispanija), o EGBA (The European Gaming and Betting Association) savo asociacijos nariams parengė atsakingos reklamos kodeksą (Europos Lošimų ir lažybų asociacija EGBA praėjusių metų balandžio 28 d. paskelbė pirmąjį Europos Elgesio kodeksą dėl atsakingos nuotolinių lošimų reklamos). Kodekse pateikiami esminiai reklamos turinio standartai visoms žiniasklaidos platformoms, taip pat specialios priemonės socialinei žiniasklaidai. Kodekse ypatingas dėmesys skiriamas nepilnamečių apsaugai. Šis Kodeksas (Code of Conduct on Responsible Advertising for Online Gambling) turėtų tapti papildoma priemone galiojančioms teisinėms ir savireguliavimo sistemoms Europoje. Jaunimas kelis kartus greičiau įsitraukia į azartinius lošimus 2019 metų Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatai rodė, kad lošimas iš pinigų tapo populiaria Europos mokinių veikla – 22 proc. respondentų (29 proc. vaikinų, 15 proc. merginų) teigė, kad jie lošė bent vieną lošimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos. Lietuvoje šie skaičiai kiek mažesni: atitinkamai 19 proc., iš jų 25 proc. vaikinų, 13 proc. merginų. Dažniausia žaidžiama loterijose arba lošiama kortomis. Kalbant apie paauglių lošimą, Europoje buvo atlikta didelė studija, apimanti daugelį Europos Sąjungos valstybių ir joje buvo kalbama, kad lošiančių paauglių procentas gali svyruoti nuo 0,4 iki 6 proc. „Lošimų priežiūros tarnyboje galime remtis apribojusių savo galimybę lošti asmenų registru. Iš jo matome, kad praėjusiais metais Lietuvoje 18-20 metų asmenų amžiaus grupėje buvo pateikti 356 prašymai, kas sudaro 6,2 proc. visų prašymų, pateiktų per 2020 metus. Remiantis tyrimais, galima teigti, kad paaugliai, lyginant su suaugusiais asmenimis, keturis kartus greičiau įsitraukia į žalingą lošimą. Galima daryti išvadą, kad paaugliai Lietuvoje nestipriai skiriasi nuo savo bendraamžių JAV ar Skandinavijoje. Tai yra amžiaus laikotarpis, kai paaugliai ieško savęs ir dažnai yra aukštoje rizikoje įsitraukti ne tik į lošimus, bet ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ar kitas priklausomybes, pvz., priklausomybę nuo socialinių tinklų, kompiuterio žaidimų, išmaniųjų įrenginių ir pan.“, – sako psichologas O. Mackevič. „Konsultuojant klientus, klausantis jų pasidalinimo, daugelis pasakoja, kad draugų įtaka prisijungti prie lošimo yra didelė. Nemaža dalis lošėjų dalinosi, kad pirmos mintys išbandyti lošti kildavo išgirdus draugų pasigyrimus apie vienokią ar kitokią laimėtą sumą, fantazijos apie galimus tūkstantinius uždarbius, kuriems nereikia nei išsilavinimo, nei žinių. Mums, kaip suaugusiems asmenims, labai svarbu suvokti, kad mes turime būti atsakingi už žinutę, kurią skleidžiame jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie dėl savo jauno amžiaus negali tinkamai atsirinkti ir įvertinti, kad tam tikros pramogos jiems gali pakenkti“, – atkreipia dėmesį psichologas. „Kaip ir su bet kurio amžiaus asmenimis, turinčiais problemų dėl nekontroliuojamo lošimo, jaunam žmogui taikomi psichoterapijos metodai: individualios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos, grupinė psichoterapija, reabilitacijos programos. Kai sulaukiame skambučių iš tėvelių, kurie turi įtarimų dėl jaunuolio įsitraukimo į lošimus, dažniausiai kreipiame juos į Priklausomybės ligų arba psichinės sveikatos centrus, kuriuose yra specialistų, dirbančių su jauno amžiaus klientais ar pacientais“, – paaiškino O. Mackevič.

Probleminį lošėją išduoda melas ir finansinės padėties blogėjimas

Konsultuodamas problemų dėl lošimų turinčius asmenis ir jų artimuosius, psichologas pastebi, kad daugelis pagalbos kreipiasi tada, kai problemiškai yra lošiama 2-5 metus, arba gerokai ilgiau. Dažniausiai tai vyksta dėl to, kad nei pats lošėjas, nei jo artimieji negali tinkamai įvertinti realios situacijos sudėtingumo, griebiasi visiškai neefektyvių arba, kartais, net ir kenksmingų pagalbos priemonių arba visiškai neieško pagalbos. „Neretai probleminis lošimas yra nuvertinamas, lyginant jį su kitomis priklausomybėmis, tokiomis kaip priklausomybė nuo alkoholio ar kitų, psichiką veikiančių medžiagų. Vienas svarbiausių požymių, kuriuos sunku nuslėpti – finansinės padėties pablogėjimas. Kadangi lošimui reikia daugiau lėšų, lošėjas nebesukontroliuoja mėnesinio biudžeto, dažniau skolinasi, ypač iš greitųjų kreditų bendrovių, slepia didėjančias skolas, gali pradėti pardavinėti arba užstatinėti savo arba artimųjų turtą. Pastebimi ryškūs emociniai pokyčiai – dirglumas, susierzinimas, galimi pykčio priepuoliai, asmuo užsidaro nuo aplinkos, pamirštamos iki tol mėgtos veiklos. Nuotaikų svyravimai taip pat nėra retenybė. Kartais pastebimos ir depresiškos nuotaikos, miego sutrikimai, pradeda varginti psichosomatiniai sutrikimai“, – pastebi O. Mackevič. Probleminiam lošėjui, pasak psichologo, būdingas melas, išsisukinėjimas, neigimas: „Jei kalbėtume nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo kenčiantį asmenį, tai kiekvienas mūsų galime pakankamai lengvai identifikuoti vartojantį asmenį pagal išorinius požymius: alkoholio kvapas, sutrikusi koordinacija, nerišli kalba ir panašiai. Probleminis lošėjas „neturi kvapo“. Dažniausiai tai yra tvarkingai atrodantys, prisižiūrintys asmenys, kuriems spaudžiame ranką darbovietėje, jie aptarnauja mus banke, aptarnauja prekybos centruose, moko mūsų vaikus, atlieka chirurgines operacijas. Visa tai padeda geriau slėpti savo problemą ne tik nuo savęs paties, bet ir nuo artimųjų“.

Kada reikia nedelsiant nustoti lošti

„Kad lošimas iš pramogos netaptų probleminiu, labai svarbu įsiminti tris dalykus, tai yra – laikas, pinigai, emocinė būsena. Ką tai reiškia? Kaip ir dalyvaujant bet kokioje pramogoje, mes dažniausiai apskaičiuojame savo biudžetą ir laiką, kurį galime skirti pramogai, taip pat tikimės ir emocinio pasitenkinimo tiek pramogos metu, tiek jai pasibaigus“, – sako O. Mackevič. Psichologo teigimu, jei pasirenkame pramogauti lošdami, be galo svarbu nustatyti sau griežtą pinigų sumą ir lošimui skirtą laiką. Jeigu neišlaikome bent vienos iš tų ribų, pvz., lošimui nusprendžiama skirti 50 eurų, bet išleidžiama 60, arba vietoj 3 valandų lošimo vietoje praleidžiame 4 ar 5 – jau verta kelti sau klausimą, ar tai nesukels problemų ateityje. Taip pat svarbu, su kokia emocija išeinama iš lošimo. Jei nuotaika pakili, nepriklausomai nuo praloštos (paties apibrėžtos) pinigų sumos, viskas gerai. Bet, jei atsiranda apgailestavimas ar graužatis dėl pinigų, atsiranda erzulys arba pyktis, tikėtina, kad lošime buvo siekta ne pramogos, o uždarbio. „Svarbu suformuoti sau tinkamą nuostatą į lošimą, kad tai – tik pramogos būdas, o ne būdas užsidirbti pinigų. Laikantis šių ribų arba pastebėjus, kad jos pradeda kisti, svarbu nedelsiant nutraukti lošimą, būtinai pasikonsultuoti su specialistais, nes tai gali padėti išvengti labai rimtų ir skaudžių pasekmių, kurios gali neatpažįstamai pakeisti lošiančiojo ir jo artimųjų gyvenimus“, – teigė O. Mackevič.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt