Lošimuose skęsta vis daugiau lietuvių, o kunigas atviras: „Nesu laidojęs tiek daug priklausomų žmonių, kaip lošėjų“

Dar praėjusią savaitę visuomenę pasiekė džiugi žinia, kad lietuvis loterijoje laimėjo daugiau nei 13 mln. eurų. Nors naujiena ir skamba pozityviai, specialistai įspėja – loterijos ir lošimai gali sukelti priklausomybę, o ši dažnu atveju baigiasi net mirtimi. Naujausi duomenys rodo, kad vis daugiau lošiančiųjų atsiduria ties itin pavojinga riba.

Praėjusią savaitę Lietuvoje nuvilnijo naujiena, kad vilnietis loterijoje laimėjo daugiau nei 13 mln. eurų. Nors žinia dažnam ir sukėlė teigiamas emocijas, specialistai skuba priminti apie loterijų ir lošimų keliamus pavojus. Trečiadienį Seimo Priklausomybių prevencijos komisija rinkosi į posėdį, skirtą aptarti priklausomybės nuo azartinių lošimų situaciją Lietuvoje. Posėdyje dalyvavo priklausomybių ir lošimų specialistai.
Specialistų nuomone, lošimų problema Lietuvoje yra itin opi. Trūksta prevencijos, didelė dalis žmonių nuo lošimų yra priklausomi. „Problema, turbūt, atsirado iš karto po įstatymo priėmimo, praktiškai nuo 2001–2002 m. Po truputį su mumis pradėjo susisiekti asmenys, jų artimieji dėl atsiradusios galimybės legaliai lošti. Pradėjo daugėti asmenų, kuriems lošimas iš pramogos yra virtęs į problemą, kai kuriems yra susiformavusi stipri priklausomybė“, – posėdžio metu komentavo Lošimų priežiūros tarnybos specialistas Oleg Mackevič. Netrukus, kai lošimai tapo legalūs, buvo sukurta savęs apribojimo sistema. Asmenys, manantys, kad turi problemų dėl lošimo prašymus būti neįleisti į lošimo vietas gali teikti Lošimų priežiūros tarnybai. Tarnyba persiunčia prašymus lošimų vietoms, o šios įsipareigoja tokius asmenis identifikuoti ir jų neįleisti. Nuo 2017 m., O. Mackevič teigimu, tokių prašymų buvo gauta daugiau nei 18 tūkst. Vidutiniškai tai sudarytų 13 prašymų per parą. Norą būti neįleisti į lošimo vietas dažniausiai pateikė vyrai, daugiausiai nuo 18 iki 40 m. amžiaus grupei priklausantys asmenys.
„Suprantame, kad tas amžius iš principo yra skirtas ieškoti savęs, kurti sau gerbūvį, šviestis, kurti šeimas, dirbti sau, valstybės labui. Liūdna, kad ši amžiaus grupė dažniausiai sukrenta į probleminį lošimą“, – sako O. Mackevič.

Svarbi prevencija

Posėdyje dalyvavusių specialistų teigimu, yra itin svarbi lošimų prevencija. Kad asmenys nepradėtų lošti, reikėtų rūpintis dar jiems esant itin jauname amžiuje. Šiuo metu daugiau dėmesio yra skiriama jau atsiradusios problemos sprendimui. „Gydydami, konsultuodami žmones, kurie jau turi problemų dėl lošimo, mes pamirštame, kad prevencija yra kelio užkritimas. Tai būtų darbas su vaikais, kurie dar tik dabar susidomėjo, kas yra lošimai, gal dar nepradėjo lošti. Užbėgdami už akių mes būtent tam turėtume užkirsti kelią“, – sako Vilniaus universiteto psichologijos profesorė Laima Bulotaitė. 2007 m. Norbertas Skokauskas ir Regina Satkevičiūtė atliko tyrimą. Jo metu buvo išsiaiškinta, kad dauguma paauglių bent kartą gyvenime jau buvo lošę „Tele-loto“. Šioje loterijoje nurodė lošę 53,9 proc. paauglių, kiti 36,8 proc. nurodė dalyvavę kitose loterijose. „Jeigu nebuvo vykdoma prevencija, su jais niekas nekalbėjo, ko gero, jie jau dabar yra įnikę į lošimus“, – kalba L. Bulotaitė. Profesorė sako, kad šiuo metu apie prevenciją reikėtų kalbėti daug aktyviau. Dėl koronaviruso pandemijos vaikai daugiau laiko praleidžia internete. Internetu vyksta pamokos, bendravimas ir pramogos taip pat persikėlė į socialines erdves, todėl ir pasiekti internetinius lošimus yra lengviau. „Dabar ir lošimai persikėlė į internetą, 2020 m. duomenimis, 58  proc. lošia nuotoliniu būdu. Taigi vaikams prieiga prie lošimų yra daug paprastesnė“, – komentuoja L. Bulotaitė. Profesorės teigimu, žmonės lošia, nes nori pasijusti laimingais, atsipalaiduoti, pramogauti, laimėti pinigų, nori pabėgti nuo realybės ir dėl kitų priežasčių. Kad vaikai nepradėtų lošti, šie poreikiai turėtų būti patenkinti kitais būdais – jiems reikėtų padėti kitaip atsipalaiduoti, kitaip išspręsti finansines problemas ir padėti pasijausti laimingais nelošiant.

Lošėjai – savižudybės rizikoje

Skirtingai, nei į kitas priklausomybes, į lošimus nepasineriama taip greitai. Tai yra ilgai besiformuojantis sutrikimas, tad žmogui identifikuoti besivystantį sutrikimą gali būti sunku. Todėl pagalbos, kaip pastebi O. Mackevič, dažniausiai kreipiasi jau bent kelerius metus lošę asmenys. Lošimų priežiūros tarnyba vykdė besikreipiančiųjų apklausą. Jos metu paaiškėjo, kad apie 85 proc. manančių, kad turi problemų dėl lošimo, buvo savižudybės rizikoje. Apie aukštą lošėjų savižudybės riziką kalba ir kunigas Kęstutis Dvareckas. „Aš nesu tiek daug laidojęs priklausomų žmonių, kaip lošėjų. Labai pergyvename dėl pagalbos prieinamumo. Mes patys labai skaudžiai susidūrėme, kai negalėjome žmogaus priimti čia ir dabar, ir sulaukėme mamos prašymo jį išlydėti į paskutinę kelionę. Mama liko su visom jo skolom ir taip toliau. Kur dirbame, pasekmės labai skaudžios ir darbuotojams. Vaikštai visą savaitę ir galvoji, kur įkvėpti tos vilties, kad toliau tęstum darbą. Dėl to mes už prevenciją ir kuo didesnę“, – sako K. Dvareckas. Pagalbos dėl priklausomybės lošimams galima kreiptis į priklausomybės ligų centrus „Minesotos programa“, reabilitacijos programos „Aš esu“ bendruomenę, Lošimų priežiūros tarnybos psichologus, anoniminių lošėjų klubą, privačius psichologus ir psichoterapeutus bei į emocinės paramos telefonu linijas. Pernai metais iš viso lošimo bendrovės gavo 1 mlrd. ir 418 mln., o išmokėjo 1 mlrd. ir 268 mln. eurų. Užpernai lošimo bendrovės gavo 1 mlrd. ir 214 mln, eurų, o išmokėjo – 1 mlrd. ir 51 mln.

Straipsnis paimštas iš tv3.lt