Priklausomybę nuo lošimų turintis Karolis: paskutiniu lošimu pralošiau savo svajonę

Pralošti 150 tūkst. eurų, besivejančios tūkstantinės skolos, prarasta meilė, nusisukę artimieji, sutrikusi sveikata – tokios problemos šiuo metu vejasi Karolį. 

Pradėjęs lošti dar paauglystėje, dabar 32 metų vaikinas bando sveikti nuo priklausomybės. Karolis sako, kad per visą lošimo laiką prarado viską, kas buvo brangiausio ir savo istorija sutiko papasakoti tv3.lt skaitytojams. 

Pradėjo nuo „nekaltų“ lošimų, kurie išaugo į dideles sumas

Karolis sako, kad lošti pradėjo dar paauglystėje, vos 17–18 metų.  „Buvau sportininkas, išvažiuodavom kur į kelionę, tai ką vyrų kompanija veiks? Pasiimdavome kortas ir lošdavome. Tik treneriai visada sakydavo, kad nebandytume žaist iš pinigų. Mes, aišku, neklausydavom ir žaisdavom pasislėpę su statymais. Aišku, tos sumos buvo nedidelės, vos po kelis litus. Ir visa tai išaugo į didelius lošimus“, – pasakoja Karolis. 
„Stipriau lošti pradėjau 21-erių. Prasidėjo lažybos, turnyrai iš kortų, prasidėjo didesnės sumos, eidavau į lošimų namus, kazino. Ėjimas į fizines vietas atėmė labai daug laiko. Bet lošiau ir internetu, daugiausiai statydavau, nes visad domėjausi sportu, statymai buvo mano silpnybė. Vien per juos pralošiau 100 tūkst. eurų. Į kazino eidavome dažniausiai su kompanija vakarėlio metu. Pavyzdžiui, baliavojam, į vakarą jau nebėra, ką veikti, tai ir eidavom į kazino. Mano silpnybės kazino buvo pokeris ir rusiškas pokeris. Čia pralošiau apie 50 tūkst. eurų. Bendroje sumoje esu pralošęs 150 tūkst. eurų“, – pasakoja Karolis.  Karolis pasakoja, kad pradžioje lošdavo iš savo pinigų, tačiau vėliau pradėjo pinigus išvilioti iš savo artimųjų.  „Lošiau, kol pralošiau savo pinigus, turtą. Tėvų turto pralošiau, jais labai manipuliavau. Apskritai manipuliavau visais žmonėmis, kurie manimi pasitikėjo. O tokių buvo dauguma, nes niekas neįtarė, kad aš turiu tokią problemą, o aš labai daug melavau.  Melu ir viliodavau pinigus. Meluodavau tėvams, kad reikia tai kokį kyšį kam duoti, tai universitetui pervesti. Ir jie patikėdavo“, – pasakoja Karolis. 

„Pralošė“ santykius su artimaisiais

Pasak Karolio – lošimai iš žmogaus atima ne tik pinigus, tačiau ir artimosius. „Pinigai, tai pinigai – materija. Bet tu praloši žmones“, – įsitikinęs vaikinas.  „Lošimai sugadino absoliučiai visus santykius. Bet, kas keisčiausia, kad artimieji dabar man atleidžia ir nori man padėti – skambina, teiraujasi, kaip aš, nori mane morališkai palaikyti. Dėl to esu nustebęs. Esu daug pinigų paėmęs iš tėvų, iš giminaičių, iš draugų. Niekas nežinojo apie mano lošimus. Darbe tik žinojo, kad mėgstu žaisti kortomis, draugai irgi žinojo. Su mama aš visą laiką bendravau ir tas bendravimas niekada nebuvo nutrūkęs. Mama, matyt, kaip ir visų mamos – negali ilgai pykti. Tačiau ir ji aklai nepasitiki – pasakė, kad pats prisidirbau, pats turiu iš ištaisyti šitą situaciją. Nors ir galėtų pinigais padėti, tačiau to, visa laimė, nedaro. Ir aš pats pinigų atsisakau, nes turiu pats išsikuopti tai, ką prisidariau. O tėvas yra nusisukęs nuo manęs, su juo nebendraujame ir šiuo metu. Kai jis prieš du mėnesius sužinojo visą tiesą, jis pasakė, kad man prireiks daug laiko viską ištaisyti“, – savo istorija dalijasi Karolis. 

Trumpam išgydė meilė, tačiau „pralošė“ ir ją

Karolis pasakoja, kad lošti buvo trumpam nustojęs – tol, kol turėjo merginą. Tačiau po dvejų metų lošimai ir vėl įtraukė jauną vyrą, todėl, antrajai pusei sužinojus apie praloštas sumas, pora pasuko skirtingais keliais.  „Turėjau antrą pusę, su kuria turėjome bendrą gyvenimą, jau planavome ir vestuves, bet ir tai pralošiau.  Man buvo 25-eri, kai susipažinome. Aš esu išsilavinęs, savo gimtajame mieste penkerius metus dirbau gerą darbą, tačiau dėl jos mečiau jį ir išvažiavau gyventi su ja į kitą miestą. Dėl jos dar draugystės pradžioje mečiau lošti, nelošiau dvejus metus, iki 27-erių. Apsigyvenus kartu man nesisekė rasti darbo, vis dirbdavau kur pas draugus. Todėl po dvejų metų vėl pradėjau lošti. Vienu metu pralošiau didelę sumą pinigų ir ji suprato, kas ne taip. Prasidėjo pykčiai ir mes išsiskyrėme“, – istorija dalijasi vaikinas. 

Paskutinis lošimas – pralošta svajonė

Po skyrybų Karolis stengėsi finansiškai atsitiesti – įsidarbino pavežėju ir stengėsi susitaupyti pinigų. Vėliau pradėjo galvoti apie verslą, apie kurį seniai svajojo, todėl ėmėsi realizuoti svajonę. Tačiau pralošė ir tai, ką sukūrė.  „Paskutiniu lošimu pralošiau, galima sakyti, savo svajonę. Buvau sugalvojęs verslą, inicijavau jį, investavau ir savo, ir tėvų pinigus, įdėjau daug pastangų ir laiko. Verslą pradėjau praeitų metų vasarą, investuota buvo apie 50 tūkst. eurų. Ir visa tai pralošiau.  50 tūkst. eurų pralošiau per 4 mėnesius, įsivaizduojat? Tai išlošdavau, tai nusipirkdavau kažką, tai išvažiuodavau kur į keliones. Tai visus 50 tūkst. eurų ir pralošiau. Šiai dienai esu įsiskolinęs 55 tūkst. eurų. Esu susidaręs planą, kaip po truputį atiduoti skolas.  Kaip sakau, nuleidau viską, ką turėjau brangiausio, į tualetą. Dabar pradėjau blaivytis nuo visos tos ligos. Tai viso lošiau virš 10 metų. Sveikti pradėjau praėjusių metų gruodį. Tiesiog prieš Kalėdas pradėjau matyti konteinerius… Kad aš prie jų stoviu ir ieškau juose valgyt. Tada supratau, kad reikia prisipažinti tėvams ir mesti lošimus“, – prisipažįsta vaikinas.

Nori pertraukos

Karolis sako, kad vos prieš kelis mėnesius pradėjo sveikti ir atsiskyrė nuo jį supusių žmonių. Pasak vaikino, jis nori pertraukos viskam apgalvoti ir susidėlioti veiksmų planą, kaip išeiti iš dabartinės situacijos.  „Šiuo metu išsikrausčiau į visiškai kitą miestą, atsiskyriau nuo visų, daug sportuoju, bandau susidėlioti viską į vietas. Taip pat bendrauju su kitais lošėjais, yra anoniminės grupės, bendravau su psichologe, tai padeda.  Pirmą susitikimą su lošėjais, pamenu, labai verkiau. Papasakojus garsiai savo istoriją supratau, ką padariau. Iki to laiko aš visiškai nesusivokiau. Net, pamenu, kai pralošiau savo verslą, aš paskambinau tėvams ir melavau, kad turiu idėją ir kad man reikia 40 tūkst. eurų. 
Prašiau jų eiti į banką imti paskolą. Ir jie taip manimi pasitikėjo, kad jau buvo sutikę! Aš jau buvau laimingas, kad jie sutiko, nes jie dar nežinojo, kad aš viską pralošęs. Bet po to mama paskambino ir pasakė, kad jie persigalvojo ir to nedarys. Matyt, jie kažką nujautė. Kai pasakė, kad paskolos jie neims, aš puoliau į isteriją, supykau“, – pasakoja vaikinas.  „Stengiuosi net nebežiūrėti sporto varžybų, nes jei žiūriu, man iš karto kyla noras statyti. Labai gerai, kad yra nebenoriu-losti.lt puslapis, kur gali užsiregistruoti – aš tai padariau. Jau išeidinėju iš lošimų, stengiuosi save atrasti kituose dalykuose.  Šiaip esu baigęs aukštąjį, tik kad ta specialybė nebėra paklausi, o dar ir korovirusas visą pasaulį sukaustęs, tad tenka atrasti kitus dalykus. Man ir fiziškai lošimai labai pasijautė – pradėjau žilti, plikti, pažeista nervinė sistema, turiu nemigą. Tikriausiai ši savaitė yra pirma, kai normaliau išsimiegu. Lošimas atima ne tik pinigus – jis atima viską, ką tau Dievas davė: ir sveikatą, ir artimuosius“, – išgyvenimais dalijasi vaikinas.

Priklausomybė gali būti pastebėta aplinkinių

Pasak Karolio, lošimų priklausomybė gali būti pastebėta artimųjų. Tiesa, čia pat vaikinas pripažįsta, kad net jei artimieji ir stengsis padėti tokiam žmogui, veikiausiai pastangos nueis perniek, mat lošėjas pats turi norėti pasveikti.  „Yra dalykai, kurie išduoda, ypač elgesys. Pavyzdžiui, mane, labai išdavė tai, kad aš telefoną nuolat imdavau į rankas. Mano draugas tai pastebėjo, paklausė manęs, ko aš vis imu tą telefoną. Aš vis stebėdavau rungtynes, nes būdavau pastatęs. Jei pralošdavau, iš karto labai nervai sukildavo, kokią valandą nebekalbi su draugais, jei su jais esi.  Žmogus, lošėjas, pirmiausia turi sau prisipažinti, kad jis turi ligą. O tada jis turi prisipažinti ir artimiesiems. Jei artimieji pastebės, kad jis turi problemą, jų kalbos, kad jam reikia pagalbos, mažai padės, kol jis pats nesuvoks, kad jam reikia pagalbos. Bet reikia suprasti, kad lošimai nėra pagydoma liga, jos neįmanoma išgydyti“, – priduria Karolis.Karolis sako, kad jam sveikti padeda malda ir tiki, kad ji gali padėti ir kitiems: „Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti.“

Straipsnis paimtas iš tv3.lt