Kuo vėlesniame amžiuje žmogus pradeda lošti, tuo didesnė tikimybė, kad jis netaps probleminiu lošėju

Š. m. gegužės 25 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) vykusio posėdžio metu vyko diskusija apie loterijų ir lošimų dalyvių amžių.

Lošimų priežiūros tarnybos atstovai pristatė situaciją dėl azartinių lošimų ir loterijų prieinamumo atsižvelgiant į žaidėjų amžių Europos Sąjungos šalyse. Institucijos direktorius V. Daukšys apžvelgė lošimų ir loterijų panašumus ir skirtumus, plačiau pristatė internetinių momentinių loterijų ir nuotolinių lošimų panašumus. Taip pat pateiktas palyginimas, nuo kokio amžiaus leidžiama lošti ir dalyvauti loterijose Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Šalių analizė rodo, jog vienokie ar kitokie amžiaus ribojimai loterijų dalyviams galioja visose šalyse, tuo tarpu Lietuvoje loterijų dalyvių amžius neribojamas, išskyrus draudimą atsiimti laimėjimą jaunesniems, nei 16 metų asmenims. Lošimuose Europoje dominuoja 18 metų amžiaus riba, o šiuo metu kai kurios valstybės jau diskutuoja apie šios ribos didinimą. Pvz., Latvijoje svarstomas įstatymo projektas didinti šią ribą, nustatant 21 metų minimalų amžių tiek loterijų, tiek lošimų dalyviams.

Lošimų priežiūros tarnybos psichologas O. Mackevičius pateikė įžvalgas apie amžiaus ir problemos santykį. Jis apžvelgė 2017 – 2021 metais Lietuvoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktų reprezentatyvių gyventojų apklausų apie tai, kokio amžiaus žmonės pirmą kartą pabandė lošti azartinius lošimus ir pirko loterijos bilietą, rezultatus. Taip pat pristatytas Latvijoje 2019 m. atliktas Priklausomybių (ir lošimo) paplitimo tyrimas tarp Latvijos gyventojų (A. Putnina ir kt., 2019) bei Longitudinis tyrimas „17-24 m. amžiaus jaunuolių azartinis lošimas“ (L. Hollén ir kt., 2020). „Vilmorus“ tyrimai parodė, kad apklausoje dalyvavę respondentai tiek lošimuose, tiek loterijose pirmą kartą sudalyvavo, būdami 18-24 metų amžiaus. Remiantis kitų minėtų tyrimų duomenimis, būtent tokiame amžiaus tarpsnyje vyksta intensyvūs raidos procesai, kurių metu formuojasi asmens emocijų kontrolė, ugdomi valios mechanizmai, kas galimai gali turėti įtakos vėlesniame amžiuje besiformuojantiems įpročiams, taigi preziumuotina, kad tai gali būti susiję ir su lošimų priklausomybės susiformavimo grėsme ateityje, pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies.

Apibendrindamas savo prezentaciją, V. Daukšys reziumavo: „Kuo vėlesniame amžiuje žmogus pradeda lošti, tuo didesnė tikimybė, kad jis netaps probleminiu lošėju.“

Diskusijoje dalyvavo ir pasisakė ir Loterijų asociacijos bei Atsakingo lošimo asociacijos atstovai, o BFK pirmininkas M. Majauskas pasiūlė šią Lošimų priežiūros tarnybos informaciją pristatyti ir Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai.

Dalinamės BFK posėdžio įrašu, diskusija apie loterijų ir lošimų dalyvių amžių – nuo įrašo 31:50 min.