Seimo komitetas: jokie momentiniai ir kiti loterijų bilietai nebus parduodami vaikams

Loterijos bilietai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Seime kelią skinasi idėja drausti nepilnamečiams dalyvauti bet kokiose loterijose – jie negalėtų įsigyti jokių loterijų bilietų, jiems nebūtų galima išmokėti laimėjimų.

 
Verslui piktinantis, kad draudimas Seime svarstomas ypač skubant, Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Loterijų įstatymo pataisoms – pagal jas loterijos bilietus nuo 2023 metų sausio galės pirkti asmenys tik nuo 18 metų. „Kad loterijos, kurių didelę dalį sudaro momentinės loterijos, būtų prieinamos tik pilnamečiams, kad negalėtų lošti vaikai“, – teigė pataisą pristatydamas komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė siūlė draudimo įsigaliojimą šiek tiek pavėlinti – bent iki 2023 metų gegužės. Per tą laiką prekybininkai spėtų perprogramuoti sistemas, nes dabar dalis prekių skenavimo aparatų įspėja, kad reikia tikrinti pirkėjo amžių. Dabar loterijų bilietų pirkėjų amžius neribojamas, o atsiimti laimėjimą galima tik nuo 16 metų, todėl laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai, jeigu ją patvirtins Seimas, įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios. Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas sutinka, kad vaikai neturi dalyvauti loterijose, tačiau, pasak jo, Lietuva galėtų sekti latvių pėdomis, kur perkant loterijos bilietus internetu jų negali įsigyti jaunesni nei 16 metų asmenys. Jis siūlo neleisti nepilnamečiams internetu susikurti paskyrų pirkti loterijos bilietus, o popierinius bilietus jie galėtų įsigyti. Be to, jiems siūlo riboti atsiimti laimėjimus. „Nereikės kiekvienai kasininkei ar degalinės darbuotojai prašyti, kad žmonės, perkantys „Teleloto“, „Vikingloto“, parodytų asmens dokumentą, savitarnos kasose nesudarys problemų“, – komitete teigė A. Karaliūnas.

„Jeigu nėra problemos kasininkei paprašyti asmens dokumento žmogui perkant alų ar cigaretes, kodėl susidaro didelė administracinė našta, kai prašys iš perkančių loterijos bilietus?“ – į tai atsakė M. Majauskas. R,.Vainienė piktinosi kasininkams siūlomomis didelėmis baudomis, jei jie neteisingai „iš akies“ įvertinę žmogaus amžių parduos loterijos bilietą nepilnamečiui. „Kasininkui bauda už pirmą pažeidimą būtų nuo 900 iki 1,4 tūkst. eurų. Už tabako ar alkoholio gaminių pardavimą baudos siekia 30-120 eurų. Baudos dydžiai skiriasi dešimtimis kartų. Už antrą kartą – nuo 1,4 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų. Už neleistinus rūkalų ar alkoholio pardavimus – 120-400 eurų“, – lygino R. Vainienė. M. Majauskas sutiko: „Šį momentą (dėl baudų dydžių – BNS) reikia peržiūrėti“. Socialdemokratas Liudas Jonaitis įsitikinęs, kad tokios didelės baudos labiausiai paveiktų kaimo ir nedideles parduotuves, tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis abejojo, ar tokios parduotuvės pardavėja darys pažeidimą ir parduos bilietą nepilnamečiui: „Kaimuose visi žmonės vieni kitus pažįsta“. M. Majausko teigimu, žmones įsigyti loterijų bilietų skatina patys prekybininkai. „Prie kasos kiekvienam žmogui pasiūloma įsigyti azartinio žaidimo paslaugą. Kodėl nepasiūlo didelį butelį alaus ar bloką cigarečių, o pasiūlo įsigyti loterijos bilietų?“ – svarstė M. Majauskas.

Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Kupčinskas taip pat kėlė loterijos bilietų įsigijimų skatinimo prie kasų problemą. „Yra vykdoma tokia aktyvi rinkodaros kampanija. Maty, ne už dyka – yra sutartas kažkoks procentas. Suprantu, kad ne itin didelius atlyginimus uždirbantiems kasininkams užsidirbti papildomai. Esu parengęs pataisas, kad prekybos vietose nebūtų galima tokia tiesioginė ar netiesioginė rinkodara“, – kalbėjo A. Kupčinskas. Tuo metu liberalas Andrius Bagdonas mano, kad antrą kartą toje pačioje parduotuvėje loterijos bilietą pardavus nepilnamečiui bauda turėtų būti skiriama tiek pardavėjui, tiek bilietų platintojui. „Jeigu baudos būtų gaunamos, platintojai toje vietoje nebeplatintų tos loterijos bilietų, nes prekyba būtų jiems nuostolinga“, – tvirtino A. Bagdonas. M. Majauskas, be kita ko, pastebėjo, kad būtų galima įpareigoti loterijų reklamose skelbti apie tikimybę laimėti. „Tokios reklamos itin patrauklios, pranešama apie galimus laimėti milijonus, automobilius, informuojama apie sėkmės istorijas, o tai sudaro lengvo laimėjimo įspūdį, skatina įsigyti loterijos bilietus. (…) Ar nebūtų prasminga skelbti, kokia tikimybė laimėti?“ – tvirtino M. Majauskas. Jam pritarė ir Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys: „Tai realu – skelbti tokius skaičius, tai nėra sunku paskaičiuoti“.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė apgailestavo, kad uždrausti nepilnamečiams įsigyti momentinių ir kitų loterijų bilietų norima itin skubant, nesikonsultuojant su socialiniais partneriais, rinkos dalyviais, visuomene. „Neįmanoma paaiškinti tokios skubos – vakar pateikta plenariniame posėdyje, o šiandien jau svarstymas, metę visus įsipareigojimus esame čia. (…) Nespėjame pateikti pastabų, nors turės pasekmių verslo veiklai. Toks skubus projekto svarstymas diskredituoja teisėkūros procesą. Daug kalbame apie būtinybę skaidrinti, viešinti teisėkūros procesus, bet ko verti tokie siekiai, kai nesuteikiame progos nei visuomenei, nei verslui objektyviai susiderinti pozicijas ir pateikti pastabas. Su tokia skuba verslo aplinka gali darytis neprognozuojama“, – komitete kalbėjo ji. „Nepažeidžiame nė vienos normos svarstydami šį įstatymo pakeitimo projektą. Apkaltinti, kad diskredituojame teisėkūrą – stiprus pareiškimas“, – teigė M. Majauskas. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovo Gintario Stoškaus teigimu, dažniausiai loterijos bilietai perkami „Perlo“ terminaluose, todėl, pasak jo, jeigu bus ne tik draudžiama nepilnamečiams jų įsigyti, bet ir bus nustatytos tokios „neadekvačiai didelės“ baudos, dalies terminalų gali būti atsisakyta. G. Stoškus informavo, kad per pastaruosius 15 metų Lietuvoje nebuvo užfiksuotas nė vienas priklausomybės nuo loterijų atvejis, o apklauso rodo, kad žmogus per mėnesį įsigyja bilietų vidutiniškai už 5,3 euro, o momentinių loterijų – už 5,1 euro. 2021 metais išplatinta loterijos bilietų už 129,1 mln. eurų – 21,4 proc. daugiau nei 2020 metais, o išmokėta 71,7 mln. eurų laimėjimų – 20,7 proc. daugiau.

Straipsnis paimtas iš Alfa.lt

Kaip gyvenimas atrodo nebelošiant arba sveikstant?

Remiantis Lošimų priežiūros tarnybos prie finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) užsakymu 2021 metais atlikta Vilmorus reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa, 10 proc. lietuvių yra lošę azartinius lošimus ir daugiau kaip 3 proc. iš jų lošimas sukėlė problemų. Asmenys patiria sunkumų, susijusių su finansais, psichologinėmis problemomis, tarpasmeninias santykiais ir kt. Deja, nedaugelis lošiančiųjų pripažįsta turintys į priklausomybę panašėjantį potraukį lošimams, o dar mažiau jų kreipiasi pagalbos. Visgi reikia pasidžiaugti, kad bėgant metams tendencijos keičiasi ir vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą, siekdami pateikti prašymą neleisti lošti ar ieškodami psichologinės, informacinės ir kitokios pagalbos. Pavyzdžiui, 2021 metais per balandžio mėnesį buvo pateikti 469 prašymai, o 2022 m. balandį pateikti 935 prašymai. Lošimų priežiūros tarnyba suteikia galimybę pateikti prašymą, apribojantį asmenis nuo lošimų (kurį taip pat galima pateikti ir nuotoliniu būdu), suteikia neatlygintinų psichologinių konsultacijų, nukreipia į kitus specialistus arba reabilitacines programas. Verta paminėti, kad pagalba teikiama ne tik lošiantiesiems, bet ir jų šeimos nariams, aktyviai veikia Artimųjų savitarpio paramos grupė.
Medicininiu požiūriu, priklausomybės sindromas yra elgesio, fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, susiformuojantis dėl kartotinio lošimo. Patologinį potraukį azartiniams lošimams TLK-10 (tarptautinė ligų klasifikacija) apibrėžia, kaip dažnai pasikartojančiais potraukio azartiniams lošimams epizodais, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimyninių vertybių bei įsipareigojimų. Esminis šio sutrikimo požymis – nuolat pasikartojantis potraukis azartiniams lošimams, kuris tęsiasi ir dažnai sustiprėja nepaisant socialinių pasekmių, tokių kaip: nuskurdimas, sutrikę šeimos santykiai ir asmeninio gyvenimo žlugimas. Todėl pasirinkimas spręsti tokią priklausomybę yra daug valios pastangų ir palaikymo iš aplinkos reikalaujantis procesas. Lošimų priežiūros tarnybos psichologų teigimu, lošėjas, sveikdamas gali susidurti su emocinėmis problemomis, kontraversiškais vidiniais išgyvenimais ir poreikiu prisitaikyti prie pakitusios kasdienybės. Kalbant apie emocinę būseną, dažnas išgyvena emocijų nepastovumą, dirglumą, nerimą. Tokios būsenos kyla iš noro grįžti į lošimus ir intensyvios to kontrolės, savigraužos dėl prarastų buvusio gyvenimo patogumų: finansų, darbo, draugų, artimųjų palaikymo, suprastėjusio požiūrio į save. Visgi kai kuriems sveikimo kelias gali būti lengvesnis. Štai Lošimų priežiūros tarnybos psichologo konsultuojamas lošėjas, dalindamasis savo patirtimi apie emocinius išgyvenimus, teigia jaučiantis stabilumą, kuris jam lošimo metu atrodė visiškai neįmanomas: „visų pirma pastebiu emocinį stabilumą, geresnę emocijų kontrolę. Nebėra tokių didelių vadinamųjų „amerikietiškų kalnelių“, kai emocinė būklė itin dažnai ir itin reikšmingai keičiasi. Nebesijaučiu prislėgtas, nebejaučiu nuolatinio nerimo.”

Be emocinių išgyvenimų, svarbus yra ir kognityvinis-mąstymo komponentas, kovojant su lošimų priklausomybe. Nustojusių lošti priklausomų asmenų mintyse gali vyrauti atkryčio riziką keliantys prisiminimai apie lošimus, mitai, kad „kartą palošus nieko nenutiks“ ar kad „šįkart viskas bus kitaip – juk sugebu save valdyti“ – tačiau svarbu išlikti sąmoningu ir priminti sau, jog priklausomybė nėra išgydoma liga, o potraukis lošimams su atkryčio rizika išliks visą gyvenimą. Asmeniui atkritus, dažnai kyla menkavertiškumo, nusivylimo jausmas, gali kilti mintys, kad niekas padėti negali, o reabilitacijos programos neveikia. Kai kuriais momentais lošiančiajam gali kilti minčių apie savižudybę, todėl joms kilus labai svarbu nelikti vienam ir kreiptis į specialistus pagalbos. Tokios mintys dažnai būna sąlygotos realybės, nuo kurios lošėjas buvo atitolęs, suvokimo: jį slegia skolos, pinigų vertės supratimo iškreiptumas, suprastėję tarpasmeniniai santykiai, dėl prarasto artimųjų pasitikėjimo ar nusivylimo. Asmenine patirtimi pasidalijęs sveikstantis lošėjas sako, kad sveikstant atsiranda ir kitų minčių: „pastebiu, kad reikia džiaugtis paprastesniais dalykais, mėgautis gyvenimu, manau, kad lošimo periode mintys apskritai būdavo, kaip „apnuodytos“ ir todėl buvo sunku gyventi kokybiškai“. Prisimindamas savo patirtį lošiant, jis pastebi, kad sveikdamas suprato, kokį dvilypį gyvenimą turėjo lošdamas: „Dažniausia mintis nebelošiant yra, kaip tiek laiko aš galėjau taip gyventi, kaip sugebėjau slėpti savo problemą, kaip sugebėjau save įtikinti, jog aš tos problemos neturiu, arba, kaip aš ją paprastai išspręsiu niekam nesužinant“. Tokie apmąstymai padeda suprasti ir lošiančiųjų gyvenimo savitumą, kuris dažnai yra neatsiejamas nuo melo kitiems, o svarbiausia – sau.

Kalbėdamas apie kasdienybės pokyčius jis teigia: „pastebiu, kad visų pirma esu laisvas žmogus, tai man reikšmingiausias ir esminis aspektas. Dabar kasdienybėje, kai neturiu minčių apie lošimus, aš jaučiuosi laisvas“. Šalia tokio nepriklausomybės jausmo gali atsirasti ir su laiko planavimu susiję pokyčiai, kadangi anksčiau ilgos valandos, praleidžiamos lošiant, dabar lieka asmens sąmoningoje kontrolėje, tad jis turi sugalvoti – ką su tuo daryti? Specialistai pataria, kad svarbiausia yra susitelkti į pagalbą sau, t. y. dirbti su psichologu, lankytis Anoniminių lošėjų grupės susitikimuose. Tačiau ne mažiau svarbus yra tinkamas poilsis, prisiminti pamirštas mėgstamas veiklas, atgaivinti bendravimą. Visgi pirmas žingsnis lošimų iš kasdienybės išstūmimo link yra paties lošiančiojo apsisprendimas gyventi kitaip bei jo valios pastangos siekti gyvenimo be lošimo. Šiuo metu potraukį lošimams kontroliuojantis žmogus apie siekį gyventi be priklausomybės ir jos pripažinimą atsiliepia taip: „Susidaro toks jausmas, kad nusimečiau visą svorį, kuris kiekvieną dieną vis augdavo ir vis labiau slėgė mane psichologiškai ir susigyvenau su savo problema – pripažinau, kad ją turiu. Tai padarius viskas pasikeitė tik į gerąją pusę“. Visgi svarbu žinoti, kad priėmus sprendimą nelošti ir siekti sveikti, šiame kelyje neliksite vienas. Lietuvoje yra specialistų ar savitarpio paramos grupių, tokių kaip Anoniminiai lošėjai, reabilitacijos programų. Jos gali padėti sveikstant nuo priklausomybės, ir kartu geriau pažinti save, o tai reikšmingai gali pagerinti gyvenimo kokybę, kaip nutiko sveikstant esančiam lošėjui: „Psichologinės konsultacijos yra efektyvi pagalbos rūšis. Kuo labiausiai džiaugiuosi ir kas labiausiai apskritai padeda gyvenime, nekalbant tik apie lošimus – tai būtų pradėti mokytis save analizuoti“.

Kilus klausimų galima kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą, kurioje dirbantys psichologai kartu paieškos Jums tinkamiausių problemos sprendimo būdų. Norėdami gauti psichologinę pagalbą ar informaciją apie prašymo neleisti lošti pateikimą, rašykite el. paštu pagalba@lpt.lt arba skambinkite Oleg tel. Nr. (8 5) 233 6241, Gabrielė tel. Nr. (8 5) 219 6630.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt

Ką verta žinoti, jei Jūsų aplinkoje yra probleminis lošėjas

Susidūrę su lošiančiu asmeniu savo aplinkoje, artimieji dažniausiai mobilizuoja visas pastangas, kad maksimaliai greitai „užglaistytų“ ar „ištaisytų“ visas su probleminiu lošimu siejamas pasekmes. Visą procesą lydi įvairus emocijų spektras, o pagalbai, deja, ne visuomet tinkamai skiriama daug energijos. Visgi nesulaukus pageidaujamo rezultato, artimieji pasineria į sunkių išgyvenimų ir dviprasmiškų jausmų sūkurį.

Anot mokslininkų, probleminiai lošėjai – tai rizikos grupės lošėjai, kurie lošia, nepaisydami lošimo daromos žalos jų gyvenimui. Vis dėlto, stebint jų veiklą, matyti, kad lošimas pakeičia kitokio pobūdžio laisvalaikį, jam paskiriama didelė dalis laisvalaikiui skirtų finansų. Lošimui tampant viena svarbiausių kasdienio gyvenimo dalių, didėja rizika išsivystyti priklausomybei. Visgi už kiekvieno lošėjo yra vienas ar daugiau jo artimųjų, kurie jaučia to žmogaus potraukio lošimams neigiamas pasekmes ir, siekdami padėti lošiančiajam, įsitraukia į šią problemą ir patys. Tačiau ne visuomet veiksmai, kuriais bandoma padėti, gali būti tinkami ar naudingi. Viena ryškiausių su probleminiu lošimu susijusi pasekmių – finansiniai nuostoliai. Dėl didėjančių lošimams skiriamų išlaidų lošiantieji sunkiau pasirūpina savo pagrindiniais poreikiais. Mokesčiams už būstą, maistą, kai kuriais atvejais ir sveikatos priežiūrai (ar net vaikų išlaikymui) skirtos lėšos tampa mažiau prioritetinės, jų skiriama mažiau nei lošimams. Todėl nenuostabu, kad artimieji skuba sumažinti lošiančiojo skolų naštą. Dažnu atveju lošėjas, slegiamas skolų, kurios siekia tūkstantines sumas, bei spaudžiamas kreditorių, kreipiasi į artimuosius su prašymu padėti jas padengti, o pagalbos prašymas motyvuojamas neproporcingai didelėmis palūkanomis, nepakeliamomis mėnesinėmis įmokomis, garsinimais susidoroti ir pan.

Taip nutinka, kad artimuosius apmokėti lošėjo skolas paskatina įvairūs jausmai ir nuostatos: noras jaustis gelbėtoju, siekis įrodyti atsakomybę – „nes aš juk mama / tėtis / vyras / žmona“, kaltės jausmas – „ką aš padariau, kad vaikas tapo lošėju“, tikėjimas, jog išbridęs iš skolų jis nebeloš. Visgi tiesa yra kitokia – sulaukę tokios pagalbos probleminiai lošėjai nusiramina, kadangi juos slėgusių skolų nebeliko, pasižada ir nuoširdžiai tiki, kad nebeloš, tačiau nesprendžiant problemos su specialistų ar anoniminių lošėjų susitikimų pagalba, lošimai atsinaujina, o kartu su jais susidaro ir naujos skolos. Emocinės ir psichologinės problemos dėl artimo lošimų pasireiškia jaučiamu nerimu, stresu, pykčiu, beviltiškumo, nesaugumo, pažeidžiamumo, gėdos jausmais, suprastėjusiu savęs vertinimu, mintimis apie pabėgimą iš esamos situacijos. Tokie varginantys vidiniai išgyvenimai pablogina gyvenimo kokybę. Išvardintų išgyvenimų lošiančiųjų artimieji patiria itin daug, o šie gali sukelti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui: miego sutrikimus, depresiją, aukštą kraujospūdį, galvos skausmus. Taip pat dėl to gali sumažėti fizinis aktyvumas, pernelyg padidėti ar sumažėti suvalgomo maisto kiekis, padidėti suvartojamo alkoholio ar tabako kiekis. Palaipsniui artimieji tiek susitapatina su lošėjo problemomis, kad jų pačių poreikiai tampa antraplaniais, o dažniausiai ir visai ignoruojamais.

Galiausiai, pablogėję tarpasmeniniai santykiai irgi gali būti lošėjų artimuosius kamuojanti problema. Santykiuose su pačiu lošėju vyrauja įtarinėjimo, melo, apmaudo nuotaikos, lydimos ginčų, bandymų kontroliuoti. Lošiančiojo problema yra slepiama nenorint pasakoti realios situacijos, nes jos gėdijamasi ar nesitikima, kad kiti supras, baiminamasi būti atstumtais. Pastebima, kad lošiančiųjų artimieji praleidžia mažiau laiko renginiuose ir apskritai su kitais asmenimis, o susitikus laikas praleistas kartu teikia mažiau džiaugsmo nei anksčiau, nes visas dėmesys koncentruojamas į artimojo problemas. Kai kurie nutaria nutraukti santykius su lošėju ar kitais su tuo susijusiais žmonėmis. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) pateikia rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, jei artimoje aplinkoje yra probleminis lošėjas:

– Ieškokite pagalbos. Prisijunkite prie lošėjų artimųjų grupės. Grupes artimiesiems veda psichologai, turintys ilgametę darbo su priklausomais lošėjais ir jų artimaisiais patirtį.

– Negrąžinkite lošėjo skolų. Svarbu, kad lošėjas suvoktų veiksmo ir pasekmės ryšį, kitu atveju formuojasi įsivaizdavimas, kad „kaip nors išsisuksiu“, o artimųjų užduotis – padaryti viską, kad lošėjas neišsisuktų nuo savo veiksmų pasekmių. Dažnai prieš suprantant savo problemos rimtumą, probleminiams lošėjams reikia pasiekti tariamą „dugną“, t. y. būseną, kurioje atsiranda supratimas, kad pačiam tvarkytis neišeina ir reikalinga išorinė pagalba.
– Priimkite savo galimybių / atsakomybės ribotumus. Jūs negalite lošėjo priversti nelošti ar pripažinti savo problemą – tai turi suprasti jis pats ir priimti atitinkamus sprendimus. – Nekaltinkite savęs. Taip, kaip negalite lošėjo priversti nelošti – jūs taip pat negalėjote jo ir paskatinti tapti probleminiu lošėju. Jūsų artimasis yra laisvas žmogus, kuris renkasi pats.
– Apsaugokite savo finansus. Jei gyvenate su probleminiu lošėju – saugokite savo banko korteles, asmeninius duomenis, kuriais pasinaudojus būtų įmanoma pasiimti kreditą, paskolą, parduoti turtą. Esant reikalui – pasirašykite vedybinę sutartį, kad išvengtumėte atsakomybės už lošimo sukeltas pasekmes.

– Bendraukite. Neapleiskite kitų pažįstamų: leiskite laiką kartu, kaip tai darėte iki sužinodami apie artimojo potraukį lošimams. Socializacija gali sumažinti išgyvenamą įtampą ir stresą. – Prižiūrėkite savo sveikatą. Sveika ir pilnavertiška mityba, reguliarus sportas ir poilsis gali pagerinti jūsų savijautą ir padidinti atsparumą stresui.
– Kurkite atvirą santykį su lošėju. Pagarbiai ir atvirai informuokite lošėją apie poveikį, kokį jo lošimas daro jums. Leiskite lošėjui suprasti, kad norite jam padėti ir pačiam prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nesistenkite jo apsaugoti ar kontroliuoti – bendraukite taip, kaip bendraujate su kitais. Neperimkite jų naštos, verčiau sakykite: „aš negaliu už tave to sustabdyti / sutvarkyti, bet aš būsiu šalia kol tu tai darysi“.

Lošimų priežiūros tarnyba žemiau pateikia ir atmintinę, kokie veiksmai yra tinkami, o kokie ne, bendraujant su artimuoju, kuris lošia:

Tinkama:

Kreipkitės pagalbos į specialistus, artimųjų savitarpio paramos arba anoniminių lošėjų grupes. Surinkite daugiau informacijos apie artimojo problemą, kad, atėjus laikui, galėtumėte ja pasidalinti. Aptarkite su savo vaikais probleminio lošimo keliamus pavojus. Daugiau dėmesio kreipkite į savo artimojo teigiamas savybes. Jų tikrai yra. Pokalbių apie azartinius lošimus su savo artimuoju metu išlaikykite ramų, pagarbų toną. Ieškokite pagalbos sau ir dalinkitės tuo su savo artimuoju. Pagalba yra svarbi ne tik lošiančiajam, bet ir Jums bei kitiems šeimos nariams. Įsisąmoninkite pagalbos lošiančiajam svarbą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji gali trukti. Palaikykite siekiantį pagalbos artimąjį. Perimkite finansų valdymą šeimoje. Išmokite kalbėti apie savo jausmus, leiskite savo jausmais dalintis lošiančiajam.

Netinkama:
Pamokslavimas, moralizavimas, nekontroliuojamas pyktis, priekaištavimas, problemos ar artimojo ignoravimas, patyčios ar smurtavimas. Nuolaidžiavimas ar grasinimai, kurių niekada neįvykdysite. Vertimas ar reikalavimas gydytis. Atsiribojimas nuo lošiančiojo, „išstumiant“ jį iš šeimos gyvenimo, tarsi baudžiant už jo elgesį. Tikėtis, kad lošimo problema išsispręs savaime ar vos tik pradėjus gydymą. Mokėti skolas už lošiantįjį. Slėpti ar meluoti apie lošiančiojo problemas šeimai, draugams, artimiesiems. Taigi, labai svarbu suprasti, kad kito žmogaus probleminio potraukio lošimams artimieji savo pastangomis negali pašalinti – to turi siekti ir norėti pats lošėjas. Sužinoję, kad jūsų artimasis turi problemų dėl lošimų, neskubėkite spręsti jo problemų, o būtinai pasikonsultuokite su specialistais.
Daugiau informacijos apie probleminį lošimą ir pagalbos galimybes galite gauti susisiekę su Lošimų priežiūros tarnybos specialistais: el. paštu pagalba@lpt.lt arba tel. Nr. (8 5) 233 6241, (8 5) 219 6630.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt

Perkant loterijos bilietą gali prireikti amžių liudijančio dokumento

Smartplay.com nuotrauka

Nuo 2023 metų jaunesniems kaip 18 metų asmenims siūloma uždrausti dalyvauti loterijose. Tokį Loterijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravę įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai deklaruoja siekį apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo loterijų poveikio.

Projektas numato, kad loterijos organizatorius ir loterijos bilietų platintojai iš perkančio loterijos bilietus asmens privalo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą tuo atveju, kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Jeigu toks asmuo nepateiktų jo amžių liudijančio dokumento, loterijos organizatorius ir loterijos bilietų platintojai privalėtų atsisakyti parduoti jam loterijos bilietus. Loterijos bilietų platinimo vietose privalės būti pakabinti įspėjamieji užrašai apie draudimą dalyvauti loterijose jaunesniems kaip 18 metų asmenims.

Laimėjimai, pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytus loterijos bilietus, jaunesniems nei 18 metų, bet vyresniems nei 16 metų amžiaus asmenims būtų išmokami iki 2023 m. sausio 31 d. Įstatymo pataisų įgyvendinimui Lošimų priežiūros tarnyba turės priimti Įspėjamųjų užrašų turinį, formą, jų pateikimo loterijos bilietų platinimo vietose, interneto svetainėse ir (ar) telefono ryšiu taisykles. Šiuo metu Loterijų įstatymas nereglamentuoja loterijų žaidėjų amžiaus, nuo kurio galima įsigyti loterijos bilietus. Tačiau įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama išmokėti laimėjimus asmenims, jaunesniems kaip 16 metų.
„Taigi Lietuvoje įsigyti loterijos bilietus gali bet kokio amžiaus žaidėjas. Toks reglamentavimas neapsaugo nepilnamečių nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo loterijų poveikio bei pratina nepilnamečius prie azarto žaidimų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako projekto iniciatoriai.

Jų duomenimis, daugelyje Europos valstybių tokių kaip Airija, Čekija, Vokietija, Latvija, Malta, Norvegija, Olandija, Portugalija, Švedija, Lenkija, Ispanija ir kitose loterijos bilietus galima įsigyti tik asmenims, sulaukusiems 18 metų amžiaus. Loterijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Mykolas Majauskas, Linas Slušnys, Laima Andrikienė, Matas Maldeikis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Palionis, Linas Jonauskas, Viktoras Fiodorovas, Algirdas Butkevičius, Andrius Kupčinskas,  Vytautas Mitalas, Andrius Vyšniauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Simonas Gentvilas ir kiti.

Straipsnis paimtas iš madeinvilnius.lt

Kuo vėlesniame amžiuje žmogus pradeda lošti, tuo didesnė tikimybė, kad jis netaps probleminiu lošėju

Š. m. gegužės 25 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) vykusio posėdžio metu vyko diskusija apie loterijų ir lošimų dalyvių amžių.

Lošimų priežiūros tarnybos atstovai pristatė situaciją dėl azartinių lošimų ir loterijų prieinamumo atsižvelgiant į žaidėjų amžių Europos Sąjungos šalyse. Institucijos direktorius V. Daukšys apžvelgė lošimų ir loterijų panašumus ir skirtumus, plačiau pristatė internetinių momentinių loterijų ir nuotolinių lošimų panašumus. Taip pat pateiktas palyginimas, nuo kokio amžiaus leidžiama lošti ir dalyvauti loterijose Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Šalių analizė rodo, jog vienokie ar kitokie amžiaus ribojimai loterijų dalyviams galioja visose šalyse, tuo tarpu Lietuvoje loterijų dalyvių amžius neribojamas, išskyrus draudimą atsiimti laimėjimą jaunesniems, nei 16 metų asmenims. Lošimuose Europoje dominuoja 18 metų amžiaus riba, o šiuo metu kai kurios valstybės jau diskutuoja apie šios ribos didinimą. Pvz., Latvijoje svarstomas įstatymo projektas didinti šią ribą, nustatant 21 metų minimalų amžių tiek loterijų, tiek lošimų dalyviams.

Lošimų priežiūros tarnybos psichologas O. Mackevičius pateikė įžvalgas apie amžiaus ir problemos santykį. Jis apžvelgė 2017 – 2021 metais Lietuvoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktų reprezentatyvių gyventojų apklausų apie tai, kokio amžiaus žmonės pirmą kartą pabandė lošti azartinius lošimus ir pirko loterijos bilietą, rezultatus. Taip pat pristatytas Latvijoje 2019 m. atliktas Priklausomybių (ir lošimo) paplitimo tyrimas tarp Latvijos gyventojų (A. Putnina ir kt., 2019) bei Longitudinis tyrimas „17-24 m. amžiaus jaunuolių azartinis lošimas“ (L. Hollén ir kt., 2020). „Vilmorus“ tyrimai parodė, kad apklausoje dalyvavę respondentai tiek lošimuose, tiek loterijose pirmą kartą sudalyvavo, būdami 18-24 metų amžiaus. Remiantis kitų minėtų tyrimų duomenimis, būtent tokiame amžiaus tarpsnyje vyksta intensyvūs raidos procesai, kurių metu formuojasi asmens emocijų kontrolė, ugdomi valios mechanizmai, kas galimai gali turėti įtakos vėlesniame amžiuje besiformuojantiems įpročiams, taigi preziumuotina, kad tai gali būti susiję ir su lošimų priklausomybės susiformavimo grėsme ateityje, pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies.

Apibendrindamas savo prezentaciją, V. Daukšys reziumavo: „Kuo vėlesniame amžiuje žmogus pradeda lošti, tuo didesnė tikimybė, kad jis netaps probleminiu lošėju.“

Diskusijoje dalyvavo ir pasisakė ir Loterijų asociacijos bei Atsakingo lošimo asociacijos atstovai, o BFK pirmininkas M. Majauskas pasiūlė šią Lošimų priežiūros tarnybos informaciją pristatyti ir Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai.

Dalinamės BFK posėdžio įrašu, diskusija apie loterijų ir lošimų dalyvių amžių – nuo įrašo 31:50 min.

Seimo komitete – svarstymai dėl azartinių lošimų ir loterijų prieinamumo

Lošimo kauliukai / 123RF.com nuotr.

Lošimų priežiūros tarnyba Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) trečiadienį pristatys situaciją dėl azartinių lošimų ir loterijų prieinamumo atsižvelgiant į žaidėjų amžių Europos Sąjungos šalyse. „Apibendrintai galima teigti, kad padidinus lošimo amžių iki 21 metų, tikėtina, sumažėtų probleminio lošimo rizika, kadangi tokio amžiaus asmenys pasižymi stipresne emocijų kontrole, yra linkę mažiau rizikuoti, jie labiau įsitraukia į socialinį gyvenimą, prisiima daugiau atsakomybių ir tampa labiau finansiškai nepriklausomi nei 18 metų amžiaus asmenys“, – BNS teigė BFK vadovas Mykolas Majauskas.

Galiojantis Azartinių lošimų įstatymas draudžia jaunesniems nei 21 metų žmonėms lošti kazino, o iki 18-kos – kitus lošimus (lošimo automatais, lažybas, totalizatorių). Tokie patys amžiaus ribojimai taikomi lošiant nuotoliniu būdu. Loterijų įstatyme nustatyta, kad draudžiama išmokėti laimėjimus asmenims, jaunesniems kaip 16 metų, tačiau nėra nustatyto amžiaus, nuo kurio galima dalyvauti loterijose, įskaitant ir dideliu azartiškumu išsiskiriančias momentines loterijas internetu.

M.Majauskas sako, kad didesnį įsitraukimą į azartinius lošimus ir su tuo siejamas pasekmes patiria jaunesni – 17-24 metų jaunuoliai. Pasak jo, „Vilmorus“ apklausos duomenimis, pirmą kartą azartinius lošimus ir loterijas išbando 18-24 metų jaunuoliai – pavyzdžiui, 2021 metų duomenimis, 52 proc. žmonių pirmą kartą lošti azartinius žaidimus pabandė būdami 18-24 metų. M.Majauskas sako, kad azartiniai lošimai yra pramogos forma, tačiau dalyvavimas juose yra pagrįstas rizika. „Dauguma 18-19 metų jaunuolių yra moksleiviai arba studentai, finansiškai vis dar priklausomi nuo tėvų. Šių metų „Sodros“ duomenimis, tik 2563 aštuoniolikmečiai dalyvavo darbo rinkoje“, – kalbėjo jis. „Pastebima, kad lošimas neretai iškreipia lošiančiojo suvokimą apie pinigus, lošėjai praranda pinigų vertės pojūtį. Todėl lošimas ypač jauname amžiuje gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – pridūrė M.Majauskas.

Straipsnis paimtas iš 15min.lt

5-eri metai – tiek sukako Apribojusių savo galimybę lošti registrui

 

Norime pasidžiaugti, kad Įstatymo pagrindu 2017 m. gegužės 1 d. pradėjęs veikti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras (toliau – Registras) yra ne tik vienintelis tokio pobūdžio registras Lietuvoje, bet ir sukurtas vienas pirmųjų visoje Europoje, kuris mini 5 metų veiklos sukaktį.

Šio Registro, skirto kovoti su įpročių ir potraukių sutrikimais bei padėti potraukį azartiniams lošimams turintiems asmenims, tvarkytoja yra Lošimų priežiūros tarnyba, kurios teisingu pavyzdžiu vėliau pasekė ir kitos Europos šalys.

EFEKTYVUS BŪDAS APSAUGOTI SAVE

Iniciatyva sukurti ir steigti šį registrą kilo iš lošiančių asmenų ir jų artimųjų pagalbos prašymų. Savarankiškai negebantys sukontroliuoti savo potraukio lošti, lošiantieji susidurdavo su įvairiomis skaudžiomis pasekmėmis: finansinės netektys, nuotaikų svyravimai, sutrikęs miegas, socialinės bei psichologinės problemos, kurios tiesiogiai paveikdavo ir lošiančiųjų artimuosius. Suprantama, kad Registras negalėjo tapti gydymo priemone, tačiau tai yra efektyvus būdas apsaugoti save nuo galimų atkryčių (ypatingai tuo metu, jei problemų turintis asmuo bendradarbiauja su psichinės sveikatos specialistais arba lanko įvairias reabilitacines programas).

Lošimų organizatoriai, naudodamiesi Registru, gali identifikuoti asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti ir tokiu būdu užtikrinti, kad jie nepatektų į lošimų organizavimo vietas ir nedalyvautų nuotoliniuose lošimuose.

Vertinant šio Registro naudą, svarbu paminėti ir tai, kad per 2017-2022 metus iš viso yra gauta 28 500 prašymų neleisti lošti. Šiuo metu aktyvių prašymų yra 10 904. Nuo registro veiklos pradžios iki dabar yra pastebimas tendencingas besikreipiančiųjų ir norinčių pateikti prašymą nebelošti skaičiaus augimas: pvz.: 2021 metais per savaitę pateiktų prašymų vidurkis buvo 143 prašymai, o štai 2022 m. vidurkis buvo – 211 prašymų.

Šiuos skaičius galime palyginti su ankstesne, savanoriška apsiribojimo programa (kuri veikė nuo 2004 iki 2017 metų), kai per visą jos gyvavimo laikotarpį iš viso buvo gauta apie 4 800 prašymų. Stebint šio Registro veiklą, kuri yra reglamentuota teisės aktais, matome, kad jis kelia didesnį visuomenės pasitikėjimą.

 

REGISTRAS – SĖKMINGAI VEIKIANTIS MECHANIZMAS

Sukurtas ir įstatymu įtvirtintas Registras – tai sėkmingai veikiantis prašymų neleisti lošti užtikrinimo mechanizmas. Lošimų priežiūros tarnybos nuomone, būtent tai lėmė didesnį pasitikėjimą valstybe ir jos sukurta asmenų, turinčių potraukį azartiniams lošimams, apsaugos sistema.  Lošimų priežiūros tarnyba tiki, kad priimtas įstatymas padėjo išgelbėti ne vieną priklausomybės paliesto asmens ir jo šeimos likimą, o kai kuriems galbūt ir įveikti nevaldomą potraukį lošti. Teigiamų atsiliepimų apie Registro naudą dažnai girdime tiek iš asmenų, apsiribojusių nuo lošimo, tiek iš jų artimųjų.

Lošimų priežiūros tarnyba džiaugiasi galėdama prisidėti prie priklausomybių paplitimo mažinimo Lietuvos visuomenėje.  

Asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui prašymą gali pateikti vienu iš šių būdų:

 

•                    Elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“ (adresu http://www.epaslaugos.lt) tiesiogiai prisijungę ir užpildę nustatytos formos prašymą;

•                    Lošimų organizavimo vietoje, kur asmeniui bus suteikta galimybė prisijungti prie portalo „Elektroniniai valdžios vartai“;

•                    Tiesiogiai atvykę į Priežiūros tarnybą, adresu Ukmergės g. 222, Vilnius.

 

Verta paminėti, kad susidūrus su azartinių lošimų pasekmėmis, tiek lošėjai, tiek jų artimieji gali gauti nemokamas Priežiūros tarnybos psichologų konsultacijas.

Daugiau informacijos: pagalba@lpt.lt, tel. nr. (8 5) 233 6241, (8 5) 2196630.

Probleminių lošimų karštosios linijos apkrova – 203 procentų!

Per pastaruosius 6 mėnesius Konektikute (Jungtinės Amerikos Valstijos) po to, kai valstijoje oficialiai buvo pradėtos rengti nuotolinės sporto lažybos ir lošimai, probleminių lošimų karštoji linija sulaukė trigubai daugiau skambučių nei iki tol.
Skambučių skaičius netikėtai išaugo ir nustebino probleminių lošimų ekspertus, kai 2021 m. spalio 12 d. Konektikuto valstijoje buvo oficialiai įteisinti nuotoliniai lošimai ir sporto lažybos.
Diana Goode (Konektikuto probleminių lošimų Tarybos vykdančioji direktorė) teigė, kad jautėsi itin nustebinta dėl taip išaugusio skaičiaus žmonių, kurie ieško pagalbos, nes paprastai turi praeiti kiek daugiau laiko iki tol, tol lošėjai „pasiekia dugną“ ir patys suvokia, kokių rimtų problemų turi bei pradeda ieškoti pagalbos.

DIDINAMAS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS ĮTAMPOS NEMAŽINA
Š. m. vasarį ir kovą Taryba turėjo samdyti papildomai dar du darbuotojus, kurie galėtų priimti daugiau nei 200 proc. išaugusį skambučių skaičių (iš viso šiuo metu į skambučius atsiliepia 5 darbuotojai), tačiau, kaip teigia D. Goode, net ir padidinus darbuotojų skaičių, šie jaučia itin didelį darbo krūvį.
„Žmogiškieji ištekliai nėra neišsemiami, skambučių apkrova ypatingai didelė naktimis ir savaitgaliais, tad darbuotojai gali tiesiog „perdegti“, – teigia D. Goode.
D. Goode pažymėjo, kad karštosios linijos darbuotojus dar labiau sekina taip vadinami „netiksliniai arba netinkami skambučiai“, kai į probleminių lošimų liniją skambina asmenys dėl kitų problemų – pvz., dėl kitų priklausomybių, taip pat asmenys, kurie skundžiasi, kad negali prisijungti prie savo lošimo paskyrų.
Ir net atmetus „netikslinius“ skambučius, skambučių dėl problemų dėl lošimo skaičius vis tiek lieka išaugęs 126 proc., ir dėl to, kaip teigia D. Goode, yra atsakingi lošimų organizatoriai, kurie savo reklamose ir kitoje reklaminėje kampanijoje pradėjo naudoti itin trumpą socialinės reklamos žinutę apie karštąja liniją, kurios tikslai ir paskirtis žmonėms įnešė sumaišties ir sukėlė neaiškumų.
 
DAUGIAUSIAI SKAMBINA „ŽINANTYS VISKĄ“
Daugiausia skambinančių asmenų yra jauni vyrai, kurie „mano, kad žino viską“, o kadangi nuotoliniai lošimai yra tokie, kuriuos galima greitai ir dažnai lošti, tokie asmenys labai greitai patenka į bėdą, teigia D. Goode.
Siekdami geriau suprasti legalizuotų nuotolinių lošimų poveikį valstijoje, įstatymų leidėjai neseniai pateikė reglamentavimo pakeitimus, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad Konektikuto vartotojų teisių apsaugos departamentas nuo 2023 m. vasario 1 d. pateiktų ataskaitą apie lošimus ir jų rūšis, ir tai būtų daroma 10 metų.
Šie pakeitimai ir svarstymai bus perduoti Asignavimų komitetui.
 
Visą straipsnį anglų kalba galima rasti čia

 

Priklausomybė nuo pinigų: kaip ji pasireiškia?

Pinigai ir elgesys su jais – tai viena iš nedaugelio sričių, kur žmogaus įgūdžiai yra naudingesni už žinias, o faktus dažnai nulemia emocijos. Tai paaiškina, kodėl su pinigais dažnai darome tai, ko neturėtume daryti. Mokslas patvirtina, kad nuo pinigų galime būti priklausomi lygiai taip pat, kaip ir nuo narkotikų, alkoholio, rūkymo ir visų kitų dalykų.

Apie priklausomybę nuo pinigų – kas tai yra, kada ji pasireiškia ir kaip ji veikia mūsų gyvenimo kokybę – pasakoja  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorės docentė, asmeninių finansų ekspertė dr. Asta Gaigalienė ir Laimės ekonomikos ambasadorė dr. Viktorija Starkauskienė.

Besaikis kaupimas arba nevaldomas išlaidavimas

Pasak A. Gaigalienės, galima išskirti dvi pagrindines priklausomybės nuo pinigų formas: nuo pačių pinigų (pajamų) ir nuo įvairių su pinigais susijusių veiksmų (išlaidų), pavyzdžiui, lošimas, apsipirkinėjimo manija ir pan. Antruoju atveju pinigai yra kaip įrankis objektui pasiekti, kuris sukelia priklausomybę, o pirmasis apibūdina tiesioginę priklausomybę nuo pinigų.

„Žmonės, turintys tiesioginę priklausomybę nuo pinigų, linkę be saiko kaupti pinigus, bijodami, kad jiems jų bus vis per mažai. Jiems tampa sunku leisti pinigus net būtiniausiems poreikiams tenkinti, todėl tokie žmonės itin apriboja savo išlaidas. Tuo tarpu turintieji priklausomybę nuo su pinigais susijusių veiksmų, pavyzdžiui, išlaidavimo, patiria sunkumų dėl nevaldomų impulsų išleisti pinigus, tarkim, azartiniams lošimams, prabangiems daiktams, nors tam neturi pakankamai pinigų“, – pastebi A. Gaigalienė, atkreipusi dėmesį, jog, pagal Kembridžo mokslininkų tyrimo rezultatus, pinigai stoja greta kitų mūsų elgesį motyvuojančių veiksnių, tokių kaip maistas ir seksas.

Iki 6 proc. žmonių – stipriai priklausomi nuo pinigų kaupimo

V. Starkauskienė pažymi, kad priklausomybė nuo pinigų prasideda tada, kai žmogus jau yra patenkinęs būtinuosius savo poreikius ir toliau jaučia, kad jam dar yra negana. „Šiandien, kai finansinė gerovė jau leidžia užtikrinti pakankamai aukštą gyvenimo kokybę, pasireikšti godumui yra visos sąlygos. Išorinė aplinka ir visuomenės įtaka tiesiog įteigia žmogui, kad jam reikia visko ir daug, o vienintelis savo egzistencijos išpildymas galimas per turto, garbės ir valdžios pasiekimą. Visa tai skatina ne tik godumą, bet ir egoizmą“, – sako VDU Laimės ekonomikos ambasadorė.

Viena iš teorijų teigia, kad žmogus tampa priklausomas nuo pinigų, kai visi jo veiksmai yra nukreipti tik į pinigų uždirbimą ir kaupimą, laikant juos prioritetu, aukojant asmeninę laisvę, sveikatą, santykius ir kitus poreikius. Tyrimai parodė, kad apie 2–6 proc. gyventojų pasireiškia stipri pinigų kaupimo sutrikimo forma, kurią net prireikia gydyti.

Pasak VDU mokslo darbuotojų, galima atpažinti, ar Jums pasireiškia priklausomybė nuo pinigų, pagal tam tikrus požymius. Pirmiausia – jeigu Jūsų mintys nuolat užimtos pinigų tema. „Tokie žmonės nuolat suka galvą, kaip ir iš kur gauti papildomų pinigų. Neretai šios temos persikelia net į sapnus. Ekstremaliais atvejais tokie žmonės pinigus laiko grynųjų forma, kad galėtų juos liesti, jausti, perskaičiuoti rankomis“, – pasakoja V. Starkauskienė.

Pinigų gaili net savo sveikatai

Kiti šios priklausomybės požymiai – nepamatuotas rizikavimas, pavyzdžiui, azartiniuose lošimuose ar žaidimai akcijų rinkose, taip pat – kai žmogus priima sprendimus vardan pinigų, kurie prieštarauja etikai, moralei ir įstatymams. Nuo pinigų priklausomi žmonės visą savo savivertę ir statusą susieja su pinigais: jie savivertę kuria ne per savęs pažinimą ir socialinių ryšių kūrimą bei stiprinimą, bet per banko sąskaitos pildymą. Neretai jų socialinis gyvenimas yra itin apribotas.

„Dar vienas požymis – pinigų gailėjimas net sau. Tokie žmonės neretai drastiškai apriboja išlaidas, nors laisvai sau jas galėtų leisti pagal savo finansinę padėtį. Ekstremaliais atvejais yra gailima pinigų net savo sveikatai“, – teigia asmeninių finansų ekspertė dr. A. Gaigalienė.

Paskutiniu tokios priklausomybės požymiu mokslininkės įvardija izoliaciją ir depresiją. Tokie žmonės užsidaro nuo draugų, artimųjų, nes laiko leidimas su jais jiems asocijuojasi su pinigų išleidimu. Kitaip tariant, socialinio gyvenimo ekstremaliais atvejais nelieka visiškai.

„Apibendrinant, nors stipri priklausomybės nuo pinigų forma pasireiškia retai, net ir nežymūs jos požymiai gali apkartinti gyvenimą, sukelti nepatogumų mums ar mus supantiems žmonėms. Todėl verta apgalvoti, kiek man artimi priklausomybės nuo pinigų požymiai, kad sąmoningai būtų galima išvengti ar apriboti to sukeliamas pasekmes“, – komentuoja V. Starkauskienė.

Kaip atsiranda priklausomybė nuo pinigų?

Mokslininkių teigimu, skirtingų priklausomybių priežastys neretai būna labai panašios. Ne išimtis ir įvairios pinigų priklausomybės, kurias gali nulemti tiek biologiniai, genetiniai, tiek ir socialiniai ar kiti aplinkos veiksniai. Paklausus, kas vienija visas priklausomybes, kaip vieną jų bendravardiklį V. Starkauskienė pirmiausia įvardina ribotą sąmoningumą, kai žmonės išmano per mažai apie tam tikrus dalykus arba žino, bet netaiko.

A. Gaigalienė pažymi, kad pinigų kaupimo, išlaidavimo ir kiti su pinigais susiję sutrikimai gali susiformuoti tiek staiga, tai yra, po kažkokios stiprios finansinės traumos (pavyzdžiui, vagystė, gaisras), tiek ir vystytis palaipsniui ilgą laiką. „Kaip sąlyga priklausomybei susiformuoti, visų pirma, itin svarbus yra pats žmogus ir jo pagrindinės charakterio savybės. Tarkime, žmogaus žema bendra savivertė gali nulemti jo polinkį kaupti pinigus ar už juos įsigytus daiktus, taip tarsi bandant tą savivertę pakelti. Impulsyvūs ar negebantys prioretizuoti žmonės labiau linkę kentėti nuo apsipirkinėjimo manijos ar lošimo, kadangi šios priklausomybės susijusios su prasta impulsų kontrole. Aukštą rizikos toleranciją turintys gyventojai taip pat yra labiau linkę į su pinigais susijusius elgesio sutrikimus, pavyzdžiui, į azartinius lošimus, žaidimus akcijų ar žaliavų rinkose ir panašiai“, – sako VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė A. Gaigalienė.

Ne mažiau svarbi ir aplinkinių, o ypač šeimos įtaka. Pavyzdžiui, šeimoje vyravęs požiūris – „kuo daugiau pinigų, tuo geriau“ arba „pinigai išsprendžia bet kokią problemą“ – persiduoda ir vaikams, kuriems vėliau tai gali iššaukti priklausomybes nuo pinigų ar turto bei elgesio su pinigais anomalijas.

Svarbi ir socialinė bei ekonominė žmogaus padėtis, kuri gali paskatinti priklausomybių susiformavimą. Finansinio saugumo stoka, ypač patirta vaikystėje, gali paskatinti žmogų kaupti pinigus ir taip pagerinti savo psichologinę būseną. Deja, bet tokiais atvejais neretai nukrypstama į nesveiką pinigų kaupimą.

„Svarbu išskirti, jog įtakos pinigų sutrikimams turi ir didelio masto finansiniai sutrikimai makro- lygyje. Nemažai tyrimų atlikta, jog tiek Didžiąją Depresiją, tiek Sovietų Sąjungos priespaudą ypač skaudžiai patyrusiems žmonėms susiformavo pinigų kaupimo sutrikimas, kurį jie patyrė ne tik patys, bet ir perdavė savo vaikams, o kai kuriais atvejais ir anūkams. Tikėtina, kad tiek COVID-19 pandemija, tiek dabar pasaulį purtantis karas ir Rusijos invazija į Ukrainą turės pasekmių finansinei gyventojų elgsenai, kurios gali tęstis per keletą kartų“, – atkreipia dėmesį V. Starkauskienė.

Gresia rimti psichiatriniai sutrikimai

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, psichologė Evelina Savickaitė-Kazlauskė pažymi, kad šio tipo priklausomybės yra itin glaudžiai susijusios su žmogaus psichologine būsena ir netgi gali išsivystyti į rimtus psichiatrinius sutrikimus.

„Tarkime, priklausomybė nuo pinigų ir pinigų kaupimo elgesys neretai pereina į nuolatinio nerimo būseną ar net obsesinį kompulsinį sutrikimą. Po trumpalaikės euforijos, kurią patiria pirkimo maniją turintys žmonės, gali sekti gili depresija. Žmonės, kurie savo savivertę sieja tik su pinigų kiekiu sąskaitoje ar po pagalve, gali patirti rimtų minčių apie savižudybę,  netikėtai nukritus pinigų vertei ar fiziškai juos praradus“, – teigia psichologė.

Tiek pinigų kaupimo, tiek ir kiti pinigų elgsenos sutrikimai turi ir savo socialinius kaštus. Nuo pinigų priklausomi asmenys, kurie juos linkę nepagrįstai kaupti, dažniausiai lieka vieniši arba sugriauna savo socialinius ryšius priklausomybei formuojantis. To priežastis – nenoras leisti pinigų nei sau, nei savo artimiems žmonėms. „Taip pat socialinės veiklos yra ribojamos, nes dažniausiai jos kainuoja, pavyzdžiui, einant į kiną, reikia pirkti bilietus, be to, tvarkingai apsirengti. Taip žmogus lieka vienišas“, – pasakoja E. Savickaitė-Kazlauskė.

VDU doktorantės teigimu, ekstremaliais atvejais su pinigais susijusios priklausomybės gali turėti pasekmių ir mūsų fizinei sveikatai. Tokie žmonės pinigų gaili ne tik savo artimiesiems ar socialinėms veikloms, bet ir sau patiems, pavyzdžiui, sveikesniam maistui, vitaminams, šildymui ir pan. Jei toks žmogus susiduria su sveikatos problemomis, kai yra reikalingas brangus gydymas, jis nebus linkęs išleisti savo sukauptų pinigų net ir tokiu atveju.

Nors atrodytų, jog tokių žmonių finansinė gerovė turėtų būti aukšta, nes jie turi prikaupę daug pinigų, yra priešingai. A. Gaigalienė pažymi, kad kenčiantieji nuo šios priklausomybės yra linkę kaupti pinigus kuo artimesne gryniems pinigams forma, nėra linkę investuoti, o tai veda prie pinigų vertės praradimo dėl infliacijos. Taip pat dažnai tokiems žmonėms yra būdingas polinkis į rizikingas veiklas, kurių jie imasi, siekdami didesnio uždarbio per trumpą laiką, pavyzdžiui, lošimas ar rizikingos investicijos, kurias prarasti yra labai didelė tikimybė.

„Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo pinigų dažnai turi neigiamą poveikį ne tik žmogaus psichologinei, fizinei ir emocinei būklei, bet ir bendrai gyvenimo kokybei. Priklausomi nuo pinigų žmonės turi prastesnius socialinius ryšius, žemesnius sveikatos rodiklius ir pasitenkinimo neteikiantį materialinį gerbūvį“, – apibendrina A. Gaigalienė.

Ką apie tai kalba Laimės ekonomika?

Laimės ekonomikos ambasadorė V. Starkauskienė atkreipia dėmesį, kad tiek kaupiami pinigai, tiek augančios pajamos suteikia didesnį pasitenkinimą tik trumpuoju laikotarpiu.

„Ir tai dar ne viskas. Laimės ekonomikos tyrimai rodo, kad nors mūsų pajamos turi teigiamą poveikį laimės lygiui, jis yra stebėtinai mažas. Mūsų vidinei būsenai didesnę įtaką daro ne tai, kiek turime, bet kaip gautus pinigus išleidžiame. Tik savo poreikių tenkinimas, investavimas į save, neturi reikšmingo poveikio mūsų laimei“, – sako VDU lektorė.

Žmonės greitai pripranta prie didesnių pajamų – turėdami daugiau, norime dar daugiau. Taigi, kol mes pinigams skirsime pirmąją vietą, tol auginsime ne tik pripratimą, bet kartu ir priklausomybę pinigams.

Norint to išvengti, pirmiausia, svarbu suprasti, jog pinigai tik tenkina mūsų poreikius, suteikia galimybes. Jie yra kaip priemonė tikslui pasiekti, bet ne pagrindinis tikslas.

Finansinio raštingumo ekspertė A. Gaigalienė papildo, kad finansinio plano ir finansinių tikslų turėjimas – dar vienas instrumentas, padedantis kovoti su priklausomybe nuo pinigų. Svarbu kuo racionaliau įsivertinti savo dabartinę finansinę situaciją ir savo finansinius planus ateičiai susirašyti „juodu ant balto“, juos išsianalizuoti ir imtis veiksmų.

Apibendrindamos mokslininkės teigia, kad pinigai patys savaime nėra nei geri, nei blogi – tai mes juos įgaliname. Pinigai – tai gyvenimo jėga, didžiulės emocinės ir psichologinės galios simbolis. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokią prasmę, reikšmę ir galią pinigai įgis būtent mūsų gyvenime.

Straipsnis paimtas iš alkas.lt

 

Tyrimo išvada – pertraukėlės lošiant padeda išleisti mažiau

Žurnalo atlikto naujo „Azartinių lošimų studijos“ tyrimo rezultatai gali padėti sumažinti lošimų keliamą žalą ir padėti pernelyg aistringiems lošėjams rasti priemonių, kaip pristabdyti jų itin intensyvų lošimą ilgalaikėje perspektyvoje.
Minėtas tyrimas nebuvo skirtas probleminių lošėjų elgesiui analizuoti, jo metu daugiausia dėmesio buvo skirta tiems, kurie linkę lošti daug ir ilgai, ir kuriems kyla didžiausia grėsmė dėl lošimų patirti didelės žalos.
PERTRAUKA PO DEŠIMTO ĮNAŠO
Tyrime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas privalomoms pertraukoms po 60 minučių nepertraukiamo lošimo, taip pat duomenys buvo surinkti atsakingo lošimo įrankiais, kurie tokias pertraukas fiksuoja ir analizuoja. Tam, kad duomenis būtų galima naudoti ir paviešinti, žurnalas juos paėmė iš vieno iš lošimų organizatoriaus (kuris šiuos duomenis pateikė anonimiškus, skirtus būtent tyrimo tikslams).
Lošimų organizatorius persiuntė Jungtinės Karalystės (JK) nuotolinių lošimų 20 021 lošėjo duomenis.
Tyrimo ir duomenų rinkimo laikotarpis – nuo 2021 m. liepos 23 d. iki rugsėjo 15 d.
Minėtas tyrimas vyko dviem etapais – pirmajame buvo analizuojami lošėjų vartojimo įpročiai. Nuo 2021 m. liepos 23 d. iki rugpjūčio 18 d., lošėjams buvo leista į savo lošėjo sąskaitas įnešti lėšų be apribojimų.
Pasibaigus „kontroliniam laikotarpiui“, tyrimas buvo perkeltas į privalomas „lošimo pertraukas“. Iš esmės asmenys, lošę nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki rugsėjo 15 d., po dešimto lėšų įnašo į savo paskyrą, buvo priversti padaryti vienos valandos pertrauką nuo lošimo.
Tyrimas taip pat parodė, kad nemaža dalis lošėjų, kurie buvo priversti padaryti 60 minučių pertrauką, po jos nebuvo linkę toliau lošti. Įdomu tai, kad po priverstinės lošimų pertraukėlės, vidutiniškai apie 44 proc. lošėjų po dešimto įnašo nusprendė išvis nebeatlikti statymų lažybose.
Vadinasi, tai rodo, kad privaloma pertrauka lošiant nuotoliniuose lošimuose leidžia išleisti mažiau.
DEMOGRAFIJA NEPASIKEITĖ, AKTYVIAUSI – NE JAUNESNI NEI 38 METŲ AMŽIAUS
 
Tyrime taip pat buvo nagrinėjama lošėjų, atliekančių statymus lažybose, demografija. Lošėjai, kurie daugiau nei 10 kartų atliko įnašus į savo paskyras, buvo ne jaunesni nei 38 metų amžiaus ir dauguma moterys – 56 proc. visų, papildžiusių savo lošėjo paskyrų balansus.
Šie tyrimo rezultatai yra naudingi ir padeda formuoti azartinių lošimų politiką Jungtinėje Karalystėje tada, kai reikia daugiau duomenų, kad būtų užtikrintas ne tik lošimų verslo atsakomybė dėl lošėjams kylančios rizikos, bet ir tai, kad lošėjai netaptų pernelyg azartiško lošimo aukomis.

Visą straipsnį anglų kalba galime rasti čia