Šią priklausomybę atpažinti gerokai sunkiau nei manėte: ženklai, kurie viską išduoda

© Scanpix

Lošimų reklamos griežtinamos kasmet

Lošimų priežiūros tarnybos atstovas Olegas Mackevič sako, kad tada, kai yra žinoma tikslinė auditorija ir jos psichologinis portretas, nėra sudėtinga sudominti žmogų reklamuojamu produktu: „Lošimo reklamos išties stiprina impulsyvumą, didina norą lošti. Tokios reklamos taip pat skatina smalsumą ir kai kuriose reklamose, ypač, tose, kurios yra visiškai nekontroliuojamos tam tikrose valstybėse, pastebima skatinimo lošti ženklų. Tam tikros reklamos formuoja netinkamas nuostatas į patį lošimą – akcentuojama materialinių vertybių svarba, sudaroma užtikrinto išlošimo iliuzija“. Siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei (ypač nepilnamečiams), nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo sugriežtinta azartinių lošimų reklama – reklamuoti galima tik azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimą, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Skelbiant reklamą, nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją – draudžiama.

Taip pat uždrausta nepilnamečiams skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją. Tokiomis laikomos interneto svetainės, kuriose ne mažiau kaip 80 proc. turinio yra skirta vaikams ir paaugliams. Nuo 2020 m. liepos 1 d. leidžiamoje azartinių lošimų reklamoje privalu skelbti įspėjamuosius užrašus apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti. Įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo reklamos draudimo pasikeitimams, lošimų organizatoriai susidūrė su sunkumais ir klausimais adaptuojant savo vykdomas marketingo kampanijas ar organizuojant deramą azartinių lošimų reklamos skelbimą. „Be pagrindinių savo funkcijų, atsižvelgdami ir į tai, ypatingą dėmesį skiriame šio pobūdžio konsultacijoms, priklausomybės nuo azartinių lošimų problemai, metodinės pagalbos teikimui“, – sako A. Dilba.

Lošimų reklamos draudimai kitose šalyse

Kitose šalyse reikalavimai lošimų reklamos skelbimui labai skirtingi – tai gali būti bet kokios išorinės reklamos draudimas (pvz., Latvijoje reklama leidžiama tik lošimo vietų viduje), reklama per televiziją leidžiama tik nustatytu laiku („reklamos langas“ Ispanijoje – audiovizualinė lošimo organizatorių reklama leidžiama tik tarp 1 – 5 val. nakties), internetinių kazino paslaugų ir azartinių lošimų produktų reklamos televizijoje draudimas (Belgijoje).

Užsienio valstybėse vis pasigirsta siūlymų dėl sporto klubų rėmimo draudimo (Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje ketinimai uždrausti reklamuotis ant komandos marškinėlių) ar reklamos leidimą pagal procentinę reklaminiams pranešimams skirtą dalį viešojoje erdvėje (Belgijoje). Šalys taip pat kalba apie „saikingo vartojimo praktiką“ (Ispanija), o EGBA (The European Gaming and Betting Association) savo asociacijos nariams parengė atsakingos reklamos kodeksą (Europos Lošimų ir lažybų asociacija EGBA praėjusių metų balandžio 28 d. paskelbė pirmąjį Europos Elgesio kodeksą dėl atsakingos nuotolinių lošimų reklamos). Kodekse pateikiami esminiai reklamos turinio standartai visoms žiniasklaidos platformoms, taip pat specialios priemonės socialinei žiniasklaidai. Kodekse ypatingas dėmesys skiriamas nepilnamečių apsaugai. Šis Kodeksas (Code of Conduct on Responsible Advertising for Online Gambling) turėtų tapti papildoma priemone galiojančioms teisinėms ir savireguliavimo sistemoms Europoje. Jaunimas kelis kartus greičiau įsitraukia į azartinius lošimus 2019 metų Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatai rodė, kad lošimas iš pinigų tapo populiaria Europos mokinių veikla – 22 proc. respondentų (29 proc. vaikinų, 15 proc. merginų) teigė, kad jie lošė bent vieną lošimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos. Lietuvoje šie skaičiai kiek mažesni: atitinkamai 19 proc., iš jų 25 proc. vaikinų, 13 proc. merginų. Dažniausia žaidžiama loterijose arba lošiama kortomis. Kalbant apie paauglių lošimą, Europoje buvo atlikta didelė studija, apimanti daugelį Europos Sąjungos valstybių ir joje buvo kalbama, kad lošiančių paauglių procentas gali svyruoti nuo 0,4 iki 6 proc. „Lošimų priežiūros tarnyboje galime remtis apribojusių savo galimybę lošti asmenų registru. Iš jo matome, kad praėjusiais metais Lietuvoje 18-20 metų asmenų amžiaus grupėje buvo pateikti 356 prašymai, kas sudaro 6,2 proc. visų prašymų, pateiktų per 2020 metus. Remiantis tyrimais, galima teigti, kad paaugliai, lyginant su suaugusiais asmenimis, keturis kartus greičiau įsitraukia į žalingą lošimą. Galima daryti išvadą, kad paaugliai Lietuvoje nestipriai skiriasi nuo savo bendraamžių JAV ar Skandinavijoje. Tai yra amžiaus laikotarpis, kai paaugliai ieško savęs ir dažnai yra aukštoje rizikoje įsitraukti ne tik į lošimus, bet ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ar kitas priklausomybes, pvz., priklausomybę nuo socialinių tinklų, kompiuterio žaidimų, išmaniųjų įrenginių ir pan.“, – sako psichologas O. Mackevič. „Konsultuojant klientus, klausantis jų pasidalinimo, daugelis pasakoja, kad draugų įtaka prisijungti prie lošimo yra didelė. Nemaža dalis lošėjų dalinosi, kad pirmos mintys išbandyti lošti kildavo išgirdus draugų pasigyrimus apie vienokią ar kitokią laimėtą sumą, fantazijos apie galimus tūkstantinius uždarbius, kuriems nereikia nei išsilavinimo, nei žinių. Mums, kaip suaugusiems asmenims, labai svarbu suvokti, kad mes turime būti atsakingi už žinutę, kurią skleidžiame jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie dėl savo jauno amžiaus negali tinkamai atsirinkti ir įvertinti, kad tam tikros pramogos jiems gali pakenkti“, – atkreipia dėmesį psichologas. „Kaip ir su bet kurio amžiaus asmenimis, turinčiais problemų dėl nekontroliuojamo lošimo, jaunam žmogui taikomi psichoterapijos metodai: individualios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos, grupinė psichoterapija, reabilitacijos programos. Kai sulaukiame skambučių iš tėvelių, kurie turi įtarimų dėl jaunuolio įsitraukimo į lošimus, dažniausiai kreipiame juos į Priklausomybės ligų arba psichinės sveikatos centrus, kuriuose yra specialistų, dirbančių su jauno amžiaus klientais ar pacientais“, – paaiškino O. Mackevič.

Probleminį lošėją išduoda melas ir finansinės padėties blogėjimas

Konsultuodamas problemų dėl lošimų turinčius asmenis ir jų artimuosius, psichologas pastebi, kad daugelis pagalbos kreipiasi tada, kai problemiškai yra lošiama 2-5 metus, arba gerokai ilgiau. Dažniausiai tai vyksta dėl to, kad nei pats lošėjas, nei jo artimieji negali tinkamai įvertinti realios situacijos sudėtingumo, griebiasi visiškai neefektyvių arba, kartais, net ir kenksmingų pagalbos priemonių arba visiškai neieško pagalbos. „Neretai probleminis lošimas yra nuvertinamas, lyginant jį su kitomis priklausomybėmis, tokiomis kaip priklausomybė nuo alkoholio ar kitų, psichiką veikiančių medžiagų. Vienas svarbiausių požymių, kuriuos sunku nuslėpti – finansinės padėties pablogėjimas. Kadangi lošimui reikia daugiau lėšų, lošėjas nebesukontroliuoja mėnesinio biudžeto, dažniau skolinasi, ypač iš greitųjų kreditų bendrovių, slepia didėjančias skolas, gali pradėti pardavinėti arba užstatinėti savo arba artimųjų turtą. Pastebimi ryškūs emociniai pokyčiai – dirglumas, susierzinimas, galimi pykčio priepuoliai, asmuo užsidaro nuo aplinkos, pamirštamos iki tol mėgtos veiklos. Nuotaikų svyravimai taip pat nėra retenybė. Kartais pastebimos ir depresiškos nuotaikos, miego sutrikimai, pradeda varginti psichosomatiniai sutrikimai“, – pastebi O. Mackevič. Probleminiam lošėjui, pasak psichologo, būdingas melas, išsisukinėjimas, neigimas: „Jei kalbėtume nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo kenčiantį asmenį, tai kiekvienas mūsų galime pakankamai lengvai identifikuoti vartojantį asmenį pagal išorinius požymius: alkoholio kvapas, sutrikusi koordinacija, nerišli kalba ir panašiai. Probleminis lošėjas „neturi kvapo“. Dažniausiai tai yra tvarkingai atrodantys, prisižiūrintys asmenys, kuriems spaudžiame ranką darbovietėje, jie aptarnauja mus banke, aptarnauja prekybos centruose, moko mūsų vaikus, atlieka chirurgines operacijas. Visa tai padeda geriau slėpti savo problemą ne tik nuo savęs paties, bet ir nuo artimųjų“.

Kada reikia nedelsiant nustoti lošti

„Kad lošimas iš pramogos netaptų probleminiu, labai svarbu įsiminti tris dalykus, tai yra – laikas, pinigai, emocinė būsena. Ką tai reiškia? Kaip ir dalyvaujant bet kokioje pramogoje, mes dažniausiai apskaičiuojame savo biudžetą ir laiką, kurį galime skirti pramogai, taip pat tikimės ir emocinio pasitenkinimo tiek pramogos metu, tiek jai pasibaigus“, – sako O. Mackevič. Psichologo teigimu, jei pasirenkame pramogauti lošdami, be galo svarbu nustatyti sau griežtą pinigų sumą ir lošimui skirtą laiką. Jeigu neišlaikome bent vienos iš tų ribų, pvz., lošimui nusprendžiama skirti 50 eurų, bet išleidžiama 60, arba vietoj 3 valandų lošimo vietoje praleidžiame 4 ar 5 – jau verta kelti sau klausimą, ar tai nesukels problemų ateityje. Taip pat svarbu, su kokia emocija išeinama iš lošimo. Jei nuotaika pakili, nepriklausomai nuo praloštos (paties apibrėžtos) pinigų sumos, viskas gerai. Bet, jei atsiranda apgailestavimas ar graužatis dėl pinigų, atsiranda erzulys arba pyktis, tikėtina, kad lošime buvo siekta ne pramogos, o uždarbio. „Svarbu suformuoti sau tinkamą nuostatą į lošimą, kad tai – tik pramogos būdas, o ne būdas užsidirbti pinigų. Laikantis šių ribų arba pastebėjus, kad jos pradeda kisti, svarbu nedelsiant nutraukti lošimą, būtinai pasikonsultuoti su specialistais, nes tai gali padėti išvengti labai rimtų ir skaudžių pasekmių, kurios gali neatpažįstamai pakeisti lošiančiojo ir jo artimųjų gyvenimus“, – teigė O. Mackevič.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt

NSW: vaikai lošti pradeda nuo 11 metų

Jau 11 metų vaikai lošia iš pinigų, žaidžia video žaidimus, naudojasi programėlėmis (apps), imituojančiomis lažybas, o tėvai dažniausiai juos finansuoja ir sudaro sąlygas tam.
Maždaug 40% Naujojo Pietų Velso NSW (New South Wales) vaikų nuo 12 iki 17 metų žaidžia video žaidimus bei naudojasi programėlėmis, kuriose yra elementų, atrodančių ir sukuriančių jausmą kaip azartiniuose lošimuose. Tai rodo NSW Atsakingo lošimų biuro užsakymu atlikti tyrimai. Tyrimų metu buvo apklaustas 551 jaunas asmuo bei sudarytos įvairios tikslinės grupės.
Nors nepilnamečių lošimai yra neteisėti, praėjusiais metais apie 30% šių jaunų žmonių lažinosi iš pinigų. Populiariausia lošimų veikla buvo neoficialūs lošimai, tokie kaip pokeris, dažnai lošiamas mokykloje ar TAFE platformoje. Kiti dalyvavo sporto lažybose, loterijose.
NSW Atsakingo lošimo biuro direktorės Natalie Wright teigimu, rezultatai parodė, kad azartiniai lošimai tarp jaunimo yra labiau paplitę nei bet kada.
Dėl didėjančios žaidimų ir lošimų konvergencijos (supanašėjimas) didėja lošimų žalos rizika. Daugelis video žaidimų ir programėlių skatina vaikus leisti realius ar virtualius pinigus „lobių skrynioms” (loot boxes), skaitmeniniams krepšiams atidaryti, kur galima gauti žaidimui reikalingų priedai ar ginklų.
„Per žaidimus vaikai ankstyvame amžiuje pratinami lošti azartinius lošimus. O tėvai leidžia vaikams žaisti, prisidėdami prie to. Šie žaidimai, imituojantys tikrus lošimus, potencialiai yra vartai į tradicinius jaunų žmonių lošimus“, – sakė M. Wright.
Straipsnį anglų kalba rasite čia

Nuo lošimų priklausomas vilnietis palūžo lošimo namuose: iš pykčio mėtė stalus, sudaužė televizorius

© Unsplash.com
Nesuvaldomas potrauktis lošti – jau kuris laikas itin akcentuojama dalies visuomenės problema. Tačiau asmeniškai su ja nesusidūrus sunku suvokti, į kokią duobę gali įtraukti tokia priklausomybė. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvo nuteistas vilnietis Ž. V., kuris, prasidėjus pykčio protrūkiui, ėmė siautėti lošimo namuose-lažybų punkte.
 

Pats nuteistasis tikina, kad taip pasielgė vedinas pykčio, kad negali atsispirti lošimui, pastaroji aistra padarė jam daug bėdų. Tačiau apklausta lažybų punkto darbuotoja teigė, kad vyras siautėti ėmė tuomet, kai jam neleido atlikti statymo. Į teismą atvedęs įvykis nutiko 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 22 val., viename Vilniuje esančiame lažybų punkte. Matant kitiems lošimo namų lankytojams Ž. V. ėmė siautėti, į sieną ir kitus daiktus vieną po kito sviedė tris stalus. Nuo smūgių buvo sugadinti trys lošimo namų televizoriai, bendra padaryta žala įvertinta 744 eurais.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras savo kaltę pripažino ir teigė, kad savo poelgį laiko labai neadekvačiu. Vilnietis aiškino, kad yra priklausomas nuo azartinių žaidimų, tuo metu buvo išgėręs ir nesusivaldė. Ž. V. tikino besigailintis ne tik dėl sugadinto turto, bet ir dėl darbuotojoms sukelto streso – merginos, anot jo, yra geros, malonios, todėl tikrai nenorėjo joms sukelti neigiamų išgyvenimų. Vyras teigė, kad nusikaltimo metu buvo šiek tiek išgėręs, tačiau jautėsi ir elgėsi gan adekvačiai. Bet emocijas paskatino būtent turima priklausomybė, kuri tuo metu sukėlė didelį pyktį. Ž. V. teigė, kad neturi pakankamai valios, kad galėtų savarankiškai atsisakyti azartinių žaidimų, todėl buvo parašęs prašymą, kad jo į lošimo namus neleistų. Anot vyro, tą vakar jis ir nežaidė, tik išgėrinėjo: Jo jau prašė išeiti, tačiau jis įžūliai sėdėjo, išgėrinėjo ir vienu momentu kažkas „trūko“ galvoje.

Anot nuteistojo, kitą dieną jis sugrįžo į lošimo namus, paliko pažįstamai darbuotojai savo duomenis, nes nujautė, kad žalą reikės atlyginti. Vyras sutiko, kad privalo padengti 750 eurų įvertintą žalą. „Ir taip labai daug skolų turiu, noriu jas visas atiduoti, kurti šeimą“, – teigė vilnietis.

Anot Ž. V., azartiniai žaidimai jį piktina jau daugybę metų. „Dėl tos visos sistemos, manau, kad ten yra didelė apgaulė, ta sistema mane dirgina“, – teigė nuteistasis.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausta lažybų punkto darbuotoja teigė, kad nuolatinis jų klientas siautėti ėmė dėl kitų priežasčių. Anot liudytojos, jau jai atėjus į darbą buvo matyti, kad Ž. V., lošimo namuose buvęs su draugais, yra akivaizdžiai neblaivus. Vėliau vyras norėjo atlikti statymą, tačiau darbuotoja pareiškė, kad lošti jam nebus leidžiama dėl girtumo. Po tokių žodžių Ž. V., anot darbuotojos, pasidarė agresyvus, ėmė keiktis ir grasinti, tuomet ėmė mėtyti baldus į televizorius. Dėl tokio elgesio darbuotoja iškvietė saugumo tarnybą, tačiau klientas spėjo pasišalinti iki pasirodant apsaugos darbuotojams ir pareigūnams.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Aušra Ragelienė vilniečiui skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę – per šiuos metus Ž. V. uždrausta lankytis lošimo namuose, vyras turės naktimis būti namuose, taip pat tęsti mokslus arba darbą. Taip pat nuteistasis per pusmetį turės atlyginti lošimo namams padarytą žalą, įvertintą 744,22 euro.

Sankcijos nuteistajam dar gali tapti griežtesnės – keliomis dienomis anksčiau Ž. V. buvo nuteistas už disponavimą suklastotu dokumentu, abiem nuosprendžiams įsiteisėjus, bausmės gali būti subendrintos. Iš viso vilnietis yra teistas jau tris kartus – pirmąjį savo teistumą už vagystę vyras pelnė dar 2014 metais.

Straipsnis paimtas iš alfa.lt

Padaugėjo besikreipiančių moterų, jaunesni lošėjai tampa atsakingesniais

Lošimų priežiūros tarnyba, vykdydama savo funkcijas, siekia, kad būtų apsaugoti tiek organizatorių, tiek lošėjų interesai. Didesnis dėmesys mūsų veikloje skiriamas jautriausioms ir pažeidžiamosios visuomenės grupėms (nepilnamečiams asmenis, probleminiams lošėjams), kurioms neatsakingas lošimas gali būti žalingas ar net pražūtingas.

Priemonės, prisidedančios prie neigiamo azartinių lošimų poveikio visuomenei mažinimo, reglamentuotos Azartinių lošimų įstatyme.

Viena iš priemonių apsaugoti lošėjus nuo nekontroliuojamo potraukio lošti yra prašymų neleisti lošti pateikimas.

2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre nuo jo veikimo pradžios 2017 m. gegužę, užregistruoti 17 348  prašymai neleisti lošti.

Analizuojant statistinius pateikiamų prašymų duomenis pastebime, kad  šių metų gruodį moterys pateikė beveik dvigubai daugiau prašymų neleisti lošti, nei pernai: 2019 metais gautų prašymų pateikė 93% vyrų ir 7% moterų, o 2020 metais – 90% vyrų ir 10% moterų.

Taip pat matome, kad pirmą kartą nuo 2017 metų mažėja prašymus neleisti lošti teikiančių asmenų 18-20 metų amžiaus grupėje: 2017 m. jie sudarė 6% visų prašymus teikusių asmenų tarpe, 2018 m. – 8%, 2019 m.  – 9%, o 2020 m. – 6%. Šis nedidelis pokytis galimai liudija apie tai, kad jaunesni žmonės pradeda atsakingiau žiūrėti į savo lošimą ir tokia pagalbos priemonė, kaip apsiribojimas nuo lošimų, jiems nėra būtina.

Kaip ir ankstesniais metais, aktyviausios išlieka 21 – 30 ir 31 – 40 metų amžiaus grupės. 21-30 metų amžiaus grupėje stebima panaši tendencija – 2019 m. didėjęs apsiribojusių asmenų procentas šioje amžiaus grupėje  2020 metais sumažėjo (2017 m. – 49%, 2018 m. – 51%, 2019 m. – 52%, o 2020 m.- 48%). Tuo tarpu paskutiniais metais nežymiai padidėjo prašymų skaičius 31-40 metų amžiaus grupėje – 2017 m. – 41%, 2018 m. – 38%, 2019 m. – 36%, o 2020 m. – 42%.

51 metų ir vyresnių asmenų grupėje situacija išlieka stabili, t. y. kasmet prašymų skaičius sudaro 4%.

Priežiūros tarnyba ir toliau dės visas pastangas, kad būtų išlaikytas balansas tarp legaliai teikiamos paslaugos ir atsakingo požiūrio į ją, o tuos, kurie renkasi šią pramogą, kviečia visada prisiminti, kad azartiniai lošimai yra tik vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų ir kad  nekontroliuojamas lošimas gali turėti neigiamų pasekmių.

Primename, kad visai klausimais, susijusiais su azartinių lošimų ir loterijų priežiūra, galite kreiptis į mūsų specialistus svetainėje nurodytais kontaktais arba rašyti mums į info@lpt.lt.

Lošti 20-ties pradėjusi Marija skolas moka iki šiol: „Seneliai net persikraustė ir aš nežinojau, kur jie gyvena“

Prarastas darbas, nutrauktos studijos, nusikalstama veika, tūkstantinės skolos, nusisukę artimieji ir bandymas nusižudyti – tai dalis sunkaus Marijos (tikrasis vardas žinomas – aut. past.) gyvenimo kelio. Ir nors mergina jau daug metų nelošia, vis dėlto sako, kad sveikti ji privalės visą gyvenimą, mat per 8-erius sveikimo metus jau patyrė du atkryčius. 

Vos 20-ties metų pradėjusi lošti mergina jau stojasi ant kojų ir sutiko papasakoti apie savo priklausomybę lošimams. 

Prasidėjo nekaltu žaidimu aparatais

„Pradžioj pradėjau nuo to, kad su draugais eidavome prie aparatų. Ir mane iš karto užkabino. Jei kiti draugai kartais norėdavo to, tai man po savaitės ar dviejų to reikėdavo kasdien. Man viskas įvyko labai greitai“, – pasakojimą pradeda Marija.
Pasak Marijos, iš lažybų punkte dirbančios draugės vėliau ji sužinojo apie galimybę lošti internete, todėl po kurio laiko susikūrė sąskaitą viename azartinių lošimų tinklapyje.  „Aš pradėjau lošti prieš 10 metų, kai dar nebuvo tiek daug reklamos, kai dar nebuvo populiaru lošti virtualiai. Tai aš pasiklausinėjau pas draugę apie tai ir perėjau į internetą. Pradėjau nuo statymų, dalyvaudavau sporto lažybose, bet buvo visko – ir aparatų, ir pokerio, ir ruletės. Iš tiesų, nebuvo svarbu, ką žaisti, svarbiausia buvo žaisti“, – pasakoja Marija. 
Mergina pasakoja, kad virtualiai lošti ji pradėjo, nes jautė gėdą lankytis fizinėse vietose.  „Pradžioj dar kartais nueidavau į fizines vietas prie aparatų, bet su laiku to nebeliko. Man to nereikėjo, o ir nebuvo malonu lankytis, nes lytis kita. Pagrinde tokiose vietose lankosi vyrai. Todėl aš blogai jausdavausi ten. Man patogiau buvo užsidaryti, kai niekas manęs nemato, niekas manęs negirdi, kai nesirodau tarp tų žmonių. Juo labiau supratau, kad jei eisiu į fizines vietas dažnai, ten esantys žmonės supras, kad kažkas su manimi yra negerai. Tai iš esmės virtualūs žaidimai buvo skirti pasislėpti“, – pasakoja Marija.  

Lošimas užėmė visą gyvenimą

Marija teigia, kad pradžioje ji lošdavo laisvu metu. Tačiau neilgai trukus studijos nuėjo į antrą planą, o darbe ji daugiau laiko skirdavo lošimams, o ne tiesioginių pareigų atlikimui.  „Tai užimdavo vis daugiau laiko. Pradėjau lošti ir darbo metu. Ilgainiui tai užėmė vis didesnę mano gyvenimo dalį. Viskas pradėjo eiti į antrą planą, o į pirmą planą išeidinėjo lošimai. Visa tai mane nuvedė iki to, kad po pusmečio iš esmės aš nebedirbau ir nebesimokiau, tik žaidžiau nuo ryto iki vakaro ir sustodavau tik tada, kai man baigdavosi pinigai ir reikėdavo jų ieškoti“, – pasakoja mergina.  Marija pasakoja, kad darbe jai tekdavo dirbti su nemažomis pinigų sumomis, todėl ilgainiui ji pradėjo savintis pinigus.  „Pradėjo lįsti galai. Viena kolegė žinojo, kad aš lošiu, tad darbo aš netekau, manimi nebuvo galima pasitikėti, nes aplink mane vaikščiojo nemažos pinigų sumos“, – pasakoja Marija. 

Netekus darbo – kreditai ir vagystės iš artimųjų

Marija sako, kad netekus darbo vis tiek stengdavosi prasimanyti pinigų lošimams: pradžioje apsiribojo paskolomis, kreditinėmis kortelėmis bei greitaisiais kreditais, tačiau neilgai trukus finansinių paslaugų įmonės jai nebeskolindavo. Tuomet mergina pradėjo skolintis iš artimųjų, o kai nebeliko, ką pasiskolinti – ėmė kreditus artimųjų vardu. Kaip mergina sako, per visą tą laiką ji taip pat iš namų išnešė viską, ką tik galima parduoti.  „Bendroje sumoje per visą lošimo laikotarpį aš pralošiau pusę milijono litų“, – sako Marija.  Pasak merginos, taip elgdamasi ji susigadino visus turėtus santykius – artimieji nusisuko ir pradėjo jos vengti.  „Aš nebeturėjau santykių su niekuo, visi manęs vengė. Seneliai net persikraustė ir aš nežinojau, kur jie gyvena. Jie slėpė savo adresą, kad tik aš neateičiau ir nieko vėl nepridirbčiau. Vienintelis žmogus, su kuriuo tada išliko santykis, tai buvo mano mama. Tačiau ji irgi yra priklausoma nuo alkoholio ir ji visą tą laiką vartojo. Tai su ja buvo labai buitinis ryšys – ateidavau pernakvoti, o jei dar turėdavo, ką valgyti, tai pavalgydavau. Tai galiu pasakyti, kad santykius susigadinau su visais: pradedant nuo pačių artimiausių, baigiant tolimesnėmis giminėmis ir draugais. Nebebuvo nei vieno žmogaus, su kuriuo santykis būtų likęs“, – prisimena jauna mergina. 

Dideli praradimai, bandymas žudytis ir psichiatrinė ligoninė

Pasak Marijos, tokie lošimai truko porą metų. Mergina sako, kad per tuos metus ji neteko visko: įklimpo į dideles skolas, neteko darbo, nuo jos nusisuko artimieji. Tiesa, Marija pripažįsta, kad tuo metu nesuprato ryšio tarp lošimų ir praradimų.  „Suvokimas, kad kažkas yra ne taip, būdavo. Nes jaučiau tuštumą, suvokiau, kokios skolos seka iš paskos, supratau, kokiu keliu aš einu. Bet nesupratau, kad problema yra lošimuose.  Atrodė, kad vienintelė problema yra skolos ir tai, kad aš darau blogą artimiems žmonėms ir visi nuo manęs nusisuka, nes aš apgaudinėjau, vagiau, man vis reikėjo pinigų. Ir kai ateidavo bent menkiausias suvokimas, kad kažkas yra ne taip, tada dar labiau pradėdavau lošti. Taip aš bandydavau pabėgti nuo tų minčių. Tada 2012-aisiais aš bandžiau žudytis ir atsidūriau psichiatrinėje ligoninėje“, – skaudžia patirtimi dalijasi Marija.  Mergina sako, kad gydymo įstaigoje ji praleido tris savaites, o po to ją išleido su sąlyga, kad pradės lankyti „Minesotos“ sveikimo programą priklausomybės ligų centre. Nors nuo lošimo Marija jau sėkmingai sveiksta, vis dėlto mergina pripažįsta, kad priklausomybė niekur nedingsta ir tai lydi visą gyvenimą. Mergina sako, kad nuo 2012-ųjų, kai pradėjo sveikti, jai teko atkristi du kartus – 2014 ir 2018 metais.  „Atkritus aš tiesiog supratau, kad aš esu priklausoma ir kad tai niekur nedingo ir niekur nedings, lydės mane visada, ir kad aš turiu gyventi truputį kitaip negu kiti žmonės: kad turiu lankyti grupes, kad turiu stebėti save. Kai aš po pirmo atkryčio atėjau vėl į sveikimą, visa tai būdavo: stebėdavau save, lankiau grupes, bet kai man jau pagerėjo, kai jausdavausi psichologiškai geriau, kai apmažėjo nerimo, kaltės, kai ir finansiškai stabiliau pasijusdavau, tada po truputį atsiribodavau nuo grupių, savęs stebėjimo, atsisakydavau psichologo ir pradėdavau gyventi kaip nepriklausoma. Ir tada tiesiog ateidavo atkrytis“, – pasakoja mergina. 

Vis dar moka skolas

Marija sako, kad nors jau praėjo nemažai metų nuo tada, kai įniko į lošimus, vis dėlto skolas jai tenka mokėti iki šiol.  „Procesas sudėtingas, nes nuo manęs nukentėjo ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai. Tai labiausiai atsakomybė eina prieš fizinius asmenis, jaučiu labai daug kaltės. Bankroto aš skelbti negalėjau, nes pas mane buvo labai daug nusikalstamos veikos.  Kai vyko visi teismai, aš viso proceso metu rėmiausi tuo, kad aš nenorėjau pasipelnyti. Mano tikslas nebuvo apgauti tuos žmones ir pasiimti jų pinigus. Aš priklausoma, veikiama ligos taip elgiausi. Nes visada, kai imdavau tuos pinigus, aš nuoširdžiai tikėjau, kad aš tuoj laimėsiu ir viską grąžinsiu ir dar daugiau duosiu“, – pasakoja mergina. 

Įgijo artimųjų pasitikėjimą ir baigė mokslus

Praėjus aštuoneriems metams nuo sveikimo pradžios mergina gali pasidžiaugti ne tik stabiliai gyvendama ir mokėdama skolas, tačiau Marijai pavyko baigti ir nutrauktas studijas. Pasak merginos, jai taip pat pavyko susigrąžinti artimųjų pasitikėjimą, kurio neteko priklausomybės metais.  „Šiai dienai, kas liečia pačius artimiausius žmones, tai jie visi yra grįžę. Turiu omenyje mamą, tėtį, senelius ir brolį. Bet brolis irgi lošia. Ir šiai dienai irgi lošia. Kaip ir minėjau, mama visada buvo šalia, bet su seneliais ir tėčiu atsirado kontaktas tik po penkerių metų. Šiai dienai santykiai yra tikrai normalūs. Aš gaunu kartais priekaištų, bet tai būna tam tikrose situacijose, dažniausiai, jei kalbu apie brolį, kaip jam reikėtų elgtis, tada man pradeda priekaištauti. Bet visumoje aš jaučiu jų pasitikėjimą, jaučiu, kad jie mane myli, priima, vertina“, – reziumuoja Marija. 

Straipsnis paimtas iš tv3.lt

Pramoga, kuri labai greitai gali virsti sunkia priklausomybe: tyrimas parodė, kas iš tiesų vyksta

© Adobe Stock

Išbandė kas dešimtas, dažniau renkasi lošimų automatų salonus, kas trečias lošia kartą per mėnesį ar net dažniau – tai parodė Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu atlikta naujausia apklausa.

Remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ tyrimo duomenimis, azartinius lošimus yra lošę 12 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip ir 2019 m., dažniau azartinius lošimus rinkosi jaunesnio amžiaus (iki 29 m.) vyrai. Beveik kas trečias apklaustasis (28 proc.) nurodė, kad pažįsta asmenų, kurie lošia azartinius lošimus. Panašu, kad išbandančių azartinius lošimus gretos palengva auga. 2013 m. darytos apklausos metu 7 proc. apklaustųjų prisipažino per pastaruosius 12 mėnesių yra lošę azartinius lošimus. Nors nuotoliniai lošimai yra lengviau pasiekiami ir jų populiarumas auga, lošusieji nurodė, kad lošimams rinkosi lošimo automatų salonus (47 proc.), juos rinkosi 14 proc. daugiau apklaustųjų nei 2019 m.), o internetu lošė kiek mažiau (41 proc.) respondentų.

Beveik pusė apklaustųjų (43 proc.) tvirtino, kad lošia kartą per metus arba rečiau, kas trečias apklaustasis tą darė kartą per mėnesį ar dažniau (34 proc.). Tyrime apklaustieji atskleidė, kad vieno apsilankymo lošimų organizavimo vietoje metu ar lošiant internetu vidutiniškai išleidžiama iki 20 Eur. Pozityvu tai, kad beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) matė arba girdėjo socialinę reklamą ir mano, jog ji yra reikalinga.

„Visuomenė tuo metu nebuvo tokia sąmoninga – Lietuvoje nebuvo praktiškai jokios informacijos apie probleminį lošimą, nekalbant apie prevencines iniciatyvas. Psichologas Olegas Mackevič, Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas“

Tyrimas taip pat atskleidė, ne tik tai, kad daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų žino, kuo užsiima Lošimų priežiūros tarnyba, bet ir tai, kad per metus laiko sumažėjo negirdėjusių apie šią tarnybą, lyginant su 2019 m. atlikta apklausa (48 proc).

Nuoširdžiai norisi tikėti, kad visuomenė atsakingiau žiūri į azartinius lošimus, o tai padeda kontroliuoti išleidžiamą sumą šiai pramogai“, – viliasi Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas, psichologas Olegas Mackevič, pasidalinęs mintimis apie kintančius lošėjų įpročius, tendencijas bei probleminių lošimų prevenciją. – Įdomu tai, kad šiemet, pandemijos ir pavasarinio karantino fone, lošusieji nurodė, jog lošimams dažniau rinkosi ne populiarėjančius nuotolinius lošimus, kurie yra lengviau pasiekiami, bet lošimo automatų salonus (47 proc.). Juos rinkosi 14 proc. daugiau apklaustųjų nei 2019 m., o internetu lošė kiek mažiau (41 proc.) respondentų, kaip tą galima paaiškinti?

– Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Iš vienos pusės galime daryti prielaidą, kad įpročiai turi įtakos renkantis lošimo būdus. Pavyzdžiui, 47 proc. respondentų pirmą kartą lošimus išbandė lošimų automatų salone.

Jei toks pramogos būdas tapo labiau priimtinu, tikėtina, kad lošėjai nepuls jo keisti išsyk, nebent atsiras smalsumas ar poreikis išbandyti kažką naujo. Iš kitos pusės – svarbus ir lošiančiųjų amžius bei lytis. Lošimus internetu labiau renkasi jaunesnio amžiaus lošėjai, kadangi virtuali aplinka jiems labiau pažįstama, labiau konfidenciali, gal net sąlyginai saugesnė (nes galima išvengti bereikalingo kontakto su salono darbuotojais ar kitais lankytojais, pavyzdžiui, pažįstamais). Jei kalbėtume apie asmenis, kurie mano turintys problemų dėl nekontroliuojamo lošimo, tai konsultacijų metu jie dalinasi, kad mažiau pasitiki virtualia aplinka. Labai gajūs mitai, kurie paremti netinkamomis lošimų nuostatomis, informacijos stoka, kad virtualiuose lošimuose lošimų operatoriai sukčiauja. Dar vienas iš mitų, kad lošdamas gyvai asmuo gali daryti kažkokį poveikį įrenginiui, pavyzdžiui, „stipriau“ spustelėti mygtuką, laiku sustabdyti besisukančius paveikslėlius, tokiu būdu menamai padidinant savo galimybę išlošti. Priklausomų nuo lošimų asmenų grupėje lošimo įrenginys dažnai yra „sužmoginamas“, su juo kalbamasi, ant jo pykstama.

– Tyrimo metu paaiškėjo, kad vieno apsilankymo lošimų organizavimo vietoje metu ar lošiant internetu vidutiniškai išleidžiama iki 20 Eur. Ar tai reiškia, kad vidutiniškai būtent tokia suma ir yra pralošiama? – Jei kalbėtume apie pramogos, kitaip socialinio tipo lošėjus, tai žinoma, galime teikti, kad tai yra statistinis pralošiamos sumos vidurkis, kadangi socialinių lošėjų poreikis yra pramoga, laiko praleidimas, o ne uždarbis. Kaip ir bet kurioje pramogos formoje, mes visi apskaičiuojame, kiek norėtume išleisti pinigų, kiek galime, ką norime už tai gauti. Bet labai svarbu atminti, kad kalbame apie pralošiamą sumą vieno apsilankymo ar prisijungimo metu. Klausimas, kiek intensyviai aš lankausi ar prisijungiu? Per dieną ar mėnesį galiu užeiti ir vieną kartą, o galiu ir 5. Tačiau jei vertintume asmenis, kurie jau nebekontroliuoja savo lošimo ir jis jiems kelia įvairių skausmingų pasekmių, tai jie lošimams gali skirti nuo 100 iki 1000 eurų vieno apsilankymo metu. Kadangi teikiame psichologinę pagalbą lošiantiesiems jau 10 metų, lošėjai pasakoja apie įvairias pralošiamas sumas. Turime atvejų, kai lošėjai vieno apsilankymo metu netenka ir 20-30 tūkstančių. – 2013 metais daugiau nei pusė (55 proc.) lošiančių nurodė, kad per vieną apsilankymą išleidžia ne daugiau kaip 100 litų, šiandien, remiantis naujausiu tyrimu, vidutiniškai išleidžiama iki 20 Eur. Remiantis apklausomis, galima teigti, jog išlaidų lošimams kreivė nesistiebia į viršų? – Nuoširdžiai norisi tikėti, kad visuomenė atsakingiau žiūri į azartinius lošimus, o tai padeda kontroliuoti išleidžiamą sumą šiai pramogai. Manome, kad tam įtakos galėjo turėti ir Lošimų priežiūros tarnybos prevencinė veikla. Lyginant su 2013 metais, daug esame investavę į visuomenės švietimą. Tai darėme socialinių reklamų forma, skaitėme paskaitas švietimo institucijose. Vien per 2019 metus buvo perskaityta nebesuskaičiuojamas kiekis paskaitų apie probleminį lošimą, kuriose siekiama padėti formuoti tinkamas nuostatas į lošimus, suteikti informacijos, kad lošimas nėra uždarbio, o tik specifinė pramogos forma. Ir jos specifika ta, kad tam tikriems asmenims ji gali sukelti labai skaudžių pasekmių.

– Ar galima teigti, kad visuomenė tampa sąmoningesnė, nes, remiantis tyrimu, dauguma (74 proc.) lošusiųjų azartinius lošimus žino, kad lošimai gali sukelti priklausomybę, be to, daugėja gyventojų, kurie žino, kad lošiantis asmuo, jausdamas polinkį į priklausomybę, gali pateikti prašymą, kad jo neįleistų į lošimų organizavimo vietas (68 proc.). Jūsų nuomone – tai veiksmingos socialinės reklamos įtaka? – Tikrai ne vienas mokslinis straipsnis kalba apie socialinių reklamų naudą ar įtaką asmens apsisprendimui. Tačiau… Prisiminkime, kad azartinių lošimų įstatymas įsigaliojo 2001 metais, tačiau pirmieji žingsniai prevencijoje prasidėjo tik 2004 m., kai lošiančiųjų ir jų artimųjų prašymu, Lošimų priežiūros tarnyba inicijavo „Savanorišką apsiribojimo nuo lošimų programą“. Buvo manoma, kad to visiškai pakaks asmenims, kurie nebevaldo savo lošimo įpročių. Visuomenė tuo metu nebuvo tokia sąmoninga – Lietuvoje nebuvo praktiškai jokios informacijos apie probleminį lošimą, nekalbant apie prevencines iniciatyvas. Nebent Priklausomybės ligų centrai susidurdavo su vienu, kitu pacientu, turinčiu lošimų priklausomybę. Šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyboje prevencinių veiklų sąraše yra ne tik prašymų priėmimas, bet ir psichologinė pagalba lošėjams bei jų šeimos nariams, veikia Artimųjų paramos savitarpio grupė, skaitomos paskaitos moksleiviams, studentams, įvairių bendruomenių grupėms, bendradarbiaujama su įvairių sričių specialistais ar nevyriausybinėmis organizacijomis, kuriame socialines reklamas. Žinoma, mes matome, kur dar galėtume pagerinti prevencinę veiklą, tačiau neturime tiek finansinių ir, kas svarbiausia, žmogiškųjų išteklių visoms veikloms įgyvendinti. Pastebimus pokyčius, kuriuos matome, apklausus Lietuvos žmones, lėmė ne vien socialinė reklama. Mūsų prevencinė veikla – tai suderintas visų Lošimų priežiūros tarnybos skyrių žmonių darbo vaisius. Pažymėtina, kad LPT – vienintelė valstybės institucija Lietuvoje, kuri vykdo azartinių lošimų prevenciją.

Dėmesį atkreipia į socialinę reklamą

Lietuvoje azartiniai lošimai pristatomi, kaip pramoga, tačiau retas susimąsto, kad net ir pramogos tam tikrai asmenų grupei gali sukelti rimtų pasekmių, pakeisiančių gyvenimą neatpažįstamai. Lošimų priežiūros tarnybos viešinamos lošimų socialinės reklamos, kurių tikslas – informuoti visuomenę apie galimą žalą, yra nukreiptos ne tik į problemų turinčius lošiančius asmenis, bet ir jų artimuosius. Jos kuriamos bendradarbiaujant ne tik su reklamų specialistais, bet ir su probleminiais lošėjais, kurie yra didžiausi reklamų kritikai. Dauguma – 74 proc. – lošusiųjų azartinius lošimus mano, kad lošimai gali sukelti priklausomybę. Tačiau daugėja gyventojų, kurie žino, kad lošiantis asmuo, jausdamas polinkį į priklausomybę, gali pateikti prašymą, kad jo neįleistų į lošimų organizavimo vietas (68 proc). Iš tyrimo duomenų taip pat matyti, kad beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) matė arba girdėjo socialinę reklamą (daugiausiai šią reklamą matė ar girdėjo 30-39 m. respondentai (65 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (67 proc.) ir gaunantys didesnes pajamas (63 proc). Vis daugėja ir asmenų, kurie mano, kad socialinė reklama yra aktuali – per metus šis skaičius išaugo dar 7 proc. ir iš viso daugiau nei pusė apklaustųjų (53 proc.) mano, kad tokia reklama yra svarbi. Tyrimas atskleidė, kad pirmą kartą lošti pabando vis vyresni asmenys: 18-24 m. amžiaus grupėje skaičius nuo 2019 m. sumažėjo 1 proc. ir 8 proc. išaugo 25-30 m. amžiaus grupėje.

Nepakantumas lošimų reklamai?

Rezultatai rodo, kad 2019 m. lapkritį įsigaliojusios Azartinių lošimų įstatymo pataisos (kuriomis detaliau ir griežčiau reglamentuotas azartinių lošimų reklamos turinys) didelės įtakos apklaustųjų nuomonei nepadarė – dauguma (76 proc.) apklaustųjų nurodo, kad lošimų reklamos galėtų nebūti išvis arba būti mažiau (per metus taip manančių padaugėjo 3 proc). Didesnė dauguma (52 proc.) norėtų, kad azartinių lošimų reklama būtų išvis uždrausta. Tačiau panašus skaičius apklaustųjų (51 proc.) mano, kad lošimų verslas yra svarbus valstybės ekonomikai (mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, kuriamos darbo vietos).

Loterijos domina vis mažiau

Tyrimas parodė, kad mažėja sėkmę išbandančių loterijose: mažiau nei pusė apklaustųjų (43 proc.) teigė dalyvavę loterijose, per metus tokių asmenų sumažėjo 8 proc. Dažniausiai loterijos bilietus perka vidutinio amžiaus (40-49 m.) aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Bilietai įsigyjami norint laimėti pinigų ar daiktinį prizą – taip nurodė 76 proc. apklaustųjų. Nors loterijos, kaip ir lošimai, organizuojamos ir internete, absoliuti dauguma apklaustųjų (88 proc.) loterijos bilietus perka parduotuvėse prie kasų ir tai daro kartą per mėnesį, įsigyja 1 ar 2 bilietus. Per metus šie skaičiai beveik nepasikeitė. Virš pusės apklaustųjų (56 proc.) norėtų, kad loterijos bilietai nebūtų parduodami asmenims, jaunesniems nei 18 metų. Šiuo metu nepilnamečiams nėra jokių kliūčių pirkti loterijos bilietus ir jose žaisti. Ar loterijos bilietai paaugliams nėra žingsnis į priklausomybę nuo azartinių lošimų? Kodėl paaugliams draudžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose, bet galima lošti loterijose? Anot Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Arnoldo Dilbos, moksliniais tyrimais nustatyta, kad loterijos nėra tiek azartiškos, jų neigiamas poveikis mažesnis nei azartinių lošimų. „Lietuvoje įstatymais reguliuojamos dvi žaidimų rūšys – azartiniai lošimai ir loterijos. Šie žaidimai yra panašūs tuo, kad tai yra laisvalaikio praleidimo formos, pagrįstos rizika (galimybe laimėti arba pralaimėti), tačiau tai yra gan skirtingos veiklos neigiamų pasekmių prasme. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad azartiniai lošimai turi didesnę įtaką priklausomybės formavimuisi, todėl jų reguliavimas yra itin griežtas – draudžiama lošti nepilnamečiams arba 21-erių nesulaukusiems asmenims (kazino atveju), tuo metu loterijos nėra tiek azartiškos, jų neigiamas poveikis mažesnis, tai matyti ir iš apklausoje nurodomų gyventojų lošimams bei loterijoms skiriamų sumų skirtumų. Vis dėl to, siekiant apsaugoti nepilnamečius asmenis, Loterijų įstatyme buvo nustatytas ribojimas išmokėti loterijų laimėjimus jaunesniems nei 16 m. asmenims“, – teigė A. Dilba. Loterijų asortimentas nuolat yra plečiamas, 25 proc. apklaustųjų nurodė, kad loterijų pasiūla Lietuvoje yra per didelė, 52 proc. – kad pakankama. Kad loterijos – svarbi sritis valstybės ekonomikai, mano 69 proc. respondentų. Per metus šis skaičius išaugo net 10 proc. (2019 m. – 59 proc.). 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad loterijų reklama daro vidutinę arba labai didelę įtaką asmens apsisprendimui pirkti loterijos bilietus. Tokios pat nuomonės 2019 m. buvo 64 proc. respondentų. Tačiau į klausimą, ar loterijų reklamą reikėtų drausti, teigiamai atsakė 22 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų, 46 proc. nurodė, kad loterijų reklamos visgi drausti nereikėtų.

Žmonės žino ir pasitiki labiau

Tyrimas taip pat atskleidė, ne tik tai, kad daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų žino, kuo užsiima Lošimų priežiūros tarnyba, bet ir tai, kad per metus laiko sumažėjo negirdėjusių apie šią tarnybą, lyginant su 2019 m. atlikta apklausa (48 proc). Šiuo metu apie Lošimų priežiūros tarnybą žino panašus asmenų skaičius (47 proc.), kaip ir apie Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (53 proc.) ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (51 proc.). Apie Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą žino 41 proc., o apie Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybą – 24 proc. respondentų. Didžiausią dalį asmenų, žinančių apie Lošimų priežiūros tarnybą ir jos veiklą (77 proc.), sudaro 30-39 m. amžiaus ir turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys. Dauguma apklaustųjų informaciją apie Lošimų priežiūros tarnybą sužino iš televizijos (39 proc.) ir interneto 27 proc. (jaunimo gretose tokių net 45 proc). Jei lygintume šiuos skaičius su 2019 metais, rezultatai pasikeitė mažai. Atliekant išsamesnę 2019 ir 2020 metų apklausų analizę, matyti, kad per minėtą laikotarpį auga pasitikėjimas Lošimų priežiūros tarnyba – 2020 m. net 10 procentų išaugo asmenų skaičius, kurie mano, kad Lošimų priežiūros tarnyba tinkamai atlieka savo funkcijas. Tokius pokyčius galėjo lemti Lošimų priežiūros tarnybos paskutinius šešerius metus intensyviai vykdyta probleminių lošimų prevencija – nuolat vyksta paskaitos, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į azartinių lošimų keliamus pavojus, šviesti piliečius apie galimus pagalbos būdus nuo lošimų priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems. Taip pat Lietuvos valstybinėje ir komercinėje televizijoje bei radijo stotyse nuolat transliuojama socialinė reklama, kuria visuomenė skatinama atsakingiau pramogauti lošimuose. Taip pat Lošimų priežiūros tarnyba vykdė iniciatyvą, kurios metu kartu su Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafinio dizaino katedros, kuriai vadovauja doc. Robertas Jucaitis, studentais buvo sukurta plakatų, kuriuose jaunieji dizaineriai išreiškė savo viziją apie lošimų keliamas problemas. Minėti plakatai buvo eksponuojami Vilniaus miesto savivaldybėje, universitetuose, taip pat viešojo transporto stotelėse. „Vilmorus“ atlikto tyrimo metu azartinių lošimų ir loterijų tema buvo apklaustas 1001 ne jaunesnis negu 18 m. Lietuvos gyventojas 27 miestuose ir 44 kaimuose.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt

Pavojingos tendencijos: karantinui uždarius lošimo namus, daugėja virtualių kazino aukų

Lietuvoje jau antrą kartą įvedus karantiną vėl buvo sustabdyta lošimo namų veikla, tačiau statistika rodo, kad lošimai keliasi į interneto erdvę. Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenimis, 2020 m. 9 mėnesių bendrųjų lošimų pajamos Lietuvoje siekė 75 582 633 Eurus. 49 proc. gauta iš lošimų vietų ir 51 proc. – iš nuotolinių lošimų.

Tarnybos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje kad azartinius lošimus yra kiek daugiau nei aštuntadalis (12 proc.). 

Nors didžioji dalis apklaustųjų (43 proc.) nurodė lošiantys vos kartą per metus, nerimą kelia skaičius asmenų, tą darančių kartą per mėnesį ar dažniau – net 34 procentai. Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Oleg Mackevič sako, kad jau antrą kartą karantinui uždarius šalies lošimo namus, pastebimos šiokios tokios tendencijos. Viena jų – per dieną Tarnyba gauna bene trečdaliu mažiau prašymų asmenų, siekiančių atsiriboti nuo lošimų. 
„Jei standartiškai per dieną tokių prašymų mes gauname apie 14, tai balandį jų tegaudavome vos po 8-9 per dieną. Tačiau yra ir džiugių skaičių: pavyzdžiui, nesumažėjo konsultacijų dėl priklausomybių. Žmonių į mus kreipiasi tiek pat. Pagalbos prašo ir šia priklausomybe sergančiųjų giminės – sulaukiame skambučių, turime paramos grupę būtent artimiesiems“, – pasakojo Lošimų priežiūros tarnybos psichologas.

Keliasi į virtualią erdvę

Analizuojant lošimo bendrovių pelnus tampa aišku, kad karantino metu vis dažniau renkamasi virtualius lošimo namų pakaitalus. Vertinant šių metų 9 mėnesių bendrųjų lošimų pajamas (GGR) iš azartinių lošimų su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, jos sumažėjo pakankamai nežymiai – vos 6,5 procento (5,3 mln. Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad pajamos iš fizinių lošimo vietų iš tiesų smuktelėjo, tačiau du trečdalius prarastų pinigų kompensuoja nuotoliniai lošimų organizavimai. GGR iš lošimų vietų sumažėjo – 29,8 proc. (15,8 mln. Eur), o GGR iš nuotolinių lošimų padidėjo 37.9 proc. (10,5 mln. Eur), pastarųjų generuojamos pajamos jau lenkia fizinius lošimo namus ir lažybų bendroves. 
„Reikia suprasti, kad tai – priklausomi žmonės. Yra buvę istorijų, kuomet žmogus užsidaro tualete, kad telefonu padarytų statymus, arba pralošia tūkstančius sakydamas, kad eina pagulėti į vonią. Tai nėra blogi žmonė, kurių tikslas yra nuskriausti artimuosius, tiesiog sutrikimas yra toks šlykštus, kad jis „atjungia“ rūpestį artimaisiais“, – apie egzistuojančias problemas pasakojo O. Mackevič.

 

LPT atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis detaliau ir griežčiau reglamentuota azartinių lošimų reklama, didelės įtakos apklaustųjų nuomonei nepadarė – dauguma (76 %) apklaustųjų nurodo, kad lošimų reklamos galėtų nebūti išvis arba būti mažiau (per metus taip manančių padaugėjo 3 %). Didesnė dauguma (52 %) norėtų, kad azartinių lošimų reklama būtų išvis uždrausta. Tačiau panašus skaičius apklaustųjų (51 %) mano, kad lošimų verslas yra svarbus valstybės ekonomikai (mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, darbo vietų kūrimas).

O. Mackevič akcentuoja, kad perteklinė reklama labiausiai kenkia sveikstantiems nuo priklausomybės lošimams. Tokie žmonės dažnai net vengia žiūrėti krepšinio varžybas, nes jose pasitaiko reklamų. Užsienyje klestinčios nelegalios filmų platinimo platformos dažnai išsilaiko iš tokių pačių nelegalių lošimų organizatorių – įvairių lažybų bendrovių. Specialisto teigimu, sveikstantys nuo šios priklausomybės dažniausiai stengiasi net neužsukti į tokias interneto svetaines.  Nuo potraukio lošimams padeda sveikti Lošimų priežiūros tarnybos specialistai, taip pat yra ganėtinai ilgą laiką veikiančių Anoniminių lošėjų susibūrimų. 
„Yra anoniminių lošėjų grupės ir jos tikrai veikia, pakankamai senos ir stiprios yra Vilniuje ir Kaune. Karantino metu jie dirba virtualiai, teikia konsultacijas. Pagalbos galima sulaukti. Kalbant apie Tarnybą, čia dirbatys psichologai neatlygintinai konsultuoja ir priklausomus asmenis ir jų šeimų narius. Vedame nemokamą artimųjų paramos grupę – susitinkame kas antrą mėnesio antradienį.  monės ieško sprendimų, tačiau svarbiausia yra pripažinti problemos mastą“, – akcentavo specialistas.

LPT tyrimas parodė, kad Dauguma – 74% – lošusiųjų azartinius lošimus mano, kad lošimai gali sukelti priklausomybę. 

Straipsnis paimtas iš alfa.lt

Paauglių apklausa rodo: geria mažiau, bet populiarėja elektroninės cigaretės ir lošimai iš pinigų

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojusių alkoholį 15–16 metų mokinių. Tai parodė naujas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD).

Lisabonoje skelbiamo tyrimo duomenimis, bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15–16 amžiaus mokinių, beveik dvigubai mažiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.). Geresni rodikliai yra keturiose šalyse: Kosove (10 proc,), Islandijoje (11 proc,), Norvegijoje (25 proc.) ir Švedijoje (25 proc.), prasčiausias rodiklis – Danijoje (74 proc). 2019 metais atliktame tyrime dalyvavo 35 Europos šalys. Lietuvoje buvo anonimiškai apklausti 2 tūkst. 393 mokiniai iš atsitiktiniu būdu atrinktų 198 pagrindinių ir profesinių mokyklų bei gimnazijų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Alkoholio suvartojimo rodikliai gerėjo

ESPAD tyrimo Lietuvoje koordinatorė, Klaipėdos universiteto profesorė Liudmila Rupšienė pažymi, kad alkoholio suvartojimas tarp paauglių lieka problema, bet rodikliai nuosekliai gerėja. „Apibendrinant galima sakyti, kad alkoholio vartojimas išlieka problema, tačiau situacija yra geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžios. Toks pagerėjimas gali būti susijęs su nacionalinio lygmens priemonių, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą, taikymu“, – sako L. Rupšienė. Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime alkoholio pripažino ragavę 79 proc. tiek Lietuvos, tiek visų ESPAD mokinių, geriausias rodiklis yra Kosove (29 proc.), prasčiausias – Čekijoje (95 proc.). Kaimyninių šalių rodikliai šiek tiek prasteni nei Lietuvos: Latvijoje – 89 proc., Lenkijoje – 81 proc., Estijoje – 82 procentai. Blogiausi rodikliai Lietuvoje buvo fiksuoti 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos. Kitose ESPAD šalyse pikas irgi buvo pasiektas 2003 metais, tačiau jis buvo mažesnis nei Lietuvoje. Bent kartą gyvenime alkoholio vartojusių mokinių ESPAD šalių vidurkis tuomet siekė 91 proc., o alkoholio vartojimo 30 dienų iki apklausos – 63 procentai.

Mažiau rūkoma įprastinių cigarečių

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje mažiau surūkoma įprastinių cigarečių, tačiau nauji duomenys rodo išaugusį elektorinių cigarečių rūkymą. 2003 metais 80 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes, 2019 metais tokių buvo 54 procentai. Kaip pažymima pranešime, situacijos gerėjimą rodo ir vėlesni bandymai rūkyti įprastines cigaretes: nuo 2003 metų piko mažiau 13 metų ir jaunesnių Lietuvos paauglių bent kartą rūkė įprastines cigaretes (atitinkamai 55 proc. 2003 metais ir 33 proc. 2019 metais) bei pradėjo kasdien rūkyti (atitinkamai 13 proc. 2003 metais ir 4 proc. 2019 metais). Elektroninių cigarečių rūkymo duomenys pradėti rinkti 2015 metais, nuo to laiko bent kartą rūkiusiųjų elektronines cigaretes 15–16 metų mokinių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 46 proc. iki 65 procentų. Panašus elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių fiksuojamas Monake (63 proc.), Čekijoje (60 proc.), kaimyninėse šalyse paplitimas taip pat didesnis nei 40 proc. siekiantis ESPAD šalių vidurkis: Latvijoje – 52 proc., Estijoje – 54 proc., Lenkijoje – 56 procentai. „Deja, neturime tikslių duomenų, kokia rūkančių paauglių dalis renkasi elektronines cigaretes su nikotinu, kokia – su medžiagomis be nikotino, tyrimo metodika to tiksliai neatskleidžia“, – sako L. Rupšienė.

Nežymiai sumažėjo narkotikų vartojimas

2019 metų ESPAD tyrimo duomenimis, 19 proc. Lietuvos mokinių bent 1–2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų. ESPAD šalių vidurkis siekia 17 proc., labiausiai ši problema paplitusi Čekijoje (29 proc.), Italijoje (28 proc.), Latvijoje (27 proc.) ir Slovakijoje (25 proc.). Anot pranešimo, Lietuvoje šis rodiklis nežymiai pradėjo mažėti nuo 21 proc. 2011 metais iki 19 proc. 2019 metais, rodydamas nežymią nelegalių narkotikų mažėjimo tendenciją, kuri stebima ir kitose Europos šalyse. „Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. Lietuvoje kas penktas ESPAD tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui; dažniau vartoja merginos“, – sako L. Rupšienė. ESPAD šalių vidurkis dėl nepaskirtų raminamųjų vaistų vartojimo yra 6,6 proc., prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą per gyvenimą vartoja 23 proc. ir 22 proc. paauglių Tyrimo duomenimis, vis didesnį rūpestį kelia kitos psichoaktyviosios medžiagos: Lietuvoje 5,6 proc. ESPAD tyrimo dalyvių nurodė, kad vartojo naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, 4,3 proc. – sintetinius kanabinoidus, 0,9 proc. – sintetinius katinonus. Kaimyninių šalių duomenys panašūs į Lietuvos, tik kiek didesni: Estijoje naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodmuo 6,6 proc., Latvijoje 6,4 proc., Lenkijoje 5,9 proc.

Populiarėja lošimai ir kompiuteriniai žaidimai

2019 metų ESPAD rezultatai rodo, kad plinta lošimas iš pinigų: 22 proc. respondentų (29 proc. vaikinų, 15 proc. merginų) teigė, kad jie žaidė bent vieną žaidimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos. Lietuvoje šie skaičiai šiek tiek mažesni: atitinkamai 19 proc., iš jų 25 proc. vaikinų, 13 proc. merginų. Dažniausia lošiama loterijoje arba kortomis. Išaugus išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimui išaugo ir žaidimų populiarumas: ESPAD šalyse apie 60 proc. respondentų teigė, kad jie žaidė skaitmeninius žaidimus tipišką mokyklinę dieną paskutinį iki apklausos mėnesį (68 proc. – „nemokyklinę“ dieną), Lietuvoje atitinkamai 69 proc. ir 76 proc. Daugiausiai laiko žaisdami prie kompiuterių praleidžia Suomijos (77 proc. mokyklinę dieną), Danijos (75 proc. mokyklinę dieną), Faro (74 proc. mokyklinę dieną), Švedijos (73 proc. mokyklinę dieną), Estijos (73 proc. mokyklinę dieną) paaugliai. Daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikinai praleidžia dvigubai daugiau laiko žaisdami nei merginos. ESPAD šalyse 94 proc. respondentų pranešė apie tai, kad naudojosi socialinėmis medijomis paskutinę savaitę iki apklausos, ir tai visiškai sutampa su atitinkamu Lietuvos rodikliu. Respondentai čia vidutiniškai praleidžia 2–3 val. tipišką mokyklinę ir 6 val. ir daugiau „nemokyklinę“ dieną. Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, merginos dažniau nurodė į socialinių medijų naudojimą nei vaikinai.

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt

Dėl prašymų priėmimo tvarkos

DĖMESIO !
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje, prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – Prašymas) priimami elektroniniu būdu per „Elektroninių valdžios vartų“ sistemą.
Asmenims, neturintiems galimybės prisijungti elektroniniu būdu, Prašymus galima pateikti Lošimų priežiūros tarnyboje tik pagal privalomą išankstinę registraciją.
Užsiregistruoti dėl Prašymo pateikimo Priežiūros tarnybos patalpose arba nuotolinės psichologų konsultacijos galite elektroniniu paštu pagalba@lpt.lt arba telefonų numeriais:
8 (5) 233 6241, 8 609 66676.
Paskirtu laiku atvykę asmenys privalo laikytis LR Sveikatos apsaugos ministro nustatytų saugos reikalavimų.
SVARBU ŽINOTI, kad asmenys atvykę be išankstinės registracijos ar neturintys asmeninės apsaugos priemonių NEBUS APTARNAUJAMI.

Lankytojų registravimas nuo pirmadienio: tvarka taikoma ir lošimo namams

Lošimai / Keenan Constance/Unsplash nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad pirmadienį, spalio 26 d., įsigaliojusi lankytojų registravimo tvarka yra taikoma ir lošimo namams, rašoma pranešime.

Turės būti patikrinta kiekvieno lankytojo asmens tapatybė, užregistruojamas jo vardas, pavardė ir telefono numeris, o gavus atitinkamą prašymą, šie duomenys per dvi dienas turės būti pateikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Taip siekiama lengviau identifikuoti žmones, jeigu lošimo namuose apsilankytų koronavirusu (COVID-19) užsikrėtę asmenys. Tokiu atveju NVSC specialistai pradės epidemiologinį tyrimą ir aiškinsis, su kuo kontaktavo infekuotas lankytojas, informuos sąlytį turėjusius asmenis.

Operacijų vadovo sprendimu lankytojų duomenys turi būti saugomi 21 dieną po apsilankymo, o po to sunaikinami. Registraciją galima vykdyti tiek elektroniniu, tiek popieriniu būdu. Lankytojų registracija nuo pirmadienio taip pat įsigaliojo maitinimo įstaigose, laisvalaikio ir pramogų teikimo vietose.
SAM patikslina, kad prekybos centrai bendrąja prasme nelaikomi laisvalaikio ir pramogų vietomis, todėl įeinant į patį prekybos centrą lankytojų registracija nėra būtina, tačiau ji reikalinga, jei įžengiama į laisvalaikio ir pramogų erdves, esančias prekybos centruose. Lankytojų registracija reikalinga įeinant į tokias atskiras laisvalaikio ir pramogų vietas kaip kino teatrai, šokių studijos, sporto klubai, vaikų karstynių erdvės, boulingas, lazerių arenos, pabėgimo kambariai ir pan., taip pat viešojo maitinimo įstaigas, restoranus, kavines, barus, naktinius klubus ir kitas pasilinksminimo vietas, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktus, esančius prekybos centruose.

Straipsnis paimtas iš lrt.lt