Konsultavimas probleminio lošimo klausimais

PROBLEMINIO LOŠIMO SIMPTOMAI, PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

Lošimas yra viena klastingiausių žmogaus ydų, kadangi lengvų pinigų iliuzija ir neatsakingas lošimas gali greitai privesti prie finansinio žlugimo. Nepriklausomai nuo to, kurią lošimo rūšį Jūs ar Jūsų artimieji lošia, ar tai būtų pokeris, ar lažybos, ar lošimo automatai – didžiausi šansai laimėti visuomet yra lošimo organizatorių pusėje. Dėl to labai svarbu būti tinkamai pasiruošus, kad laisvalaikio pramoga netaptų skaudžia problema Jums ar Jūsų artimajam.

PRIKLAUSOMYBĖ NUO AZARTINIŲ LOŠIMŲ IR PROBLEMINIS LOŠIMAS

Pirmiausia išsiaiškinkime sąvoką „Azartinis lošimas“. Tai žaidimas iš pinigų, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, sugebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, tai psichikos sutrikimas, vienas iš impulsų kontrolės sutrikimų. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. Ir nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Kompulsyvūs lošėjai lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Net suprasdami, kad visos tikimybės laimėti yra ne jų pusėje, net ir tuo metu, kai jie negali sau leisti pralaimėti dėl finansinių problemų, priklausomi nuo lošimų asmenys negali atsisakyti liguisto poreikio lošti.

Tai kas tas probleminis lošimas? Skirtinguose šaltiniuose, tarp probleminio ir patologinio lošimo dedamas lygybės ženklas. Probleminis lošimas – tai rizikingas lošimas, dėl kurio formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje. Jeigu lošimas užima didžiąją dalį Jūsų laiko, jam yra skiriama didesnė pinigų dalis, nei pagrindiniams poreikiams patenkinti, siekiate atsilošti, lošimams skiriamas biudžetas viršija Jūsų realias pajamas, tęsiate lošimą, ignoruodami galimas pasekmes – Jūs galimai probleminis lošėjas.

MITAS: Tam, kad taptum probleminiu lošėju, turi lošti kiekvieną dieną.
FAKTAS: Probleminis lošėjas gali lošti tiek dažnai, tiek retai. Jei asmens lošimas kelia psichologinių, finansinių, emocinių, socialinių ir kitų problemų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, reiškia – asmuo turi problemų dėl lošimų.

MITAS: Probleminis lošimas nėra problema, jei lošiantysis turi pakankamai pinigų ir gali sau leisti lošti.
FAKTAS: problemos, kylančios dėl padidėjusio potraukio lošimams, nėra tik finansinės. Jei asmens lošimas trukdo socialiai funkcionuoti ir prieštarauja jo vertybėms, tuomet tai yra problema.

MITAS:Dažniausiai probleminiai lošėjai lošia dėl to, kad jų šeimos nariai juos prie to priveda.
FAKTAS: 
Probleminiai lošėjai randa įvairių būdų, kad pateisintų savo lošimą. Kitų asmenų kaltinimas tėra vienas iš būdų išvengti savo atsakomybės sustabdyti žalingą veiklą ir vengti būdų ieškotis pagalbos.

MITAS: Jei probleminis lošėjas prisidaro skolų, svarbiausia yra kaip įmanoma greičiau padėti padengti jo skolas.
FAKTAS: Greitas problemos sprendimas dažniausiai atrodo patraukliausias visoms dalyvaujančioms pusėms ir gali atrodyti teisingas, tačiau padengdami lošiančiojo asmens skolas, atimame iš jo galimybę jausti atsakomybę už savo veiksmus, spręsti problemas savarankiškai, kas dažniausiai veda prie situacijos pasikartojimo.

FAKTORIAI, LEMIANTYS PRIKLAUSOMYBĖS NUO AZARTINIŲ LOŠIMŲ VYSTYMĄSI

Labai svarbu suprasti, kad nėra vienos priežasties ar vieno faktoriaus, lemiančio, ar asmuo taps priklausomas nuo lošimų ar ne. Tai gali būti lengvų pinigų siekis, noras patirti pakilimus ir nuosmukius lošimo metu, adrenalino „vaikymasis“, bėgimas nuo vienatvės, būdas stresui įveikti, socialinio statuso siekimas, pvz., būti profesionalu ar sėkmingu lošėju. Moksliniuose straipsniuose dažnai rašoma, kad vienas svarbiausių faktorių – sutrikęs savęs vertinimas (būdingas narcisizmas). Vaikystėje susiformavęs nepilnavertiškumo kompleksas kompensuojamas fantazijomis apie savęs aukštinimą bei visagališkumą. Pvz., jei pavyksta išlošti – tai pastiprina vidinę savivertę ir svarbą, o kartu ir išskirtinumo pojūčius, ir dar giliau pastumia į susikurtą savęs suvokimo fantazijų pasaulį. Ne mažiau svarbūs ir sutrikę tarpasmeniniai santykiai. Dėl to labai svarbu būti kritiškam savo elgesiui bei mąstymui ir pastebėjus, kad lošimas kelia daugiau slogių jausmų nei malonumo, neatidėliotinai kreiptis pagalbos.

Papildomai prie faktorių, lemiančių priklausomybę galima, priskirti lošimų prieinamumą, įsitraukimą į lošimus jauname amžiuje, pratinimąsi prie lošimų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, anksčiau turėtą priklausomybę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir pan.

PROBLEMINIS LOŠIMAS IR PRIKLAUSOMYBĖ: ŽENKLAI IR SIMPTOMAI

Priklausomybė nuo lošimų dažnai įvardinama kaip „paslėpta“ arba „nematoma“ liga. Lyginant ją su priklausomybe nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, akivaizdžių fizinių požymių ar stipriau išreikštų simptomų nėra. Patys probleminiai lošėjai nuolatos randa būdų neigti ar bent jau sumenkinti problemos mastą. Taip pat jie įdeda daug pastangų, norėdami nuslėpti savo liguistą potraukį nuo artimųjų.

EMOCINIAI SIMPTOMAI

Per dažnas ar neatsakingas lošimas gali sukelti daug sunkių jausmų, tokių kaip: nerimas, neviltis, apatija, pyktis. Nuolat patiriant tokius jausmus, daugeliui lošiančiųjų gali kilti mintys apie savižudybę ar net bandoma žudytis. Finansinės netektys, skolos, pablogėję santykiai darbe, šeimoje, su draugais (ar – suprastėję socialiniai ryšiai), nesėkmingi bandymai stabdyti kompulsyvų lošimą išvargina lošiantįjį, jis dažnai jaučiasi vienišas su savo kalte ir beviltiškumu.

SAVIŽUDYBĖS RIZIKA

Daugelis lošiančiųjų, patirdami nuolatines nesėkmes lošime, jaučia daug sunkių jausmų. Tai neviltis, pyktis, nerimas. Nuolatos patiriant neigiamas emocijas, gali atsirasti minčių apie savižudybę. Labai svarbu gauti žinių, kaip kalbėtis su žmogumi, galvojančiam apie savižudybę.
Daugiau informacijos dėl pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, galite rasti čia. 

FIZINIAI SIMPTOMAI

Kadangi kompulsyvus lošimas yra psichikos sutrikimas, keliantis daug sunkių jausmų, negydomas jis gali peraugti į depresiją ar kitus, sunkesnius psichikos sutrikimus. Nuolatinis nerimas gali paveikti miego kokybę. Dėl to kai kurie lošiantieji skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, svorio netekimu arba padidėjimu. Neretai tokiais atvejais vargina psichosomatiniai sutrikimai: širdies skausmai, padidėjęs spaudimas, kvėpavimo bei virškinimo sutrikimai.

SOCIALINĖS PASEKMĖS

Nors priklausomas nuo azartinių lošimų asmuo patiria dideles emocines kančias, šeima, kaip artimiausias lošiančiojo ratas, taip pat susiduria su kompulsyvaus lošimo pasekmėmis. Labai dažnai lošiančiojo artimieji patiria emocinį ir net fizinį smurtą iš lošiančiojo arba jo kreditorių. Šeimose, kuriuose vienas sutuoktinių yra priklausomas nuo lošimų, padidėja skyrybų rizika. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų duomenimis, apie 65 procentai šeimų, kuriose vienas iš sutuoktinių lošia, prieina iki skyrybų. Trys iš penkių nuo lošimų priklausomų asmenų turi vaikų. Daugiausia streso tokios šeimos patiria dėl lošiančiojo neatsakingo lošimo atsiradusių skolų, taip pat nekontroliuojamo melo ir įtampos.

Vaikai taip pat kenčia nuo lošimo pasekmių šeimoje:

  • Jaučiasi apleisti tiek fiziškai, tiek emociškai.
  • Probleminių lošėjų vaikai dažniau patiria artimojo, kenčiančio nuo lošimų priklausomybės, emocinį ir fizinį smurtą.
  • Probleminių lošėjų vaikai turi didesnę riziką užaugę tapti priklausomais nuo lošimų.

TRUMPALAIKIS IR ILGALAIKIS AZARTINIŲ LOŠIMŲ POVEIKIS

Labai dažnai klausiama, kiek laiko reikia lošti neatsakingai, kad taptum probleminiu lošėju? Pirmiausia, tai labai individualu. Tačiau daugeliui užtenka 1-2 metų, kad pramoga taptu labai skausminga problema lošiančiajam ir jo artimiesiems. Kuo trumpesnis lošimo stažas bei jaunesnis lošėjo amžius, tuo didesnė tikimybė efektyviau priimti sprendimą sveikti ir pradėti gydymą. Kadangi pradžioje lošėjas labiausiai pastebi finansinės padėties pablogėjimą, visas dėmesys būna skiriamas finansinei padėčiai atstatyti ir praktiškai neskiriama dėmesio emocinei savijautai. Bėgdami nuo sunkių jausmų ir išgyvenimų, probleminiai lošėjai ieško greito būdo kylantiems jausmams (nerimui, nevilčiai, apatijai) nuslopinti ir dažnai pasirenka netinkamas priemones, tokias kaip alkoholį ar psichotropines medžiagas. Iš čia kyla ir gretutinių ligų pavojus – alkoholizmas arba narkomanija. Taip pat kenčia ir santykiai su mylimaisiais, kas veda prie skyrybų. Lošiantieji, siekiantys greičiau išsispręsti finansines problemas, linkę pažeidinėti įstatymus vogdami, sukčiaudami ir pan.

AR AŠ TURIU PROBLEMŲ DĖL LOŠIMO?

Greičiausiai Jūs turite problemų dėl lošimų, jeigu:

  • Slepiate savo lošimą nuo aplinkinių. Galbūt Jūs lošiate slapčia arba meluojate apie lošimo dažnumą, slepiate pralošimo faktą bijodamas, kad artimieji Jūsų nesupras. Mieliau dalinatės tik savo pergalėmis, stambiais laimėjimais. Kartais slepiate ir laimėjimus, kad turėtumėte papildomų lėšų lošimams tęsti.
  • Turite sunkumų kontroliuodami lošimą. Ar pradėję lošti galite sustoti ir palikti lošimų vietą bet kuriuo momentu? Ar vis dėlto tęsiate lošimą, kol išleisite viską iki paskutinio cento, bandydamas atsilošti praloštą sumą?
  • Lošiate net tuomet, kai neturite tam pinigų. Manote, kad taip nebūna? O kaipgi lošimas iš pinigų, kurie yra skirti būsto išlaikymui, maistui, pinigai, skirti vaiko poreikiams? O jeigu skolinatės pinigus lošimams? Signalas, kad turite rimtų problemų dėl lošimo – desperatiškas bandymas atsilošti arba lošimas iš tų lėšų, kurios lošimams nėra skirtos. Gali kilti minčių ir tikėtina, kad Jūs nuoširdžiai tikite tuo, kad vienintelis būdas susitvarkyti finansines problemas yra lošimas. Liūdna, bet tai tik dar vienas būdas, stumiantis lig prarajos.
  • Šeima ir draugai ima nerimauti dėl Jūsų lošimo. Lošimo ar pačios lošimo problemos neigimas sudaro puikiais sąlygas tęsti žalingą lošimą. Jei Jūsų šeima ar draugai išreiškia nerimą dėl Jūsų lošimo, priekaištauja dėl laiko ar pinigų – įsiklausykite, greičiausiai jie pastebi tai, ko Jūs nematote. Pabandykite į susidariusią situaciją pažiūrėti kritiškiau ir pasverkite, kokią įtaką Jūsų gyvenimui daro lošimas. Nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus, keistis ir gyventi sveiką gyvenimą niekada ne vėlu.

Kreipkitės pagalbos ir žinokite, kad pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas.

Jeigu manote, kad norėtumėte liautis lošę, tačiau nežinote, nuo ko pradėti, skambinkite į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos telefonais:
8 (5) 233 62 41 arba +370 609 66676.

SAVĘS PALAIKYMAS, SIEKIANT SVEIKIMO

Daugelis nuo priklausomybės kenčiančių asmenų mano, kad jie gali lengvai ir bet kuriuo momentu sustabdyti žalingą veiklą, tačiau, „atkritę“ pirmą kartą, labai nusivilia ir neranda tolimesnės motyvacijos atnaujinti bandymų sveikti. Specialistai apie atkrytį kalba kaip apie natūralią sveikimo dalį ir teigia, kad po kiekvieno atkryčio tęsiant pradėtą gydymą tarpai tarp atkryčiu, nors ir nežymiai, bet ilgės. Lošėjai ir jų artimieji – priešingai, tai vertina kaip neigiamą rezultatą ir dažniausiai visiškai nutraukia bet kokį bandymą kartoti gydymą.

Liūdna, bet tik vienetai lošiančiųjų gali pasigirti, kad susitvarkė su priklausomybe savarankiškai, be išorinės paramos. Atisakyti lošimo ar surasti motyvacijos gydytis priklausomybę yra labai didelis iššūkis sau, dėl to labai svarbu pasirūpinti palankios sveikimui aplinkos kūrimu: nesilankyti lošimo įstaigose, bendrauti su nelošiančiais asmenimis, vengti bet kokių veiklų, siejamų su azarto rizika, rasti patikimus asmenis, padėsiančius sutvarkyti savo finansinius reikalus, surasti sau saugių pramogų, kurios pakeistų lošimą.

Vienas iš būdų atsisakyti žalingo įpročio lošti – tai suprasti, kokios priežastys ar veiksmai lemia poreikio lošti atsiradimą ir keisti savo netinkamą elgesį. Žemiau išvardinti keturi pagrindiniai dalykai, kurie įtakoja problemos vystymąsi:

  • Sprendimas: Tam, kad įvyktų lošimas, turi būti priimtas sprendimas jį pradėti. Jei jaučiate stiprų norą lošti – sustokite, atidėkite darbus, kuriuos šiuo metu dirbate. Prisiminkite skaudžiausią savo lošimo patirtį, nukreipkite mintis nuo lošimo ir susikoncentruokite ties kita, svarbesne veikla. Pokalbis padeda, dėl to susisiekite su patikimu asmeniu, su kuriuo galite saugiai pasidalinti kylančiais jausmais ir pasikalbėti apie pagundą.
  • Pinigai: Lošimas neįmanomas be pinigų. Nesinaudokite bankų kortelėmis, suraskite patikimą asmenį, kuris sutiktų prisiimti atsakomybę tvarkant Jūsų finansinius reikalus. Jei tokio asmens nėra, pasitarkite su banko personalu, kaip aktyvuoti automatines apmokėjimo paslaugas. Ypač svarbu sumažinti su savimi turimą grynųjų pinigų kiekį – apsiribokite tokia suma, kuri būtina vienai dienai. Dažniausiai tai neviršija 5-8 eurų ribos.
  • Laikas: Lošimas neįmanomas, kuomet neturite tam laiko. Peržiūrėkite savo dienotvarkę, o jei tokios neturite – susikurkite. Netvarka ir tinginystė – puiki dirva priklausomybei vystytis. Dienotvarkėje būtinai suraskite laiko poilsiui, šeimai, asmeniniams pomėgiams.
  • Lošimas: Jei esate probleminis lošėjas, svarbu suprasti, kad ir koks sėkmingas būtų Jūsų lošimas, tai tik pagilins problemą ir atitolins nuo sveikimo. Venkite bet kokių vietų, kuriose yra lošiama arba reklamuojami azartiniai lošimai. Pateikite prašymą dėl savanoriško savęs apribojimo nuo lošimų Lošimų priežiūros tarnybai, sudarykite sau kuo daugiau kliūčių, apsaugančių nuo lošimo. Blokuokite visas internetines prieigas prie lošimų internetu.

Bandymas išspręsti dėl lošimo iškilusias problemas priklauso nuo daugelio faktorių, pvz. išsiaiškinti, dėl ko Jūs apskritai lošiate? Nustojus lošti, tokios problemos, kaip depresyvi nuotaika, vienatvė, nuobodulys greičiausiai išliks, dėl to labai svarbu tinkamai dirbti ir su išvardintomis problemomis. Galima paieškoti tinkamų veiklų lošimui pakeisti, pavyzdžiui:

PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ LOŠIAMA

SAUGI VEIKLA, PAKEISIANTI LOŠIMĄ

Patirti dėl adrenalino antplūdžio kylantį jaudulį Sportas arba su iššūkiais siejamas hobis: aktyvus sportas, kalnų dviratis, alpinizmas, kartingai ir pan.
Labiau socializuotis, siekiant išvengti drovumo ar vienatvės Viešojo kalbėjimo užsiėmimai, bendra veikla su įvairiomis socialinėmis grupėmis, bendravimas su draugais ir artimaisiais, savanorystė, naujų pažinčių paieškos.
Vengiant nemalonių jausmų, negalvoti apie problemas Darbas su psichologu arba psichoterapeutu padėtų susitvarkyti su kylančiais jausmais.
Vienatvė ir nuobodulys Suraskite užsiėmimą, kuriam jaučiate aistrą, pvz.: muzika, kiti menai, bendravimas su žmonėmis, turinčiais panašių pomėgių.
Atsipalaiduoti po įtemptos dienos Teigiama, kad kasdieniai 15 minučių trukmės fiziniai pratimai padeda susitvarkyti su stresu. Galima bandyti kvėpavimo technikas, meditacijas, masažą ir pan.
Išspręsti finansines problemas Šansai laimėti visuomet yra verslo pusėje, dėl to finansinius klausimus geriau spręsti su patyrusiu konsultantu.

 DARBAS SU POTRAUKIU LOŠTI

  • Dalinkitės. Apie potraukį galite dalintis su patikimu asmeniu ar asmenimis, taip pat bendrauti su „Anoniminių lošėjų“ grupės nariais, psichologais.
  • Keiskite lošimą saugia veikla. Atraskite pamirštus malonius užsiėmimus iš naujo: lankykite sporto salę, bendraukite su draugais, žvejokite ar užsiimkite bet kokia nežalinga, teikiančia malonumą veikla.
  • Atidėkite lošimą. Jei kyla noras lošti, iškentėkite penkias – dešimt minučių, valandą ar tiek, kiek Jums reikia, kad potraukis nusloptų. Impulsas lošti netruks amžinai. Išlaukus tam tikrą laiką, jis bus ne toks intensyvus ir varginantis.
  • Įvertink realią situaciją. Vizualizuokite tai, kas galėtų nutikti, jei nesusivaldytumėte ir pradėtumėte lošimą. Kuo jis galėtų pasibaigti? Prisiminkite jausmus, kurie kyla po kiekvieno Jūsų lošimo, kuomet netenkate pinigų, priekaištaujate sau.
  • Venkite izoliacijos. Jei Jūsų lošimo priežastis – bendravimas, apsupkite save svarbiais žmonėmis, kartu leiskite laisvalaikį. Dalyvaukite savanoriškoje veikloje, atkurkite senas pažintis, ieškokite naujų draugų.

Jei Jums nepavyks atsispirti potraukiui lošti – nesmerkite savęs. Tai, kad nepavyko šį kartą, nereiškia, kad negalite susitvarkyti su problema. Neteisinkite savo vengimo tvarkytis problemos tik dėl to, kad bandymas sustoti buvo nesėkmingas. Nepasiduokite – bėgant laikui ir tinkamai priėmę pagalbą, Jūs tikrai galite sustoti. Turite suprasti, kad priklausomybei įveikti reikės daug kantrybės, ryžto ir pastangų, kadangi tai ilgalaikis ir sudėtingas procesas.  Gali būti, kad, pradėjus gydymą, Jūs atkrisite, tačiau svarbiausia mokytis iš savo klaidų ir nuosekliai eiti pasirinkta kryptimi.

KAIP PADĖTI ŠEIMOS NARIUI, TURINČIAM PROBLEMŲ DĖL LOŠIMO?

AR MANO ARTIMAS ŽMOGUS TURI PROBLEMŲ DĖL LOŠIMO?

Jei Jūsų artimas žmogus turi problemų dėl lošimo, jis gali:

  • Pradėti gintis, kai kalbama apie jo lošimą. Kuo gilesnėje „duobėje“ yra lošėjas, tuo labiau jis pateisina savo lošimą kaip būdą pinigams užsidirbti ar atsilošti. Jis gali pradėti slėpti savo lošimą, gintis arba priešingai – kaltinti Jus dėl problemos atsiradimo. Galite būti apkaltintas ir tuo, kad Jūs privertėte pasirinkti lošimą, nes „sunervinote“ arba priešingai, apkaltinti, kad dėl Jūsų nepavyko išlošti, nes netikite „dideliu laimėjimu“.
  • Piniginiuose klausimuose tampa slapukaujantis, įtarus. Gali pradėti slėpti savo pajamas, pradedėti meluoti dėl vėluojančių atlyginimų. Kartais priešingai – probleminis lošėjas ima rodyti didelį norą kontroliuoti šeimos biudžetą, prisiimti daugiau atsakomybės buitiniuose klausimuose, kuriuose dalyvauja pinigai: buto remontas, pirkimai ir pan. Bendros santaupos pradeda tirpti dėl neaiškių priežasčių, netikėtai atsiranda nesuprantamų skolininkų, kuriems yra skolinami bendri pinigai. Dažniausiai, siekiant gauti paaiškinimą, klausimai lieka be konkretaus atsakymo.
  • Ieškoma pinigų lošimams. Netikėtai atsirandą grasinantys laiškai iš skolinimosi kompanijų, bandoma skolintis pinigų iš artimųjų ar draugų rato. Galite pastebėti, kad namuose mistišku būdu dingsta juvelyriniai dirbiniai, daiktai. Siekiant išsiaiškinti dingimo aplinkybes, vagystė yra neigiama arba kuriamos mažai tikėtinos, nors ir įtikinamai skambančios istorijos. Dažnai artimieji patys būna apkaltinti dėl vertingų daiktų dingimo.

KAIP TEIKTI PAGALBĄ?

Probleminiam ar kompulsyviam lošėjui labai svarbu jausti šeimos ir draugų paramą kovoje su varginančia priklausomybe, tačiau tik pats lošiantysis turi priimti sprendimą atsisakyti lošimo. Vienas dalykas yra Jūsų noras, kad asmuo neloštų, kitas – lošiančiojo įsitraukimas ir veikimas. Tai labai skirtingi dalykai. Gali kilti jausmas, kad į problemą supuolėte visa galva, skiriate daug laiko ir energijos, siekdami apsaugoti lošiantįjį nuo lošimų, tačiau rezultatų, kokių Jūs norite, – nėra. Svarbu tinkamai pasirengti teikti pagalbą.

  • Pradėkite rūpintis savimi. Jūs turite teisę apsaugoti save emociškai ir finansiškai. Nekaltinkite savęs dėl artimajam kylančių problemų dėl lošimo. Neprisiimkite atsakomybės už lošiančiojo „gelbėjimą“. Konsultuokitės su teisininkais, psichologais.
  • Nelikite su problema vieni. Labai dažnai artimiesiems kyla dviprasmiai jausmai lošiančiojo atžvilgiu: nuo gailesčio, gėdos iki pykčio. Jums gali kilti abejonių dėl savo veiksmų tinkamumo, todėl būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, konsultantus, su kuriais galėtumėte suformuoti pagalbos strategiją, pasidalinti savo jausmais, apsaugoti save nuo susitapatinimo su lošiančiojo problema.
  • Perimkite finansų valdymą šeimoje. Jei Jūsų artimas žmogus nekontroliuoja finansinių srautų ir dėl to kyla pavojus finansinei šeimos gerovei – perimkite piniginių klausimų sprendimą į savo rankas. Bent jau tam laikotarpiui, kol artimasis nesuras sau tinkamų pagalbos būdų ir galės kontroliuoti savo liguistą potraukį. Tai ne bausmė lošiančiajam – tai būdas apsaugoti savo šeimos ir savo asmenines pajamas nuo galimo išvaistymo. Labai dažnai lošiantieji tampa puikiais manipuliatoriais, ypač kai kalba užeina apie pinigus. Jūsų bus maldaujama, prašoma, grasinama, net būsite kaltinami dėl visų kylančių problemų, siekiant gauti norimą sumą. Nepasiduokite. Susitarkite su lošiančiuoju, kokiu būdu padėsite jam tvarkyti finansus, nustatykite aiškiais ribas, kaip ir kokias sumas lošiantysis galės naudoti savo reikmėms. Aiškios ribos padės ne tik lošiančiajam, bet ir Jums jaustis užtikrintai ir oriai.
  • Sukaupkite informacijos apie problemą. Žinios padės Jums jaustis tvirčiau pokalbyje su lošiančiuoju, ypač tuo metu, kai jis kreipsis į Jus dėl pagalbos. Pasidomėkite, kokie pagalbos būdai siūlomi Lietuvoje.

KOKIE BŪDAI TINKA IR KOKIE NE?

Tinka:

  • Kreipkitės pagalbos į specialistus, artimųjų savitarpio paramos arba anoniminių lošėjų grupes.
  • Surinkite daugiau informacijos apie artimojo problemą, kad, atėjus laikui, galėtumėte ja pasidalinti.
  • Aptarkite su savo vaikais probleminio lošimo keliamus pavojus.
  • Daugiau dėmesio kreipkite į savo artimojo teigiamas savybes. Jų tikrai yra.
  • Pokalbių apie azartinius lošimus su savo artimuoju metu išlaikykite ramų, pagarbų toną.
  • Ieškokite pagalbos sau ir dalinkitės tuo su savo artimuoju. Pagalba yra svarbi ne tik lošiančiajam, bet ir Jums bei kitiems šeimos nariams.
  • Įsisąmoninkite pagalbos lošiančiajam svarbą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji gali trukti. Palaikykite siekiantį pagalbos artimąjį.
  • Perimkite finansų valdymą šeimoje.
  • Išmokite kalbėti apie savo jausmus, leiskite savo jausmais dalintis lošiančiajam.

Netinka:

  • Pamokslavimas, moralizavimas, nekontroliuojamas pyktis, priekaištavimas, problemos ar artimojo ignoravimas, patyčios ar smurtavimas.
  • Nuolaidžiavimas ar grasinimai, kurių niekada neįvykdysite.
  • Vertimas ar reikalavimas gydytis.
  • Atsiribojimas nuo lošiančiojo, „išstumiant“ jį iš šeimos gyvenimo, tarsi baudžiant už jo elgesį.
  • Tikėtis, kad lošimo problema išsispręs savaime ar vos tik pradėjus gydymą.
  • Mokėti skolas už lošiantįjį.
  • Slėpti ar meluoti apie lošiančiojo problemas šeimai, draugams, artimiesiems.

KOKIE YRA EFEKTYVŪS IR PRIEINAMI PAGALBOS BŪDAI LIETUVOJE?

Kalbant apie pagalbą lošiančiajam svarbu suvokti, kad specialistas ar savitarpio paramos grupės nariai yra bejėgiai, jei asmuo nepasirengęs darbui su savimi. Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų priklausomybės klausimuose skamba taip: „Asmuo, pabaigęs gydymą, daugiau nebeloš niekada“. Tikrai yra nedidelė probleminių lošėjų dalis, kuriems užteko užbaigti „Minesotos“ programos kursą, kad įsisąmonintų savo netinkamą elgesį ir atisakytų lošimų. Didžiajai daliai lošiančiųjų gydymas taps ilgu, emociškai sunkiu keliu sveikimo link. Atminkite, kad veiksminga pagalba, kurios Jūs siekiate, – yra. Svarbu noras keistis ir dalyvavimas procese.

SAVANORIŠKAS APSIRIBOJIMAS NUO AZARTINIŲ LOŠIMŲ – KAIP TĄ PADARYTI

2017 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimui, asmenų prašymų neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymai) pateikimas įgauna teisinę galią. Už asmenų, pateikusių prašymus, įleidimą į lošimų organizavimo vietas atsakingi tampa lošimų organizatoriai.
Tai reiškia, kad nuo š. m. gegužės 1 d. keičiasi iki šiol galiojusi prašymų pateikimo tvarka ir savo veiklą pradės Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registras (toliau – registras). Registro tvarkytoja yra Priežiūros tarnyba. Asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, nuo 2017 m. gegužės 1 d. Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui prašymą gali pateikti vienu iš šių būdų:

  • elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“ (adresu http://www.epaslaugos.lt) tiesiogiai prisijungę ir užpildę nustatytos formos prašymą;
  • lošimų organizavimo vietoje, kur asmeniui bus suteikta galimybė prisijungti prie portalo „Elektroniniai valdžios vartai“;
  • tiesiogiai atvykę į Priežiūros tarnybą.

Lošimų organizatorius kiekvienoje apskrityje, kurioje jam yra išduotas leidimas, bent vienoje bet kurios rūšies lošimų organizavimo vietoje, kurioje jis vykdo veiklą, privalės sudaryti galimybę asmeniui prisijungti prie portalo „Elektroniniai valdžios vartai“. Pačių prašymų lošimų organizatoriai nepriima. 
Vilniaus mieste tiesiogiai atvykus asmenų prašymai bus priimami tik Priežiūros tarnyboje, adresu Ukmergės g. 222, Vilnius.
Iki šiol galiojęs prašymų pateikimo būdas, lošimų organizatoriui ar Priežiūros tarnybai pateikiant užpildytą popierinę prašymo formą, nuo 2017 m. gegužės 1 d. nebegalios.
DĖMESIO. Asmenų prašymai neleisti lošti, pateikti iki 2017 m. gegužės 1 d., nebegalioja. Asmenys, pageidaujantys apriboti savo galimybę lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, nuo 2017 m. gegužės 1 d. turės elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“ pateikti prašymus neleisti lošti aukščiau nurodytais būdais.

Kaip pateikti prašymą, skaitykite čia.

ANONIMINIAI LOŠĖJAI

Daugelis specialistų, dirbdami su problemų dėl lošimų turinčiais asmenimis, kaip papildomą priemonę siūlo dirbti ir savitarpio paramos grupėse, tokiose kaip anoniminiai lošėjai. Anoniminiai lošėjai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu, – noras mesti lošti. Darbas savitarpio paramos grupėse kažkiek vadovaujasi grupinės psichoterapijos principais, tačiau grupę vedą ne psichinės sveikatos specialistas, o ilgą nelošimo patirtį turintis vienas iš grupės narių. Grupėje sudaromos saugios sąlygos būti išgirstam, dalintis savo jausmais, girdėti kitų grupės narių jausmus ir mintis. Visas darbas grupėse vadovaujasi konfidencialumo principais, todėl neverta nerimauti, kad apie Jūsų lankymąsi grupėje sužinos tretieji asmenys.
Daugiau apie Anoniminių lošėjų grupes skaitykite čia.

NETEIKITE MAN KREDITO

Viena dažniausiai pasitaikančių problemų probleminių lošėjų gyvenime yra skolinimasis iš greitųjų kreditų bendrovių. Jeigu nuogąstaujate, kad galite prarasti saiko jausmą ir pradėti skolintis neapdairiai, turite galimybę savanoriškai apsispręsti nesinaudoti smulkiųjų vartojimo kreditų davėjų paslaugomis ir pateikti prašymą įrašyti Jus į nepageidaujančiųjų gauti smulkiųjų vartojimo kreditų asmenų registrą „Neteikite man kredito“. Jį prižiūri Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija. „Neteikite man kredito“ programoje dalyvaujančios finansų įstaigos privalo įsitikinti, ar kredito prašantis asmuo nėra įtrauktas į šį registrą. Atsakingai skolinančios finansų įmonės yra įsipareigojusios padėti vartotojams apsisaugoti nuo savęs pačių ir prisiims finansinę atsakomybę, jeigu kreditas būtų suteiktas į šį registrą įtrauktam asmeniui.
Daugiau apie programą skaitykite čia.

LOŠIANČIŲJŲ ARTIMŲJŲ SAVITARPIO PARAMOS GRUPĖ

Tai Lošimų priežiūros tarnybos programa, skirta lošiančiųjų artimiesiems. Susirinkimų metu artimieji dalinasi savo jausmais, mintimis, sprendžia iškilusius klausimus dėl lošiančio artimojo. Tai vienas iš tinkamiausių būdų, siekiant pasirūpinti savimi, gauti daugiau naudingos informacijos probleminių lošimų klausimais. Jei Jūsų artimoje aplinkoje yra lošiantis asmuo ir nežinote, kaip padėti jam ir sau, turite neatsakytų klausimų ir nežinote, kam juos užduoti, ši grupė kaip tik Jums. Grupė renkasi kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį Lošimų priežiūros tarnybos patalpose, Ukmergės g. 222, 4 aukšte. Grupės moderatoriai – Lošimų priežiūros tarnybos specialistai –  psichologai Oleg Mackevič ir Tatjana Veromej.

Daugiau informacijos apie grupę galite gauti paskambinę į Lošimų priežiūros tarnybą telefonais:
8 (5) 233 62 41 arba +370 609 66676 arba elektroniniu paštu pagalba@lpt.lt.

MINESOTOS PROGRAMA PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRUOSE

Minesotos programa – psichoterapinis gydymas: jausmų pažinimas, bendravimo įgūdžių lavinimas, elgesio ir mąstymo koregavimas, motyvacijos blaivybei stiprinimas, „12 žingsnių“ programos taikymas tolesniame gyvenime. Taikoma asmenims, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų, be abstinencijos reiškinių (po stacionarinio ar ambulatorinio abstinencijos gydymo) ir priklausomiems nuo azartinių lošimų. Taip pat rengiamos paskaitos priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems. Programos trukmė – 28 dienos.
Daugiau informacijos galite rasti čia.

PSICHIKOS SVEIKATOS SPECIALISTAI

Psichiatras – medicinos studijas universitete baigęs asmuo, kuris po bendro medicinos studijų kurso pasirinko tolimesnę psichiatrijos specializaciją. Pilnas specialisto pavadinimas yra gydytojas psichiatras. Psichiatras nustato galutinę psichikos sutrikimų diagnozę pagal tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją. Sudėtingesniais atvejais, diagnozuodamas psichikos sutrikimus, psichiatras remiasi psichologo atliktų testų rezultatais. Psichiatras skiria gydymą psichotropiniais vaistais, taiko psichologinio konsultavimo elementus.

Psichologas – psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Panaudodamas specialius testus psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.).
Psichologinis konsultavimas skirtas žmonėms, norintiems įveikti iškilusius sunkumus jų gyvenimo esamose situacijose bei išmokti savarankiškai tvarkytis su panašiomis problemomis ateityje. Psichologinis konsultavimas gali būti taikomas klientui esant tokio pobūdžio nusiskundimams, kaip baimė, nerimas dėl ateities įvykių, tarpusavio santykiai (santykiuose su sutuoktiniu, vaikais,  darbe) ir su tuo susijusiomis emocijomis: padidėjusiais nerimu, baime, liūdesiu, pykčiu ar netekties išgyvenimais. Psichologinis konsultavimas skiriasi nuo psichoterapijos – tai nėra psichikos sutrikimų gydymas, nes juo pagalba nesiekiama struktūriškai pertvarkyti asmenybės, o daugiau orientuojamasi į situacines problemas ir klientui padedama ieškoti konstruktyvių sprendimų.

Psichoterapeutas – tai gydytojas (dažniausiai psichiatras) arba psichologas, kuris atitinkamai po medicinos arba psichologijos studijų universitete dar papildomai baigė tam tikro gydymo metodo, būtent psichoterapijos, mokymosi programą. Taigi, pilnas šios srities specialisto pavadinimas – psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas.

Psichoterapija  yra psichinių, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.  Psichoterapija – tai psichologinio gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti kliento emocinę būklę ir teikti pagalbą, keičiant tokias asmenines savybes ir elgesį, kurie trukdo realizuoti kliento vidinį potencialą ir kurti sveikus santykius. Psichoterapijos procesas – tai ilgas psichoterapeuto ir jo kliento bendras darbas, paremtas dviejų žmonių pasitikėjimu, pažinimu, santykių atvirumu bei mokymusi.

MEDIKAMENTINIS GYDYMAS

Medikamentinis gydymas turi savo vietą terapiniame procese ir dažnai neblogas efektyvumas pasiekiamas, balansuotai derinant abu šiuos metodus. Gana dažnai lošiantieji, nuolatos išgyvenantys sunkius jausmus, gali skųstis miego sutrikimais, apatiška nuotaika, nuovargiu, nerimu ir pan. Panašūs simptomai gali būti siejami ir su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip nerimo sutrikimas ar depresija. Minėti sutrikimai gydomi medikamentais. Literatūroje aprašoma, kad dažniausiai skiriami antidepresantų grupės vaistai. Antidepresantai – tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos – tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt.Vaistų, kurie būtų skiriami išskirtinai lošimo priklausomybei gydyti, nėra. Jei pradėjote dirbti su psichologu ar psichoterapeutu, dėl vaistų vartojimo galite pasitarti su jais, tačiau teisę skirti vaistus gali tik gydytojas psichiatras arba psichiatras–psichoterapeutas.

Kas yra azartinis lošimas?

Azartinis lošimas yra specifinė pramoga. Tai žaidimas iš pinigų, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, nepriklausantis nuo lošėjo įgūdžių ar gebėjimų. Lietuvoje azartiniai lošimai organizuojami lošimo namuose (kazino), lošimo automatų salonuose, lažybų punktuose, taip pat lošti galima ir internetu.

Galbūt kada nors Tau teko girdėti, kad azartiniai lošimai yra ne pramoga, o geras būdas užsidirbti? Taip, pasaulyje yra asmenų, kuriems pavyko užsidirbti iš lošimų, tačiau daugeliui lošiančiųjų toks noras pasipelnyti sukėlė rimtų pasekmių.

Ar kada nors dalyvavai lošimuose?

Daugelis paauglių mano, kad lošti galima tik lošimų organizavimo vietose, tokiose kaip: lošimo namai (kazino), lažybų arba lošimo automatų salonai. Tačiau jei ir nesilankei lošimų organizavimo vietose, nereiškia, kad nesi lošęs.

Paklausk savęs, ar Tu kada nors:

  • pirkai loterijos bilietus (momentinės loterijos, TV loterijos);
  • lažinaisi su draugais iš pinigų ar asmeninio vertingo daikto dėl kokio nors sporto įvykio baigties (pvz. kas laimės varžybas, „Lietuvos rytas“ ar „Žalgiris“?);
  • lažinaisi su draugais iš pinigų ar asmeninio vertingo daikto dėl kokio nors asmeninio pasiekimo (pvz. kas sumes daugiau tritaškių į krepšį?);
  • žaidei kortomis su draugais arba šeimos nariais iš pinigų ar asmeninio vertingo daikto (pvz., „Durnių“, „21“, pokerį);
  • žaidei su draugais kompiuterinius žaidimus iš pinigų ar asmeninio vertingo daikto (pvz. CS-GO, Fifa, NBA Live ).

Jei į bent vieną klausimą atsakei teigiamai, reiškia, kad esi lošęs.

(Ar žinai, kad…)

…problemų dėl lošimo turinčių paauglių skaičius skirtingose pasaulio šalyse yra nuo 0,2 iki 12,3 %. Iš jų – 89 % vaikinų ir 11 % merginų. Lietuvoje kas penktas 15–16 metų paauglys yra lošęs internetu, o 6 % lošia 2–3 kartus per savaitę.

Iš ko dažniausiai lošiama?

Lošimams dažniausiai naudojami pinigai, tačiau kuomet galimybės gauti pinigų nėra, o poreikis lošti stiprus, žmonės lošia iš įvairių daiktų: cigarečių, papuošalų, mobiliųjų telefonų, netgi iš drabužių ar avalynės.

Kokius jausmus sukelia lošimas?

Pirmi sąmoningi apsisprendimai lošti gali būti paskatinti smalsumo, drąsos, noro išsiskirti, būti svarbiam, matomam. Pradžioje šis procesas gali jaudinti arba džiuginti, nes išlošimai sukelia svarbumo, pakilumo jausmą, gali kilti minčių, jog tokia savijauta tęsis nuolatos. Kas gi norėtų atsisakyti jaustis laimingas veikdamas tai, ką mėgsta ir kas sukelia jaudulį? Tačiau pralošimai, kurie yra neišvengiama azartinių lošimų dalis, gali visiškai apversti tavo jausmus, mintis ir net elgesį „aukštyn kojom“. Pralošimai gali kelti pyktį, nusivylimą, gėdą, kaltę, baimę, neviltį. Dažnai, siekdami „pabėgti“ nuo tokių jausmų, daugelis asmenų tęsia lošimą tikėdamiesi, kad išloš ir patirs „laimėjimo“ jaudulį. Kuo dažniau loši, tuo labiau įpranti, o kitos, anksčiau mėgtos veiklos tampa mažiau įdomios, nes nekelia tokio susijaudinimo, kaip lošimas. Palengva toks „sėkmės“ ir pakilių jausmų vaikymasis suformuoja įprotį lošti, po to – priklausomybę, kuri gydoma sunkiau nei priklausomybė nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

(Ar žinai, kad…)

…500 m. pr. Kr. Senovės Romoje azartiniai lošimai buvo draudžiami. Ir tam, kad piliečių neapkaltintų lošimu ir nenubaustų, jie savo pinigus nelegaliose lošimų vietose keisdavo į kaulinius „žetonus“. Taigi, pričiupti, jie teisindavosi, kad lošdavo tik iš „kaulinukų“, nesiekdami piniginio laimėjimo. „Kaulinukai“ buvo pirmieji šiuolaikinių lošimo namų žetonų „protėviai“.

Ar tu gali tapti priklausomas nuo lošimų?

Tavo rizika tapti priklausomam nuo lošimų padidėja, jei tu:

  • Pradedi lošti vaikystėje ar paauglystėje.
  • Lošdamas esi išlošęs. Ypač jei išlošimai buvo netikėti ar stambūs.
  • Lošimas sukėlė finansines problemas, tokias, kaip skolos ir pan..
  • Loši tam, kad nuslopintum slogius jausmus arba stresą.
  • Dažnai jauti vienišumą, nuobodulį, nerimą, įtampą.
  • Esi patyręs (- usi) prievartą (emocinę ar fizinę).
  • Dažnai elgiesi impulsyviai, neapgalvotai, kartais net rizikingai.
  • Kuris nors iš tavo šeimos narių yra turėjęs problemų dėl lošimų, alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo (narkotikų).
  • Tiki, kad yra būdų, padidinančių Tavo galimybę išlošti.
  • Jauti poreikį „susigrąžinti“ anksčiau praloštus pinigus.

Jei atradai sau tinkamų teiginių, manau, turėtum rimtai pasvarstyti, ar Tau verta pradėti lošti. Jei jau loši – rekomenduoju sustoti, nes tai padėtų išvengti labai rimtų problemų ateityje.

 

(Ar žinai, kad…)

…senovės Spartos kariams buvo draudžiama lošti. Buvo tikima, kad lošimas yra ne mažiau pavojingesnis nei maras, o nuo lošimo apkvaitęs karys nebegali tinkamai atlikti savo pagrindinės užduoties: saugoti ir ginti.

Ar lošimas yra žalingas?

Lošimas gali būti žalingas ir sukelti rimtų problemų, jei:

  • Bandai atlošti praloštus pinigus.
  • Pradedi meluoti bandydamas nuslėpti savo lošimą nuo artimųjų.
  • Skoliniesi pinigų lošimams.
  • Tam, kad gautum pinigų, pasiryžti vagystei, turto prievartavimui arba sukčiavimui.
  • Po lošimo jautiesi įsitempęs, sutrikęs, piktas, sutrinka dėmesys, koncentracija.
  • Lošimas neigiamai veikia tavo fizinę savijautą: juntami galvos ar skrandžio skausmai, sutrinka miegas.
  • Atsiranda problemų bendraujant su šeimos nariais ar draugais.
  • Mintys apie lošimą trukdo susikaupti mokslams, o ankščiau mėgtoms veikloms skiriama vis mažiau laiko arba jos tiesiog pamirštamos.

Ar galima tapti profesionaliu lošėju?

Tik labai mažas procentas žmonių, turinčių gerus matematinius gebėjimus, stiprią valią ir psichologijos žinių bei gebančių jas tinkamai pritaikyti, gali šiek tiek padidinti savo galimybę laimėti kortų lošimuose, pvz. lošdami pokerį. Pamėgink tai palyginti su sportu: Lietuvoje yra daug talentingų sportininkų, gerai žaidžiančių krepšinį, tačiau ne visi jie tampa profesionalais, tiesa? Pokerio profesionalai lošia tik vienas prieš kitą ir niekada nelošia prieš lošimo namus, t. y. prieš „sistemą“. Lošimas jiems yra darbas, reikalaujantis pastangų, žinių ir savitvardos. Verta prisiminti, kad dalyvavimas sporte nesukels priklausomybės, o azartiniai lošimai, netgi profesionalus pokeris – gali. Jei priimsi sprendimą užsiimti profesionaliu pokeriu, būtinai įvertink savo galimybes, būk sau kritiškas ir būtinai konsultuokis su šios srities specialistais.

(Ar žinai, kad…)

…azartiniai lošimai yra aprašyti ir senovės Egipto mitologijoje. Legendoje pasakojama, kad anuomet kalendoriniai metai turėjo tik 360 dienų. Siekdamas padėti dangaus deivei Nut, žinių bei išminties dievas Totas iš mėnesienos šviesos lošė kauliukais su mėnulio dievu Chonsu. Chonsas tiek prasilošė Totui, kad jo šviesos pakako apšviesti 5 papildomas dienas. Panašu, kad tąkart Totui pasisekė, nes dabar mūsų kalendoriniai metai lygūs 365 dienoms.

Kokia Tavo galimybė išlošti?

Aiškiausiai tikimybę išlošti atskleidžia loterijos. Pvz. tikimybė išlošti pagrindinį prizą loterijoje „EuroJackpot“ yra 1 iš 95 milijonų. Svarbu suprasti, kad visiškai neįmanoma nuspėti ar kontroliuoti tokio dalyko, kaip atsitiktinumas. Tai reiškia, kad niekas negali turėti įtakos lošimo automato iškrentančių simbolių sekai, kontroliuoti loterijos kamuoliuko, ruletės skaičiaus ar lažybų rezultato. Kiekvienas rezultatas yra atsitiktinis ir nepriklausomas nuo ankstesnio rezultato. Geriausias būdas išlošti lošimuose – juose nedalyvauti, o dėti pinigus į taupyklę. Nepamiršk, kad lošimas yra tiesiog pramoga.

(Ar žinai, kad…)

…kad pirmą kartą šiuolaikinės loterijos atitikmuo buvo aprašytas 250 m. pr. Kr. Senovės Kinijoje. Panašios loterijos buvo organizuojamos siekiant rasti lėšų tokiems didingiems projektams, kaip Didžioji kinų siena. Viduramžiais loterijomis buvo siekiama padėti vargstantiems arba rinkti lėšas gynybinių objektų statybai.

Dalykai, kuriuos svarbu žinoti:

  • Turėti problemų dėl lošimų ar tapti priklausomi nuo jų gali ir vaikinai, ir merginos.
  • Rizika tapti priklausomam nuo azartinių lošimų padidėja keturis kartus, jei asmuo pradeda lošti paauglystėje.
  • Troškimas visais būdais siekti išlošimo turi įtakos priklausomybės formavimuisi.
  • Priklausomybė nuo lošimų yra pavojingesnė ir gydoma sunkiau, nei priklausomybė nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų (narkotikų).
  • Net jei paaugliai lošia nereguliariai, ši veikla vis tiek gali sukelti priklausomybę. Kadangi nuo nereguliaraus pereinama prie nuolatinio, sistemingo lošimo.
  • Lietuvoje patekti į lošimų organizavimo vietas arba lošti internetu gali tik asmenys, kurie yra sulaukę 18 metų, o lošti lošimo namuose (kazino) tik nuo 21 metų.
  • Siekiant nuslėpti savo tikrąjį amžių ir lošti, naudoti kito asmens tapatybės dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę) yra draudžiama įstatymu ir už tai gresia atsakomybė.
  • Lošimas ne lošimo organizavimo vietose (draugų rate, viešose vietose, namuose) laikomas nelegaliu ir už tai gresia atsakomybė.
  • Jei manai, kad turi problemų dėl lošimų, žinok, kad yra žmonių, galinčių Tau padėti.

Kaip sumažinti lošimų keliamą riziką?

Jei visgi priėmei sprendimą išbandyti azartinius lošimus arba jau loši, siūlau atkreipti dėmesį į žemiau išvardintus dalykus, kurie padės sumažinti lošimų keliamą riziką.

Lošimas tik pramoga, o ne būdas užsidirbti.

Pati pagrindinė nuostata, kurią privalai suprasti, –  kuo ilgiau loši, tuo didesnė tikimybė, kad pralošiamos sumos tik didės.

Pinigai – laikas – jausmai
Niekada nelošk iš pinigų, kurie yra numatyti kitiems poreikiams tenkinti. Nustatyk konkrečią pinigų sumą, kurią gali skirti lošimui, ir niekada jos neviršyk. Pasirink, kiek laiko ketini skirti lošimui, ir griežtai jo laikykis. Jei pastebėjai, kad nesilaikai nustatytos sumos ar laiko limito, akivaizdu, kad ši pramoga Tau yra netinkama – atsisakyk jos nedelsdamas. Kitas kriterijus – Tavo jausmai. Pramogos dažniausiai sukelia tik pakilius jausmus: džiugesį, pasididžiavimą, laimę, pasitenkinimą. Jei po lošimo išeini jausdamas nerimą, įtampą, susierzinimą, liūdesį ar pyktį, tai aiškus signalas, jog iš lošimo tikėjaisi pinigų, o ne smagaus laiko praleidimo (pramogos).

Nesivaikyk sėkmės

Sėkmė tai teigiamas nutikimas, kurio negalima nei apibrėžti, nei pasverti, nei numatyti, nei kontroliuoti. Neegzistuoja ritualų sėkmei iššaukti, nebūna sėkmę nešančių daiktų, kurie yra pamatuoti ir pagrįsti mokslu. Jei Tau pasisekė lošimo metu kažkiek išlošti, tikimybė, kad tai vyks nuolat, yra menka. Pralošus dažnai kyla nusivylimas, gėda, noras atlošti, t. y. susigrąžinti praloštus pinigus. Prasideda „sėkmės vaikymasis“, kuris beveik visuomet pasibaigia tik dar skaudesniu pralošimu.

Įvertink savo galimybes

Atmink, kad lošimų verslas visuomet yra ir bus pranašesnis už Tave. Lošimai, kurie Tau yra siūlomi, buvo sukurti ir tobulinami ne vieną dešimtmetį. Internete gali rasti nemažai sėkmės istorijų, kai vienas ar kitas asmuo dalinasi savo sėkmingomis lošimų strategijomis lažinantis, lošiant kazino ar lošimo automatais. Susimąstyk, kam naudinga, kad šiomis „sėkmės“ istorijomis tikėtum? Tikrai ne Tau.

Įsiklausyk į artimųjų žodžius

Jei išgirdai, kad artimieji ar draugai dažniau ima nerimauti dėl Tavo lošimams skiriamo laiko, siūlau įsiklausyti į juos. Beveik 90 % atvejų pirmuosius problemos ženklus pastebi ne lošiantis asmuo, o jo artima aplinka.

Žinok rizikos faktorius

Niekada nelošk tam, kad pabėgtum nuo slegiančių jausmų. Lošimo metu negalima vartoti alkoholio ar psichotropinių medžiagų, kadangi tai tik paspartins priklausomybės formavimąsi.

Pasirink tinkamesnę pramogą

Tave supa pasaulis, kuriame yra begalė iššūkių ir galimybių Tau pasireikšti. Esu tikras, kad gali save realizuoti daugelyje dalykų, kaip ir dauguma tavo bendraamžių: kūryba, sportas, menai, bendravimas, santykiai, pažintys, savanorystė. Ieškok savęs, kurk sau iššūkius, eksperimentuok ir tikrai surasi veiklą, kuri gali užimti svarbią vietą Tavo gyvenime.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei pastebėjai, kad Tu ar Tavo artimas turi problemų dėl lošimų, siūlau nelikti šioje situacijoje vienam ir pasikalbėti su asmeniu, kuriuo Tu pasitiki ir kuris gali Tave išklausyti. Tai gali būti tėvai, artimas giminaitis arba mokyklos psichologas (-ė). Jei tokio asmens šalia nerandi, gali kreiptis pagalbos čia:

„Vaikų linija“
Emocinė parama vaikams ir paaugliams telefonu, laiškais arba pokalbiais internetu.
Tel. 116111
nuo 11 iki 21 val. (skambučiai nemokami)
www.vaikulinija.lt

„Jaunimo linija“
Emocinė parama telefonu, laiškais arba pokalbiais internetu.
TEL.: 8 800 28888      
VISĄ PARĄ (SKAMBUČIAI NEMOKAMI)
WWW.JAUNIMOLINIJA.LT

Šiuolaikiniai paaugliai – skaitmeninio pasaulio piliečiai, kurių kasdienybė neatsiejama nuo technologijų. Tačiau po spalvingais ekranais slypi nepastebimi pavojai. Vienas jų – lobių skrynių (angl. loot boxes) sistema, įtraukta į daugelį populiarių kompiuterinių žaidimų. Ar šis modelis nekaltas, kaip atrodo, ar tai tik azartinių lošimų užmaskuota forma?

Lobių skrynių pradžia – Gachapon automatai: nuo žaislų iki virtualių lošimų

„Gachapon“ – tai Japonijoje populiarūs automatai, kurie už tam tikrą mokestį išduoda atsitiktinius žaislus ar suvenyrus, supakuotus į kapsules. Jų analogų galima rasti ir Lietuvos prekybos centruose. Pirmosios tokio tipo mašinos Japonijoje pasirodė 1977 metais, kai kompanija „Bandai“ pristatė savo pirmąjį „gachapon“ automatą. „Gachapon“ automatai greitai išpopuliarėjo, ypač tarp anime ir manga gerbėjų, nes siūlė riboto leidimo kolekcines figūrėles ir suvenyrus. Pavyzdžiui, 1983 metais didžiulį populiarumą pelnė „Kinnikuman“ figūrėlės, kurios tapo geidžiamu kolekcionierių objektu. Ši kultūra sukūrė unikalią subkultūrą, vienijančią kolekcionierius ir entuziastus, kurie ieškojo retų ir unikalių daiktų. Tokiose vietose kaip Tokijo Akihabara rajone atsirado specializuotos „gachapon“ parduotuvės, siūlančios šimtus skirtingų automatų su įvairiausiais prizais. Ekonomiškai „gachapon“ rinka taip pat augo. Nors tikslių duomenų apie apyvartas nėra, 2023 metais buvo prognozuojama, kad pasaulinė „gachapon“ rinka augs 13,9% metiniu tempu iki 2031 metų.
„Gachapon“ mechanizmas tapo įkvėpimu skaitmeniniams „lobių skrynių“ modeliams kompiuteriniuose žaidimuose. Pirmasis žinomas „lobių skrynių“ panaudojimas įvyko 2004 metais, kai Pietų Korėjos žaidime „MapleStory“ buvo pristatytas „Gachapon“ bilietas. Vėliau, 2010 metais, „Valve Corporation“ įtraukė „lobių skrynias“ į savo žaidimą „Team Fortress 2“, taip išpopuliarindama šį modelį Vakarų rinkose.

„Lobių skrynios“ (angl. „loot boxes“) – tai virtualūs paketai kompiuteriniuose žaidimuose, kuriuos žaidėjai gali įsigyti už realius pinigus arba žaidimo valiutą, siekdami gauti atsitiktinius virtualius daiktus, tokius kaip ginklai, apranga ar kiti žaidimo elementai. Ši mechanika sukurta siekiant padidinti žaidėjų įsitraukimą ir generuoti papildomas pajamas žaidimų kūrėjams. Yra įvairių „lobių skrynių“ tipų, priklausomai nuo žaidimo dizaino. Kai kurios suteikia kosmetinius patobulinimus (angl. skins), nepaveikiančius žaidimo eigos, kitos gali suteikti pranašumą žaidime, pavyzdžiui, galingesnius ginklus ar įgūdžius. Taip pat skiriasi jų įsigijimo būdai: vienuose žaidimuose jas galima gauti tik už realius pinigus, kitose – už žaidimo metu sukauptą valiutą ar pasiekimus. „Lobių skrynios“ yra plačiai paplitusios įvairiuose žaidimuose, tokiuose kaip „Overwatch“, „FIFA“ serija, „Counter-Strike: Global Offensive“ ir daugybėje mobiliųjų žaidimų. Jų populiarumas sukėlė diskusijas dėl galimos sąsajos su azartiniais lošimais, nes atsitiktinumo elementas ir galimybė išleisti realius pinigus primena lošimo mechanizmus. Ši tema sulaukia vis daugiau dėmesio tiek mokslinėje bendruomenėje, tiek žaidimų industrijoje, kalbant apie etišką žaidimų organizavimą ir vartotojų apsaugą.

„Lobių skrynių“ ekonominis poveikis ir virtualių daiktų pardavimai

„Lobių skrynių“ mechanizmas tapo svarbia žaidimų industrijos pajamų dalimi. Pavyzdžiui, 2016 metais išleistas žaidimas „Overwatch“ per pirmuosius metus uždirbo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, daugiausia dėl „lobių skrynių“ pardavimų. Toks modelis tapo itin pelningas, nes skatina žaidėjus nuolat investuoti lėšas, siekiant gauti norimus virtualius daiktus. Kai kurie virtualūs daiktai, gauti iš „lobių skrynių“, buvo parduoti už įspūdingas sumas. Pavyzdžiui, „Counter-Strike: Global Offensive“ (CS:GO) apdailos (angl. skins) „Dragon Lore“ ginklas buvo parduotas už daugiau nei 61 000 JAV dolerių. Kitas pavyzdys – „FIFA Ultimate Team“ kortelės, kurių rinkos vertė virtualių mainų platformose gali pasiekti šimtus dolerių už vienetą.
Nepaisant to, kad daugelis šių virtualių prekių neturi jokios praktinės vertės už žaidimo ribų, jų vertė žaidėjams kyla iš riboto prieinamumo, socialinio statuso ir kolekcinės prigimties. „Lobių skrynios“ gali stipriai paveikti žaidimo patirtį: kai kuriais atvejais jos suteikia tiesioginių pranašumų žaidime („pay-to-win“ modelis), o kitais atvejais apsiriboja tik kosmetiniais pakeitimais.

Psichologinis „lobių skrynių“ poveikis

„Lobių skrynių“ sistema grindžiama atsitiktinumo ir netikėtumo elementu, kuris sukelia dopamino išsiskyrimą smegenyse. Tai skatina pasikartojantį elgesį ir gali sukelti priklausomybę, ypač tarp nepilnamečių, kurių savikontrolės mechanizmai dar nėra pilnai išsivystę. Tyrimai rodo, kad „lobių skrynių“ atidarinėjimas sukelia panašų psichologinį atsaką kaip azartiniai lošimai. Pavyzdžiui, viename 2019 m. Australijos tyrime nustatyta, kad nepilnamečiai, dalyvavę „lobių skrynių“ sistemoje, turėjo didesnę tikimybę ateityje įsitraukti į azartinius lošimus. Be to, kiti tyrimai atskleidė, kad dauguma vaikų nesuvokia šių mechanizmų sąsajos su azartiniais lošimais, o tėvai dažnai neįvertina jų žalingumo.
Paauglių motyvacija įsigyti lobių skrynias gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, tarp kurių dominuoja noras patirti jaudulį, siekis gauti retus ar vertingus virtualius daiktus bei socialinis spaudimas. Tyrimai rodo, kad atsitiktinumo elementas ir galimybė laimėti vertingus prizus sukuria azarto pojūtį, panašų į lošimo patirtį, kas ypač patrauklu jaunimui. Be to, paaugliai dažnai siekia pritapti prie bendraamžių grupių, o turėdami tam tikrus virtualius daiktus ar pasiekimus žaidimuose, jie gali jaustis labiau priimti ir vertinami. Šis socialinis aspektas skatina juos investuoti į „lobių skrynias“, tikintis gauti prestižinius ar retus daiktus, kurie paaukštintų jų statusą bendraamžių tarpe. Nors tiesioginių mokslinių tyrimų apie paauglių motyvaciją pirkti lobių skrynias yra nedaug, galima remtis bendromis paauglių elgesio ir vartojimo tendencijomis. Neretai paaugliai vieni kitus motyvuoja įsitraukti į skirtingas veiklas, kuriose, tariamai, galima „užsidirbti“. Paaugliai dažnai siekia turėti savo pinigų, kad galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkinių ar pramogų, ir ne visuomet saugių ar tinkamų jų amžiui. Psichologai pažymi, kad paauglių noras užsidirbti pinigų gali būti susijęs su noru įgyti finansinę nepriklausomybę, atsakomybę, kartais tapti pranašesniu bendraamžių tarpe, tačiau dėl patirties ir žinių trūkumo, jie gali priimti neapgalvotus finansinius sprendimus. Tai ypač aktualu skaitmeniniame amžiuje, kai virtualios prekės ir paslaugos yra lengvai prieinamos, o išlaidos joms gali atrodyti mažiau realios. Neretai, dėl savireguliacijos ir žinių ribotumų, tokie poreikiai įtraukia nepilnamečius į žalingas patirtis. Yra daug dokumentuotų atvejų, kai vaikai išleido dideles sumas „lobių skrynioms“. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuota situacija, kai 17-metis išleido daugiau nei 3 000 svarų žaidime „FIFA“, naudodamas tėvų kreditines korteles. Panašūs atvejai įvyko ir JAV, kur vaikai išleido tūkstančius dolerių tokiose žaidimų platformose kaip „Fortnite“. Šios problemos dažnai kyla dėl lengvos prieigos prie tėvų finansinių išteklių. Daug vaikų tiesiog naudoja tėvų kreditines korteles arba „in-game“ mokėjimo sistemą, nes žaidimai ne visada turi tinkamą amžiaus patikrinimą ar saugos mechanizmus. Kai kuriais atvejais vaikai netgi pasinaudoja apgaulės metodais, kad gautų pinigų „lobių skrynioms“. Kalbant apie paauglių santykį su pinigais, svarbu paminėti, kad ši amžiaus grupė dažnai dar tik formuoja savo finansinio raštingumo įgūdžius. Jie gali nevisiškai suvokti pinigų vertės ar pasekmių, susijusių su impulsyviais pirkimais. Tyrimai rodo, kad paaugliai linkę išleisti pinigus pramogoms ir socialiniams poreikiams, o ne taupyti ar planuoti ilgalaikes išlaidas.

„Lobių skrynių“ apyvarta ir reguliavimas pasaulyje

„Lobių skrynių“ rinka yra milžiniška. 2020 m. pasaulinė „lobių skrynių“ rinka buvo įvertinta 15 mlrd. JAV dolerių. Tokios šalys kaip JAV, Kinija ir Japonija yra pagrindiniai šios rinkos dalyviai. Kinijoje vyriausybė jau pradėjo reguliuoti šią veiklą, įpareigodama žaidimų kūrėjus atskleisti „lobių skrynių“ turinio tikimybes.

Europoje Belgija ir Nyderlandai paskelbė „lobių skrynias“ azartiniais lošimais ir uždraudė jų naudojimą, jeigu turinys daro įtaką žaidimo eigai. Tuo tarpu kitose šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, šiuo metu diskutuojama dėl griežtesnio reguliavimo.

Azartinių lošimų ir lošimų iš virtualių daiktų sąsajos

Azartinių lošimų svetainės, leidžiančios vartotojams lošti su virtualiais daiktais, tokiais kaip „Counter-Strike: Global Offensive“ (CS:GO) žaidimo „skinai“ (ginklų apdailos), kelia didelį susirūpinimą dėl jų poveikio nepilnamečiams. Šios platformos dažnai veikia be tinkamos amžiaus patikros, sudarydamos sąlygas jauniems asmenims dalyvauti lošimuose, kurie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Dalyvavimas tokio tipo lošimuose gali sukelti priklausomybę ir finansinius nuostolius. Tyrimai rodo, kad nepilnamečiai, dalyvaujantys „skinų“ lošimuose, turi didesnę riziką išsiugdyti probleminį lošimo elgesį ateityje. Be to, šios svetainės dažnai neturi tinkamų apsaugos priemonių, leidžiančių nepilnamečiams lengvai dalyvauti lošimuose be tėvų ar globėjų žinios.
Nors konkrečių svetainių pavadinimai ir jų apyvartos gali keistis, kai kurios platformos, tokios kaip „CSGORoll“ ir „Hellcase“, yra žinomos dėl savo veiklos šioje srityje. Pavyzdžiui, „CSGORoll“ yra viena iš populiariausių svetainių, siūlančių „skinų“ lošimus. Tačiau tikslios finansinės informacijos apie šių svetainių apyvartas dažnai nėra viešai prieinamos. Nepaisant to, pranešimai rodo, kad kai kurios „CS:GO“ lošimų svetainės gali generuoti reikšmingas pajamas. Pavyzdžiui, „FaZe Banks“ atskleidė, kad jo valdoma „CS:GO“ lošimų svetainė generavo apie 200 000 JAV dolerių apyvartą per dieną.

Siūlomi lošimų tipai
Azartinių lošimų svetainėse, susijusiose su virtualiais daiktais, dažniausiai siūlomi keli lošimų tipai, imituojantys realius kazino žaidimus. Tarp populiariausių yra:

„Case Opening“ (lobių skrynių atidarymas): Vartotojai perka virtualias skrynias, kuriose paslėpti atsitiktiniai žaidimo elementai (pvz., „skinai“, kortelės). Kiekviena skrynia turi skirtingą kainą ir galimybę laimėti retą arba vertingą daiktą. Tai primena lošimo automatų veikimo principą, kai žaidėjas paspaudžia mygtuką ir laukia atsitiktinio rezultato.

Ruletė: Žaidėjai stato savo „skinus“ arba žetonus ant tam tikros spalvos ar skaičiaus, tikėdamiesi laimėti didesnės vertės daiktą. Šis žaidimas tiesiogiai atspindi tradicinę kazino ruletę.

Jackpot lošimai: Dalyviai deda savo virtualius daiktus į bendrą „jackpot“ fondą, o atsitiktiniu būdu išrenkamas vienas laimėtojas. Kuo didesnė įdėtų „skinų“ vertė, tuo didesnė tikimybė laimėti. Ši mechanika primena loterijas arba bingo.

Coinflip: Du žaidėjai stato savo daiktus, o sistema meta virtualią monetą, kad išrinktų vieną laimėtoją. Tai primena klasikinį monetos metimo lošimą.

Crash žaidimai: Žaidėjai stato pinigus ar virtualius daiktus ant augančio daugiklio. Jei jie sustabdo statymą prieš daugikliui „nusimušant“, laimi padidintą sumą; jei ne – praranda viską. Šis modelis yra panašus į spekuliacijas akcijų ar kripto-valiutų rinkose, tačiau veikia pagal visiškai atsitiktinius algoritmus.

Suprantama, kad nuolatinis dalyvavimas tokiuose lošimuose tik didina asmens įsitraukimo riziką, nes juose yra naudojami priklausomybės riziką didinantys mechanizmai, tokie kaip:

Atsitiktinumo elementas: Lošimų rezultatai yra pagrįsti „Atsitiktinių skaičių generatoriaus“ algoritmais, kurie garantuoja nenuspėjamus rezultatus, o tai didina jaudulį ir adrenaliną.

Dopamino išskyrimas: Sėkmės ir pralaimėjimo kombinacija stimuliuoja smegenų dopamino sistemas, kas sukelia pasitenkinimo jausmą ir skatina sudalyvauti lošime pakartotinai.

Netolygus atlygis: Pavyzdžiui, žaidėjas gali kelis kartus iš eilės pralaimėti, tačiau viena didelė pergalė paskatina lošti toliau, tikintis pakartoti sėkmę.

„Pralošimo vengimas“: Po pralaimėjimo žaidėjai dažnai nesusitaiko su netektimi ir jaučia poreikį atsilošti, todėl lošia dar daugiau, net jei pralošimo rizika didėja.

Kodėl paaugliai įsitraukia į tokias veiklas?

Paauglystė yra intensyvių smegenų pokyčių laikotarpis, kuris tiesiogiai veikia elgesį, emocijas ir sprendimų priėmimą. Šiuos procesus lemia ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir smegenų vystymosi ypatybės. Suprasti šiuos procesus yra svarbu tėvams, siekiant palaikyti ir nukreipti paauglius šiuo sudėtingu gyvenimo etapu.

Paauglių savireguliacijos mechanizmai yra glaudžiai susiję su neuromokslų tyrimais apie smegenų vystymąsi. Šio amžiaus grupėje prefrontalinė smegenų žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę ir planavimą, dar nėra pilnai išsivysčiusi, todėl paaugliai labiau linkę į impulsyvų elgesį. Tuo tarpu jų smegenų dopaminerginė sistema, susijusi su pasitenkinimo jausmu, veikia itin aktyviai, o tai skatina didesnį jautrumą apdovanojimams ir rizikos paieškai. Dėl šios disproporcijos paaugliams labai sunku sustabdyti save nuo veiklų, kurios suteikia trumpalaikį malonumą, pvz., „lobių skrynių“ atidarinėjimą žaidimuose. Emocijų kontrolė paauglystėje taip pat yra ribota, nes emocinius impulsus dažnai valdo migdolinė kūno dalis (amygdala), kuri šiuo gyvenimo periodu yra ypač aktyvi. Ši sustiprinta emocinė reakcija, kartu su mažesne prefrontalinės žievės įtaka, paaiškina, kodėl paaugliai dažniau jaučia stiprias emocijas ir sunkiau jas valdo. Kai jie patiria teigiamą jausmą, pvz., laimėjimą „lobių skrynioje“, jie tampa labiau linkę pakartoti šį veiksmą, ieškodami dar stipresnių emocinių patyrimų. Pasitenkinimas per „lobių skrynių“ mechanizmus kyla dėl netikėtumo ir atlygio elemento, kurie aktyvina dopamino išsiskyrimą. Šis procesas stipriai veikia paauglių psichiką, nes jų smegenys yra jautresnės dopamino veiklai, palyginti su suaugusiais. Kuo dažniau šis ciklas kartojasi, tuo stipriau smegenys sieja lobių skrynias su pasitenkinimu, prie tokio elgesio pripranta ir siekia jį pakartoti. Dėl šios priežasties atsiranda stipri elgesio priklausomybė, kurią sunku kontroliuoti be išorinės pagalbos.

Kaip apsaugoti vaikus nuo skaitmeninio azarto ?

Atvirumas tarp tėvų ir vaikų yra raktas į pasitikėjimą. Su vaiku verta kalbėtis apie tai, kaip veikia „lobių skrynių“ mechanizmai ir kodėl jie primena azartinius lošimus. Paaiškinkite, kaip manipuliacijos ir atsitiktinumo elementai įtraukia žaidėjus. Vaikai, kurie supranta šias schemas, yra mažiau pažeidžiami. Diskusijos apie reklamos taktiką ir kritinio mąstymo ugdymą yra svarbūs įrankiai formuojant jų atsparumą. Leiskite vaikui jaustis girdimam. Pradėjus diskusijas apie žaidimus, domėkitės, kodėl jam jie patinka, kokie elementai įtraukia, ir išgirskite jo nuomonę. Tai padės ne tik sužinoti daugiau apie vaiko pomėgius, bet ir sustiprins ryšį.
Pasitikėjimas yra pagrindas, todėl siekdami jį padidinti skirkite laiko bendrai veiklai su vaikais – kartu žaiskite jų pamėgtus žaidimus, tyrinėkite, kas juose svarbu. Tokios patirtys padeda ne tik suprasti vaikų pasaulį, bet ir atverti duris atviram pokalbiui apie galimas grėsmes. Sukūrę saugią aplinką diskusijoms, lengviau pastebėsite, jei vaikų elgesys keisis dėl žaidimų poveikio.

Tėvų kontrolės programos, tokios kaip Qustodio ar Google Family Link, gali tapti pirmuoju žingsniu apsaugant vaikus nuo interneto pavojų. Šios priemonės leidžia stebėti veiklas internete ir apriboti pirkimus žaidimuose. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visi žaidimai, kuriuos vaikai žaidžia, būtų atsakingai peržiūrėti, atitiktų jų amžių. Svetainės, tokios kaip Internet Matters, gali padėti greitai suprasti, ar žaidime yra „lobių skrynių“ arba kitų azartinių elementų. Tėvai taip pat gali imtis finansinių priemonių: nustatyti aiškias ribas pirkimams  internetu, naudoti pritaikytas mokėjimo korteles su ribotais biudžetais ar aktyvuoti autentifikavimo sistemas, kurios neleis vaikams savavališkai atlikti pirkimų.

Savišvieta taip pat svarbi. Pasidomėkite naujausiais tyrimais ir įsisavinkite informacijas apie „lobių skrynių“ rizikas. Pavyzdžiui, Zendle ir Cairns tyrimas (2019) atskleidžia aiškią sąsają tarp „lobių skrynių“ ir azartinių lošimų problemų. Tokie šaltiniai ne tik suteikia žinių, bet ir padeda argumentuotai kalbėtis su vaikais apie problemos esmę. Naudokite patikimas svetaines, tokias kaip Internet Matters, ESRB Parent Resources arba ParenZone, kurios pateikia nemažai informacijos šiuo klausimu, bei dalinasi naudingais patarimais.

Motyvuodami vaikus kurti sveikus santykius su technologijomis, rodote, kad esate jų partneriai, o ne kontrolieriai. Jūsų domėjimasis, įsitraukimas ir nuolatinis palaikymas padės vaikams tapti atsakingais ir informuotais skaitmeninės erdvės naudotojais.

 

 

Šaltiniai

Blakemore, S. J., & Mills, K. L. (2014). Is Adolescence a Sensitive Period for Sociocultural Processing? Developmental Cognitive Neuroscience, 3, 61–70. DOI: 10.1016/j.dcn.2017.03.004

Casey, B. J., Jones, R. M., & Hare, T. A. (2016). The Adolescent Brain: Self Control and the Risky Business of the Teenage Years. Journal of Adolescence, 45, 18–21. DOI: 10.1016/j.adolescence.2016.05.003

Hing. N. et al (2021) Skin gambling predicts problematic gambling amongst adolescents when controlling for monetary gambling Journal of Behavioral Addiction, 2021 Nov 15;10(4):920–931

Mills S. et al Children and Young People’s Experiences and Understandings of Gambling-Style Systems in Digital Games: Loot Boxes, Popular Culture, and Changing Childhoods. Annals of the American Association of Geographers, 114(1) 2024, pp. 200–217

Prati A.M. Video Games in the Twenty-First Century: Parallels between Loot Boxes and Gambling Create an Urgent Need for Regulatory Action, 22 Vanderbilt Journal of Entertainment and Technology Law 215 (2020)

Robbins, T. W., & Clark, L. (2018). Behavioral Addictions. Frontiers in Psychology, 9, 1152. DOI: 10.3389/fpsyg.2018.01152

Steinberg, L., & Chein, J. M. (2020). The Neuroscience of Adolescent Decision-Making. Child Development, 91(6), 1842–1858. DOI: 10.1111/cdev.13245

Wardle H., Zendle D. (2021) Loot Boxes, Gambling, and Problem Gambling Among Young People: Results from a Cross-Sectional Online Survey. Cyberpsychol Behav Soc Netw . 2021 Apr 9;24(4):267–274

Zendle D., Meyer R., Over H., (2019) Adolescents and loot boxes: links with problem gambling and motivations for purchase, R Soc Open Sci . 2019 Jun 19;6(6):190049

Zendle, D., & Cairns, P. (2019) Loot boxes are again linked to problem gambling: Results of a replication study. PLoS ONE 14(3): e0213194.

www.library.hbs.edu/working-knowledge/the-15-billion-question-have-loot-boxes-turned-video-gaming-into-gambling

es.wikipedia.org/wiki/Gashapon

guidable.co/culture/gachapon-a-unique-japanese-culture-you-should-not-miss

finance.yahoo.com/news/gachapon-market-size-expected-grow-133000854.html

whatstrending.com/how-csgo-gambling-is-shaping-online-gaming-culture

„Susidūrus su lošimo priklausomybe, kuomet lošiantysis asmuo nesugeba savarankiškai kontroliuoti varginančio lošimo potraukio, pirmoji mintis, kuri jiems dažniausiai kyla – „Susitvarkysiu pats“. Nes nepajėgti kažko susitvarkyti būna gėda, baisu, kyla nerimas, dažnai problemą imama tiesiog neigti. Noras susitvarkyti „patiems“ iškyla ir lošiančiųjų artimiesiems. Dažniausiai jie jaučia tuos pačius jausmus – gėdą, neviltį, baimę, pasimetimą. Norisi išspręsti viską greitai ir nedelsiant.“ Tatjana ir Olegas

Visi aukščiau paminėti jausmai labai suprantami. Tiek lošiantieji, tiek jų artimieji siekia susitvarkyti su problema, tačiau nežinant kaip tą padaryti, imamasi bet kokių, tačiau retai kada patikrintų ar efektyvių priemonių. Mokamos skolos, važiuojama į užsienį, kreipiamasi į užkalbėtojus, ekstrasensus, o dažniausiai tiesiog laukiama, kada viskas pasibaigs savaime. Problemos pačios neišsispręs. Yra labai konkrečios, efektyvios priemonės ir tam, kad jos suveiktų, reikia svarbiausių dalykų – noro ir veiksmo. Jei Jūs ar Jūsų artimasis turi problemų dėl azartinių lošimų, nelikite vieni. Susisiekite su mumis ir mes kartu paieškosime Jums labiausiai tinkamų problemos sprendimo būdų.

Konsultacijos galimos susitikus gyvai, Lošimų priežiūros tarnybos patalpose Vilniuje, Ukmergės g. 222, 4 aukšte arba kitu Jums patogiu būdu: telefonu, skype programa, el. paštu.

Konsultuoja psichologai: Oleg Mackevič, Tatjana Veromej ir Gabrielė Glušauskaitė.