Azartiniai lošimai daugeliui prasideda kaip nekaltas pramogos būdas, tačiau kai kuriems jie gali tapti sunkiai kontroliuojamu įpročiu. Kodėl lošiant taip sunku sustoti, net ir patiriant finansinius ar emocinius nuostolius? Apie lošimų poveikį žmogaus psichologijai ir priklausomybės mechanizmus papasakojo psichologas Olegas Mackevič.
– Kaip veikia lošimų mechanizmai žmogaus smegenyse ir kodėl jie taip stipriai įtraukia?
– Azartiniai lošimai žmogaus smegenyse aktyvina tas pačias atlygio sistemas, kurios susijusios su malonumu, motyvacija ir priklausomybės formavimusi. Kaip ir kitose priklausomybėse pagrindinį vaidmenį čia atlieka dopaminas – neuromediatorius, kuris susijęs ne tiek su pačiu malonumu, kiek su laukimu, jauduliu ir atlygio prognozavimu. Didžiausią poveikį daro ne pats laimėjimas, o nenuspėjamumas. Lošimuose atlygis pateikiamas atsitiktinai – žmogus nežino, kada išloš. Psichologijoje tai vadinama kintamo atlygio mechanizmu. Būtent toks principas laikomas vienu stipriausių elgesio įtvirtinimo būdų. Smegenys ypač stipriai reaguoja į vadinamąsias „beveik išlošiau“ situacijas, kuomet gali kilti mintys, kad iki išlošimo „trūko labai nedaug“. Tyrimai rodo, kad tokie momentai aktyvina panašias smegenų sritis kaip ir realūs laimėjimai, dėl to žmogui kyla impulsas bandyti dar kartą, nors objektyviai jis vis tiek pralošė. Lošimuose taip pat veikia iliuzinės kontrolės mechanizmas. Žmogui gali pradėti atrodyti, kad jis supranta sistemą, „jaučia sėkmę“, turi strategiją ar gali numatyti rezultatą, nors dauguma azartinių lošimų paremti atsitiktinumu. Tai ypač sustiprina įsitraukimą ir apsunkina sustojimą. Palaipsniui smegenys prisitaiko prie intensyvaus stimuliavimo, o natūralūs malonumo šaltiniai – poilsis, santykiai, hobiai – nebekelia tokios jaudulio, kaip lošimai ir gali būti mažiau įdomūs. Svarbu atminti, kad susiformavus lošimo įpročiui ar net priklausomybei, žmogus ima lošti ne tik dėl tikėjimo atsilošti, bet ir tam, kad pabėgtų nuo įtampos, nerimo, nuobodulio ar vidinės tuštumos.
– Kodėl kai kuriems žmonėms lošimai tampa pramoga, o kitiems – priklausomybe?
– Pirmiausia norisi atkreipti dėmesį į tai, kad probleminis lošimas gali paliesti įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmones. Tuo įsitikinau dirbdamas šios priklausomybės lauke. Kažkokios vienos priežasties tikrai neįvardinsiu, nes tai lemia ne viena priežastis, o kelių veiksnių visuma – biologinių, psichologinių ir socialinių. Tai gali priklausyti ir nuo asmens raidos ypatumų, trauminių patirčių, emocinio atsparumo ir pan. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai gali priklausyti ir nuo jautrumo atlygio sistemoms, stipresnei adrenalino tolerancijai. Tiesiog kai kurie stipriau reaguoja į riziką, jaudulį, nenuspėjamumą ir pan. Rizika didėja jei asmens aplinkoje lošimai yra normalizuojami, romantizuojami arba yra priklausomybės patirtys šeimoje.
Geriausias būdas likti pramogos rėmuose, tai būti rūpestingu sau ir lošti atsakingai. Svarbu suformuoti nuostatą, kad lošimas yra tik pramogos būdas ir pralošimas yra neatsiejama azartinių lošimų dalis. Jei kyla iliuzijos dėl uždarbio – stabdykite save dabar ir ieškokite kitų pramogų. Prieš išbandant lošimo pramogą, svarbu būtų nusistatyti aiškias laiko ir pinigų ribas ir jokiu būdu jų neperžengti, taip pat stebėti savo emocijas ne tik lošimo metu, bet ir jam pasibaigus.
– Kokį vaidmenį lošimuose atlieka „beveik laimėjimo“ jausmas?
– Šis patyrimas laikomas vienu stipriausiu mechanizmų skatinančiu įsitraukimo į lošimus riziką. Objektyviai žmogus pralošia, tačiau emociškai išgyvena būsenas, lyg būtų labai arti išlošimo. Lošimų verslo industriją puikiai supranta žmogaus psichikos procesus ir tikslingai kuria lošimų įrangą, kurios mechanikos gali stimuliuoti tariamo laimėjimo patyrimą. Jų ypač gausų elektromechaniniuose įrenginiuose, tokiuose kaip lošimo automatai. Ar tai reiškia, kad lošimo automatai pavojingesni, nei kitos lošimo rūšys? Nebūtinai. Priklausomybė formuojasi ne nuo lošimo rūšies, o nuo to, kaip asmuo lošia ir kokios emocijos tuos lošimus lydi. „Beveik laimėjimo“ jausmas taip pat yra apdovanojamas dopaminu, kas tik stiprina įsitraukimo riziką.
– Ar internetiniai kazino ir lažybų programėlės yra pavojingesnės už tradicinius lošimus? Kodėl?
– Remdamasis savo patirtimi, nenorėčiau skaidyti lošimų į pavojingus ar mažiau pavojingus, nes tai irgi gali kelti iliuziją, jog lošiant tariamai „saugesnius, nuosaikesnius“ lošimus priklausomybė nesusiformuos. Čia turbūt galime lyginti su alkoholiu ar tabako gaminiais. Problema ne ta, kad pvz. alus turi mažesnį grynojo alkoholio procentą, o ta – kokiu tikslu ir kaip žmogus alkoholį vartoją. Priklausomybę formuoja nesaugus elgesys. Kalbant apie lošimus internetu, tai verta pripažinti, kad mokslininkai juos išskiria, kaip turinčius didesnę įsitraukimo riziką, kadangi jie yra lengviau pasiekiami, gausesnė lošimų pasiūla, prieinamumas visą parą ir pan. Lošti galima lovoje, darbe, viešajame transporte ar naktį, kai emocinė savikontrolė dažnai būna silpnesnė. Kuo mažiau kliūčių tarp impulso ir veiksmo, tuo didesnė rizika, kad elgesys taps impulsyvus ir sunkiau kontroliuojamas. Internetiniai lošimai taip pat leidžia žmogui ilgą laiką slėpti problemą. Skirtingai nei antžeminėse lošimų vietose, artimieji gali nepastebėti lošimo mėnesiais ar net metais. Dėl anonimiškumo ir privatumo priklausomybė dažnai progresuoja tyliai, kol atsiranda rimtos finansinės, emocinės ar santykių problemos. Ypač pažeidžiami yra jauni žmonės. Jie užaugo skaitmeninėje aplinkoje, kur greitas atlygis, nuolatinė stimuliacija ir momentinis pasitenkinimas jau tapo norma. Dėl to riba tarp žaidimo, pramogos ir azartinio lošimo kartais tampa sunkiau atpažįstama.
– Kaip lošimų industrija pasitelkia psichologinius triukus, kad žmonės loštų ilgiau?
– Psichologijos mokslo tikslas – tirti ir paaiškinti žmogaus psichikos procesus bei elgesį. Todėl natūralu, kad mokslininkų išvados domina įvairius verslus – nuo prekybos ir socialinių tinklų iki pramogų industrijos. Verslo tikslas yra uždirbti pelną, o tam būtina pritraukti, sudominti ir kuo ilgiau išlaikyti klientą. Lošimų industrijoje tam pasitelkiami įvairūs psichologiniai mechanizmai, kurie didina įsitraukimą ir gali silpninti žmogaus kritinį mąstymą. Vienas svarbiausių principų – kuo greitesnis lošimo ciklas. Kuo mažiau laiko praeina tarp statymo atlikimo ir rezultato gavimo, tuo mažiau galimybių žmogui sustoti, atsitraukti ir racionaliai įvertinti savo elgesį. Pavyzdžiui, jei anksčiau lošimo namuose (kazino) kortos dažniau būdavo dalijamos rankiniu būdu, šiandien plačiai naudojami elektroniniai kortų maišytuvai. Jie leidžia padidinti lošimo tempą ir per tą patį laiką priimti daugiau statymų iš klientų. Psichologiškai tai svarbu todėl, kad nuolatinis veiksmas palaiko emocinį susijaudinimą ir apsunkina savikontrolę. Lošimų automatai laikomi vienais stipriausiai psichologiškai veikiančių lošimų produktų. Juose naudojama daug garsinių ir vaizdinių stimulų: ryškios spalvos, animacijos, garsai, muzika, mirksintys „jackpot“ pranešimai ar „beveik laimėjimo“ efektai. Visa tai kuriama tam, kad žmogus išliktų emociškai įsitraukęs. Vienas svarbiausių mechanizmų – vadinamasis „pralaimėjimas, pateikiamas kaip laimėjimas“. Pavyzdžiui, žmogus pastato 1 eurą, atgauna 20 centų, tačiau automatas tai palydi šventiniais garsais ir animacija. Nors realiai pinigai prarasti, smegenys gauna signalą, panašų į laimėjimą. Tokie mechanizmai gali iškreipti rizikos suvokimą ir skatinti lošti toliau. Dar vienas svarbus aspektas – nuolatinis „didžiojo laimėjimo“ demonstravimas. Didelės „jackpot“ sumos, reklamos apie laimėtojus ar beveik pavykę laimėjimai palaiko iliuziją, kad didelis prizas yra arti, nors matematiškai dauguma žmonių ilgainiui pralaimi. Svarbu suprasti, kad šie mechanizmai nėra atsitiktiniai dizaino elementai. Jie kuriami remiantis žiniomis apie žmogaus dėmesį, emocijas ir sprendimų priėmimą. Jų tikslas – ne tik suteikti pramogą, bet ir kuo ilgiau išlaikyti žmogų lošime. Tai nereiškia, kad kiekvienas lošiantis taps priklausomas. Tačiau kuo daugiau žmogus susiduria su greitais, intensyviais ir emociškai stimuliuojančiais lošimais, tuo didesnė rizika prarasti kontrolę, ypač jei žmogus jau patiria stresą, emocinių sunkumų ar turi polinkį į impulsyvų elgesį. Jei visgi brandinate iliuziją, kad iš lošimų galite uždirbti, privalote įsisąmoninti, kad prieš jus lošia ne įrenginys, o milžiniška grupė skirtingų sričių specialistų, kurie jau žino, kaip jūs elgsitės ir kaip jus išlaikyti lošime. Digital Matter icon
– Kokie pirmieji ženklai rodo, kad žmogus praranda kontrolę lošdamas?
– Visiems kurie ketina pramogauti lošimuose, siūloma nusistatyti aiškius rėmus, kurie apimtų praleistą laiką lošimuose ir pinigų sumą, kurią ketinama pralošti. Jei pvz. nusprendėte išleisti 100 eurų, o išleidote 102, akivaizdu, kad neišlaikote savo ribų, todėl rekomenduočiau lošimą apskritai stabdyti ir surasti sau saugesnę pramogą. Lošimas gali sukelti emocinių, psichologinių, socialinių, finansinių ir net biologinių pasekmių. Dažniausiai aplinkiniai pirmiausia pastebi dvi sritis – finansinius sunkumus ir emocinius pokyčius. Jeigu žmogus pradeda dažnai skolintis pinigus, nebesugeba racionaliai valdyti savo išlaidų, ima naudotis greitųjų kreditų paslaugomis, vagia pinigus ar daiktus iš artimųjų, verta atkreipti dėmesį, ar jo gyvenime neatsirado lošimų. Ne mažiau svarbūs ir emociniai signalai. Ryškūs nuotaikų svyravimai, slogumas, apatija, dirglumas, iracionalus pyktis ar padidėjęs jautrumas gali rodyti, kad žmogus išgyvena rimtus sunkumus.
Artimiesiems irgi svarbu suprasti, kad lošimo priklausomybė tai ne kaprizas, kvailumas, įgeidis – tai rimta liga, kurios gydymas ir sveikimas tęsiasi gana ilgą laiką, todėl svarbu į ją žiūrėti rimtai. Žmogus suserga ne dėl to, kad jis blogas ar jis to norėjo, todėl, kad tam tikrų dalykų jis nežinojo, nesugebėjo tinkamai savimi pasirūpinti, todėl būkime pakantūs, pagarbūs ir palydėkime jį pagalbai. Nepamirškime, kad pagalba neretai reikalinga ir artimiesiems. Verta priminti, kad Lošimų priežiūros tarnybos psichologai gali atsakyti į jums rūpimus klausimus.
– Kodėl žmonėms taip sunku sustoti net tada, kai jie patiria didelius finansinius nuostolius?
– Žmonėms dažnai sunku sustoti ne todėl, kad jie „nesupranta“, jog pralaimi, o todėl, kad lošimų metu pradeda veikti stiprūs psichologiniai ir biologiniai mechanizmai, silpninantys racionalų sprendimų priėmimą. Kartais sprendimą sustoti apsunkina ir prisiminimai apie patirtus išlošimus. Išlošimas tik pastiprina iliuziją, kad „aš galiu laimėti“. Ypač patiriant finansinius nuostolius, ši iliuzija pastiprina tikėjimą ir skatina lošimais atstatyti finansinę būklę. Ilgainiui žmogus gali patekti į uždarą ratą: finansiniai nuostoliai kelia stresą, kaltę ir nerimą, o lošimas tampa būdu trumpam nuo šių jausmų pabėgti. Tačiau kuo daugiau lošiama, tuo didesnės pasekmės ir tuo stipresnis emocinis spaudimas lošti toliau. Svarbu ir tai, kad priklausomybė nuo lošimų dažnai vystosi nepastebimai. Skirtingai nei kai kurios kitos priklausomybės, ji ilgą laiką gali neturėti akivaizdžių išorinių požymių. Žmogus gali dirbti, rūpintis šeima, atrodyti funkcionuojantis, tačiau viduje jau būti praradęs kontrolę. Todėl probleminis lošimas nėra vien finansinio neatsakingumo klausimas. Tai sudėtingas psichologinis procesas, kuriame susipina emocijos, stresas, klaidingas mąstymas, impulsyvumas ir smegenų atlygio sistemos veikimas. Būtent dėl to sustoti „vien valios pastangomis“ daugeliui žmonių tampa labai sunku. Svarbu atminti, kad net einant sveikimo keliu, gavus visą įmanomą pagalbą, nuo lošimų priklausomas asmuo niekada daugiau nesugebės kontroliuoti lošimo proceso ir bet kokie bandymai lošti prives prie skausmingų patirčių.
– Kaip lošimų priklausomybė veikia šeimos santykius, emocinę sveikatą ir kasdienį gyvenimą?
– Gana sunku atsakyti vienu sakiniu, nes kiekvienas atvejis savotiškai unikalus ir poveikis būna skirtingas. Ryškiausiai dažniausiai pastebime pasitikėjimo trūkumą. Lošiantis žmogus ima slėpti savo elgesį, meluoti apie pinigus, laiką ar patiriamus nuostolius. Artimieji pradeda jausti nuolatinę įtampą, nerimą ir nesaugumą. Ilgainiui šeimoje atsiranda emocinis nuovargis, konfliktai, pyktis, kaltinimai, o kartais ir visiškas emocinis atsiribojimas. Dažnai nukenčia ne tik partnerių santykiai, bet ir vaikai, kurie labai jautriai reaguoja į nestabilią emocinę atmosferą namuose. Kasdienybėje lošimai neretai tampa centrine gyvenimo ašimi – žmogui tampa sunkiau susikoncentruoti į darbą, santykius, poilsį ar kitus įsipareigojimus. Dalis žmonių pradeda gyventi nuolatiniame strese, nes lošimus lydi skolos, baimė būti demaskuotam ir stiprus vidinis kaltės jausmas. Svarbu suprasti, kad lošimų priklausomybė paveikia ne vien patį lošiantį žmogų. Praktikoje dažnai matome, kad kartu „suserga“ ir kiti šeimos nariai. Šią būseną vadiname ko-priklausomybe – kai artimieji ima gyventi nuolatine įtampa, kontrole, bandymais gelbėti lošiantį žmogų, o jų pačių emocinė būsena ir gyvenimo kokybė tampa tiesiogiai priklausoma nuo lošiančio asmens elgesio.
– Kokios pagalbos galimybės šiandien prieinamos žmonėms, susiduriantiems su lošimų priklausomybe?
– Žmonėms, susiduriantiems su lošimų priklausomybe, šiandien siūloma įvairi pagalba – psichologų ir psichoterapeutų konsultacijos, priklausomybių centrų paslaugos, savitarpio pagalbos grupės „Anoniminiai lošėjai“. Svarbu paminėti, kad kaip pagalbos priemonę galime laikyti ir Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, kuriame pateikus prašymą asmuo nebus įleidžiamas į lošimus organizuojamas bendroves Lietuvoje. Tai padeda sukurti aiškų išorinį barjerą momentais, kai savikontrolė tampa silpnesnė. Papildomai, Lošimų priežiūros tarnybos psichologų komanda yra pasirengusi suteikti visą informacinę ar psichologinę pagalbą tiek lošiantiesiems, tiek jų artimiesiems. Taip pat rekomenduojame kreiptis pagalbos į organizacijas siūlančias psichosocialinę pagalbą, pavyzdžiui „Aš Esu“ bendruomenę, kurioje dirba priklausomybės ligų specialistų komanda.
Taip pat svarbu suprasti, kad lošimų priklausomybė nėra kaprizas ar tiesiog netinkamas elgesys. Tai sunki priklausomybės forma, lydima stiprių emocinių išgyvenimų, kaltės, nerimo, bejėgiškumo ir vidinės kančios. Todėl labai svarbu mažinti priklausomų žmonių stigmatizavimą ir skatinti daugiau supratimo bei žmogiško rūpesčio. Tai nereiškia, kad reikia gailėti ar spręsti problemas už kitą žmogų. Tačiau svarbu priimti, kad žmogui, susidūrusiam su priklausomybe, vienam priimti racionalius sprendimus ir pradėti sveikimo kelią dažnai būna labai sunku. Jei Jūs asmeniškai ar Jūsų artimoje aplinkoje kažkas patiria problemų dėl lošimų – nelikite vieni. Pasikonsultuoti galite ir su Lošimų priežiūros tarnybos psichologais, kurie padės rasti tinkamiausią pagalbos kelią.
Straipnis paimtas iš Delfi.lt