Kompiuteriniuose žaidimuose naudojamos ir azartinių lošimų metodikos. Ar žinote, kas yra loot box’ai arba skin’ai? Jei ne – kviečiame susipažinti, ką iš tiesų vaikai veikia internete. Galite likti nustebę.
Loot box’ai (liet. grobio dėžė) – tai virtualūs žaidimų elementai, kai atidarius virtualią dėžę laimimas koks nors virtualus daiktas (vadinamasis skin’as). Tai gali būti neypatingos vertės pirštinės arba, pavyzdžiui, neva 800 eurų kainuojantis peilis. Žaidėjas sumoka pinigus nežinodamas, ką gaus, todėl šie loot box’ai yra prilyginami azartiniams lošimams. Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas Mackevič sako, kad savaime tokie loot box’ai nebūtų problema, jei tai neskatintų ydingo elgesio. „Net ir lošimai iš skin’ų arba tų pačių loot box’ų yra galimi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad problema ne pati lobių skrynia, o tai, kaip intensyviai į tas lobių skrynias yra investuojama. Jos tikrai gali sukelti padidintą smalsumą, azartiškumą. Kartais gali atrodyti, kad tai yra visai paprastas, legalus būdas užsidirbti pinigų, nes yra platformų, kuriose galima net prekiauti tiek pačiomis lobių skryniomis, tiek jų turiniu. <…>
Kai kurios tekstūros yra brangesnės ir gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Deja, tai yra realu. Tiesa, galimybė jas ištraukti yra pakankamai nedidelė. Ir todėl turbūt jauniems žmonėms gali kilti mintis, jog tą padaryti yra pakankamai lengva: prisirinkus tų tekstūrų, jas galima parduoti ir iš to pasidaryti pinigų“, – pasakoja O. Mackevič.
Jis atkreipia dėmesį, kad iš tokių dalykų vykdomi ir realūs lošimai. „Yra tam tikri tinklalapiai internete, kur tomis lobių skryniomis arba jų turiniu galima prekiauti. Bet liūdniausia dalis, kad jomis galima lošti. Ir būtent lošimo mechanikos atitinka tai, kas ir vyksta realiuose lošimo namuose, lažybų punktuose ar lošimo automatuose. Iš pačių skin’ų galima žaisti kaip ruletę, arba galima lažintis iš tam tikrų skin’ų. Galima juos statyti už tam tikrą elektroninio sporto komandą. Na, iš principo viskas atitinka tai, kas vyksta realiame suaugusiųjų azartiniame lošime“, – teigia psichologas.
Kodėl tai nepriskiriama azartiniams lošimams?
Kai kurios šalys tokius loot box’us prilygina lošimams. 2018 metais Belgijos Lošimų komisija išnagrinėjo loot box’us keliuose populiariuose žaidimuose ir nusprendė, kad mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai atitinka lošimo požymius. Po šio sprendimo nemažai leidėjų išjungė loot box’us Belgijos rinkoje arba pakeitė jų veikimą. Nyderlanduose loot box’ai nėra laikomi lošimais, mat teismas 2022 metais sustabdė tokią iniciatyvą. Tačiau šalyje politikai bei ekspertai toliau tikina, kad loot box’ų poveikis vaikams labai primena azartinių lošimų poveikį. „Yra pakankamai stiprus kompiuterinių žaidimų gamintojų lobizmas. Jie tikrai nori sumenkinti tą problemą. Ši problematika bent jau Europos Sąjungoje, apskritai pasaulyje, yra tyrinėjama pakankamai ilgai, praktiškai nuo kokių 2000-ųjų pradžios, kai tiktai pradėjo būti monetizuojami žaidimai.
Liūdna, bet Lietuvoje dėmesį į tai mes kreipiame pakankamai nedidelį. Nemažai tėvų neturi informacijos, kas vis dėlto vyksta kompiuteriniuose žaidimuose, kaip jie kinta, kokia yra pačių žaidėjų įtrauktis, kaip jie yra skatinami. Ir tikrai nemaža dalis nuomonės formuotojų transliuoja būtent tą lobių dėžių atidarinėjimą, rodo, ką būtų galima išlošti. Pastebimas ir toks susijaudinimas tų mechanikų metu. Man irgi kyla klausimų, kas yra, kad mes dar neatkreipiame į tai dėmesio ir kažkaip ne tik kad neužkardome galbūt kažkokių dalykų, bet netgi nelabai kalbamės apie tai su vaikais“, – sako O. Mackevič. Jo manymu, tėvai turėtų įsitraukti ir pažiūrėti, ką veikai daro žaisdami kompiuterinius žaidimus. Reaguoti turėtų ir politikai.
„Net azartinių lošimų organizatoriai visai nemažai investuoja į kompiuterinius žaidimus. Tai galime pastebėti net iš pačių kompiuterinių žaidimų turinio. Be tos lobių skrynių rizikos nemažai žaidimuose perteikiama ta lošimo namų erdvė. Žaidžiant kažkokiu savo personažu aš galiu užeiti į virtualų kazino ir ten susipažinti su rulete, su stalo lošimais. Kam to reikia nepilnamečiams – didelis klausimas. Aš turbūt to vengčiau, nenoriu kurti kokių nors teorijų, bet tikėtina, kad tokiu būdu vis dėlto yra ruošiamas naujas jaunasis lošėjas, kad susipažinęs [su tuo] per žaidimą vėliau jis nebijotų tų mechanikų ir žinotų, kaip su jomis elgtis“, – sako Lošimų priežiūros tarnybos psichologas. Jo teigimu, viso pasaulio psichinės sveikatos specialistai labai aiškiai pasisako, kad šios mechanikos kompiuteriniuose žaidimuose skatina azartiškumą.
„Ilgą laiką dalyvaujant, pavyzdžiui, atidarinėjant lobių skrynias ir bandant išlošti kažkokį vertingą ar mažiau vertingą daiktą, net ir pati prekyba skin’ais gali suformuoti tokį susidomėjimą ateityje, jau būnant pilnamečiu asmeniu, dalyvauti lošimuose. Ir lošimų srityje yra nemažai tyrimų, kurie parodo tas koreliacijas, kad asmuo, kuris žaidė iš skin’ų, loot box’ų, vėliau įsitraukia į azartinius lošimus“, – teigia O. Mackevič.
Kaip reaguoti tėvams?
Psichologas ragina tėvus atkreipti dėmesį, ar vaikai įsitraukę į tokias veiklas kompiuteriniuose žaidimuose, ir pasikalbėti su jais. Jis savo praktikoje pastebi, kad dažnai tėvai apskritai nieko nežino apie tokius dalykus. „Aš neskatinčiau tėvų į tai investuoti pinigų ir vis dėlto kalbėtis su paaugliais, ar tikrai tai yra reikalinga, ar tikrai dėl skin’o ar kažkokios tekstūros mums verta prarasti pinigus, nes taip – jie yra perkami. Kainos irgi labai įvairios, o tikimybė išlošti didesnį prizą yra itin maža. Bet kaip tą paaiškinti paaugliui, kuris tiki savo aplinka, tiki nuomonės formuotojais? Jis mato, kad investavus 2 eurus galima tariamai laimėti net kelių šimtų ar net tūkstančio eurų sumą. <…>
[Reikia], kad tėvai vis dėlto nepaleistų tos kontrolės ir stebėtų, kur tie pinigai nueina, ir pastebint kažkokius pavedimus į neaiškius ar nežinomus tinklalapius, vis dėlto įsigilintų, kur tai keliauja. Tikrai turime nemažai atvejų kai ateina jauni lošiantieji, kurių pirmosios patirtys ir buvo būtent per prekybą lobių skryniomis, loot box’ais arba skin’ais. Ir aišku, buvo bandyta tų skin’ų padauginti lošimo būdu“, – sako O. Mackevič.
Straipsnis paimtas iš Delfi.lt