Noras lošti jaučiant azartą gali atsirasti dar vaikystėje ar paauglystėje. Pirmiausia azartas pajuntamas žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Kartą pabandžius, tampa sunkiau atsitraukti ir norisi tam skirti kuo daugiau laiko. Kompiuteriniai žaidimai įtraukia staiga dėl noro patekti į tolimesnius jų lygius, etapus, o planą įgyvendinus, atsiranda noras išbandyti ir kitus populiarius žaidimus. Šiek tiek vyresniame amžiuje, jaunystėje patirtas azarto jausmas nedingsta ir neretai pradedama lošti loterijose, statyti pinigus lažybų punktuose, užsukti į lošimų automatų salonus ar žaisti kazino.
Tobulėjant technologijoms, šios persikėlė ir į virtualią erdvę – įvairūs tinklapiai siūlo azartinius žaidimus lošti niekur neišėjus iš namų – internetu. Tačiau vieni žmonės nuo azartinių žaidimų tampa priklausomi, o kitiems tai tampa tik vienkartine pramoga. Tad kokie žmonių įsitikinimai apie lošimus yra apgaubti mitais, o kurie – teisingi?
Asmenys, visą savo laisvą laiką skiriantys azartiniams žaidimams, dažnai savo problemos nesupranta ir ignoruoja aplinkinių replikas, sakančias, jog esate priklausomas. Tačiau jūs manote kitaip: azartiniai žaidimai negali būti problema, jeigu turite iš ko lošti. Tai – pirmasis mitas. Net jeigu ir uždirbate tūkstantines sumas, turite gerai apmokamą darbą, nesate įsipareigojęs bankams ar kreditų bendrovėms ir jūsų kišenėse anaiptol nešvilpauja vėjai, turite lygiai tokias pačias galimybes tapti priklausomu nuo lošimų, kaip ir asmenys, susidūrę su įvairiomis problemomis.
Deja, bet azartiniai lošimai gali sugriauti ne tik jūsų finansinę situaciją, bet ir santykius su antra puse, tėvais, vaikais, draugais, kolegomis darbe. Įsitraukus į lošimus, praleidžiamos šeimos šventės, su žmogumi tampa sunku susikalbėti, pamirštama apie svarbius susitikimus, po žaidimų sesijos skauda galvą, norisi miegoti ir su niekuo nebendrauti. Ilgainiui gali išsivystyti įvairios psichologinės problemos. Todėl net jei jūsų finansinė situacija gera, nuolatinis lošimas gali sugriauti kitus jūsų asmeninio gyvenimo aspektus.
Antrasis mitas teigia, jog priklausomybė nuo lošimų išsivysto tik tuomet, kai žaidžiama kasdien. Tiesa tokia, jog stipri ir jūsų aplinką griaunanti priklausomybė gali išsivystyti net jei žaidžiate ne kasdien, bet reguliariai, pavyzdžiui, kiekvieną savaitgalį. Dažniausiai stiprų polinkį į priklausomybę pastebi namiškiai, žmona/vyras, vaikai. Jeigu iki įsitraukimo į lošimus kiekvieną savaitgalį leisdavote su šeimos nariais gamtoje, keliaudavote, lankydavotės įvairiose pramogų vietose, gamindavote kartu ir pan., dabar jus galima pamatyti arba prie kompiuterio, arba lošimų automatų salone.
Priklausomybė atsiranda tuomet, kai apie nieką kitą negalite galvoti, tik kaip greičiau išlošti pinigų ir bandyti savo laimę, ignoruojate artimus žmones ar susiduriate net su finansiniais sunkumais. Ypač verta sunerimti ir kreiptis pagalbos tuomet, kai tokio elgesio neapsikentę šeimos nariai nuo jūsų nusisuka ar net palieka namus, kuriuose kartu gyvenote. Verta paminėti, jog neadekvatus lošėjo elgesys blogina ne tik jūsų gyvenimą, bet ir pačių artimiausių žmonių.
Asmuo, turintis finansinių problemų dėl nuolatinio lošimo, kreipėsi su prašymu padengti turimas skolas? Kalbame apie trečią mitą, teigiantį, jog turite padėti sumokėti skolas su problema susidūrusiam žmogui. Tai, jog įsiskolinęs žmogus neva grąžins skolas jo nesustabdys nuo tolimesnio lošimo etapo, be to, savo problemos nepripažįstantys lošėjai neretai manipuliuoja palankia draugų situacija ir gali nesakyti tiesos, kam bus skirti pasiskolinti pinigai. Dažnu atveju šie vėl nukeliauja lošimams.
Straipsnis paimtas iš skrastas.lt