Siūloma uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje.
Jų teigimu, projekto rengimą paskatino faktinė situacija, kai vis daugiau vaikų perka loterijos bilietus ir dalyvauja loterijose, kurios yra kaip lengvesnė azartinių lošimų forma. Parlamentarų nuomone, tokiu būdu nepilnamečiai iki 16 metų bus apsaugomi nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų, per didelės rizikos prisiėmimo netinkamai ją įvertinus.
„Visuotinai pripažinta, jog azartiniai lošimai yra didelės rizikos veikla, ilgainiui galinti sukelti priklausomybę – nenuvaldomą norą lošti, nepaisant neigiamų pasekmių. Siekiant nuo to apsaugoti lengviausiai pažeidžiama asmenų amžiaus grupę – nepilnamečius asmenis, Azartinių lošimų įstatymas draudžia lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. (…) Vertinant tai, jog azartiniai lošimai leidžiami fiziniams asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų ir tai, jog loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma, kuri gali sukelti asmens priklausomybę ar polinkį lošti, darytina išvada, jog siekiant apsaugoti lengviausiai pažeidžiama visuomenės grupę – nepilnamečius asmenis, kurie negali objektyviai įvertinti galimybės laimėti loterijoje ir prisiimamos rizikos bei rizikos tapti priklausomu nuo lošimo, siūloma įvesti amžiaus cenzą asmenims, dalyvaujantiems loterijoje“, – sako projekto autoriai.
Jų duomenimis, panaši praktika taikoma ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje loterijos bilietus galima įsigyti ne jaunesniems, kaip 16 metų asmenims, Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose amžiaus cenzas yra 18 metų (kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose taikomas 21 metų amžiaus cenzas).
Šiuo metu nėra nustatyto amžiaus cenzo asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijoje.Loterijų organizatoriai pasipiktino
Loterijų organizatoriai nepritaria siūlymui drausti jaunesniems nei 16 metų asmenims neparduoti loterijos bilietų. Anot jų, negalima gretinti loterijų ir azartinių lošimų, kur amžius yra ribojamas. Be to, tokį draudimą būtų sudėtinga įgyvendinti.
„Nėra teisinga ir tikslu gretinti loterijas ir azartinius lošimus. Tai yra skirtingi žaidimai, jie iš esmės skiriasi azartiškumu. Skirtumą iliustruoja ir statistika. Lietuvoje daugiau nei 2 tūkst. žmonių yra pateikę prašymus apriboti galimybę jiems dalyvauti azartiniuose lošimuose. Dėl loterijų tokių prašymų nėra gauta visai, nors tokia galimybė yra užtikrinama“, – pranešime teigia Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas.
Anot jo, loterijų organizatoriai taip pat nuolat bendrauja su psichologais, kurie teigia, kad nesusiduria su situacijomis, jog dėl loterijų žmonėms reiktų pagalbos.
M. Reznikovo teigimu, loterijos nėra nukreiptos į vaikus, ir jie nėra skatinami žaisti, tačiau siūlymas piktina dėl to, kad jį būtų sudėtinga įgyvendinti.
„Problema yra ne apribojimas vaikams, o tokio įstatymo įgyvendinimas. Atsiradus dokumentų tikrinimui, daugiausiai nepatogumų ir išlaidų būtų klientams ir prekybos tinklams, o teigiamas poveikis būtų mažas, loterijų patrauklumą vaikams jau mažina savireguliacija“, – tikino jis.
Loterijų asociacijos duomenimis, Lietuvoje žmogus per mėnesį loterijoms vidutiniškai skiria apie 2,5 euro.
Straipsnis paimtas iš diena.lt