Palanga tapo svetingesnė lošimo namų kūrėjams. Kurorto politikai perpus sumažino atstumą, kuriuo kazino galės įsikurti šalia mokyklų, gydymo ar kultūros įstaigų, maldos namų. Neatmetama, kad toks, kai kurių politikų karštai gintas, siūlymas galėjo būti palaimintas siekiant atverti kelią konkrečių verslininkų interesams.
Paaiškėjus, kad buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis galbūt pralošė keliasdešimt milijonų eurų, suaktyvėjo diskusijos apie lošimų žalą, Seime užgimė siekis beveik visiškai uždrausti lošimų reklamą.
Tuo tarpu, prieš pat kylant šiam skandalui, žiemiškoje ramybėje gyvenančioje Palangoje įtvirtintos palankesnės sąlygos kurtis lošimo namams.
Lošimo namai galės kurtis ir prie mokyklos
Kurorto savivaldybės tarybos nariai pritarė siūlymui perpus sumažinti atstumą, kuriuo nuo švietimo, kultūros, gydymo įstaigų, maldos namų, religinių bendruomenių leidžiama įsikurti lošimo namams. Iki šiol buvo nustatyta, kad lošimo namai negali atsirasti arčiau nei 100 m nuo minėtų įstaigų, dabar šis atstumas tesiekia 50 m.
Toks siūlymas jau tarybos posėdžio metu kai kuriems politikams sukėlė klausimų, mat įžvelgta reali galimybė, kad uždegama žalia šviesa lošimo namams atsirasti prie, pavyzdžiui, Palangos V. Jurgučio progimnazijos.
„Aš noriu paklausti, ar Palanga tikrai tokia jau maža, kad reikia taip stipriai mažinti atstumą? Nes šiaip pagal tai, kaip ten surašyta, kaip bus matuojamas atstumas, tai 50 m nuo išorinės mokyklos sienos. Tai praktiškai Jurgučio mokyklos antroje gatvės pusėje gali atsirasti kazino? Mes to norime?“ – klausimą kėlė savivaldybės tarybos narė Martyna Miklovienė.
Projekto rengėjai ir šalininkai tvirtino, kad kituose kurortuose jau dabar yra nustatytas būtent 50 m atstumas ir moderniu kurortu siekiančiai būti Palangai tokios įstaigos reikia.
Kai kurie tarybos nariai sprendimui nepritariančiuosius ramino, kad į kazino įleidžiami tik pilnamečiai asmenys, tad 18 metų nesulaukusiems esą nėra jokių grėsmių.
„Kiekvienas didelis, didesnis pasaulio kurortas turi tokį dalyką. Jeigu mes lygiuojamės į didįjį Lietuvos kurortą… Buvo jis kažkada. <…> Nevaikščiojo ten vaikai, vaikų ten niekad neįleido ir kazino nepradeda dirbti nuo 8 ryto kaip kokia „Maximos“ parduotuvė. Nedirba kiaurą parą. Atsidaro vakare ir dirba iki kokios 23 val., paskui išvaiko visus tuos lošėjus – viskas tvarkoje. Tai klausimas yra labai paprastas: mums, kaip didžiajam kurortui, tokio dalyko reikia? Ar atsiras prie mokyklos? Tikrai nemanau, kad tie, kas steigia tokius dalykus, galvoja, kad pagrindinė jų auditorija yra mokiniai. Auditorija yra pasiturintys žmonės. Mums reikia biškį pakeisti mąstymą, kad tai nėra joks blogis. Amerikoje, Los Andžele atvažiuoja žmonės praleisti laiką tiesiog į kazino.<…> Toks dalykas miestui reikalingas“, – palaikyti siūlymą švelninti sąlygas lošimo namų įsikūrimui kolegas ragino tarybos narys socialdemokratas Eugenijus Simutis.
Jo kolegė socialdemokratė Svetlana Tučkė teigė turinti kitokią nuomonę ir siūlė dėl tokių pakeitimų atsiklausti gyventojų – surengti apklausą, tačiau toks siūlymas palaikymo nesulaukė.
Diskutuojant dėl apklausos, ar gyventojai pritartų kazino atsiradimui, Palangos meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, kad taryba jau yra pritarusi tokio objekto atsiradimui viešbutyje „Vanagupė“.
Sprendimas – vieno objekto naudai?
Nors sprendimą palaikę politikai tvirtino, kad Palangai, kaip šiuolaikiniam kurortui, reikia lošimų namų siekiant atliepti visų poilsiautojų poreikius, tačiau aiškėja, kad pokyčiai gali būti susiję su vieno konkretaus objekto šeimininkų ir lošimo organizatorių siekiu pradėti veiklą kurorte.
Tikėtina, kad lošimo namai turėtų atsirasti pačiame miesto centre esančioje viloje „Ramybė“.
LRT.lt šaltinių duomenimis, su vilos šeimininkais dėl tokios galimybės jau tariasi vieni garsiausių Lietuvoje lošimo organizatorių „Olympic Casino Group Baltija“.
Apie vilos „Ramybė“ šeimininkų siekius, kad objekte įsikurtų lošimų namai, tarybos posėdžio metu prabilo ir valdančiųjų atstovas, Palangos mero bendražygis, konservatorius Dainius Želvys.
„Dabar ką mes kalbame apie „Ramybės“ klubą, ten iš tikrųjų, nėra čia ką slėpti, ta Samukienė yra kreipusis ir jų yra noras ten. Yra savininkai ir jie tada nuomotų tas patalpas, ateitų nuomininkai ir jeigu jie ten susitartų, būtų aukšto lygio kazino, į kurį kiekvienas nelabai ten papultų. Reikėtų atitinkamai galbūt ir apsirengti. Noriu pasakyti, kad nereikia būti tokiais puritonais, šaukti visose parodose: „Važiuokime į Palanga, čia tas, anas.“ Jeigu kazino yra gero lygio, tai yra atributas bet kokio kurorto, jeigu jis save laiko kurortu. Ir, aišku, yra tam tikras kontingentas žmonių, kurie tą kazino lanko“, – dėstė D. Želvys.
LRT.lt pavyko susisiekti su vilos „Ramybė“ viena iš šeimininkių Gaiva Samukiene, apie kurią ir kalba politikas, tačiau verslininkė į žurnalistės klausimus apie lošimo namų atsiradimo viloje galimybes nusprendė neatsakinėti.
„Kol kas tuo klausimu nediskutuosiu, nes jis yra visiškai neaiškus, negaliu nieko ir sakyti. Kol kas nieko negaliu apie tai pasakyti. Kol kas mano prašymas nepateiktas, o už kitus aš kalbėti negaliu“, – teigė G. Samukienė ir skubėjo baigti pokalbį.
Šioje istorijoje linksniuojamos bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ atstovai taip pat nedaugžodžiavo – gyvai pasikalbėti nepavyko, tačiau LRT.lt pateikė lakonišką poziciją raštu.
„Nuolat ieškome verslo plėtros galimybių. Šiuo metu daugiau detalių pateikti negalime“, – į kelis klausimus apie veiklos galimybes „Ramybėje“ bei bendrai pajūryje atsakė „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius.
Po sprendimo – kreipimasis į STT
Būtent tai, kad sprendimas mažinti leidžiamą atstumą nuo lošimo namų iki švietimo, gydymo, kultūros įstaigų bei religinių bendruomenių gali būti susijęs būtent su vieno konkretaus objekto planais, tarybos narei S. Tučkei sukėlė klausimų ir ji balsuodama susilaikė.
Anot politikės, būtent D. Želvio pasisakymas diskusijos metu leidžia daryti prielaidas, kad leidimo išdavimo tvarkos nuostatų keitimas galimai buvo derintas už uždarų durų ir galbūt atliepia išskirtinai vieno subjekto interesus.
„Jeigu atstumai nuo buvusių nustatytų 100 metrų nebūtų keičiami, net ir teorinės galimybės, kad „Ramybės“ pastate įsikurtų kazino, nebūtų“, – teigė pašnekovė.
Tarybos narė taip pat pastebi, kad, tokiu atveju, tarybos nariams pateiktas aiškinamasis raštas ir antikorupcinio vertinimo pažyma gali turėti trūkumų.
„Dėl antikorupcinio vertinimo pažymos turinio pasisakyti turėtų atsakingos institucijos, atliktas pakartotinis ir objektyvus šio sprendimo vertinimas“, – pastebėjo S. Tučkė.
Būtent dėl to politikė nusprendė kreiptis į Palangos savivaldybės antikorupcijos komisiją bei Specialiųjų tyrimų tarnybą ir prašyti įvertinti, ar sprendimo projektas neturėjo korupcinių požymių.
Meras akcentuoja tokio objekto kurorte privalumus
Palangos meras Š. Vaitkus patvirtino, kad jam „Ramybės“ šeimininkų planai yra žinomi ir panašu, kad juose politikas įžvelgia tik privalumus.
„Su prašymu leisti atidaryti lošimo namus Vytauto g. esančio „Ramybės“ klubo patalpose į savivaldybės tarybos narius ir administraciją kreipėsi šio pastato savininkai kartu su būsimais nuomininkais. Savininkai informavo, kad šiuo metu minėtame klube nevyksta jokia veikla – anksčiau čia bandyta rengti įvairius kultūrinius renginius, koncertus, tačiau ši veikla nedavė lauktų rezultatų. Šiuo metu pastatas yra užkonservuotas, nešildomas, tad ieškoma galimybių jį įveiklinti“, – raštu pateiktame komentare dėstė Š. Vaitkus.
Politikas taip pat pastebėjo, kad miestas yra suinteresuotas, jog kurorto centre esanti vila nestovėtų tuščia bei pateikė daugiau jam žinomų galimo „Ramybės“ šeimininkų ir lošimus organizuojančios įmonės susitarimo detalių.
Miesto interesas taip pat yra, kad kurorto centre, Vytauto g., būtų ne tuščias bei užkonservuotas, o lankytojus aptarnaujantis pastatas, kad atsirastų naujos darbo vietos, būtų mokami mokesčiai į valstybės ir savivaldybės biudžetą. Į pastato atnaujinimą, nekeičiant jo architektūros, nuomininkai ketina investuoti apie 1,5 mln. eurų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį „Ramybės“ pastato ketinama skirti kultūrinei veiklai ir restoranui, o lošimo namai įsikurtų tik 200 kv. m patalpose“, – teigė Š. Vaitkus.
Meras, kaip ir kiti palaikymą siūlymui lengvinti lošimo namų įsikūrimo šiame mieste sąlygas reiškę vietos politikai aiškino, kad Palanga yra tarptautinis kurortas, tad esą turi tenkinti įvairių pomėgių turinčių svečių poreikius.
Į klausimą apie tai, kokių pasekmių, jo nuomone, gali turėti tokios įstaigos atsiradimas, pavyzdžiui, prie švietimo įstaigos, mat sprendimas galios visame kurorte, Š. Vaitkus neatsakė, tačiau atkreipė dėmesį, kad greta vilos „Ramybė“ nėra švietimo įstaigų, tad priimtas tarybos sprendimas pasekmių tokioms įstaigoms neturės.
„Juo labiau kad jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius“, – rašė Š. Vaitkus.
Politikas taip pat akcentavo, kad tokie pat atstumai, kokie yra nustatyti Palangoje, yra numatyti ir kitame Lietuvos kurorte – Druskininkuose.
„Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu atveju dėl sutikimo atidaryti lošimo namus konkrečioje vietoje savivaldybės taryba sprendžia atskirai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad klubo „Ramybė“ savininkai nėra pirmieji, kurie kreipėsi dėl lošimo namų steigimo Palangoje. Prieš aštuonerius metus Palangos miesto savivaldybės taryba leido steigti kazino viename iš Palangos viešbučių, kiek anksčiau Palangoje jau veikė dvi panašaus pobūdžio įstaigos, tačiau po kurio laiko jos savo veiklą nutraukė“, – aiškino Š. Vaitkus.
Kriminologas: demonizuoti nereikėtų, bet nusikaltimų gali padaugėti
Kriminologas Mindaugas Lankauskas pastebėjo, kad lošimų namų demonizuoti nevertėtų, tačiau taip pat užsiminė, kad prie tokių vietų gali kiek ūgtelėti nusikaltimų skaičius.
„Priklauso nuo to, kas ten būtų – lošimo automatų salonas ar kazino. Kazino tai pritrauktų, iš esmės, žmones, kurie yra linkę lošti. Tai gali būti ir turistai, ir priklausomų žmonių kažkiek. Įvairi ta publika gali būti. Dėl kriminogeninių grėsmių, yra tokia logika, kad ten, kur yra daug grynųjų pinigų, gali būti kažkiek daugiau nusikaltimų. Bet tai nereiškia, kad prie kazino kažkas kažką puldinės ir pan.“, – sakė pašnekovas.
Pašnekovas pastebėjo, kad kai kuriose valstybėse lošimo namai nuo mokyklų yra atitraukti didesniu atstumu nei nuo kitų įstaigų, nes manoma, kad tai nepilnamečius gali veikti kaip tam tikra nemokama azartinių lošimų reklama.
Tiesa, kai kur, pavyzdžiui, Nyderlanduose, į tokias vietas žiūrima gana liberaliai.
„Kazino, kaip tokia įstaiga, jeigu turima omenyje tokią, kur yra pokerio stalai, ruletės, tai jie turi įvaizdžio ir prestižo reikalą ir ten yra kiek kitaip nei lošimo automatų salonuose, kur renkasi įvairi publika, ypač paryčiais“, – dėstė M. Lankauskas.
Psichologas: nepilnamečiams gali kelti smalsumą
Psichologas Olegas Mackevičius pastebėjo, kad jeigu lošimo namai duris atvertų prie mokyklos, tikėtina, kad tai galėtų sužadinti jaunuolių smalsumą, tačiau būtų neteisinga manyti, kad visi jų ateityje turės dėl to problemų.
„Vaikai yra gana smalsūs ir jiems gali kilti įvairiausių klausimų. Čia reikėtų kreipti dėmesį į prevencinius dalykus. Kalbėtis su vaikais, kad yra tokia situacija, yra tokia problema. Kas ji, kaip ji vadinasi ir ką padaryti, kad šita problema nesiformuotų. <…> Nepilnamečių klausimu, palaikau, kad gali kelti smalsumą, bet čia yra ta prevencinė veikla“, – sakė pašnekovas.
Gali būti, kad, pavyzdžiui, lošimo namai, įsikūrę prie maldos namų ar religinių bendruomenių, galėtų būti papildomas trikdis ten pagalbos atvykstantiems priklausomiems žmonėms.
„Ir parduotuvėje mes matome alkoholį, bet jeigu aš neturiu poreikio, tai jis man nėra įdomus. Jeigu mano nuostatos yra brandžios, suformuotos ir aš į alkoholį žiūriu su atgrasumu, tai jis man nekelia jokių klausimų. Aš tą skyrių praeinu ramiai. Jeigu yra kompulsyvus žmogus, tai yra kitaip“, – pastebėjo O. Mackevičius.
Tikėtina, kad kurorto, kur paprastai ilsėtis atvykstantys žmonės yra nusiteikę laisviau, nebijo išlaidauti ir pan., atmosfera – naudinga lošimų organizatoriams, todėl čia ir norima pradėti veiklą.
„Ten, kur turistai, ten visada yra naudingiau. Žiūrėkime ir Europos praktikoje, didžioji dalis lošimo verslų yra įsikūrę tikrai populiariuose miestuose. Vėlgi, jeigu kalbame apie pramoginį lošimą, tai yra tiesiog papildoma pramoga. Kaip kažkam paplaukioti garlaiviuku, nueiti ant Palangos tilto, kažkam – praleisti laiką lošimų aplinkoje. Tai suprantama, kad verslas daro suprasdamas tai, ką daro. Čia jų duona“, – pastebėjo psichologas.
O. Mackevičius nėra linkęs sutikti su nuomone, kad pastaruoju metu lošimą yra linkstama stigmatizuoti. Dabar visuomenėje vykstančias diskusijas tiek apskritai apie azartinius žaidimus, tiek apie lošimų reklamos draudimą, pašnekovas linkęs laikyti ženklu, kad visuomenė galbūt pradeda suprasti su lošimais susijusias problemas, nuo kurių kenčia ne tik lošiantis žmogus, bet ir jo artimieji.
„Azartiniai lošimai yra pramoga, tačiau tam tikriems žmonėms tai gali sukelti labai rimtų pasekmių. Kad to nebūtų, žmogus turi suprasti, kur jis pramogauja. Čia kaip ir su alkoholiu. Jeigu žinau, ką jis daro su manimi, kaip jis gali mane įtraukti ir kad juo nepiktnaudžiaučiau, turi turėti tokias žinias.
Dėl stigmatizavimo, tai šioje situacijoje gal tiesiog išlindo yla iš maišo. Iš savo praktikos žinau, kad buvo žmonių, kurie lošė ir iki Stepukonio. Ir lošė nemažai. Čia tik sumų klausimas: vienam milijonas yra nedaug, kitam – 10 tūkst. yra daug.
<…> Girdisi ir dėl reklamų, kurios tikrai yra pakankamai erzinančios ir tas labiau stigmatizuoja. Kita vertus, čia verslas, man atrodo, labiau užsiima savistigmatizacija, nes jeigu verslas daugiau dėmesio skirtų prevenciniams tikslams, turėtų pasirengęs žingsnius ir socialiai atsakingiau žiūrėtų į šią situaciją, lošiantį asmenį, tokių dalykų, kaip Stepukonio, nebūtų. <…> “, – dėstė O. Mackevičius.
Pasak pašnekovo, šiuo metu Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre yra apie 16 tūkst. asmenų. Šį skaičių, anot O. Mackevičiaus, galima dauginti iš 20, nes maždaug tiek lošiančiojo aplinkos žmonių taip pat susiduria su problemomis dėl artimojo bėdos. „Galbūt visuomenė pradeda suprasti, kas vyksta su lošimais ir kad tai nėra vien tik saugi pramoga, kad ji tikrai gali sukelti pasekmių. Kuris iš mūsų turi polinkį – mes nežinome. Yra procentas tų lošiančiųjų nuo 0,5 iki 3 proc. Manau, kad mes atitinkame Europos vidurkį – apie 2 proc. Tiek žmonių tikrai turi šią problemą. Aišku, reikia nepamiršti, kad ši problema yra susijusi ir su draugais, tėvais, bičiuliais. Lošiantieji į savo ratą norėdami ar nenorėdami įtraukia pakankamai daug žmonių. Priklausomybė niekada nepaliečia vieno. Ji paliečia visą spektrą žmonių“, – sakė psichologas.
Straipsnis paimtas iš LRT.LT