FOTO: Nejron Photo | Shutterstock

Lošėjo istorija iš pirmų lūpų: pralošė 50 metų savo gyvenimo, tačiau pakeitė gyvenimą kardinaliai

Sauliui (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) teko nemenkas išbandymas įveikti priklausomybę azartiniams lošimams ir vėl perimti gyvenimą į savo rankas. Kaip jam tai pavyko? Apie savo patirtį jis sutiko pasidalinti su „Delfi“ skaitytojais ir žiūrovais.

Tapo nesvarbu, kur, kaip ir su kuo lošti
Laidoje „Delfi diena“ vyras pradėjo pasakojimą nuo to, kad jis buvo azartiškas nuo pat vaikystės. „Dar nėjau į mokyklą, bet mane traukė kortos, lošimai. Visą mano gyvenimą azartas ir lošimai lydėjo. Mokykloje aš buvau tų lošimų organizatorius. O kai tik pradėjau studijuoti ir apsigyvenau bendrabutyje, tai per savaitę mano kambarys virto kazino. Taigi lošimas lydėjo mane visą gyvenimą“, – kalbėjo vyras. Šiandien vyrui 52 metai ir, kaip jis sako, pralošė 50 metų savo gyvenimo. Jis paklaustas, kaip įvyko, kad nuo vaikiškų „žaidimų“, vėliau viskas pavirto rimta priklausomybe, sakė, jog kurį laiką jis lankėsi nelegaliuose kazino. „Buvau nuolatinis nelegalių kazino lankytojas. Kai atsirado pirmieji lošimo automatai, jie manęs netraukė. Jie nebuvo mano aistra. Mano aistra labiau buvo kortos. Tačiau laikui bėgant tos ribos nusitrynė ir man buvo nesvarbu, kur, kaip ir su kuo lošti. Man buvo svarbu lošti. Paskui tapau nuolatinis lankytojas visų kazino, visų lošimo aparatų salonų. Kad ir kokiame mieste atsidurdavau, visur ieškodavau vietos, kur galėčiau lošti“, – atvirai pasakojo Saulius.

Anot jo, vieną dieną lošimai tapo nekontroliuojami, sumos didėjo, prasidėjo pinigų skolinimasis, vagystės. „Vienintelis tikslas buvo gauti to oro, lošimo įkvėpimo“, – akcentavo laidos pašnekovas.

Rezultatas visada buvo vienodas
Sauliaus tikinimu, jis visada susirasdavo kompaniją, su kuria eidavo lošti. „Aš turėjau ir verslus, susijusius su kazino, turėjau savo priemonių, su kolegom po darbo mes turėjome visas galimybes lošti nemokamai“, – kalbėjo vyras. Pasak jo, lošėjui laimėta suma niekada nėra pakankama. „Nors tos sumos buvo pakankamai didelės, tačiau jų užtekdavo valandai, nakčiai, parai. Rezultatas visada buvo vienodas. Ateini be pinigų, neturėdamas net pora litų ar eurų grįžti namo. Rezultatas paskutiniu metu visada buvo vienodas: kad ir kiek išloštum, visada išeisi su nuliu“, – pabrėžė laidos pašnekovas.

Vyro teigimu, jis pirmiausia pajuto, kad pradėjo trintis moralės principai, nusistatymai, jog jis nebegali pasiskolinti pinigų, kažkur vogti. „Tačiau lošimas reikalavo nuolatinių pinigų. Taip ir suprasdavau, kad tavo visi moralės principai, idealai griūna, bet tu negali susivaldyti. Aktyvaus lošimo praėjo kokių dešimt metų su trumpomis pertraukomis, kai jo negalėjau kontroliuoti“, – kalbėjo Saulius.

Liūdniausios lošimo pasekmės
Vyras paklaustas, kokias žiauriausias lošimo pamokas teko patirti, sakė, kad teko prarasti vieną, antrą šeimą. Sauliaus tikinimu, teko apsilankyti ir psichiatrinėje ligoninėje dėl tam tikrų pasekmių sveikatai. „Galų gale toks nekontroliuojamas lošimas, azartas, norėjimas pinigų privedė ir prie kalėjimo. Viskas susiję“, – atviravo laidos pašnekovas.

Ekspertai tikina, kad neretai lošimo priklausomybę lydi ir priklausomybė nuo alkoholio. Tą patvirtino ir Saulius. „Dažnai alkoholis buvo susijęs su lošimais, bet jeigu paimtume alkoholį, tai aš jau nebegeriu dešimt metų, o mano ne lošimo startas yra septyneri metai. Nustojus vartoti alkoholį, tai lošimas mane suėmė dvigubai ar trigubai. Aš galvojau, kad nustojus gerti lošimo problema išsispręs savaime, bet, deja, taip neatsitiko ir lošimas mane suėmė su triguba energija. Atsidūrimas gatvėje, visi praradimai, nesuvokimai savo veiksmų, poelgių prasidėjo nevartojant alkoholio“, – patikino vyras. Saulius prisipažino, kad artimieji apie jo priklausomybę nuo lošimų niekada taip ir nesužinojo. „Man buvo lengviau, kad man netrukdytų išeiti. Santykiai trukdė mano lošimui, kaip aš įsivaizduodavau, mano laisvei. Aš pats išeidavau ir palikdavau savo artimuosius tik dėl to, kad man trukdė pareigos, atsakomybės. Mano artimieji niekada nesužinojo“, – atviravo laidos pašnekovas.

Anot vyro, jis rinkdavosi geriau savo antrąją pusę įtikinti, kad jis turi psichinę negalią ir jam reikia naktimis vaikščioti. Todėl jis galėdavo lengvai atsikelti naktį ir išeiti iš namų.

Į pasveikimą – žingsnis po žingsnio
Saulius sako, kad sunku pasakyti, kaip prasidėjo sveikimo kelias. „Pažįstamų ratas mane nuvežė į religines bendruomenes. Iš tikrųjų jau nebežinojo, ką su manimi daryti. Jau buvau praėjęs Minesotos programą. Po jos papuoliau į kalėjimą, ten vyko aktyvūs lošimai. Išėjus iš kalėjimo, pirma vieta, kur aš apsilankiau, iš karto buvo kazino. Po to pažįstami nusprendė man ištiesti pagalbos ranką ir aš atsidūriau religinėje bendruomenėje, kur ir buvo pirmas tas žingsnis, kuris padėjo eiti tuo keliu“, – pasakojo vyras.

Anot jo, laikas ten buvo akcentuojamas į dvasinį gyvenimą ir darbą, kad žmogus galėtų atitraukti mintis nuo savo priklausomybės ir pastebėtų, jog jis yra reikalingas. Saulius save išbandė ne vienoje bendruomenėje. „Dar jausdamas, kad neturiu jėgų gyventi, Viliuje įsidarbinau kavinėje „Mano guru“, kur dirbo vien priklausomybių turintys žmonės. Ten su visų specialistų pagalba, žingsnis po žingsnio, aš sugebėjau pradėti gyventi savarankiškai“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Anot jo, prie sėkmingo sveikimo prisidėjo ir buvimas kartu su priklausomybėmis kovojančiais žmonėmis, bendraminčiais. „Tik priklausomi žmonės gali tave suprasti tame gyvenimo momente, tavo elgesį, poelgį. Žmonėms, kurie nėra su tuo susidūrę, paprasčiausiai yra nesuvokiama, kodėl tu taip elgiesi. […] Kad ir kokia priklausomybė būtų, išgyvenimai ir praradimai yra labai panašūs“, – pabrėžė Saulius.

Septynerius metus jau nelošiantis vyras sako, kad šiandien jo gyvenimas iš tiesų yra pasikeitęs kardinaliai. „Aš pakeičiau savo gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą, atsirado tam tikri įdomumai, susikūriau pats sau darbo vietą“, – sakė laidos pašnekovas. Saulius šiandien sako, kad buvimas kalėjime jam nieko nedavė, o labiausiai padėjo supratimas, kad yra pagalba ir masė žmonių, kurie nori padėti ir jog nesi vienas. Vyras neneigia, kad ir šiandien aplanko mintys bei norai, jog norėtųsi palošti. „Tačiau yra bendraminčių ratas, kuriems galiu bet kada paskambinti, yra specialistai, kuriems gali pasakyti, kaip tu jautiesi dabar. Visada sulaukti patarimo ar gero žodžio“, – patikino vyras.

Straipsnis paimtas iš Delfi.lt