Seimas ketvirtadienį iš darbotvarkės išbraukė įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje palaipsniui būtų uždrausta azartinių lošimų reklama. Šio pasiūlymo iniciatorius Mindaugas Lingė stebisi pasikeitusia kolegų Laisvės frakcijoje pozicija, nes ne vienas jų anksčiau pasirašė teikdami projektą, o dabar užkirto kelią jo priėmimui.
Azartinių lošimų įstatymo projektą iš Seimo ketvirtadienio darbotvarkės išbraukti pasiūlė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės (…), kadangi yra iš tikrųjų neišspręsta tiek žiniasklaidos finansavimo kompensavimo klausimas, tiek sporto. Taigi, čia reikėtų dar padirbėti“, – sakė jis.
Konservatorius M. Lingė ragino to nedaryti.
„Yra pasibaigusi 4 mėnesius trukusi notifikavimo Europos Komisijoje procedūra. Toliau procedūra gali tęstis Seime, likusi priėmimo stadija. O tie nuogąstavimai dėl kompensacijų internetinei žiniasklaidai – jau yra suplanuoti ateinančių metų biudžete, kur 4 mln. eurų iš loterijų ir lošimų mokesčio pakėlimo jau papildys (Medijų rėmimo – LRT.lt) fondą ir leis patiriamus tam tikrus nuostolius kompensuoti per amortizacinį mechanizmą“, – pastebėjo jis.
Kol kas nesiimti projekto siūlė ir liberalas Andrius Bagdonas.
„Yra gauti raštai tiek sporto bendruomenės, tiek internetinės žiniasklaidos bendruomenės, tiek Lietuvos verslo konfederacijos, kad visi klausimai nėra išspręsti, į viską nėra atsižvelgta. Todėl būtų racionalų šiandien išimti šį projektą iš darbotvarkės“, – posėdyje sakė jis.
Seimo nariai balsavimo metu apsisprendė pritarti J. Sabatausko pasiūlymui. „Už“ balsavo 60, „prieš“ 50, o 8 susilaikė.
Kaip nustatyta Seimo statute, pasiūlymas klausimus išbraukti iš darbotvarkės gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.
Taigi, jei bent du „už“ klausimo išbraukimą balsavę Seimo nariai būtų pasisakę kitaip, jis darbotvarkėje būtų likęs.
Paskutinis šansas
M. Lingė ketvirtadienį susiklosčiusią situaciją apibūdino kaip apmaudžią.
„Seimo nariai rodo tikrąjį veidą ir požiūrį į šio reguliavimo esmę, naudodamiesi kadencijų kaitos laikotarpiu. Tikimasi, kad šios kadencijos Seimas jau negalėtų priimti šio įstatymo. Pagal tai, kaip yra siūloma, iš ko ateina siūlymai, kaip yra balsuojama, panašu, kad toks reguliavimas kitame Seime būtų neįmanomas“, – LRT.lt sakė jis.
Pagal tai, kaip yra siūloma, iš ko ateina siūlymai, kaip yra balsuojama, panašu, kad toks reguliavimas kitame Seime būtų neįmanomas
M. Lingė
Pašnekovas įvardijo, kad vienintelis likęs šansas draudimą priimti yra kitos savaitės antradienio Seimo posėdis.
„Bandytume teikti į darbotvarkę. Labai apmaudu matyti, kad už šio klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo ir tokių politikų, kurie buvo šios iniciatyvos autoriai. Kolegos iš Laisvės partijos – didžioji dalis jų frakcijos narių buvo šios iniciatyvos teikėjai, kad į reklamas, kurios kelia priklausomybę, turėtume žiūrėti vienodai. Ar tai būtų tabakas ir alkoholis, ar lošimai. Šiuo atveju, keista matyti, kad jie pasirinko pusę, kad šio klausimo nereikia spręsti“, – pastebėjo jis.
Pirmąjį aptariamo Azartinių lošimų įstatymo projekto variantą buvo pasirašę „laisviečiai“ Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, Marijus Matijošaitis, Monika Ošmianskienė, Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė.
Ketvirtadienį I. Pakarklytė ir M. Danielė balsuodamos susilaikė, o V. Mitalas, T. V. Raskevičius, M. Matijošaitis ir M. Ošmianskienė balsavo „už“ išbraukimą.
Vienintelė posėdyje dalyvavusi ir „prieš“ išbraukimą balsavusi Laisvės frakcijos atstovė – teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
V. Mitalui ketvirtadienį LRT.lt prisiskambinti nepavyko. Tuo metu M. Matijošaitis aiškino, kad nuomonę pakeitę dėl frakcijos diskusijoje išgirstų argumentų, tiesa, neįvardijo kokių.
„Padiskutavome frakcijoje ir jos narių argumentai įtikino labiau, tai ir pakeičiau nuomonę. Nenoriu atskleisti konkrečių argumentų. Pakeičiau nuomonę, padariau tokį sprendimą, kokį padariau“, – sakė jis.
T. V. Raskevičius aiškino, kad projektą vis dar palaiko, tačiau jį dar reikėtų patobulinti.
„Akivaizdu, kad priėmimo stadijoje yra daug suinteresuotų asmenų pozicijų. Nereikėtų jo priiminėti besibaigiant kadencijai, suteikiant galimybę naujai daugumai įsiklausyti į jų argumentus. Ponas M. Lingė turi savo nuomonę, o kitas Seimas yra demokratiškai išrinktas Lietuvos žmonių ir galės pats apsispręsti dėl visų įstatymų projektų“, – sakė jis.
Balsavime susilaikiusi M. Danielė paaiškino, kad taip išreiškė tam tikrą mandagumą.
„Nuomonės nepakeičiau. Aš balsavau neišbraukti iš darbotvarkės. Žmonės, kurie pakeitė nuomonę, tai – V. Mitalas. Aš balsavau mandagiai „prieš“ išbraukimą“, – sakė ji.
Pereinamasis laikotarpis
Anksčiau svarstymų Seime metu buvo sutarta draudimą įvesti su pereinamuoju laikotarpiu. Iki 2027 m. pabaigos televizijoje, radijuje ir internete dar būtų galima transliuoti ne ilgesnės kaip 20 sek. trukmės lažybų reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 6 iki 18 val. ir ne daugiau kaip vieną 20 sek. trukmės reklaminį intarpą ne daugiau kaip vieną kartą per vieną valandą nuo 18 iki 24 val.
Ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pasiūlymui, kad intarpai galėtų būti iki 15 sekundžių trukmės, bet transliuojami tris kartus per valandą.
Vienintelės numatomos azartinių lošimų reklamos išimtys būtų lošimų bendrovių pastatai, interneto svetainės ir profesionalams skirti leidiniai.
Iki 2028 m. sausio 1 d. lažybų reklama taip pat dar būtų leidžiama interneto svetainėse. Tačiau ji negalėtų būti pateikiama iškylančiuose languose ir turėtų neviršyti 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 val. ir 10 proc. nuo 18 iki 24 val.
Pereinamasis laikotarpis iki 2028 m. numatomas ir sporto varžyboms bei kitiems renginiams, sporto organizacijų rėmimui.
Pasak įstatymo pakeitimo iniciatorių, nuolatinės ir itin gausios lošimų reklamos televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse prisideda prie azartinių lošimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo.
„Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai“, – rašoma jų parengtame aiškinamajame rašte.
Tačiau pastebima, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų turi katastrofiškų padarinių asmens ir visos šeimos finansinei būklei, socialiniams ryšiams ir įtraukia žmones į nesibaigiantį lošimo, turto įkeitimo, skolinimosi ratą ar net gali paskatinti lošiantįjį vykdyti nusikalstamas veikas, siekiant gauti papildomų pajamų.
Ten pat pažymima, kad nors 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus Lietuvos teritorijoje, lošimų organizatoriai puikiai naudojasi palikta galimybe reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
„Stebint televizijas, kitas žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus susidaro įspūdis, kad azartinių lošimų reklamos kiekis, įsigaliojus draudimui, ne tik nesumažėjo, bet pagausėjo. Tai iliustruoja loterijų ir lošimų organizatorių skiriamos lėšos reklamai. Nuo 2020 metų skiriamos lėšos reklamai padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 metais iki 12,73 mln. eurų 2023 metais. Tuo metu lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 m. iki daugiau nei 53 mln. eurų 2022 m.“, – pateikiama dokumente.
Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad lošimų reklama šiuo metu jau draudžiama Latvijoje, Estijoje, Italijoje ir Belgijoje.
Jie taip pat pripažįsta, kad priimtas projektas turės įtakos žiniasklaidos, jos planavimo ir komunikacijos verslui, nes sumažės lošimų bendrovių skiriamos lėšos reklamai.
Probleminių lošėjų apsauga
Seime ketvirtadienį priimtas Azartinių lošimų įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą.
Finansų ministerijos parengtu projektu siekiama įtvirtinti lošimų valstybės kontrolės politikos principus, pagrįstus lošimų prieinamumo ir patrauklumo mažinimu; įtvirtinti pareigą lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti atsakingo lošimo priemones; griežtinti už įstatymo pažeidimus bendrovėms taikomas poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos ir lošimų organizatorius atgrasytų nuo pažeidimų darymo.
Jo aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad lošimai nėra įprasta ekonominė veikla.
„Tai specifinė pramogos rūšis, kuri tampa populiariu laisvalaikio praleidimo būdu ir neatsakingai į lošimus įsitraukusiems asmenims gali sukelti problemų ar turėti rimtų pasekmių. Atitinkamai valstybė šios veiklos reglamentavimu siekia užkirsti kelią galimų socialinių ir finansinių grėsmių atsiradimui ir šiuo tikslu nustato tokios veiklos vykdymo sąlygas ir veiklos apribojimus. Atsižvelgiant į galimas neigiamas socialines ir finansines pasekmes lošėjui, ši veikla valstybės nėra skatintina, o jos reglamentavimas grindžiamas tokiais bendrojo intereso pagrindais kaip vartotojų interesų apsauga, sukčiavimo, nukreipto prieš vartotojus, ar piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija ir pan.“, – dėstoma dokumente.
Teigiama, kad viena iš esminių efektyvios prevencijos sąlygų – įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti probleminio lošimo prevenciją, nustatant aukštus lošimų organizatorių probleminio lošimo srities suvokimo standartus, įtvirtinant reikalavimus lošimų organizatoriams taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat teikti lošėjams informaciją apie lošimų daromą žalą, apie pagalbą lošėjams teikiančius asmenis ir panašiai.
„Su lošėjais tiesiogiai bendraujantys darbuotojai turėtų būti atitinkamai parengti, kad suprastų su probleminiu lošimu susijusias problemas ir žinotų, kaip į jas reaguoti“, – teigia pasiūlymų autoriai.
Skaičiuojama, kad įstatymu priskiriamoms naujoms funkcijoms atlikti Lošimų priežiūros tarnyboje reikia įsteigti du etatus, o tam reikės 70 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Taip pat įstatymui įgyvendinti 2025 metais reikės apie 200 tūkst. eurų automatų kontrolės informacinei sistemai modernizuoti ir papildomoms funkcinėms galimybėms įdiegti.
Ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja dvylika uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) per 2023 metus siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 proc. (arba 26,4 mln. eurų) daugiau, palyginti su 2022 metais.
Nuotolinių lošimų segmento dalis lošimų rinkoje sudarė 67 proc. (arba 148,4 mln. eurų), o nuotolinių lošimų bendrosios pajamos, palyginti su 2022 metais, išaugo 22 proc. (arba 26,7 mln. eurų daugiau). Tuo tarpu antžeminių lošimų bendrosios pajamos per 2023 metus, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 0,4 proc. (arba 312 tūkst. eurų).
Galiausiai Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti ir dar vieną Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame siūloma nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo kortele inicijuotas operacijas vykdytų pagal Priežiūros tarnybos sudarytą ir jos interneto svetainėje skelbiamą sąrašą. Šio nurodymo nevykdymas užtrauktų nuo 1,8 tūkst. iki trijų 3,8 tūkst. eurų baudą.
Azartinių lošimų reglamentavimo sugriežtinimą Lietuvoje paskatino pernai rudenį paviešinta istorija, kai buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis apkaltintas apie 40 mln. eurų fondo lėšų pasisavinimu. Įtariama, kad didžiąją dalį šių lėšų jis galėjo pralošti kazino.
Straipsnis paimtas iš LRT.LT