MINDAUGAS GRUDZINSKAS-GOCHT ĮSPĖJO APIE PRAŽŪTINGĄ AISTRĄ

„Nesu liguistas lošėjas, bet kai su savo vyru apie tai kalbėjausi, iš jo ne kartą išgirdau perspėjimus, kad neįklimpčiau giliau“, – taip apie įtraukiantį pomėgį kalbėjo šiuo metu su sutuoktiniu Vokietijoje gyvenantis lietuvis Mindaugas Grudzinskas-Gocht.

Modeliu dirbęs 31 metų savo lytinės orientacijos neslepiantis vyras Lietuvos spaudoje išgarsėjo, kai prieš kelerius metus susituokė su septyniais metais vyresniu vokiečiu Wolfgangu Gochtu. Tuomet jis neslėpė, kad poros planuose – kelionė į JAV, kur įteisinta pakaitinė motinystė. Naujienų portale lrytas.lt pasirodžius straipsniui, ką tenka išgyventi priklausomybę nuo lošimų turinčių asmenų artimiesiems, M.Grudzinskas-Gocht ryžosi papasakoti, kaip tokia iš pažiūros nekalta pramoga gali ne tik ištuštinti piniginę, bet ir sukelti daug neigiamų emocijų. „Prieš kurį laiką Vokietijoje susipažinau su lošimų automatų salone dirbančia lietuve. Ji ne tik kad neskatino išbandyti lošimų, atvirkščiai, nuolat kartojo, kad tai blogiau nei alkoholio vartojimas ar rūkymas. Pamenu jos žodžius, kad rūkyti galima mesti, alkoholio vartojimą bent kiek nors kontroliuoti, o į lošimą įsitraukę žmonės sustoti nebegali“, – bičiulės žodžius prisiminė pašnekovas.

Pirmas bandymas nustebino
Nors draugės patarimas buvo tikrai geras, M.Grudzinskas-Gocht jo nepaklausė ir jau netrukus tapo nuolatiniu lošimo namų lankytoju. „Pirmą kartą lošti pabandžiau pusiau juokais įmesdamas vos dvidešimt euro centų į lošimo automatą ir negalėjau patikėti, kad iš karto laimėjau 800 eurų. Mažiausia suma, kurią galima statyti, – 10 euro centų, o daugiausia – 3 eurus. Visi lošėjai savo pinigus meta, o paskui kažkuriam vienam pasiseka laimėti Aukso puodą. Pamenu, apsidžiaugiau ir tuos pinigus išleidau savo reikmėms“, – kalbėjo jis. „Vos prisėdus lošimo automatas ima traukti kaip magnetas, imi nekreipti dėmesio, ar tau kas nors rašo žinutes, ar su tavimi sveikinasi, žmonių nebegirdi, nuo viso pasaulio atsiriboji. Kai prisėdu, pamirštu viską. Vyras man skambina ir sako, kad grįžčiau namo, jam atsakau, kad sugrįšiu po valandos, bet praėjus valandai, dviem ar trims neišeinu namo, o galiausiai grįžus kyla ginčų“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, jog nėra taip, kad iš namų neštų daiktus užstatyti į lombardą, kad gautų pinigų lošti.

Lošimas net sapnuojasi
„Neslėpsiu, man pinigų šeimoje netrūksta, bet yra tokių žmonių, kurie lošdami ne tik ima vieną po kitos paskolas, o galiausiai praranda ir namus. Lošimas tarsi apsėda, būna, kad eidamas miegoti galvoju, kad rytoj vėl pavyks laimėti, kartais jau net pradedu sapnuoti“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, lošimo metu patiriamos pačios įvairiausios emocijos: kai sekasi – užplūsta džiaugsmas, bet jei pralošiama didesnė pinigų suma, ateina nepasitenkinimas, nusivylimas.

„Žmonės ima savotiškai skaičiuoti laimėjimus: kai nusineša suplanuotus išleisti du šimtus eurų, paskui pralošia dar du šimtus ir galiausiai laimi aštuonis šimtus eurų, giriasi, kad laimėjo aštuonis šimtus, bet juk pralošti keturi šimtai…“ – kalbėjo jis ir pridūrė, kad dažniausiai lošėjai lošimo namus palieka be laimėjimų, nes laimėti pinigai iš karto vėl atsiduria lošimo aparate. Vyras prasitarė, kad jo lošimų biografijoje būta ir itin solidaus laimėjimo, kuris dar tą patį vakarą buvo praloštas.

Pradeda kalbėtis su lošimo automatais
Pasak pašnekovo, prašymų nelošti sistema Vokietijoje taip pat veikia, tačiau dažnai tokius prašymus lošimo namų administracijai įteikę lošėjai greitai atskuba jų atsiimti. „Lošimo namuose dirbanti draugė pasakojo, kad viena moteris dėl liguisto potraukio lošti atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Būna, kad žmonės ne tik pradeda iš namų tempti vertingesnius daiktus, bet ir įsitraukia į prekybą narkotikais. Man pačiam teko matyti, kaip žmogus stovėdamas prie lošimo aparto ima su juo kalbėti, glostyti jį ar supykęs daužyti, įkalbinėja grąžinti pinigus“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, vos per kelias minutes galima pamatyti, kaip džiaugsmą keičia nusivylimas, irzlumas. M.Grudzinskas-Gocht pasakojo, kad į lošimo namus užsuka ir itin pasiturinčių lankytojų, ir visiškų vargšų: „Kartą mačiau, kaip iš gatvės užėjęs narkomanas, vos įmetęs porą eurų, laimėjo kelis šimtus ir išėjo laimingas, bet tai vienetiniai atvejai. Lošimo namuose galima susipažinti ir su padoriais, išsilavinusiais žmonėmis. Mane labai nustebino, kai kartą sulaukiau patarimo nelošti. Kai paklausiau kodėl, išgirdau atsakymą, kad užsuka čia gerai praleisti laiko.“ Lietuvis ne kartą matė sceną, kai į lošimo namus atėjusios žmonos jėga bando ištempti savo vyrus. „Lošimo namai Vokietijoje vadinami velnių namais“, – sakė jis.

Straipsnis paimtas iš lrytas.lt