NEBENORINČIŲJŲ LOŠTI SKAIČIAI AUGA DRASTIŠKAI: KUR TO PRIEŽASTYS?

Dominykas Griežė | Alfa.lt
2020-02-03 06:26

Asmenų, besikreipiančių į Lošimų priežiūros tarnybą (LPT) su prašymais apriboti jų galimybes dalyvauti azartiniuose žaidimuose ir lošimuose, pastaruoju metu per vieną mėnesį gaunama tiek, kiek anksčiau tarnyba sulaukdavo per metus. Anot pačios LPT, tokio drastiško augimo priežastys – visuomenės švietimas.

LPT pateikiamais duomenimis, per 2019 m. gruodžio mėnesį LPT sulaukė 510 prašymų savanoriškai apriboti galimybę dalyvauti azartiniuose žaidimuose. Tiek asmenų anksčiau į LPT kreipdavosi per visus metus. 2019-ieji apskritai buvo rekordiniai – per juos buvo gauti 5079 asmenų prašymai neleisti lošti; tai – maždaug pusė visų prašymų, pateiktų per 13 metų, kol gyvuoja ši programa. „Nuo 2004 m. iki Apribojusių savo teisę lošti asmenų registro (Registras) atsiradimo Lošimų priežiūros tarnyba gavo 4670 prašymų)“, – Alfa.lt rašė LPT atstovė Skirmantė Paukštienė. Minėtasis registras buvo įkurtas 2017 m.

Anot LPT, priežastys, dėl kurių asmenų, nebenorinčių būti įleistų į lošimo namus, skaičius auga tokiais tempais, yra kelios, tarp jų – socialinė reklama, paskaitos, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, galiausiai – pasiteisinęs Registro veikimas.
„Registras pradėjo veikti nuo 2017 m. gegužės 1 d., priėmus ALĮ pataisas. Siekdama informuoti asmenis apie tokio registro įsigaliojimą, Priežiūros tarnyba inicijavo socialinės reklamos kampaniją, kurios pagrindinis tikslas buvo informuoti lošiančiuosius ir jų artimuosius apie galimybę apriboti save nuo galimai žalojančio lošimo.
Lygiagrečiai informaciniam vaizdo klipui buvo transliuojama socialinė reklama radijuje bei televizijoje, viešinama informacija žiniasklaidoje. Vien per 2017 m. į registrą buvo įtraukti 2580 asmenų.

Nuo 2016 iki 2019 m. pabaigos Priežiūros tarnyba skyrė daug dėmesio visuomenės švietimui: buvo skaitomos paskaitos Lietuvoje, aktyviau pradėjo dirbti Lošiančiųjų artimųjų paramos grupė, aktyviau imta bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei valstybinėmis institucijomis probleminio lošimo klausimais, dalyvauta konferencijose.
Taip pat, Registrui įgavus teisinę galią, padidėjo ir probleminių lošėjų pasitikėjimas šia priemone, kadangi ankstesnėje savanoriškoje programoje buvo labai sudėtinga užtikrinti, kad apsiriboję asmenys neturėtų galimybės tenkinti savo aistros“, – rašė S. Paukštienė. Anot LPT atstovės, 2019 m. gruodžio 31 d. tarnyba iš viso buvo gavusi 11 532 prašymus neleisti lošti.
Seimas užsimojo dar labiau riboti azartinių žaidimų ir lošimų reklamą. Neseniai Seime buvo pritarta siūlymui lošimų reklamose dėti įspėjimą apie lošimų sukeliamas rizikas.
Tokia praktika jau naudojama kitose Europos šalyse – Italijoje ir Ispanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje.

Straipsnis paimtas iš Alfa.lt