„Buvau dar visai jaunas, gal kiek peržengęs 18 metų, kai visiškai nekaltai užsukome į lošimo namus. Aš tuo metu turėjau daug pinigų, gerai uždirbdavau. Mane asmeniškai lošimas įtraukė labai greitai ir iš manijos tapo priklausomybe. Priklausomybė su kiekvienais metais tapo vis stipresnė – sumos augo, statymai augo, skolos taip pat – augo“, – pasakoja Petras. Paklaustas, kas paskatino užeiti į lošimo namus, jis sako, kad net pats nežino, kodėl – apsilankė ten kartu su draugu ir išbandė pusiau nelegalius lošimų aparatus. „Po kiek laiko atsidarė kazino, tada patraukiau ten. Man buvo visiškai vienodai – lošdavau viską, kad tik gaučiau daugiau azarto. Iš pradžių lankydavausi tada, kada išeina, o paskui atėjo toks metas, kada man jau nebeišeidavo nenueiti.
Petras prisimena, kad aktyvios priklausomybės metu jis meluodavo visiems – šeimai, draugams, aplinkiniams. „Iš manęs išgirsti tiesą prilygtų stebuklui. Tapau patologiniu melagiu ir slėpiau, kad lošiu, o tai mane įvėlė į nuolatinį ir nesibaigiantį melo liūną. Jeigu manęs kas nors ko nors paklausdavo, įsivyraudavo tyla. Aš galvodavau, ar dabar atskysiu tiesiai, ar meluosiu žmogui. O meluodavau apie viską. O kai meluoji, turi labai daug prisiminti. Tą melą ir manipuliacijas nešiojausi savo galvoje. Dirbdavau tam, kad galėčiau pinigus pralošti ir kai manęs dabar klausia, kaip išgyvendavau, man sunku rasti atsakymą. Man pačiam keista, kad išlikau gyvas“, – kalba Petras. Toliau jis tęsia, kad kol gyveno su tėvais, situacija buvo vienokia, tačiau didžiausios problemos prasidėjo sukūrus šeimą. „Galėjau būti nevalgęs, alkanas, neturėti pinigų, bet kai turi šeimą, negali taip gyventi. Jie nuo manęs tikrai kentėjo, juolab kad šeimą kūriau jau turėdamas priklausomybę. Šiandien turbūt tos šeimos ir neturėčiau, bet Dievas taip viską sudėliojo, kad eilinį kartą pakeitęs darbą aš kurį laiką neturėjau laiko lošti ir tai padėjo atnaujinti santykius šeimoje. Be abejonės, po kurio laiko ta priklausomybė grįžo su trenksmu“, – prisimena vyras. Petras sako, kad nei žmona, nei jis pats nesuprato, kas su juo vyksta, pora buvo ir prie skyrybų slenksčio, tačiau šiandien vyras juokauja – kad žmona vis dar kartu su juo „kankinasi“.
Vyras pasakoja, kad jam buvo sunku suprasti, kas su juo darosi. „Esu impulsyvus žmogus ir norėjosi, kad viskas – t. y. priklausomybės įveikimas vyktų kuo greičiau, tačiau gyvenime taip nebūna. Viskas vyko palaipsniui ir su metais išmokau gyventi su priklausomybe. Žmonės dažnai galvoja, ypač tie, kurie šalia savęs neturi priklausomo žmogaus, ar nėra su tuo susidūrę, kad pats baisiausias šalutinis lošimo poveikis yra tai, kad tu prarandi pinigus. Pinigus mes galime uždirbti. O ką lošimas padaro tavo asmenybei? Aš melavau, vogiau, sukčiavau, aš neturėjau sąžinės, nes ji man trukdė daryti juodus darbus. Kam man reikia, kad ji mane graužtų? Tad kas yra baisiau – asmenybės žlugimas ar prarasti pinigai, kuriuos įmanoma uždirbti?“ – kalba Petras.