Lapkričio 14-15 dienomis Lošimų priežiūros tarnybos psichologai Oleg Mackevič ir Gabrielė Glušauskaitė dalyvavo 10-oje tarptautinėje konferencijoje probleminio lošimo ir kitų elgesio priklausomybių tematika, vykusioje Varšuvoje, Lenkijoje.
Konferencija nenutrūkstamai organizuojama jau dešimtus metus iš eilės, kuri sukviečia įvairių Europos šalių elgesio priklausomybių specialistus. Renginį organizavo Lenkijos humanitarinės pagalbos fondas „Res Humanae“, Nacionalinis prevencijos ir priklausomybių centras.
Probleminis lošimas ir jo keliamos pasekmės yra pagrindinis dalykas, su kuriuo susiduria Priežiūros tarnybos psichologai, todėl labai svarbu nuolatos kelti kvalifikaciją, stebėti pagrindines šios temos aktualijas, semtis gerosios užsienio patirties, bendradarbiauti su kitų šalių specialistais.
DĖMESYS MOTERŲ LOŠIMUI
Konferencijos metu buvo aptartos tokios svarbios temos, kaip atsakingo lošimo samprata, strategijos ir jų efektyvumas, paauglių probleminis lošimas: faktoriai, galintys paskatinti paauglius įsitraukti į lošimus, jų motyvai lošti, bei jų lošimo sąsajos su tėvų nuostatomis ir santykiu su jais. Taip pat buvo skirtas dėmesys ir moterų lošimui. Pristatytoje temoje „Lošimas ir jaunos moterys“ autoriai ieškojo lošimus skatinančių motyvų, skirtumo tarp vyrų ir moterų lošimų, kitas priklausomybes keliantis elgesys ir emociniai ryšiai. Dalis pranešimų buvo siejama su lošimais pandemijos laikotarpiu. Buvo pastebėtas didelis pramogos lošėjų įsitraukimas į lošimus šiuo periodu, patologinių lošėjų lošimų įpročių pokytis, kai buvo ieškoma naujų, karantino metu prieinamų lošimo rūšių ir pan.
LOŠIMŲ PRIKLAUSOMYBEI – PER MAŽAS DĖMESYS
Konferencijoje iš viso buvo pristatyti 24 pranešimai, tačiau daugelis specialistų akcentavo kelias svarbias mintis: probleminis lošimas yra aktuali ir vis didėjanti problema Europoje, kuriai mažinti yra svarbus valstybės įsitraukimas, o prevencija – viena svarbiausių veiklų šiame kontekste. Visgi tiek prevencijai, tiek intervencijai yra reikalingas stabilus finansavimas, kurio labai trūksta Lietuvoje. Pažymėtina, kad Lietuvoje priklausomybės klausimai sprendžiami tik tie, kurie siejami su cheminėmis priklausomybėmis, t. y. alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu, o visa kita – kas ne vienerius metus eskaluojama Europoje – deja, bet lieka nepastebėta arba nutylėta.
Iš daugelio pranešimų buvo galima daryti išvadą, kad yra svarbu dirbti su skirtingomis visuomenės grupėmis, jas informuojant apie galimą patologinį įsitraukimą į lošimus. Ypač akcentuojamos labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės – nepilnamečiai ir priklausomi asmenys. Taip pat svarbu investuoti į mokslinių tyrimų sritį, kadangi tyrimai padeda pamatyti problemą įvairiapusiškai – aiškiau suprasti lošėjo poreikius, poelgius, jų motyvus, formuoti kryptingą ir efektyvią prevenciją ir intervenciją.
Svarbu pažymėti, kad pažintys ir pokalbiai su kitų šalių atstovais ir pranešėjais tapo išties naudinga patirtimi, kadangi tai leido suprasti, kuriame taške esame mes, kaip valstybė, probleminio lošimo klausimais, bei pasisemti idėjų, ko toliau imtis, kad tobulėtumėme ir sistemingai mažintumėme šią problemą.