Siūloma riboti kompiuteriniuose žaidimuose esančius loot box’us (lobių skrynias), kurie savo veikimo principu yra panašūs į azartinius lošimus. Specialistai perspėja, kad tokiais būdais nepilnamečiai pratinami prie azartinių lošimų ir per žaidimus gali vystytis priklausomybė.
Loot box’ai (liet. grobio dėžė) – tai virtualūs žaidimų elementai, kai atidarius virtualią dėžę laimimas koks nors virtualus daiktas (vadinamasis skin’as). Tai gali būti neypatingos vertės pirštinės arba, pavyzdžiui, neva 800 eurų kainuojantis peilis. Žaidėjas sumoka pinigus nežinodamas, ką gaus, todėl šie loot box’ai yra prilyginami azartiniams lošimams. Loot box’ai Lietuvoje nelaikomi azartiniais lošimais. Viena priežasčių ta, kad paprastai laimima ne realių pinigų, o virtualių prizų. Taigi šiuo atveju politikai siūlo ne Azartinių lošimų įstatymo, o Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas.
Siūlymą dėl pataisų įregistravo konservatoriai Mindaugas Lingė ir Daiva Ulbinaitė.
„Kadangi tai yra kompiuterinio žaidimo platforma, kuri naudojama, mes turėjome ilgą ginčą tiek su institucijomis, tiek žiūrėdami užsienio patirtį, ar tai apskritai gali būti tapatinama su azartiniais lošimais. Išvada yra tokia, kad tai nėra visiškai azartinis lošimas, tačiau jis turi požymių. Tie požymiai, kaip rodo ir psichologai, ir praktikai, kurie jau turi reikalų su suaugusiais jaunais žmonėmis, turinčiais lošimų priklausomybę, dažniausia atsiremia į tai, kad pradžia, ištakos būna iš kompiuterinių žaidimų ir loot box’ų kaip vienos iš tokių priemonių, kur tada kildavo ir tas didelis azartas juos naudoti, atsidarinėti tas nežinomas dėžutes, įgyti naujų gyvybių, kažkokį savo patrauklumą gerinti ir taip daug valandų praleisti kompiuteriniuose žaidimuose“, – Delfi laidoje pasakojo M. Lingė. Jo teigimu, ši rinka nereguliuojama, todėl loot box’us norima priskirti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai informacijai, riboti jų prieinamumą nepilnamečiams ir nustatyti patikimesnę amžiaus patikrą. Apie poreikį tai reguliuoti pasisako ir kai kurie socialdemokratai. Tarp jų – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė. „Būtent loot box’ai yra vienas iš tų elementų, kuriam reikia reguliavimo, kažkokio suvaldymo ir išaiškinimo. Kaip gerbiamas kolega minėjo, tai gali būti prilyginama lošimams, nes iš tikrųjų, paprastai tariant, nepilnamečiai praleidžia tikrai daug laiko virtualioje erdvėje ir žaisdami tuos įvairiausius žaidimus. Tarptautiniai tyrimai keliose šalyse parodė, kad vidutiniškai apie 20 proc. jaunų žmonių balansuoja jau ant tos ribos, kur jau yra žalingas tas žaidimas“, – teigia Seimo narė.
Ji atkreipia dėmesį, kad norint gauti loot box’ą, reikia sumokėti realius pinigus. „Jeigu žiūrint pro pirštus, tai vaikas tiesiog tėvų skirtus kišenpinigius, už kuriuos galėtų pavalgyti ar panašiai, išleidžia tai lobių skrynelei. Jeigu jis aiškiai žinotų, kas toje skrynelėje yra… Bet čia yra vienas iš tų neigiamų aspektų, kuris ir turi lošimo ir priklausomybės išsivystymo požymių taip pat: kad perki produktą, bet nežinai, ką tu gausi. Ir tai iš karto skatina bandyti vėl ir vėl. Tie Loot box’ai, skin’ai ar įvairūs žaidimai kainuoja virtualius pinigus. Ir vėlgi čia tėvams būtų didelė pagalba, nes tikrai ne kiekviena šeima turi pakankamą kompiuterinį raštingumą, kelių lygių virtualių pinigų ar bitkoinų supratimą. Juolab kad tie žaidimai dažnai keičia formas, yra daugybė atnaujinimų. Ir turbūt tie vaikai, sėdintys prie kompiuterio ekrano, tiesiog panyra į virtualų pasaulį. Iš vienos pusės tėvams ramu, bet ta tyla nėra nei produktyvi, nei teigiama. Todėl tikrai reikia reguliuoti loot box’us“, – sako J. Šukevičienė.
Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas Mackevič Delfi yra sakęs, kad loot box’ai skatina ydingą elgesį. „Tikrai gali sukelti padidintą smalsumą, azartiškumą. Kartais gali atrodyti, kad tai yra visai paprastas, legalus būdas užsidirbti pinigų, nes yra platformų, kuriose galima net prekiauti tiek pačiomis lobių skryniomis, tiek jų turiniu“, – sakė jis. Be to, ir pačiais loot box’ais yra prekiaujama bei iš jų lošiama. „Ir būtent lošimo mechanikos atitinka tai, kas ir vyksta realiuose lošimo namuose, lažybų punktuose ar lošimo automatuose. Iš pačių skin’ų galima žaisti kaip ruletę, arba galima lažintis iš tam tikrų skin’ų. Galima juos statyti už tam tikrą elektroninio sporto komandą. Na, iš principo viskas atitinka tai, kas vyksta realiame suaugusiųjų azartiniame lošime“, – pasakojo psichologas.
Apriboti žaidimų kūrėjus ir platformas nebus lengva
Vis dėlto politikai pripažįsta, kad tai nebus lengva užduotis. Kol kas loot box’ai ribojami Belgijoje – nuo 2018 m. tam tikrus mokamus loot box’us šalis traktuoja kaip azartinius lošimus ir dėl to dalis leidėjų juos pašalino iš Belgijos rinkos. Tačiau Nyderlanduose sprendimas loot box’us priskirti azartiniams lošimams buvo užginčytas. 2022-iais Europos Komisija (EK) kreipėsi į dvi žaidimų industrijos organizacijas – ISFE ir EGDF – dėl loot box’ų bei kito mokamo atsitiktinio turinio. Teigiama, kad „žaidimų kūrėjai neturėtų išnaudoti žmonių elgesio šališkumų ar naudoti manipuliacinių elementų.“ EK aiškina, kad žaidimuose vaikai negali būti tiesiogiai raginami pirkti mokamus priedus, įskaitant loot box’us. Bet savaime loot box’ai nėra prilyginami azartiniams lošimams.
Be to, problemų kyla ir dėl to, kad žaidimus galima atsisiųsti per tarptautines platformas, tad neaišku, kaip tai sureguliuoti. „Tos platformos juk dažnai yra tarptautinės. Labai svarbu, kad priėmus šią iniciatyvą, būtų visiškai aiškus atsakomybės kelias. Tėvams, šeimoms atsakomybės permesti negalime, nes čia vienas iš tikslų yra padėti tėvams. Labai svarbu užtikrinti, kad ir paslaugos teikėjas, ir platforma galėtų prisiimti tą atsakomybę, būtų poveikio tikrinimas“, – teigia J. Šukevičienė. Kad bus sunkumų pripažįsta ir M. Lingė. „Roblox“ – vienas iš garsiausių, populiariausių [žaidimų] Lietuvoje, tai nepilnamečių, mažamečių tarpe girdimas pavadinimas. Netgi ten trečios šalys gali kurti žaidimus ir naudoti tuos mechanizmus, kurie paskui yra panaudojami visoms virtualybėms, išsikeitimams ir panašiai. Tarsi oficialioji platforma teisiškai gali neturėti nieko bendro su visu tuo.
Tai tikrai pripažįstu, kad bus komplikuotų klausimų. Tai yra didelė rinka. Pasaulio masteliais galima matuoti. Jeigu aš neklystu, 2021 metais kompiuterinių žaidimų rinka uždirbo apie 178 milijardus, iš kurių 15 milijardų sudarė loot box’ų mechanizmai. Tai reiškia, kad tai yra labai didelė rinka ir dideli pinigai. Manau, kad per tuos penkerius metus skaičiai yra smarkiai pasikeitę į didesnę pusę“, – tvirtina konservatorius. Paklaustas, kodėl loot box’ai nepriskiriami azartiniams lošimams, O. Mackevič anksčiau sakė, jog tam įtakos turi ir stiprus kompiuterinių žaidimų gamintojų lobizmas. „Net azartinių lošimų organizatoriai visai nemažai investuoja į kompiuterinius žaidimus. Tai galime pastebėti net iš pačių kompiuterinių žaidimų turinio. Be tos lobių skrynių rizikos nemažai žaidimuose perteikiama ta lošimo namų erdvė. Žaidžiant kažkokiu savo personažu aš galiu užeiti į virtualų kazino ir ten susipažinti su rulete, su stalo lošimais“, – pasakojo specialistas.
Straipnis paimtas iš Delfi.lt